LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL kultūros paso koncepcijos patvirtinimo
2018 m. liepos 13 d. Nr. ĮV-572/V-650
Vilnius
Įgyvendindamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2.1.4 darbo „Kultūros ir meno paslaugų įvairovei skirtos aplinkos ir būtinų sąlygų užtikrinimas, siekiant diegti sociokultūrines naujoves, įsitraukti į tautinės tapatybės formavimą bei tarpkultūrinio dialogo plėtojimą“ 4 veiksmą „Mokinių poreikiams skirtos kultūros paso koncepcijos sukūrimas ir išbandymas“:
2. R e k o m e n d u o j a m e savivaldybėms, nevalstybinių mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, savininkams, mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, vadovams dalyvauti įgyvendinant Kultūros paso koncepciją.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ĮV-572/V-650
KULTŪROS PASO KONCEPCIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kultūros paso koncepcija (toliau – Koncepcija) reglamentuoja situacijos analizę, kultūros paso įgyvendinimo principus, tikslus, uždavinius, laukiamus rezultatus, kultūros paso paslaugų rinkinio sudarymą, kultūros paso įgyvendinimą, administravimą ir finansavimą.
2. Koncepcija parengta atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ nuostatas, į Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. ISAK‑43 „Dėl Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcijos patvirtinimo“ ir Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos patvirtinimo“.
3. Koncepcija parengta atsižvelgiant į tarpinstitucinės darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV‑1192 „Dėl darbo grupės sudarymo“, diskusijas ir siūlymus.
4. Koncepcijos įgyvendinimą pagal kompetenciją koordinuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudamos su Lietuvos savivaldybių asociacija, savivaldybėmis, mokyklomis, vykdančiomis bendrojo ugdymo programas (toliau – mokyklos) ir mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis (dalyvių susirinkimais), savininkais.
5. Koncepcijoje vartojamos sąvokos:
5.1. Kultūrinė edukacija – kultūros ar meno įstaigos kryptinga veikla, kuria skatinami asmens kultūros ir švietimo poreikiai, ugdoma kūrybinga asmenybė, stiprinant kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius, lavinant meninius gebėjimus ir kompetencijas.
5.2. Kultūros ir meno paslauga – kultūros ir meno įstaigų, menininkų, kultūros edukatorių parengti ir siūlomi kultūros ir meno renginiai, kultūrinės edukacijos užsiėmimai ar kultūros ir meno renginiai, papildyti kultūrine edukacija.
5.3. Kultūros pasas – priemonė visų Lietuvos mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems tam tikras kultūros ir meno paslaugas.
II SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
6. Kultūrinio ugdymo praktika Lietuvos mokyklose.
6.1. Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcijoje akcentuojama, kad kultūrinis ir meninis ugdymas yra svarbi visavertės asmenybės ugdymo dalis. Joje aptariama mokinių kultūrinio ir meninio ugdymo sąveika, kultūrinio ugdymo raida, tradicijos, kultūrinių kompetencijų ugdymo nuostatos, kultūrinio ugdymo organizavimas, finansavimas, laukiami rezultatai. Kultūros kompetencijos ugdymui švietimo ir mokslo ministro tvirtinamose bendrosiose programose yra išskirta Kultūrinio sąmoningumo integruojamoji programa.
6.2. Kultūros kompetencija švietimo srities dokumentuose apibrėžta kaip integralus ugdymo(si) rezultatas su kitomis kompetencijomis, akcentuojama, kad mokymasis vyksta ne tik mokyklose, bet ir gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse, valdžios, mokslo ir studijų institucijose ir kt., t. y. kultūros kompetencijos ugdomos mokyklai tinkama forma. Mokykla priima sprendimą dėl šios veiklos organizavimo mokyklai tinkamu būdu: nuosekliai organizuodama per mokslo metus ar koncentruodama veiklą į tam tikrus laikotarpius.
6.3. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurio ugdymo programas, pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla yra privaloma. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius. Neformaliojo meninio vaikų švietimo srityje veikia per 100 muzikos ir meno mokyklų, 16 dailės mokyklų, kuriose kasmet ugdosi per 30 000 vaikų. Nuo 2015 m. spalio mėnesio neformalųjį vaikų švietimą (toliau – NVŠ) pradėjus finansuoti tikslinėmis valstybės ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, ugdymo paslaugas pradėjo teikti ir kultūros ir meno įstaigos: muziejai, bibliotekos, teatrai, menininkai – laisvieji mokytojai. Šias paslaugas minėtomis lėšomis teikia per 70 kultūros įstaigų. Už šias lėšas kasmet meno srities ugdymo programose dalyvauja per 50 000 mokinių, tai – antra pagal populiarumą ugdymo kryptis po sporto. Iš viso tokiomis galimybėmis pasinaudoja per 80 000 mokinių arba kas 4 mokinys. Nors kultūriniam vaikų ir jaunimo ugdymui švietimo sistemoje skiriama vis daugiau dėmesio, ieškoma naujų priemonių, kad šis procesas taptų labiau integralus ir kiltų jo kokybė. Šios priemonės didina mokymosi proceso patrauklumą, dalyvavimą veiklose (būreliuose) po pamokų, tačiau nėra tikslingai nukreiptos į sisteminį mokinių kultūrinių įpročių, visuomenės kultūrinės tapatybės formavimą.
7. Kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų problematika.
7.1. Kultūros ir meno įstaigos visoje Lietuvoje teikia skirtingo amžiaus grupių mokiniams skirtas paslaugas, kurios aprėpia įvairias kultūros ir meno sritis bei formas. Vis dėlto daugiau kultūrinės edukacijos paslaugų yra skirta jaunesnio amžiaus mokiniams, o didžioji dalis kultūros ir meno įstaigų savo paslaugas teikia didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
7.2. Trūksta tinkamai parengtų / pritaikytų kultūrinės edukacijos užsiėmimų ir kvalifikuotų specialistų, kurie vykdo kultūrinės edukacijos užsiėmimus pagal iš anksto paruoštą edukacinę programą, kultūros ir meno įstaigose.
8. Atsižvelgiant į šiai Koncepcijai parengti vykdytų mokyklų, mokinių ir kultūros įstaigų 2018 m. apklausų duomenis, galima daryti išvadas, kad:
8.1. vyresnių klasių mokiniai yra mažiau aktyvūs mokyklų organizuojamose išvykose į kultūrinius renginius / edukacinius užsiėmimus, galimai tokių renginių vengia arba dalyvauja tik kai kuriuose. Nemaža dalis mokinių kultūros renginiuose ar edukaciniuose užsiėmimuose pageidautų lankytis ir savarankiškai, su draugais;
8.2. mokytojai ir mokiniai kultūros ir meno paslaugas, kuriomis naudojosi kartu su klase / mokykla, vertina gerai ir labai gerai, tačiau aktyviau dalyvauti kultūros renginiuose ir edukaciniuose užsiėmimuose mokinius paskatintų nemokamai teikiamos paslaugos, įskaitant pavėžėjimą, ir išvykos į kitus miestus;
9. Užsienio šalių gerosios praktikos apžvalga. Rengiant koncepciją bei įgyvendinimo modelį buvo nagrinėtos panašios programos, skirtos mokinių kultūrinei edukacijai plėtoti Norvegijoje, Islandijoje, Vokietijoje ir Latvijoje. Žemiau pateikiamas trumpas nagrinėtų šalių praktikų apibendrinimas:
9.1. Norvegijos programa „Kultūros kuprinė“. Programos tikslas yra sudaryti galimybę visiems vaikams susipažinti su profesionaliojo meno formų įvairove. Menininkų projektai, kultūros ar meno edukacinės programos, kurias renkasi mokyklos, yra atrenkamos konkurso būdu (šie sprendimai priimami mokyklų / savivaldybės lygmeniu). Įgyvendinant kultūros kuprinės programą vienam vaikui sudaroma galimybė pamatyti programą / sudalyvauti renginyje iki 4 kartų per metus. Renginys gali vykti ir švietimo įstaigoje. Programai kasmet skiriama 50 mln. eurų valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, ji yra bendra Norvegijos Kultūros bei Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijų iniciatyva. Programą administruoja atskira agentūra.
9.2. Islandijos programa „Menas visiems“. Šios programos tikslais siekiama užtikrinti kokybiškos kultūros prieinamumą visiems vaikams, nepaisant jų ekonominės ar geografinės padėties, padidinti kultūros vaikams pasiūlos įvairovę, didinti vaikų savivoką apie šalies kultūrą, sukurti menininkų ir vaikų bendradarbiavimo platformą, turtinant mokyklas, bendruomenes ir šalį, skatinti menininkus kurti meną vaikams ir jaunimui. Programa finansuoja meno projektus mokyklose ir ne mokyklose, menininkų rezidencijas bei tęstinius projektus mokyklose. Programa taip pat remia skaitmeninį bendradarbiavimą su meno institucijomis (prieinamumą prie archyvų, metodinės medžiagos mokytojams parengimą ir pan.). Programa yra Islandijos Švietimo, mokslo ir kultūros ministerijos iniciatyva, administruojama pačios ministerijos.
9.3. Latvijos modelis „Kultūros kuprinė“. Šis modelis yra kol kas projektas, Latvijos valstybės atkūrimo šimtmečio programos sudėtinė dalis, o ne tęstinė programa. Jo tikslas – sudaryti galimybes visiems mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunimui patirti Latvijos tapatybę, vertybes, kultūrą ir santykį su ja per aktyvias ir prasmingas veiklas. Kultūros kuprinė įgyvendinama mokinių apsilankymais kultūros renginiuose, dalyvaujant kultūrinės edukacijos veiklose, taip pat rengiant menininkų, kūrybinių sričių profesionalų apsilankymus mokyklose. Tai bendra Latvijos Kultūros ir Švietimo ministerijų iniciatyva, skirta kultūrinės edukacijos integracijai į formaliojo švietimo programą. Kultūros kuprinės skiriama lėšų suma vienam vaikui – 5 eurai. Projektui administruoti sukurta speciali tarpinstitucinė darbo grupė.
9.4. Vokietijos kultūros agentų programa. Programos tikslai – praplėsti vaikų ir jaunimo kultūros ir meno pažinimo ribas bei tuo pačiu skatinti domėjimąsi menine veikla. Šių tikslų siekiama įvairiomis tarpdisciplininėmis mokyklų švietimo programomis, už kurių sukūrimą atsakingos pačios mokyklos. Programos įgyvendinamos partnerystėje su taip vadinamais „kultūros agentais“ – kultūrinėmis institucijomis. Kaip ir daugelis Vokietijoje inicijuojamų programų, ši programa nėra įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu, o kiekvienos iš Vokietijos federalinių žemių savarankišku sprendimu. Programą finansuoja šioms žemėms priklausančios Švietimo ministerijos ir privatus, nacionaliniu bei tarptautiniu mastu veikiantis, švietimo rėmimo fondas.
10. Kultūros pasas Lietuvoje neperkelia nė vieno iš šių modelių, tačiau taikomi panašūs principai, tikslai ir uždaviniai.
11. Kultūros paso priemonės stiprybių ir silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė:
| 11.1. Stiprybės |
11.2. Silpnybės |
| 11.1.1. Nauja kultūrinių kompetencijų ugdymo priemonė; 11.1.2. Teikiamos įvairios aukštos kokybės kultūros ir meno paslaugos; 11.1.3. Nuosekliai formuojami individualūs mokinių kultūriniai įpročiai.
|
11.2.1. Sudėtingas kultūros paso lėšų planavimo procesas ir sunku išvengti lėšų grąžinimo į biudžetą; 11.2.2. Kvalifikuotų specialistų, vykdančių kultūros edukacijos programas, trūkumas; 11.2.3. Ribotos galimybės užtikrinti mokinių pavėžėjimą. |
| 11.3. Galimybės |
11.4. Grėsmės |
| 11.3.1. Kultūra mokiniams tampa prasminga ir patrauklia laisvalaikio praleidimo forma; 11.3.2. Kultūros ir meno paslaugų pasiūla formuojama pagal tikslinės grupės poreikius; 11.3.3. Didinamas kultūros įstaigų teikiamų paslaugų vartotojų ratas. |
11.4.1. Mokinių ir mokytojų silpna motyvacija naudotis kultūros paso siūlomomis paslaugomis; 11.4.2. Kultūros įstaigų silpna motyvacija įsitraukti į kultūros paso paslaugų teikėjų ratą; 11.4.3. Tam tikrų „populiarių“ kultūros ir meno paslaugų ribota pasiūla. |
III SKYRIUS
KULTŪROS PASO ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI
12. Kultūros pasas įgyvendinamas vadovaujantis šiais principais:
12.1. Prieinamumas visiems: atsižvelgiant į nustatytą kultūros paso įgyvendinimo modelį ir pasirinktus įgyvendinimo etapus, kultūros pasas turi pasiekti kiekvieną Lietuvos mokinį.
12.2. Įtrauktis: kultūros pasas stiprina mokinių, kurie dėl savo gyvenamosios vietos specifikos, socialinės padėties, negalios turi ribotas galimybes pasinaudoti kultūros pasu, galimybes pasinaudoti pasirinktomis kultūros ir meno paslaugomis.
12.3. Savarankiškumas: siekiant skatinti savarankišką apsisprendimą rinktis kultūros ir meno paslaugą kaip laisvalaikio praleidimo formą, mokiniams suteikiamos galimybės atrasti jų individualius poreikius atitinkančias kultūros ir meno paslaugas bei sukuriamos papildomos paskatos mokiniui atskleisti savo kūrybingumą.
12.4. Atvirumas: dalyvavimas kultūros pase yra atviras visoms šalies kultūros ir meno įstaigoms bei kūrėjams, menininkams, galintiems suteikti kokybiškas kultūros ir meno paslaugas pagal Koncepcijoje nustatytus kriterijus, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, atstovaujamos meno srities, rezidavimo vietos ar pan.
IV SKYRIUS
KULTŪROS PASO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
13. Kultūros paso strateginis tikslas yra ugdyti mokinių savarankiško kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius, užtikrinant kokybiškų kultūros ir meno paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programas (toliau – mokinys). Laikomasi nuostatos, kad mokinių kultūrinių įpročių formavimas turi būti nuoseklus ir sisteminis, pritaikant kultūros ir meno paslaugas prie kiekvienos amžiaus grupės poreikių, žinių, galimybių priimti ir suvokti informaciją.
14. Kultūros paso tikslai ir uždaviniai, atsižvelgiant į amžiaus grupės gebėjimą ir (ar) pasirengimą savarankiškai domėtis bei pasirinkti kultūros ir meno paslaugas, yra:
14.1. skatinti ir plėtoti 1–8 klasių mokinių domėjimąsi įvairiomis kultūros ir meno veiklos formomis, supažindinti su dalyvavimo šiose veiklose galimybėmis. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai:
14.1.1. sudaryti sąlygas mokiniams geriau pažinti įvairias kultūros ir meno sritis, skatinti jų kūrybingumą;
14.2. skatinti 9–12 klasių mokinių savarankišką kokybiškų kultūros ir meno paslaugų pasirinkimą kaip laisvalaikio praleidimo ar individualaus kultūrinio ugdymosi formą. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai:
14.2.1. sudaryti sąlygas 9–12 klasių mokiniams su grupe / klase ar individualiai gauti jų poreikius atitinkančias kultūros ir meno paslaugas;
V SKYRIUS
KULTŪROS PASO SUKURIAMAS REZULTATAS
15. Laukiamas rezultatas mokiniui:
15.1. skatinamas kultūrinis mokinių sąmoningumas, ugdomos kūrybingos asmenybės, stiprinamos bendrosios meninės / kultūrinės kompetencijos, reikalingos savarankiškai ir aktyviai dalyvauti meninėje kūryboje ir šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime;
15.2. formuojami mokinių kultūros vartojimo įpročiai bei stiprinamos mokinių nuostatos, kad kultūros vartojimas yra prasminga veikla;
16. Laukiamas rezultatas kultūros ir meno įstaigoms:
VI SKYRIUS
KULTŪROS PASO PASLAUGŲ RINKINYS
18. Kultūros paso paslaugų rinkinys (toliau – Rinkinys) sudaromas iš kultūros ir meno įstaigų ir (ar) menininkų pasiūlytų ir Kultūros paso ekspertų komisijos patvirtintų paslaugų.
19. Kultūros paso ekspertų komisija sudaroma pariteto principu iš Kultūros ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos deleguotų atstovų ir tvirtinama kultūros ministro įsakymu.
20. Kultūros paso paslaugos privalo atitikti šiuos Rinkinio paslaugų atrankos kriterijus:
20.1. paslauga yra aukštos meninės ir kultūrinės vertės ir (ar) pasitelkiama šiuolaikiška kultūros raiškos ar kultūros paveldo aukštos kokybės komunikavimo forma;
20.2. paslaugos turinys yra aktualus mokiniams, taikomi kūrybingi ir inovatyvūs / interaktyvūs metodai;
20.3. paslauga prisideda prie mokinių kultūrinio akiračio plėtimo, kultūros patirčių įvairovės bei ugdo kūrybingumą ir kritinį mąstymą;
21. Kultūros paso paslaugų teikėjams rekomenduojama, kad:
21.2. paslauga atitiktų tematinį prioritetą, kurį Kultūros paso ekspertų komisijos siūlymu trijų metų laikotarpiui tvirtina kultūros ministras. Formuojant Rinkinį, kultūros ir meno įstaigos bus skatinamos mažiau populiarioms kultūros ir meno sritims skirti daugiau dėmesio, atnaujinti esamas paslaugas;
VII SKYRIUS
KULTŪROS PASO ĮGYVENDINIMO MODELIS, JO ADMINISTRAVIMAS IR FINANSAVIMAS
23. Kultūros pasui įgyvendinti kiekvienais kalendoriniais metais vienam mokiniui skiriama 15 eurų, kurie panaudojami kultūros paso paslaugoms finansuoti.
24. Priklausomai nuo amžiaus grupės mokinys kultūros ir meno paslaugomis pasinaudoja dalyvaudamas kartu su grupe / klase arba individualiai. Galimas pasirenkamų paslaugų spektras per metus priklauso nuo paslaugos kainos.
25. Kultūros paso įgyvendinimo etapai:
25.1. 2018 m. rugsėjo–gruodžio mėn. kultūros paso paslaugos pradinių klasių mokiniams, finansuojamos iš Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų Europos Sąjungos struktūrinių lėšų;
26. Mokyklos yra atsakingos už mokinių dalyvavimą kultūros paso rinkinyje siūlomose paslaugose, o mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas skatina ir sudaro sąlygas mokiniams naudotis kultūros paso paslaugomis ir tam skirtomis lėšomis.
27. Kultūros paso paslaugų, atitinkančių Koncepcijos 20 punkte numatytus kriterijus, rinkinys viešai skelbiamas švietimo portale www.emokykla.lt ir / ar kitose interneto svetainėse.
28. Rekomenduojama teisės aktų nustatyta tvarka mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms (dalyvių susirinkimui), savininkams pagal poreikį užtikrinti mokinių pavėžėjimą į (iš) pasirinktas kultūros paso paslaugas.
