HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2022 M. LIEPOS 15 D. ĮSAKYMO NR.D1-231 „DĖL 2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-01-06-07-01 „GERINTI VANDENS TELKINIŲ BŪKLĘ“ ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO

2024 m. rugpjūčio 13 d. Nr. D1-276

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. D1-231 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-01-06-07-01 „Gerinti vandens telkinių būklę“ įgyvendinimo“:

1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

„Įgyvendindamas Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“, 87 punktą, 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“, ir vykdydamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 1K-227 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo“:“.

2. Papildau 1.3 papunkčiu:

„1.3. 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-01-06-07-01 „Gerinti vandens telkinių būklę“ poveiklės „Gamybinių ir paviršinių nuotekų valymo technologijų diegimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą.“

Ekonomikos ir inovacijų ministrė,

pavaduojanti aplinkos ministrą Aušrinė Armonaitė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2024 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. D1-276

2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS

NR. 02-01-06-07-01 „GERINTI VANDENS TELKINIŲ BŪKLĘ“ POVEIKLĖS „GAMYBINIŲ IR PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ VALYMO TECHNOLOGIJŲ DIEGIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS

VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIOMS NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS, PAVADINIMAS

Gamybinių ir paviršinių nuotekų valymo technologijų diegimas

STEBĖSENOS RODIKLIAI (toliau–rodikliai)

Rodiklio pavadinimas

Rodiklio kodas

Matavimo vienetai

Siektina reikšmė ir pasiekimo data

Į aplinką išleidžiamų gamybinių nuotekų užterštumo (prioritetinėmis medžiagomis) sumažėjimas

R-02-001-06-07-03

Procentai

20(2030)

Nuotekų valymo įrenginių diegimas

P-02-001-06-07-03

Vienetai

50 (2030)

Rodiklių aprašymo kortelės

Rodiklių aprašymo kortelės pateikiamos šio aprašo 1 ir 2 prieduose. Nuoroda į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos interneto svetainėje skelbiamas rodiklių aprašymo korteles: https://am.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/4/4P-9uWzBaDw.pdf

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

1.1. Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant, teikiant ir vertinant projektų įgyvendinimo planus, priimant sprendimus dėl projektų finansavimo, sudarant projektų sutartis ir įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės NR. 02-01-06-07-01 „Gerinti vandens telkinių būklę“ poveiklės „Gamybinių ir paviršinių nuotekų valymo technologijų diegimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą (toliau – Aprašas):

1.1.1. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas;

1.1.2. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas;

1.1.3. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas;

1.1.4. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas;

1.1.5 Lietuvos Respublikos statybos įstatymas;

1.1.6. Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Registro nuostatai);

1.1.7. 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“;

1.1.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau– Nuotekų tvarkymo reglamentas);

1.1.9. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, pavirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“;

1.1.10. Projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1K-227 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo“ (toliau–Taisyklės);

1.1.11. Laboratorijų, turinčių leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus, ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti, veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklės, patvirtintos Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. AV-156 „Dėl Laboratorijų, turinčių leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (ar) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti, veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau–Laboratorijų taisyklės);

1.1.12. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas);

1.1.13. 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (toliau–De minimis reglamentas).

1.2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 1.1 papunktyje nurodytuose teisės aktuose.

2. Reikalavimai projektams, pareiškėjams ir partneriams

2.1. Remiamos veiklos:

2.1.1. finansuojama įrenginių, mažinančių nuotekų užterštumą, įsigijimas, transportavimas, montavimas ir derinimas;

2.1.2 paviršinių nuotekų valymo įrenginių (toliau–NVĮ) ar kitų užterštumą mažinančių priemonių įrengimas ir (ar) statyba, kai pramonės įmonė išleidžia nuotekas į aplinką; paviršinių NVĮ ar kitų užterštumą mažinančių priemonių įrengimas ir (ar) statyba, kai pramonės įmonė išleidžia nuotekas į paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, iš kurios į aplinką išleidžiamos nuotekos nevalomos; paviršinių nuotekų, susidarančių galimai teršiamoje teritorijoje, valymo ar užterštumo mažinimo priemonių įdiegimas;

2.1.3. priemonių, mažinančių susidarančių paviršinių nuotekų užterštumą jų susidarymo vietoje, įrengimas;

2.1.4. esamos paviršinių nuotekų surinkimo sistemos pertvarkymas siekiant, kad švarios paviršinės nuotekos (pvz., nuo stogų) nebūtų maišomos su nuotekomis nuo galimai teršiamų teritorijų;

2.1.5 Tinkamomis finansuoti išlaidomis taip pat laikomos su įgyvendinamu projektu susijusių darbų ir aplinkos atstatymo išlaidos, numatytos statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose kaip būtinos;

2.2. Finansavimas neteikiamas projektams:

2.2.1. susijusiems su paviršinių nuotekų užterštumo mažinimu, susidarančių ant ūkio subjektų valdomų ar naudojamų teritorijų, kai vykdoma veikla neatitinka Vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų;

2.2.2. finansuotiems arba finansuojamiems valstybės ar savivaldybių biudžetų ar išteklių, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ar kitų fondų ir programų lėšomis;

2.3. Administruojančioji institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

2.4. Galimi projektų pareiškėjai – juridiniai asmenys.

2.5. Finansavimo šaltinis – valstybės biudžeto lėšos (Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos).

2.6. Finansavimo forma – dotacija.

2.7. Bendrai 2024–2026 m. veiklai skiriama suma, kuriai skelbiamas(-i) kvietimas(-ai) – 6 133 289 Eur.

2.8. Didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma projekto veiklai įgyvendinti – 300 tūkst. eurų.

2.9. Didžiausia galima projekto veiklos finansuojamoji dalis – 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Likusi projekto veiklos dalis finansuojama iš pareiškėjo nuosavo įnašo.

2.10. Kvietimus teikti projektų įgyvendinimo planus (toliau – kvietimas) finansuoti projektus rengia administruojančioji institucija, kvietimas skelbiamas administruojančiosios institucijos interneto svetainėje.

2.11. Kvietimai turi būti skelbiami, kad projektų veiklos būtų įgyvendintos per 24 mėnesius nuo finansuojamo projekto sutarties pasirašymo datos.

2.12. Projektų atranka vykdoma konkurso būdu. Pirmasis kvietimas turi būti paskelbtas per 20 darbo dienų nuo Aprašo įsigaliojimo datos.

2.13 Projekto partneriai – negalimi.

2.14. Reikalavimai pareiškėjams:

2.14.1. pareiškėjas nėra bankrutavęs, bankrutuojantis, likviduojamas ir (arba) restruktūrizuojamas, neturi mokestinės nepriemokos valstybės ir (arba) savivaldybės biudžetui arba kitiems valstybės fondams (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas). Jeigu pareiškėjas yra įsiskolinęs, parama gali būti teikiama, kai pareiškėjas pateiks dokumentus, įrodančius, kad jis apmokėjo visus įsiskolinimus valstybei;

2.15. Projektais siekiama prisidėti įgyvendinant pažangos priemonės rezultato rodiklį R-02-001-06-07-03 „Į aplinką išleidžiamų gamybinių nuotekų užterštumo (prioritetinėmis medžiagomis) sumažėjimas“.

2.16. Projekto veiklų įgyvendinimo trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 24 mėnesiai nuo finansuojamo projekto sutarties pasirašymo dienos, bet projekto įgyvendinimo data negali būti vėlesnė kaip 2027 m. gruodžio 1 d. Projekto techninis įgyvendinimas (prekių, paslaugų įsigijimas, darbų atlikimas, įrenginių montavimas, derinimas, paleidimas) turi būti ne ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo techninio įrenginio įvedimo į eksploataciją projekto vykdytojas administruojančiai institucijai privalo pateikti techninio įgyvendinimo ataskaitą. Aplinkos apsaugos efekto stebėsenos laikotarpis prasideda nuo techninio įrenginio įvedimo į eksploataciją dienos ir tęsiasi 12 mėnesių.

2.17. Pareiškėjo nuosavų lėšų šaltiniai, kuriais įgyvendinamas projektas ar jo dalis, turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami projektų įgyvendinimo planų (toliau–PĮP) pateikimo metu. Aiškiai apibrėžtais, patikimais ir tinkamais nuosavų lėšų finansavimo šaltiniais laikomi:

2.17.1. kredito įstaigos paskola. Jei pareiškėjo planuojamas lėšų šaltinis yra kredito įstaigos paskola, pateikiamas preliminarus kredito įstaigos sprendimas suteikti paskolą;

2.17.2. pareiškėjo piniginės lėšos. Su PĮP pateikiamas sprendimas, patvirtintas juridinio asmens atitinkamo valdymo organo ar asmens (asmenų grupės), turinčio (turinčios) teisę priimti tokius sprendimus, kuriais nutarta projekto įgyvendinimui skirti tam tikrą lėšų sumą, ir (ar) informacija apie lėšų šaltinį (kredito įstaigos sąskaitos (-ų) išrašas ar kredito įstaigos pažyma apie pareiškėjo turimas lėšas, numatomas pajamas, pelnas, nepaskirstytini rezervai);

2.18. Projektas nefinansuojamas, jei iki Aprašo įsigaliojimo datos projekto veiklos baigtos, pvz., pasirašytas nuotekų tvarkymo įrenginio įsigijimo ir (ar) įrengimo perdavimo–priėmimo aktas. Projekto veiklų tinkamos išlaidos gali būti finansuojamos, kai padarytos nuo Aprašo įsigaliojimo datos.

2.19. Finansavimas teikiamas Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomiems projektams.

2.20. PĮP finansuoti projektą atmetamas, jei pateikta pasibaigus kvietime nustatytam terminui ir (arba) neatitinka Apraše nustatytų reikalavimų, ir (arba) su PĮP finansuoti projektą nepateikti visi Apraše ir kvietime reikalaujami pateikti dokumentai ar nepateikti paprašius administruojančiai institucijai per jos nurodytą terminą.

2.21. Projektais turi būti siekiama įgyvendinti pažangos priemonės produkto rodiklį P-02-001-06-07-03 „Nuotekų valymo įrenginių diegimas“. Siekiamos reikšmės aprašymas: projektų skaičius, kuriais įdiegtas technologinis įrenginys ar priemonės, mažinančios gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą ir projektų skaičius, mažinančių galimai teršiamų teritorijų užterštumą paviršinėmis nuotekomis. Projektas laikomas įgyvendintu, kai Taisyklių nustatyta tvarka administruojančioji institucija patvirtina projekto galutinę veiklos ataskaitą.

2.22. Administruojančioji institucija nuo 2025 m. iki 2027 m. kasmet, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 31 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai turi pateikti ataskaitą apie per praėjusius kalendorinius metus įgyvendintų projektų skaičių, sumažintą į aplinką patenkančių gamybinių ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą ir (ar) paviršinių nuotekų, susidarančių ant ūkio subjektų valdomų ar naudojamų galimai teršiamų teritorijų, užterštumo mažinimą, teršalų kiekį kiekvienam įgyvendintam projektui ir bendrą visų įgyvendintų projektų sumažintą gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą ir (ar) paviršinių nuotekų, susidarančių ant ūkio subjektų valdomų ar naudojamų galimai teršiamų teritorijų, užterštumo mažinimą per praėjusius kalendorinius metus.

2.23. Projektui skiriamos finansavimo lėšos projekto vykdytojui išmokamos laikantis šių sąlygų:

2.23.1. jei įrašyta PĮP, projekto vykdytojui išmokamas avansas – ne didesnis kaip 30 proc. skirtos finansavimo sumos. Avanso išmokėjimo sąlygos nustatytos Taisyklių 183–188 punktuose.

2.23.2. 60 proc. projektui skiriamų lėšų (toliau–pirma dotacijos dalis) sumokama, kai projekto vykdytojas įsigijo, sumontavo ir pradėjo pagal paskirtį eksploatuoti projekte numatytus įrenginius ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo techninio įrenginio įvedimo į eksploataciją projekto vykdytojas administruojančiai institucijai kartu su techninio įgyvendinimo ataskaita pateikė mokėjimo prašymą. Jei projekto vykdytojui išmokėtas avansas, pirma dotacijos dalis sumažinama pagal Aprašo 2.23.1 papunktį išmokėto avanso dydžiu, išskyrus avanso dalį, kurią projekto vykdytojas privalėjo grąžinti pagal Taisyklių 187 ir 188 punktus.

Pirma dotacijos dalis sumokama, jeigu:

2.23.2.1. projekto vykdytojas yra galutinai atsiskaitęs su rangovais, darbų ir paslaugų tiekėjais;

2.23.2.2. projekto išlaidos atitinka Apraše ir Taisyklėse nustatytus išlaidų tinkamumo reikalavimus;

2.23.2.3. informavimas apie projektą ir komunikacija vykdoma pagal Taisyklių VII skyriaus pirmąjį skirsnį;

2.23.2.4. visos pareiškėjų išlaidos pagrįstos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiaverčiais dokumentais ir užtikrinamas šių dokumentų atsekamumas;

2.23.2.5. atlikus projekto patikrą vietoje, administruojančioji institucija nenustatė neatitikimų. Patikra atliekama pagal Taisyklių IV skyriaus septintojo skirsnio nuostatas. Patikros vietoje gali būti atliekamos atrankiniu būdu administruojančiosios institucijos nustatyta tvarka.

2.24. 40 proc. projektui skiriamų finansavimo lėšų (toliau–antra dotacijos dalis) sumokama, kai pareiškėjas pateikė administruojančiai institucijai pirmųjų vienų metų įrenginių, kuriems skirtas finansavimas, eksploatacijos rezultatus apie faktiškai pasiektą aplinkos apsaugos efektą su galutine veiklos ataskaita. Galutinė veiklos ataskaita teikiama ne vėliau kaip per 20 d. d. pasibaigus aplinkos apsaugos efekto stebėsenos laikotarpiui. Antra dotacijos dalis sumokama, jeigu PĮP numatyti sumažinti patenkančių į aplinką nuotekų ir (ar) paviršinių nuotekų kiekiai sumažinami ne mažiau kaip 95 proc. Kai projektu bent vieno nuotekų ir (ar) paviršinių nuotekų teršalo sumažinama mažiau kaip 95 proc., bet visų nuotekų ir (ar) paviršinių nuotekų teršalų sumažinama ne mažiau kaip 50 proc. numatyto sumažinti kiekio, antra dotacijos dalis mažinama ją perskaičiuojant pagal administruojančios institucijos patvirtintą Aplinkos apsaugos investicinių projektų aplinkosaugos rodiklių vertinimo metodiką. Jeigu bent vieno nuotekų ir/ ar paviršinių nuotekų teršalų kiekis sumažinimas mažiau kaip 50 proc. ar per projekto sutartyje nustatytą terminą nepateikiama galutinė veiklos ataskaita arba projektas neatitinka Aprašo 9.12 papunktyje nurodyto 1 arba 2 specialiojo atrankos kriterijaus, laikoma, kad aplinkos apsaugos efektas nepasiektas, antra dotacijos dalis nesumokama ir turi būti grąžinta pirma dotacijos dalis ir (ar) išmokėtas avansas. Patenkančių nuotekų ir paviršinių nuotekų į aplinką teršalo kiekio sumažinimas apskaičiuojamas per pirmus metus nuo pagal paskirtį pradėto eksploatuoti projekte numatyto įrenginio pradžios datos (ilgalaikio materialaus turto įvedimo į eksploataciją).

2.25. projekto vykdytojui, iki dotacijos teikimo sutartyje nustatyto termino neužbaigus projekto ir (ar) nepateikus APVA nustatytos formos projekto įgyvendinimo ataskaitos, ir (arba) mokėjimo prašymo su privalomais pateikti dokumentais, dotacija mažinama 0,03 proc. nuo išmokamos dotacijos už kiekvieną pavėluotą dieną.

3. Reikalavimai jungtinio projekto projektams ir jungtinio projekto projektų pareiškėjams

Netaikoma.

4. Projekto tikslinės grupės

Tiesioginė tikslinė grupė, kuriai numatoma skirti finansavimą diegti ar modernizuoti technologinius įrenginius, yra ūkinę veiklą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje veikiantys ūkio subjektai arba Lietuvos Respublikoje įregistruoti kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigę įmonių filialai, įgyvendinantys projektus Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įgyvendinus veiklą, naudą gaus gyvenamosios vietovės visuomenė dėl mažesnės gamybinių ir paviršinių nuotekų taršos ir galimai geresnės vietovės aplinkos kokybės.

5. Horizontaliųjų principų reikalavimai

Remiama veikla tiesiogiai prisideda prie darnaus vystymosi horizontaliojo principo rodiklio reikšmės pasiekimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje 2030 iškelto 3 tikslo „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“ uždavinio 3.9. „Iki 2030 metų reikšmingai sumažinti mirčių ir ligų, kurias sukėlė pavojingi chemikalai, oro, vandens ir dirvožemio tarša ir užterštumas, skaičių“ ir 11 tikslo „Pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs“ uždavinio 11.6. „Iki 2030 metų sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei bei komunalinių ir kitų atliekų tvarkymui“.

Veikla tiesiogiai prisideda prie inovatyvumo (kūrybingumo) horizontaliojo principo. Veikla skatins ūkinėje veikloje diegti pažangias oro taršą mažinančias technologijas. Perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų su veikla susijusiems pirkimams taikomi žalieji kriterijai gali irgi prisidėti teigiamai prie inovatyvumo (kūrybingumo) horizontalioji principo.

Veikla tiesiogiai neprisideda prie horizontaliojo principo „lygios galimybės visiems“, tačiau neigiamos įtakos jam nedaro, nes veiklos įgyvendinimui nebus numatyti jokie ribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų pagrindų.

Veikla atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, numatytą 2021 m. vasario 12 d. Europos Komisijos patvirtintose Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos atsparumo ir didinimo priemonės reglamentą technines gaires.

6. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau–Chartija) reikalavimai

Veikla neprieštarauja Chartijos nuostatoms ir nepažeidžia pagrindinių Chartijos teisių: orumo, asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų, teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu, lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių, vaiko teisių, gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo, solidarumo ir darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos.

7. Apskritis, kurioje gali būti įgyvendinami projektai

Netaikoma.

8. Reikalavimai valstybės pagalbai

8.1. Finansavimas pagal Aprašą yra nereikšminga de minimis pagalba, teikiama vadovaujantis De minimis reglamento nuostatomis.

8.2. Vadovaujantis De minimis reglamento 1 straipsnio 1 dalimi, pagal Aprašą De minimis pagalba gali būti teikiama įmonėms visuose sektoriuose, išskyrus:

8.2.1. pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą;

8.2.2. pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo ir prekybos veiklą, kai pagalbos

dydis nustatomas pagal įsigytų arba rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį;

8.2.3. pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą;

8.2.4. pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais veiklą, vienu iš šių atvejų:

8.2.4.1. kai pagalbos suma nustatoma pagal iš pirminės produkcijos gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų tokių produktų kainą arba kiekį;

8.2.4.2. kai pagalba priklauso nuo to, ar ji bus iš dalies arba visa perduota pirminės produkcijos gamintojams;

8.2.5. pagalbą, suteiktą su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose valstybėse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitomis einamosiomis išlaidomis,

susijusiomis su eksporto veikla.

8.2.6. pagalbą, kur priklauso nuo to, ar naudojama daugiau vidaus nei importuotų prekių arba paslaugų.

8.3. Vadovaujantis De minimis reglamento 1 straipsnio 2 dalimi, jeigu įmonė vykdo veiklą, nurodytą Aprašo 8.2.1, 8.2.2, 8.2.3 ir 8.2.4 papunkčiuose nurodytuose sektoriuose ir veiklą viename ar keliuose kituose sektoriuose, kuriems taikomas De minimis reglamentas, arba kitą veiklą, kuriai taikomas De minimis reglamentas, finansavimas gali būti suteiktas su sąlyga, kad pareiškėjas tinkamomis priemonėmis, pvz., atskirdamas veiklos sritis ar apskaitą, užtikrins, kad veiklai tuose sektoriuose, kuriems De minimis reglamentas netaikomas, nebūtų naudojama pagal Aprašą suteikta de minimis pagalba.

8.4. Bendra vienai įmonei Lietuvos Respublikoje suteiktos De minimis pagalbos suma negali viršyti 300 000 (trijų šimtų tūkstančių) eurų per bet kurį 3 (trejų) metų laikotarpį; nustatyta viršutinė riba taikoma neatsižvelgiant į De minimis pagalbos formą ar siekiamą tikslą; jei suteikus naują de minimis pagalbą būtų viršyta nustatyta viršutinė riba, nauja pagalba pagal De minimis reglamentą negali būti teikiama.

8.5. Taikant De minimis reglamentą, įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis fizinis ar juridinis asmuo. Viena įmone laikomos įmonės, tarpusavyje susietos De minimis reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais santykiais.

8.6. Vadovaujantis De minimis reglamento 3 straipsnio 3 dalimi, De minimis pagalba laikoma suteikta tuo momentu, kai įmonė pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti, neatsižvelgiant į De minimis pagalbos išmokėjimo įmonei datą.

8.7. De minimis pagalba sumuojama vadovaujantis De minimis reglamento 5 straipsnio nuostatomis.

8.8. Projekto atitikties De minimis reglamentui vertinimą atlieka administruojančioji institucija užpildydama Aprašo 3 priede nustatytą Atitikties De minimis pagalbos taisyklėms patikros lapą.

8.9. Įmonėms, kurioms išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą dėl Lietuvos institucijų suteiktos neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, nauja De minimis pagalba negali būti teikiama, kol bus sugrąžinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka gauta valstybės pagalba arba De minimis pagalba.

8.10. Neteisėta ir nesuderinama pagalba grąžinama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

8.11. Administruojančioji institucija duomenis apie suteiktą projekto pareiškėjui De minimis pagalbą turi pateikti į Registrą Registro nuostatų nustatyta tvarka ir terminais.

8.12. Vadovaujantis De minimis reglamento 3 straipsnio 5 dalies nuostata, laikantis 2 dalyje nustatytos viršutinės ribos, pagalba išreiškiama kaip piniginė dotacija. Visi naudojami skaičiai yra bruto, t. y. neatskaičius mokesčių ar kitų rinkliavų.

8.13. Vadovaujantis De minimis reglamento 6 straipsnio 3 ir 7 dalių nuostatomis, administruojančioji institucija visus su de minimis pagalbos teikimu susijusius dokumentus saugo 10 metų nuo paskutinės pagalbos pagal Aprašą suteikimo datos ir, Komisijai raštu paprašius, per 20 darbo dienų arba per ilgesnį prašyme nurodytą laikotarpį pateikia Komisijai visą informaciją, kurios Komisijai reikia norint įvertinti, ar laikomasi De minimis reglamente nustatytų sąlygų, ypač bendros de minimis pagalbos sumos, kaip apibrėžta De minimis reglamente ir kituose de minimis reglamentuose, kurią gavo bet kuri įmonė.

9. Projektų atrankos kriterijai

9.1. Kvietimas skelbiamas administruojančiosios institucijos interneto svetainėje pagal iš anksto su Aplinkos ministerija Taisyklių II skyriaus ketvirtojo skirsnio nustatyta tvarka suderintą planuojamų skelbti kvietimų planą, kuris skelbiamas administruojančios institucijos interneto svetainėje. Jeigu paskelbus kvietimą surinktose PĮP prašoma lėšų suma mažesnė nei Aprašo 2.7 papunktyje nurodyta atitinkamais metais skirti finansavimo lėšų sumą, administruojančioji institucija gali skelbti papildomą kvietimą.

9.2. PĮP turi būti teikiama tik pagal PĮP pateikimo momentu galiojančius vertinimo kriterijus, PĮP pateikimo terminus ir Apraše nurodytas finansavimo sąlygas.

9.3. PĮP ir privalomų dokumentų elektroninės versijos teikiamos per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (toliau – APVIS). Kvietime gali būti nustatyti kiti PĮP pateikimo būdai ir tvarka, jei APVIS funkcinių galimybių nepakanka ir (ar) jos laikinai neužtikrinamos.

9.4. Administruojančioji institucija gavusi PĮP jį užregistruoja, Taisyklių nustatyta tvarka jam suteiktą projekto kodą ir per APVIS arba el. paštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo PĮP gavimo informuoja pareiškėją.

9.5. Dokumentų, įrodančių pareiškėjų atitiktį keliamiems reikalavimams, kuriuos su PĮP turi pateikti pareiškėjas, sąrašą nustato administruojančioji institucija ir nurodo savo interneto svetainėje paskelbtame kvietime. Šiems ir kitiems reikalavimams patikrinti administruojančioji institucija gali naudotis prieinamomis duomenų bazėmis ir registrais.

9.6. Administruojančioji institucija vertina PĮP Taisyklių III skyriaus antrojo, trečiojo ir ketvirtojo skirsniuose nustatyta tvarka.

9.7. PĮP vertinami laikantis Taisyklių 3 punkte nustatytų principų.

9.8. PĮP nurodyti duomenys po PĮP pateikimo dienos negali būti koreguojami ar tikslinami, išskyrus atvejus, kai koreguoti ar tikslinti paprašo administruojančioji institucija.

9.9. Administruojančioji institucija, atlikusi PĮP vertinimą, PĮP vertinimo ataskaitoje sudaro projektų eilę naudos ir kokybės balų mažėjimo tvarka.

9.10. PĮP, atitinkantiems Apraše nurodytus bendruosius ir specialiuosius atrankos kriterijus, vadovaudamasi projektų naudos ir kokybės vertinimo balų lentele, administruojančioji institucija suteikia balus ir balų mažėjimo tvarka sudaro PĮP eilę.

9.11. PĮP vertinimo ataskaita rengiama Taisyklių III skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka.

9.12. Specialieji ir prioritetiniai atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijaus tipas	Kriterijus	Kriterijaus vertinimo metodas	Didžiausias galimas kriterijaus balas	Kriterijaus svorio koeficientas	Didžiausias galimas kriterijaus balas, kai nustatomas svorio koeficientas
1.	Specialusis (gamybinėms nuotekoms)	Prioritetinių ir (ar) prioritetinių pavojingų medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, sumažinimas į aplinką išleidžiamose nuotekose	Vertinamas planuojamas bent vienos iš prioritetinių ar prioritetinių pavojingų medžiagų sumažinimas, palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais išleistu kiekiu. Projektas turi sumažinti bent vienos medžiagos kiekį ne mažiau kaip 25 proc. ir nedidinti kitų teršalų kiekio. Jeigu planuojama, kad prioritetinių ar prioritetinių pavojingų medžiagų kiekis sumažės mažiau kaip 25 proc., – paraiška atmetama.
2.	Specialusis (paviršinėms nuotekoms)	Naftos produktų kiekio sumažinimas į aplinką išleidžiamose nuotekose	Vertinamas planuojamas naftos produktų kiekio sumažinimas, palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais išleistu kiekiu. Projektas turi sumažinti naftos produktų kiekį ne mažiau kaip 25 proc. ir nedidinti kitų teršalų kiekio. Jeigu planuojama, kad naftos produktų kiekis sumažės mažiau kaip 25 proc., – paraiška atmetama.
3.	Prioritetinis	BDS₇ kiekio sumažėjimas į aplinką išleidžiamose nuotekose	Skaičiuojamas planuojamas BDS₇ kiekio sumažėjimas palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais išleistu kiekiu. Suteikiami 2 balai projektams, kurių planuojamas išleisto BDS₇ kiekio sumažėjimas 50 proc. ar didesnis. Suteikiamas 1 balas projektams, kurių planuojamas išleidžiamo BDS₇ kiekio sumažėjimas 25 proc. ar didesnis, bet mažesnis kaip 50 proc. Jeigu planuojama, kad BDS₇ kiekis sumažės mažiau kaip 25 proc., – suteikiama 0 balų.	2	5	10
4.	Prioritetinis	Bendrojo azoto kiekio sumažėjimas į aplinką išleidžiamose nuotekose	Skaičiuojamas planuojamas bendrojo azoto kiekio sumažėjimas palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais išleistu kiekiu. Suteikiami 2 balai projektams, kurių planuojamas bendrojo azoto kiekio sumažėjimas 50 proc. ar didesnis. Suteikiamas 1 balas projektams, kurių planuojamas bendrojo azoto kiekio sumažėjimas 25 proc. ar didesnis, bet mažesnis kaip 50 proc. Jeigu planuojama, kad bendrojo azoto kiekis sumažės mažiau kaip 25 proc., – suteikiama 0 balų.	2	5	10
5.	Prioritetinis	Bendrojo fosforo kiekio sumažėjimas į aplinką išleidžiamose nuotekose	Skaičiuojamas planuojamas bendrojo fosforo kiekio sumažėjimas palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais išleistu kiekiu. Suteikiami 2 balai projektams, kurių planuojamas bendro fosforo kiekio sumažėjimas 50 proc. ar didesnis. Suteikiamas 1 balas projektams, kurių planuojamas bendro fosforo kiekio sumažėjimas 25 proc. ar didesnis, bet mažesnis kaip 50 proc.. Jeigu planuojama, kad bendrojo fosforo kiekis sumažės mažiau 25 proc., – suteikiama 0 balų.	2	5	10
6.	Prioritetinis	Naftos produktų kiekio sumažėjimas į aplinką išleidžiamose nuotekose	Skaičiuojamas planuojamas naftos produktų kiekio sumažėjimas palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais išleistu kiekiu. Suteikiami 2 balai projektams, kurių planuojamas naftos produktų kiekio sumažėjimas 50 proc. ar didesnis. Suteikiamas 1 balas projektams, kurių planuojamas naftos produktų kiekio sumažėjimas 25 proc. ar didesnis, bet mažesnis kaip 50 proc. Jeigu planuojama, kad naftos produktų kiekis sumažės mažiau 25 proc., – suteikiama 0 balų.	2	10	20
7.	Prioritetinis	Prioritetinių ir (ar) prioritetinių pavojingų medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, sumažinimas į aplinką išleidžiamose nuotekose	Skaičiuojamas prioritetinių ir (ar) prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio sumažėjimas, palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais išleistu kiekiu. Suteikiami 2 balai projektams, kurių planuojamas išleisto prioritetinių ir (ar) prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio sumažėjimas 50 proc. ar didesnis. Suteikiamas 1 balas projektams, kurių planuojamas prioritetinių ir (ar) prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio sumažėjimas 25 proc. ar didesnis, bet mažesnis kaip 50 proc. Jeigu planuojama, kad prioritetinių ir (ar) prioritetinių pavojingų medžiagų kiekis sumažės mažiau 25 proc., –suteikiama 0 balų.	2	10	20
8.	Prioritetinis	Projekto efektyvumas	Vertinamas projekto planuojamo sumažinti teršiančių nuotekų kiekio (per visą įdiegtos priemonės naudojimo laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip 15 metų nuo projekto įgyvendinimo pradžios) ir PĮP nurodytos prašomos finansavimo sumos santykis. Čia: X_PM - prioritetinių medžiagų – 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos pavojingos medžiagos ar medžiagų grupės planuojamas sumažinti kiekis; X_BDS7– planuojamas sumažinti biocheminio deguonies sunaudojimo kiekis BDS₇ ; X_{N bendras} – planuojamas sumažinti bendro azoto kiekis. X_Fbendras – planuojamas sumažinti bendrojo fosforo (F bendras) kiekis; X_NP – planuojamas sumažinti naftos produktų kiekis; U – PĮP nurodyta prašoma finansavimo suma, Eur; Y – ekvivalentinis projekto veiksmingumas, Eur. Suteikiami 2 balai projektams, kurių projekto ekvivalentinio veiksmingumo reikšmė patenka tarp 20 proc. didžiausią reikšmę turinčių projektų (kuriems įgyvendinti pateikti PĮP to paties kvietimo metu). Projektams, kurių veiksmingumo reikšmė patenka tarp 50 proc. didžiausią reikšmę turinčių projektų, suteikiamas 1 balas.	2	15	30

9.13. Didžiausia galima surinkti prioritetinių atrankos kriterijų balų suma – 100 balų.

9.14. Mažiausia prioritetinių atrankos kriterijų balų suma, kurią turi surinkti planuojamas finansuoti projektas, – 15 balų. PĮP atmetamas, jei pareiškėjas nesurenka minimalaus balų kiekio.

9.15. Administruojančioji institucija pagal Taisyklių 109 punktą priima sprendimą dėl projekto finansavimo pagal Taisyklių 8 priede pateiktą formą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo PĮP vertinimo ataskaitos parengimo.

9.16. Priėmus sprendimą finansuoti projektą, administruojančioji institucija per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai elektroniniu būdu informuoja projekto pareiškėją.

9.17. Projekto sutartis sudaroma pagal Taisyklių IV skyriaus antrojo skirsnio nuostatas.

9.18. Projekto sutartis keičiama ir nutraukiama pagal Taisyklių IV skyriaus trečiojo skirsnio nuostatas.

10. Jungtinio projekto projektų atrankos kriterijai

Netaikoma.

11. Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas

11.1. Įgyvendinus projekto veiklas, taikomi Taisyklių IV skyriaus dešimtajame skirsnyje nustatyti reikalavimai.

12. Kiti reikalavimai

12.1. Projekto įgyvendinimo laikotarpis ir rodiklių pasiekimo terminai gali būti pratęsti, jeigu 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-11-01 „Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją ir valdymą“ apraše nustatytas ilgesnis projektų įgyvendinimo laikotarpis ir rodiklių pasiekimo terminas už įrašytą projekto sutartyje.

12.2. Projekto vykdytojas įgyvendinamo projekto viešinimą turi atlikti vadovaudamasis Taisyklių VII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis.

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

13. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

13.1. Tinkamos finansuoti projekto išlaidos yra išlaidos, padarytos ir apmokėtos Taisyklėse nurodytu projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu ir skirtos projektu įgyjamų įrenginių, jų projektavimo, transportavimo, montavimo, paleidimo ir (ar) derinimo finansavimui, kuriuos įdiegus užtikrinamas PĮP nurodytų į aplinką išmetamų teršalų sumažinimas.

13.2. Projekto išlaidos turi atitikti Taisyklių VI skyriuje nurodytus bendruosius ir specialiuosius projektų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus.

13.3. Kiti specialieji projektų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai:

13.3.1. netinkamomis finansuoti projekto išlaidomis laikoma:

13.3.1.1. projekto sutarties administravimo mokesčiai;

13.3.1.2. su projekto įgyvendinimu susijusios dokumentų (pvz., galutinės veiklos ataskaitos, ilgalaikio materialaus turto įvedimo į eksploatacijos ataskaitos, poprojektiniu laikotarpiu teikiamos ataskaitos, paraiškos pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą parengimo išlaidos;

13.3.1.3. projektą vykdančio personalo ir projekto dalyvių darbo užmokesčio išlaidos; projektą vykdančio personalo ir (ar) projekto dalyvių komandiruočių ir kelionių išlaidos;

13.3.1.4. sukurto turto draudimo išlaidos, pastato (inžinerinio statinio) inventorizacijos ir teisinės registracijos išlaidos;

13.3.1.5. eksperimentinių, mokslo tiriamųjų darbų išlaidos;

13.3.1.6. eksperimentinės įrangos, laboratorinės įrangos, išskyrus įrangos, skirtos dotacijos gavėjų kaip ūkio subjektų aplinkos monitoringui vykdyti, įsigijimo išlaidos;

13.3.1.7. išlaidos, įsigyjant įrenginius, neatitinkančius Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybių nustatytų standartų (nesertifikuotos).

13.4. Projekto vykdytojas pirkimus atlieka pagal Taisyklių VII skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas. Ūkio subjektai, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimus turi vykdyti vadovaujantis Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir nėra perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762 „Dėl Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir nėra perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, pirkimų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

14. Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

Netaikoma.

__________________________________

Plėtros programos pažangos priemonės

NR. 02-01-06-07-01 „Gerinti vandens telkinių

būklę“ poveiklės „Gamybinių ir paviršinių

nuotekų valymo technologijų diegimas“ projektų

finansavimo sąlygų aprašo

1 priedas

STEBĖSENOS RODIKLIO

„Į APLINKĄ IŠLEIDŽIAMŲ GAMYBINIŲ NUOTEKŲ UŽTERŠTUMO (PRIORITETINĖMIS MEDŽIAGOMIS) SUMAŽĖJIMAS“

APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Į aplinką išleidžiamų gamybinių nuotekų užterštumo (prioritetinėmis medžiagomis) sumažėjimas.
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Procentai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-02-001-06-07-03
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	Netaikoma.
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Projektas laikomas įgyvendintu, kai Taisyklėse nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra patvirtina projekto galutinio įgyvendinimo ataskaitą. Projektas laikomas įgyvendintu, kai Taisyklėse nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra patvirtina projekto galutinio įgyvendinimo ataskaitą. Pagal LAAIF programą įgyvendinamų projektų į aplinką išleidžiamų gamybinių nuotekų užterštumo (prioritetinėmis medžiagomis) sumažėjimas. Gamybinės nuotekos – dėl gamybos ar kitos komercinės veiklos (viešojo maitinimo, skalbimo, valymo paslaugų teikimo, viešųjų tualetų, prekybos centrų ar pan.) susidarančios nuotekos. Prioritetinės medžiagos – įsakyme dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos pavojingos medžiagos ar medžiagų grupės.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Kaupiamasis būdas.
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Fiksuojamas bendras Lietuvoje įgyvendintų projektų skaičius (vienetais). Skaičiuojama, kiek procentų sumažėja į aplinką išleidžiamų gamybinių nuotekų užterštumas prioritetinėmis medžiagomis objektuose, kuriuose pasinaudojant parama įdiegti nuotekų valymo įrenginiai. A–projektų skaičius. B–kiekvieno projekto nustatytas gamybinių nuotekų užterštumas prioritetinėmis medžiagomis (t/metus) iki projekto įgyvendinimo (duomenys imami iš AIVIKS sistemos). Suma visų prioritetinių medžiagų. C–bendra visų projektų tarša (t/metus) iki projektų įgyvendinimo. C=AB D–įgyvendintų projektų skaičius. E–kiekvieno projekto lygiu nustatytas gamybinių nuotekų užterštumas prioritetinėmis medžiagomis (t/metus) po projekto įgyvendinimo (duomenys imami įvertinus per ataskaitinį laikotarpį išleistų nuotekų kiekį bei teršalų koncentraciją į aplinką). Suma visų prioritetinių medžiagų. F–bendra visų projektų tarša (t/metus) po projektų įgyvendinimo. F=DE Pokytis: C–100 proc. F–X
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Projektų galutinės veiklos ataskaitos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Rodiklio reikšmė skaičiuojama kaupiamuoju būdu per kalendorinius metus ir pateikiama iki kitų metų sausio 31 d.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Galutinė rodiklio reikšmė skaičiuojama užbaigus projektų veiklas.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Tvarios aplinkos projektų skyriaus programos vadovas Antonas Misevičius el. p. antonas.misevicius@apva.lt tel. +370 645 71389
16.	Kita svarbi informacija	-

______________________

Plėtros programos pažangos priemonės

NR. 02-01-06-07-01 „Gerinti vandens telkinių

būklę“ poveiklės „Gamybinių ir paviršinių

nuotekų valymo technologijų diegimas“ projektų

finansavimo sąlygų aprašo

2 priedas

STEBĖSENOS RODIKLIO

„ NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ DIEGIMAS“

APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Nuotekų valymo įrenginių diegimas
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Vienetai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-02-001-06-07-03
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	Netaikoma.
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Skaičiuojami visų pareiškėjų įdiegti paviršinių nuotekų valymo įrenginiai
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Skaičiuojami visų pareiškėjų įdiegti paviršinių nuotekų valymo įrenginiai
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Skaičiuojami visų pareiškėjų įdiegti paviršinių nuotekų valymo įrenginiai
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Projekto vykdytojo galutinės veiklos ataskaita ir (ar) ilgalaikio materialaus turto įvedimo į eksploataciją aktas
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Rodiklio reikšmė skaičiuojama vieną kartą per kalendorinius metus ir pateikiama iki kitų metų sausio 31 d.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Rodiklis skaičiuojamas praėjus vieniems metams įgyvendinus projektų veiklas.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Tvarios aplinkos projektų skyriaus programos vadovas Antonas Misevičius el. p. antonas.misevicius@apva.lt tel. +370 645 71389
16.	Kita svarbi informacija	-

_______________

Plėtros programos pažangos priemonės

NR. 02-01-06-07-01 „Gerinti vandens

telkinių būklę“ poveiklės „Gamybinių ir

paviršinių nuotekų valymo technologijų

diegimas“ projektų finansavimo sąlygų

aprašo

3 priedas

ATITIKTIES NEREIKŠMINGOS (DE MINIMIS) PAGALBOS TAISYKLĖMS PATIKROS LAPAS

I. Priemonės teisinis pagrindas
2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (toliau – De minimis reglamentas)
I. Duomenys apie paraišką / projektą
Paraiškos / projekto numeris
Projekto pavadinimas
Pareiškėjo / projekto vykdytojo pavadinimas, kodas
Pagalbos gavėjo (ūkio subjekto) pavadinimas, kodas
Projekto įgyvendinimo vieta

*III. Atitikties De minimis* reglamente nustatytoms sąlygoms vertinimas**
	Klausimai	Rezultatas			Pasirinkimo pagrindimas
	Klausimai	Taip	Ne	Netaikoma	Pasirinkimo pagrindimas
1.	Ar pagalbos gavėjas vykdo pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą?
2.	Ar pagalbos gavėjas vykdo žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimo ir prekybos veiklą ir pagalbos dydis nustatomas pagal įsigytų arba rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį?
3.	Ar pagalbos gavėjas vykdo pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą?
4.	Ar pagalbos gavėjas vykdo žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais veiklą ir pagalbos suma nustatoma pagal iš pirminės produkcijos gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų tokių produktų kainą arba kiekį?
5.	Ar pagalbos gavėjas vykdo žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais veiklą ir pagalba priklauso nuo to, ar ji bus iš dalies arba visa perduota pirminės produkcijos gamintojams?
6.	Ar pagalba teikiama su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse (t. y. tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla)?
7.	Ar pagalbos gavėjui teikiama pagalba priklauso nuo to, ar naudojama daugiau vidaus nei importuotų prekių arba paslaugų?
8.	Jei pagalbos gavėjas vykdo veiklą 1–5 punktuose nurodytuose sektoriuose ir taip pat vykdo veiklą viename ar keliuose kituose sektoriuose, kuriam taikomas De minimis reglamentas, arba kitą veiklą, kuriai taikomas De minimis reglamentas, ar užtikrinama, kad tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui atskiriant veiklos sritis ar apskaitą, kad veiklai tuose sektoriuose, kuriems De minimis reglamentas netaikomas, nebūtų naudojama de minimis pagalba, suteikiama pagal De minimis reglamentą?
9.	Ar bendra vienai įmonei (kaip ji apibrėžta De minimis reglamento 2 str. 2 dalyje) suteikta de minimis pagalbos suma Lietuvos Respublikoje viršija (ar viršys suteikus naują de minimis pagalbą) 300 000 EUR per bet kurį trejų metų laikotarpį?
10.	Jeigu pagalba išmokama keliomis dalimis, ar jos vertė diskontuota iki vertės pagalbos suteikimo momentu, naudojant pagalbos suteikimo metu galiojančią diskonto normą?
11.	Susijungimų ar įsigijimų atveju, ar apskaičiuojant, ar nauja de minimis pagalba naujai arba įsigyjančiajai įmonei viršija atitinkamą viršutinę ribą, atsižvelgta į visą ankstesnę de minimis pagalbą, suteiktą susijungiančioms įmonėms?
12.	Jei viena įmonė suskaidyta į dvi ar daugiau atskirų įmonių, ar iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama įmonei, kuri ja pasinaudojo, t. y. įmonei, perimančiai veiklą, kuriai vykdyti de minimis pagalba panaudota? Jei toks priskyrimas neįmanomas, ar de minimis pagalba proporcingai paskirstoma remiantis naujųjų įmonių nuosavo kapitalo balansine verte suskaidymo įsigaliojimo dieną?
13.	Ar teikiama de minimis pagalba yra skaidri, teikiamo finansavimo bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas tinkamai (kaip nustatyta De minimis reglamento 4 straipsnyje)?
14.	Ar de minimis pagalba tinkamai sumuojama pagal De minimis reglamento reikalavimus (kaip nustatyta De minimis reglamento 5 straipsnyje)?
15.	Ar teikiama de minimis pagalba patenka į De minimis reglamento galiojimo laikotarpį?
Jei į bent vieną iš 1–5 punktuose pateiktų klausimų atsakoma „TAIP“, o į 8 punkte pateiktą klausimą atsakoma „NE“, ūkio subjektui pagalba pagal De minimis reglamentą negali būti teikiama. Jeigu į bent vieną iš 1–5 punktuose pateiktų klausimų atsakoma „TAIP“ ir į 8 punkte pateiktą klausimą atsakoma „TAIP“, ūkio subjektui pagalba pagal De minimis reglamentą gali būti teikiama.
Jei į bent vieną iš 6, 7 ir 9 punktuose pateiktų klausimų atsakoma „TAIP“, ūkio subjektui pagalba pagal De minimis reglamentą negali būti teikiama.
Jei į bent vieną iš 10-15 punktuose pateiktų klausimų atsakoma „NE“, ūkio subjektui pagalba pagal De minimis reglamentą negali būti teikiama.

IV. Išvada dėl atitikties De minimis reglamente nustatytoms sąlygoms
	Klausimas		Rezultatas		Pasirinkimo pagrindimas / nustatytos rizikos
			Taip	Ne
16.	Ar teikiamas finansavimas atitinka De minimis reglamento reikalavimus?
______________________________________ (vertintojo pareigos, vardas, pavardė)		____________ (parašas)				____________ (data)
Patikros peržiūra: □ Vertintojo išvadai pritarti □ Vertintojo išvadai nepritarti Pastabos:_______________________________________________________________________
______________________________________ (tikrintojo pareigos, vardas, pavardė)		____________ (parašas)				____________ (data)