Administracinė byla Nr. AS-262-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00270-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo
6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. prašymą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
(toliau – ir Inspekcija) 2021 m. gegužės 21 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-210521-00049 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) terminą metams, t. y. iki 2025 m. vasario 21 d.

Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti – pateikti Privalomąjį nurodymą bei prašymą su priedais ir jų kopijas visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pareiškėjai taip pat nurodyta pateikti G. N. rekvizitus ir jį įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Be to, pareiškėjai pasiūlyta apsvarstyti galimybę, esant poreikiui, į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti R. Z. ir M. Z..

2024 m. vasario 28 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja neištaisė 2024 m. vasario 21 d. nutartimi nustatytų trūkumų: nepridėjo Inspekcijos 2021 m. gegužės 21 d. privalomojo nurodymo, nepateikė prašymo ir jo priedų kopijų, o tai sudaro pagrindą jos skundą laikyti nepaduotu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi.

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo „neatmesti prašymo, kuris buvo pateiktas 2024-02-12 d., dar nepasibaigus terminui (2024-02-21)“.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad sutinka su Inspekcijos reikalavimais pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau dėl objektyvių priežasčių nespėjo gauti visų būtinų leidimų.

Pareiškėja laiku pateikė visus būtinus dokumentus, kurie buvo gauti teisme. Pareiškėja siekia laiku įteisinti savavališką statybą, imasi aktyvių veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo
6 d. nutarties, kuria teismas laikė pareiškėjos skundą nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nepašalino skundo trūkumų (nepateikė Inspekcijos 2021 m. gegužės 21 d. privalomojo nurodymo, nepateikė prašymo ir jo priedų kopijų), todėl pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad siekė tinkamai ir laiku ištaisyti skundo trūkumus bei teismui teikė prašomus dokumentus.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. be kita ko), laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-256-552/2022). Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-758-822/2020).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS²⁶¹-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS¹⁷-400/2006).

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 21 d. nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti – pateikti Privalomąjį nurodymą, pateikti prašymo kopijas kiekvienai proceso šaliai ir teismui, pasiūlė į bylą įtraukti trečiuosius suinteresuotus asmenis. 2024 m. vasario 28 d. teisme buvo gauti papildomi pareiškėjos dokumentai – 2021 m. gegužės 6 d. privalomas nurodymas Nr. 2D-7246, Inspekcijos sprendimas (be metaduomenų), kuriuo būtent ginčo Privalomojo nurodymo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. vasario 21 d., Inspekcijos savavališkos statybos aktas (taip pat be metaduomenų). Pareiškėja taip pat nurodė konkretaus asmens, kurį teismas pasiūlė į bylą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, duomenis.

Taigi, pareiškėja buvo aktyvi ir siekė tinkamai ir laiku pašalinti teismo nustatytus skundo trūkumus – nors šalinant skundo trūkumus nebuvo pateiktas būtent ginčo Privalomasis nurodymas – pareiškėja pateikė tik 2021 m. gegužės 6 d. privalomąjį nurodymą, kuriuo buvo prašoma per 3 darbo dienas pateikti konkrečią informaciją, tačiau iš pareiškėjos aktyvių veiksmų matyti, kad ji siekė tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad skundą padavęs asmuo galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (tokia pareiga teismui kyla iš teismui nustatytos pareigos išaiškinti proceso dalyviams teises ir pareigas, kaip nustatyta ABTĮ 12 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-5-789/2024). Atsižvelgus į nurodytą reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju buvo tikslinga pareiškėjai pakartotinai nustatyti terminą trūkumams pašalinti, be kita ko, pasiūlant pateikti trūkstamus dokumentus (ginčo Privalomąjį nurodymą ir kt.) bei pakartotinai nurodyti bei išaiškinti kliūtis, trukdančias priimti nagrinėti pareiškėjos skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus ir padėti asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 straipsnis), turi teisę savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar skundas turėtų būti laikomas nepaduotu dėl ABTĮ 25 straipsnio 3 dalies nevykdymo, vertinama konkrečios bylos faktinių aplinkybių visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1126-146/2015, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-449-143/2016, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje AS-926-756/2017, 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-605-822/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-44-442/2020). Šiuo atveju skundo ir jo priedų kopijų nepateikimas, teismo vertinimu, nelaikytinas esmine kliūtimi priimti skundą, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, jog teismas, nutartimi priėmęs skundą, viešojo administravimo subjektams (šiuo atveju – Inspekcijai) išsiunčia skundo skaitmeninę kopiją elektroninių ryšių (žr., pvz., 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-322-415/2018; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-453-552/2019; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-136-415/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-41-822/2021). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas siūlė pareiškėjai apsvarstyti galimybę į bylą įtraukti trečiuosius suinteresuotus asmenis (kuriems taip pat turėtų būti siunčiami skundo priedai), tačiau šis klausimas (dėl trečiųjų asmenų suinteresuotumo) šioje proceso stadijoje nebuvo tinkamai ir visapusiškai išnagrinėtas, todėl aplinkybė dėl galbūt nepateiktų kopijų skaičiaus negali užkirsti pareiškėjai kelio tinkamai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, ypač atsižvelgus į anksčiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo principą, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                   Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas