LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
Dėl ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2009 M. GRUODŽIO 7 D. ĮSAKYMO NR. 3D-934 „DĖL PIENINIŲ GYVULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS ORGANIZAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. gegužės 17 d. Nr. 3D-313
Vilnius
1. P a k e i č i u Pieninių ūkinių gyvūnų produktyvumo kontrolės organizavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-934 „Dėl Pieninių gyvulių produktyvumo kontrolės organizavimo taisyklių patvirtinimo“, ir jas išdėstau nauja redakcija (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad:
2.2. mokymo kursų ūkinių gyvūnų produktyvumo kontrolės vykdymo klausimais (toliau – kursai) pažymėjimai, išduoti iki šio įsakymo įsigaliojimo, galioja ir po šio įsakymo įsigaliojimo;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2009 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-934
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2018 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 3D-313
redakcija)
PIENINIŲ GYVULIŲ PRODUKTYVUMO TYRIMŲ ORGANIZAVIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pieninių gyvulių produktyvumo tyrimų organizavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Europos Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai (OL 2016 L 171, p. 66) (toliau – Gyvūnų veisimo reglamentas), ir atsižvelgiant į Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašas), Kontroliuojamų pieninių gyvulių primelžto pieno kiekio matavimo priemonių kalibravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 3D-445 „Dėl Kontroliuojamų pieninių gyvulių primelžto pieno kiekio matavimo priemonių kalibravimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 3D-312 „Dėl Gyvulių sėklinimo pažymėjimo, veislinių bulių reproduktorių spermos dozių ir galvijų kergimo apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Sėklinimo ir kergimo apskaitos taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 3D-834 „Dėl Galvijų genetinio vertinimo pagal produktyvumo, reprodukcijos, ūkinio naudojimo trukmės požymius metodikų ir veislinių bulių vertinimo komisijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 3D-946 „Dėl Gyvulių veislininkystės informacinės sistemos nuostatų ir Gyvulių veislininkystės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“.
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. Akredituotoji pieno tyrimų laboratorija (toliau – Laboratorija) – akreditavimo įstaigos pagal galiojantį standartą pripažinta kompetentinga atlikti pieno tyrimus ir tai patvirtinantį akreditavimo pažymėjimą gavusi laboratorija.
3.2. Duomenų apdorojimas – sistemingų veiksmų su duomenų bazės duomenimis atlikimas: duomenų tvarkymas, gaunamų ir esamų duomenų papildymas naujais duomenimis, loginių klaidų nustatymas, taisymas ir ataskaitų sudarymas.
3.3. Duomenų teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka teikia gyvulių produktyvumo tyrimų ir veislininkystės duomenis apdoroti.
3.4. Gyvulio laikytojas – asmuo, kuris yra gyvulio savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.
3.5. Gyvulių produktyvumo tyrimų asistentas (toliau – tyrimų asistentas) – pripažintos grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos (toliau – veisimo organizacija) darbuotojas arba pasirinkto gyvulių produktyvumo tyrimų vykdytojo darbuotojas, atitinkantis Taisyklių 10 punkto reikalavimus, atliekantis gyvulių produktyvumo tyrimus ir tvarkantis veislininkystės apskaitą ūkiuose, vykdančiuose produktyvumo tyrimus A ir (arba) C metodais.
3.6. Gyvulių veislininkystės priežiūros institucija (toliau – priežiūros institucija) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už Gyvūnų veisimo reglamento 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiklos vykdytojų oficialiąją kontrolę, gyvulių veislininkystę reglamentuojančių teisės aktų vykdymo priežiūrą ir įgyvendinimą.
3.7. Kompetentinga institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už Gyvūnų veisimo reglamento įgyvendinamųjų ir kitų gyvulių veislininkystę reglamentuojančių teisės aktų rengimą ir įgyvendinimą.
3.8. Kontrolinis melžimas – melžimas, kai produktyvumo tyrimų tikslu siekiama nustatyti pieninio gyvulio primilžį ir paimti kontrolinį pieno mėginį.
3.9. Kontrolinis pieno mėginys – kontrolinio melžimo metu paimtas Laboratorijos techniniuose reikalavimuose nustatytas pieno kiekis, iš kurio Laboratorijoje nustatoma pieno sudėtis ir kokybė.
3.11. Pieninių gyvulių produktyvumo tyrimai – metodiškas pieninių gyvulių kokybinių ir kiekybinių produktyvumo rodiklių vertinimas, apimantis pieno mėginių paėmimą, individualių produktyvumo duomenų apskaitą, registravimą ir kaupimą gyvulių veislininkystės informacinėje sistemoje (toliau – GYVIS).
3.12. Tiriamasis pieninis gyvulys (toliau – tiriamasis gyvulys) – pieninis gyvulys, kurio produktyvumas periodiškai tiriamas.
3.13. Tiriamoji pieninių gyvulių banda (toliau – tiriamoji banda) – banda pieninių gyvulių, kurių produktyvumas periodiškai tiriamas.
3.14. Veislinio gyvulio genetinis įvertinimas (toliau – genetinis įvertinimas) – veislinio gyvulio genetinio potencialo nustatymas lyginant su kitais veisliniais gyvuliais.
4. Pieninių gyvulių produktyvumo tyrimus vykdantys subjektai:
4.1. Taisyklių 6 punkte nurodyta tvarka leidimą vykdyti pieninių gyvulių produktyvumo tyrimus gavę paslaugas teikiantys juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys, kurie tiriamosiose bandose, vykdančiose produktyvumo tyrimus A ir (arba) C metodais, tvarko pieninių gyvulių pirminę veislininkystės apskaitą, nustato pieno primilžį, paima kontrolinius pieno mėginius, paruošia juos siuntimui į Laboratoriją ir pristato į sutartas pieno mėginių surinkimo vietas, kalibruoja pieno kiekio matavimo priemones (toliau – produktyvumo tyrimų vykdytojai). Pirminius apskaitos duomenis perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės šią informaciją tvarkyti įgaliotai institucijai (toliau – Informacijos centras), konsultuoja gyvulių laikytojus produktyvumo tyrimų bei pienininkystės ūkio tvarkymo klausimais;
4.2. pieninių gyvulių laikytojai ar jų įgalioti atstovai (toliau – gyvulių laikytojai), kurie atlieka produktyvumo tyrimus B ir (arba) C metodais ir tvarko savo bandų pieninių gyvulių pirminę veislininkystės apskaitą, nustato pieno primilžį, sudarę sutartis su Laboratorija dėl surinkimo ir ištyrimo paima kontrolinius pieno mėginius ir pristato į sutartas pieno mėginių surinkimo vietas, arba, jei tai numatyta sutartyje, paruošia juos surinkimui tiesiogiai iš ūkio, pirminius apskaitos duomenis perduoda Informacijos centrui, atsako už pieno kiekio matavimo priemonių kalibravimą;
4.3. Laboratorija, kuri atlieka tiriamųjų gyvulių pieno tyrimus (nustato pieno riebalų, baltymų, laktozės kiekį, urėją, somatinių ląstelių skaičių), pagal Informacijos centro pateiktus duomenis spausdina brūkšninius kodus pieno mėginiams atpažinti, pateikia tarą kartu su įdėtu pieno konservantu kontroliniam pieno mėginiui paimti, Laboratorijos transportu surenka kontrolinius pieno mėginius iš su produktyvumo tyrimų vykdytojais ar gyvulių laikytojais sutartų vietų, teikia pieno kiekio matavimo priemonių kalibravimo paslaugą, teikia informaciją apie tyrimų rezultatus priežiūros institucijai, gyvulių laikytojams, o esant laikytojo sutikimui – pieno supirkėjams ar kitiems asmenims, ir skelbia savo interneto svetainėje;
4.4. Informacijos centras, kuris surenka, apdoroja, analizuoja, taiso, kaupia ir saugo Ūkinių gyvūnų registro (toliau – ŪGR) ir GYVIS duomenų bazėse visus duomenų teikėjų pateiktus duomenis, atlieka galvijų genetinį įvertinimą ir pagal šiuos duomenis apskaičiuoja galvijų veislinę vertę, vertina iš produktyvumo tyrimų vykdytojų bei gyvulių laikytojų gautą produktyvumo tyrimų informaciją, o nustatęs duomenų netikslumus ar didelius nukrypimus, lygindamas juos su anksčiau deklaruotais, praneša apie tai priežiūros institucijai. Teikia informaciją veisimo organizacijoms, produktyvumo tyrimų vykdytojams ir tiriamųjų bandų laikytojams, pagal kompetenciją valstybės institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat skelbia specialiuose leidiniuose ir Informacijos centro interneto svetainėje.
5. Pieninių gyvulių ir jų prieauglio kilmės, produktyvumo ir kiti duomenys oficialiai pripažįstami tik tada, kai jie yra kaupiami Informacijos centro informaciniuose ištekliuose.
6. Lietuvos Respublikoje teikti pieninių gyvulių produktyvumo tyrimų paslaugas A ir C metodais, kaip tai apibrėžiama Gyvūnų veisimo reglamento (ES) 25 straipsnio bei III priede ir Taisyklių 4.1 papunktyje, galima tik turint kompetentingos institucijos ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išduotą leidimą.
II SKYRIUS
PIENINIŲ GYVULIŲ PRODUKTYVUMO TYRIMŲ ORGANIZAVIMAS
7. Pieninių gyvulių produktyvumo tyrimai atliekami šiais metodais:
7.1. A metodu – pieninių gyvulių bandos produktyvumo tyrimus organizuoja veisimo organizacijos arba produktyvumo tyrimų vykdytojai, kuriems pirminius veislininkystės duomenis teikia gyvulių laikytojas, o kontrolinius pieno mėginius ima ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko tyrimų asistentai;
7.2. B metodu – pieninių gyvulių bandos produktyvumo tyrimus vykdo ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko pats gyvulių laikytojas;
7.3. C metodu – pieninių gyvulių bandos produktyvumo tyrimus vykdo ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko gyvulių laikytojas arba produktyvumo tyrimų vykdytojas tokia tvarka:
7.3.1. C3 metodu – pieninių gyvulių bandos kontrolinius pieno mėginius kiekvieną laktacijos mėnesį ima ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko gyvulių laikytojas. Ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius bandos kontroliniame melžime dalyvauja ir visos bandos kontrolinius pieno mėginius paima tyrimų asistentas;
7.3.2. C6 metodu – pieninių gyvulių bandos kontrolinius pieno mėginius kiekvieną laktacijos mėnesį ima ir pirminę veislininkystės apskaitą tvarko gyvulių laikytojas. Ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius kontroliniame melžime dalyvauja ir visos bandos kontrolinius pieno mėginius paima tyrimų asistentas;
8. Vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (toliau – ICAR) gairėmis, pieno kiekiui ir sudėčiai nustatyti naudojami šie apskaitos būdai:
8.1. „E4“, kai kartą per mėnesį (intervalas tarp kontrolinių melžimų turi būti 4 savaitės) tiriamas visos bandos per parą atliekamų visų kontrolinių melžimų pienas;
8.2. „T4“, kai kartą per mėnesį (intervalas tarp kontrolinių melžimų turi būti 4 savaitės) tiriamas visos bandos vieną kartą per parą atliekamas kontrolinis melžimas (kontroliniai melžimai turi būti atliekami skirtingu paros laiku, nei buvo atliktas paskutinis kontrolinis melžimas);
8.3. „Z4R“, kai kartą per mėnesį (intervalas tarp kontrolinių melžimų turi būti 4 savaitės) tiriamas robotais melžiamų karvių paros visų kontrolinių melžimų pienas (išskyrus primilžius, gautus mažesniu nei 4 val. intervalu tarp melžimų), o produktyvumo apskaitai naudojamas atitinkamas 4 parų prieš kontrolinį melžimą ir kontrolinio melžimo paros primilžių vidurkis bei vieno paros kontrolinio melžimo pieno mėginių tyrimų rezultatai (kontroliniai melžimai turi būti pradedami skirtingu paros laiku, nei buvo atliktas paskutinis kontrolinis melžimas).
9. Pieninių gyvulių produktyvumo tyrimų vykdymo reikalavimai:
9.2. tiriamojoje bandoje kontrolės mėnesį būtina naudoti tik vieną pieninių gyvulių produktyvumo tyrimų metodą ir pieno apskaitos būdą;
9.3. tvarkyti ūkinių gyvūnų apskaitą pagal Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašą, sėklinimo ir kergimo apskaitą – pagal Sėklinimo ir kergimo apskaitos taisykles;
9.5. pieninių gyvulių produktyvumo tyrimo dieną negalima keisti įprasto melžimo laiko ir technologijos;
9.6. priemonėmis, reikalingomis gyvulių produktyvumo tyrimams vykdyti ir veislininkystės apskaitai tvarkyti, kontroliniam pieno mėginiui paimti, primelžtam pieno kiekiui nustatyti, kontrolinio melžimo duomenims suvesti bei perduoti:
9.6.1. jei gyvulių produktyvumo tyrimai atliekami A metodu, aprūpina produktyvumo tyrimų vykdytojai;
9.7. pieno kiekio matavimo priemonės privalo atitikti ICAR reikalavimus ir dėl tikslaus pieno kiekio nustatymo Laboratorijoje turi būti kalibruojamos periodiškai, bet ne rečiau kaip vieną kartą per dvylika mėnesių;
9.8. intervalas tarp kontrolinių melžimų – keturios savaitės, bet ne mažesnis kaip 22 dienos ir ne didesnis kaip 37 dienos. Jei dėl kokių nors nuo bandos laikytojo nepriklausančių priežasčių vienas kontrolinis melžimas nebuvo atliktas arba gauti galimai netikslūs kontrolinio melžimo duomenys, atliekamas tarpinis skaičiavimas pagal ICAR reikalavimus. Per metus gali būti ne daugiau kaip du tarpiniai skaičiavimai;
9.9. kontroliniai pieno mėginiai negali būti imami anksčiau kaip penktą dieną po prieauglio atsivedimo;
9.10. kontroliniai pieno mėginiai negali būti imami, kai iš tiriamosios karvės per parą primelžiama mažiau kaip 3 kg pieno arba 1 kg pieno per vieną melžimą, o iš avies ar ožkos – mažiau kaip 0,2 kg pieno per dieną arba 0,05 kg pieno per 1 melžimą;
9.11. jei ūkyje yra laikomos ne pieninės karvės, jas būtina laikyti atskirai nuo pieninių karvių ir kontrolinio melžimo metu melžti bei jų pieno apskaitą tvarkyti atskirai;
10. Tyrimų asistentas, atliekantis produktyvumo kontrolę A ir (arba) C metodais ir gyvulių laikytojas, atliekantis pieninių gyvulių produktyvumo kontrolę savo bandose (B arba C metodu), privalo:
10.1. išklausyti mokymo kursus gyvulių produktyvumo tyrimų vykdymo klausimais (toliau – kursai), kurių programa turi būti suderinta su priežiūros institucija ir aprobuota Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro (šiuos kursus gali organizuoti mokslo ir studijų institucijos, kiti juridiniai asmenys, kurių lektoriai privalo turėti ne mažesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą biomedicinos mokslų srityje) ir gauti kursų baigimo pažymėjimą;
10.2. Informacijos centrui pateikti nustatytos formos prašymą dėl teisių suteikimo prisijungti prie GYVIS sistemos dėl duomenų suvedimo kartu pateikiant kursų, nurodytų Taisyklių 10.1 papunktyje, baigimo pažymėjimo kopiją;
10.3. iš Laboratorijos arba gyvulių produktyvumo tyrimų vykdytojų pagal aptarnaujamą teritoriją pasiimti kontroliniams melžimams reikalingą tarą, lipdukus su brūkšniniais kodais;
10.4. kontrolinius melžimus bandoje atlikti ir pieno mėginius pristatyti į sutartas vietas pagal suderintą su Laboratorija kontrolinių pieno mėginių išvežimo grafiką;
11. Gyvulių laikytojas, atliekantis pieninių gyvulių produktyvumo tyrimus savo bandose B arba C metodais, pageidaujantis, kad Laboratorija kontrolinius pieno mėginius paimtų tiesiai iš ūkio, sudaro sutartį su ja dėl pieno mėginių paėmimo iš ūkio ir ištyrimo paslaugų teikimo.
12. Tiriamųjų A metodu bandų laikytojai gali kreiptis į Informacijos centrą dėl teisių suteikimo prisijungti prie GYVIS savo bandos duomenų peržiūrai, pateikdami Informacijos centro nustatytos formos prašymą.
13. Jei melžiama du kartus per parą, kontrolinį melžimą reikia pradėti nuo vakarinio melžimo, jeigu melžiama tris kartus – nuo pietinio melžimo. Melžiant robotu, kai kontroliuojamas visų per parą atliekamų kontrolinių melžimų pienas (Z4R apskaitos būdas), indeliai kontroliniam pieno mėginiui paimti kiekvieno mėnesio kontrolinio melžimo dieną į robotą dedami 4–5 val. ryto, jų surinkimas trunka ne ilgiau kaip parą. Melžiant robotu, kai kontroliuojamas atitinkamai 4 parų prieš kontrolinį melžimą ir kontrolinio melžimo paros primilžių vidurkis (ZR apskaitos būdas), indeliai kontroliniam pieno mėginiui paimti vieną mėnesį į robotą dedami nuo 16 val., kitą mėnesį – nuo 4 val., jų surinkimo intervalas yra 10 val.
14. Kai tiriami visi paros melžimai, tarp jų būtina išlaikyti vienodus laiko intervalus. Gyvulių produktyvumo tyrimus vykdant robotizuotuose ūkiuose, intervalai tarp atskirų melžimų turi būti ne mažesni nei 4 val.
15. Kontrolinių melžimų ir kontrolinių pieno mėginių atvežimo į Laboratoriją grafikai sudaromi tokia tvarka:
15.1. Laboratorija kas mėnesį sudaro ir iki einamojo mėnesio 8 dienos suderina su produktyvumo tyrimų vykdytojais kontrolinių pieno mėginių išvežimo į Laboratoriją grafiką ir skelbia jį savo interneto svetainėje, nurodydama mėginių išvežimo vietą (adresą), datą ir laiką;
15.2. produktyvumo tyrimų vykdytojai, atsižvelgdami į kontrolinių pieno mėginių išvežimo į Laboratoriją grafikus, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 kalendorinės dienos sudaro A ir C metodais tiriamųjų bandų kontrolinių melžimų grafikus tyrimų asistentams ir skelbia juos viešai savo interneto svetainėje, nurodydami tyrimų asistentą, tiriamosios bandos fizinio ar juridinio asmens pavadinimą, adresą, produktyvumo tyrimų kodą ir metodą ir raštu, elektroniniu paštu, faksograma ar kt. būdais informuoja priežiūros instituciją apie ateinančio mėnesio kontrolinių melžimų datą ir laiką. Informacija apie kontrolinio melžimo datos ir laiko pasikeitimą priežiūros institucijai pateikiama nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš parą iki numatomo kontrolinio melžimo;
15.3. tiriamųjų bandų laikytojai, atliekantys produktyvumo tyrimus B metodu, suderina pieno mėginių išvežimo grafikus su Laboratorija, o vykdantys C metodu – ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 kalendorinės dienos ir su produktyvumo tyrimų vykdytojais ir (arba) raštu, elektroniniu paštu, faksograma ar kt. būdais informuoja priežiūros instituciją apie ateinančio mėnesio kontrolinių melžimų datą ir laiką, nurodydami tiriamosios bandos laikytojo fizinio ar juridinio asmens pavadinimą, adresą, produktyvumo tyrimų kodą ir metodą. Informacija apie kontrolinio melžimo datos ir laiko pasikeitimą priežiūros institucijai pateikiama nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš parą iki numatomo kontrolinio melžimo.
III SKYRIUS
PIENO MĖGINIŲ PARUOŠIMAS IR IŠSIUNTIMAS Į LABORATORIJĄ
16. Kontroliniai pieno mėginiai privalo būti paruošti pagal Laboratorijos techninius reikalavimus, skelbiamus Laboratorijos interneto svetainėje. Pieno mėginiai turi būti žymimi brūkšniniais kodais, tačiau, jei ūkyje yra įdiegta Bandos valdymo programa, turinti techninę galimybę automatiškai perduoti kontrolinio melžimo duomenis į Laboratoriją, kurios patikimumas patvirtintas Taisyklių 17 punkte nustatyta tvarka, kontroliniai pieno mėginiai gali būti nežymimi brūkšniniu kodu.
17. Galimybė kontrolinių pieno mėginių nežymėti brūkšniniais kodais įgyvendinama šia tvarka:
17.1. gyvulių laikytojai ir tyrimų asistentai, pageidaujantys kontrolinių pieno mėginių nežymėti brūkšniniais kodais, teikia laisvos formos prašymą Laboratorijai;
17.2. Laboratorija, gavusi Taisyklių 17.1 papunktyje nurodytą prašymą, informuoja apie tai priežiūros instituciją ir, suderinusi su ja, ne trumpiau kaip tris mėnesius atlieka duomenų perdavimo testavimus, siekdama užtikrinti kontrolinių pieno mėginių atsekamumą pagal gyvulio tapatybę;
17.3. įsitikinusi, kad kontrolinių pieno mėginių atsekamumas bei duomenų perdavimo patikimumas užtikrinamas, Laboratorija raštu informuoja Taisyklių 17.1 papunktyje nurodyto prašymo teikėją, priežiūros instituciją ir, jei ūkyje produktyvumo tyrimas vykdomas A arba C metodais – produktyvumo tyrimų vykdytoją apie ūkio pasirengimą kontrolinių melžimų duomenis teikti nenaudojant brūkšninių kodų, nurodydama datą, nuo kurios ūkyje kontroliniai pieno mėginiai nebebus žymimi brūkšniniais kodais.
IV SKYRIUS
ATSKIRŲ GYVULIŲ IR VISOS BANDOS PRODUKTYVUMO
DUOMENŲ APDOROJIMAS
19. Tyrimų asistentai, atliekantys produktyvumo tyrimus A ir (arba) C metodais ir gyvulių laikytojai, patys atliekantys gyvulių produktyvumo tyrimus B ir (arba) C metodais, kiekvieną mėnesį pateikia Informacijos centrui tiriamojo pieninio gyvulio pieno kiekio ir atnaujintus kilmės, susirgimų ir kaitos duomenis.
20. Laboratorija duomenis apie pieno sudėtį (riebumą, baltymus, somatines ląsteles, laktozę ir urėją) elektroniniu būdu pateikia Informacijos centrui.
21. Tiriamojo pieninio gyvulio sėklinimo duomenis į Informacijos centro ŪGR karvių ir telyčių sėklinimo duomenų įvedimo modulį perduoda fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys gyvulių sėklinimo paslaugas, arba asmenys, turintys teisę sėklinti savo bandos ūkinius gyvūnus, o kergimo duomenis teikia tyrimų asistentai, atliekantys produktyvumo tyrimus A ir (arba) C metodais ir bandų laikytojai, patys atliekantys gyvulių produktyvumo tyrimus B arba C metodais.
22. Pagal užregistruotus ŪGR sėklinimo arba kergimo bei prieauglio atvedimo duomenis registruojami kilmės duomenys:
22.1. pieninių gyvulių kilmė duomenų bazėje nustatoma remiantis sėklinimo arba kergimo registracijos ŪGR duomenimis (nurodoma data, reproduktoriaus numeris);
23. Pieninių galvijų veislių kraujo laipsnis skaičiuojamas ir veislė nustatoma pagal Galvijų veislių nustatymo pagal kraujo laipsnį tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 3D-14 „Dėl Galvijų veislių nustatymo pagal kraujo laipsnį tvarkos aprašo patvirtinimo“.
24. Apskaitant pieninių galvijų produktyvumą per parą, per 305 dienų arba trumpesnę (bet ne trumpesnę kaip 240 dienų) užbaigtą laktaciją ir avių bei ožkų produktyvumą – per 305 dienų laktaciją, registruojama:
25. Apskaitomi rodikliai pagal Taisyklių 24.1–24.5 papunkčiuose nurodytus duomenis:
25.1. vidutinis produktyvumas per visas užbaigtas laktacijas – visų tuo metu užbaigtų laktacijų produkcijos suma, padalyta iš laktacijų skaičiaus;
25.2. produktyvumas per gyvulio gyvenimą – visų tyrimų metų produkcijos suma, pradedant nuo pirmo prieauglio atsivedimo iki paskutinių užbaigtų tyrimų metų pabaigos arba gyvulio likvidavimo dienos;
26. Vidutinis bandos produktyvumas skaičiuojamas dalijant visų bandos gyvulių pieno, riebalų ir baltymų kiekį iš visų gyvulių tyrimo dienų sumos ir dauginant iš dienų skaičiaus per tyrimo metus.
27. Karvių bandose, kuriose produktyvumo tyrimai vykdomi „T4“ (alternatyvus melžimas) pieno apskaitos būdu, taikomi mokslo institucijų pagal ICAR reikalavimus pagrįsti ir parengti karvių produktyvumo tyrimų perskaičiavimo koeficientai, pagal kuriuos Informacijos centras apskaičiuoja pagrindinius produktyvumo rodiklius.
V SKYRIUS
PIENO SUDĖTIES IR KOKYBĖS DUOMENŲ PATEIKIMAS
28. Tyrimų duomenys apie pieno sudėtį ir kokybę ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po kontrolinių pieno mėginių atvežimo į Laboratoriją elektroniniu būdu pateikiami Informacijos centrui.
29. Laboratorija tyrimų protokolus (esant gyvulių laikytojo pageidavimui ir susitarimui dėl pašto išlaidų apmokėjimo) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po kontrolinių pieno mėginių ištyrimo paštu išsiunčia gyvulių laikytojui.
VI SKYRIUS
APDOROTOS INFORMACIJOS PATEIKIMAS
31. Informacijos centras:
31.1. oficialius apdorotus pieninių gyvulių produktyvumo tyrimų duomenis pateikia GYVIS ataskaitose, kai tik patvirtinami pirminiai iš produktyvumo tyrimų vykdytojų, gyvulių laikytojų ir Laboratorijos gauti duomenys;
VII SKYRIUS
VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪRA
34. Fizinių ar juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje vykdančių veislininkystės veiklą, susijusią su pieninių gyvulių produktyvumo tyrimais, oficialiąją kontrolę atlieka priežiūros institucija.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
36. Asmenys ir institucijos, teikiantys Taisyklėse nurodytą informaciją, yra atsakingi už jos teisingumą.