Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL 2021–2030 METŲ Plėtros Programos ValdytojoS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ŠEIMOS POLITIKOS STIPRINIMO PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2021 m. lapkričio 10 d. Nr. 930

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindama 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 2.5 pažangos uždavinį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Patvirtinti 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 703 „Dėl Ilgalaikės šeimos stiprinimo 2020–2028 metų programos patvirtinimo“.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 930

2021–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

ŠEIMOS POLITIKOS STIPRINIMO PLĖTROS PROGRAMA

I SKYRIUS

Plėtros programos paskirtis

Valstybės veiklos sritis

9. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS

Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) uždavinių įtraukimo į Programą logika

Plėtros programa skirta NPP 2.5 uždaviniui „Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus“ įgyvendinti.

Socialinės apsaugos viešosios politikos prioritetai priskirti 2021–2030 metų NPP 2 strateginio tikslo „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“ įgyvendinimui, taip siekiant stiprinti socialinį kapitalą – socialinius ryšius, tinklus, tarpusavio pasitikėjimą ir pasitikėjimą institucijomis, reikiamų paslaugų prieinamumą. Šios plėtros programos priemonės yra nukreiptos į tinkamos, skatinančios, palankios šeimai aplinkos kūrimą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti šeimos funkcijas ir drauge aktyviau bei sėkmingiau leistų šeimos nariams derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus, stiprintų moterų ir vyrų lygias galimybes, skatintų gimstamumą, užtikrintų ir palaikytų šeimų bei vaikų emocinę gerovę, plėtotų kokybiškas visoms šeimoms, auginančioms vaikus, prieinamas bei individualius poreikius atitinkančias paslaugas.

NPP uždavinys, kodas ir pavadinimas

2.5 uždavinys. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus

NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodikliai:

2.5.1. Namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygis, proc. (2020 m. – 17,1 proc.; 2025 m. – 15 proc.; 2030 m. – 12 proc.);

2.5.2. Suminis gimstamumo rodiklis, vaikų skaičius, tenkantis 1 moteriai (2020 m. – 1,6; 2025 m. – 1,7; 2030 m. – 1,75);

2.5.3. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis, proc. (2020 m. – 12,1 proc.; 2025 m. – 11,5 proc.; 2030 m. – 10 proc.).

1 problema – krizinėse situacijose šeimos operatyviai nesulaukia pagalbos.

Spręstinos problemos priežastys (išdėstytos prioriteto tvarka):

1.1. Fragmentiška ir menkai prieinama krizinių situacijų įveika:

1.1.1. neišplėtota krizės pasekmių prevencijos, intervencijos ir postvencijos sistema:

1.1.1.1. socialines paslaugas teikiančių specialistų kompetencijų bei bendradarbiavimo tarp viešųjų paslaugų teikėjų stoka identifikuojant pagalbos poreikį;

1.1.1.2. neišplėtotos specializuotos individualizuotos paslaugos, teikiamos įvairiose krizinėse situacijose;

1.1.1.3. šeimos ir bendruomenės ne visada geba identifikuoti joms iškylančias krizes ir spręsti kylančius iššūkius;

1.1.1.4. proaktyviai reakcijai į krizes savivaldybės teikia nevienodą prioritetą (problemos priežastis iš dalies priklauso savivaldybių ir regionų plėtros tarybų kompetencijai);

1.1.1.5. neefektyvus Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų valdymo procesas lemia ribotą paslaugų poreikio analizę;

1.1.1.6. smurtas artimoje aplinkoje lemia krizines situacijas šeimoje (priemonės numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamoje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) valdomoje Socialinės sutelkties plėtros programoje (toliau – Socialinės sutelkties PP));

1.1.2. viešajame sektoriuje trūksta kvalifikuotų socialinių paslaugų srities darbuotojų:

1.1.2.1. socialinių darbuotojų atlyginimas 11 proc. mažesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis;

1.1.2.2. nesaugios darbo sąlygos teikiant socialines paslaugas nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems ir (ar) socialinę riziką patiriantiems asmenims;

1.1.2.3. fragmentiškas socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas.

1.2. Vaikų ugdymo ir priežiūros paslaugų prieinamumo trūkumas neigiamai veikia šeimų sprendimą susilaukti daugiau vaikų:

1.2.1. vaikų ugdymo ir priežiūros paslaugos teikiamos netolygiai:

1.2.1.1. neišplėtota vaikų priežiūros paslaugų formų įvairovė ir prieinamumas;

1.2.1.2. nevienodas ikimokyklinio ugdymo prieinamumas (priemonės numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) valdomoje Švietimo plėtros programoje (toliau – Švietimo PP));

1.2.2. nepalankios sąlygos derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus šeimoms, auginančioms ar prižiūrinčioms vaiką su negalia (priemonės numatytos Socialinės sutelkties PP);

1.2.3. šalies ūkyje nepakankamai naudojamasi lanksčių darbo formų suteikiamais privalumais (priemonės numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamoje SADM valdomoje Įtraukios darbo rinkos plėtros programoje (toliau – Įtraukios darbo rinkos PP));

1.2.4. išmoka, skiriama globojamiems (rūpinamiems) vaikams, neužtikrina būtiniausių jų poreikių.

1.3. Šeimos, priklausančios pažeidžiamų asmenų grupėms, patiria skurdo ir atskirties riziką:

1.3.1. nesukuriamos tinkamos sąlygos derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus šeimoms, auginančioms ar prižiūrinčioms neįgalų ar senyvo amžiaus šeimos narį (priemonės numatytos Socialinės sutelkties PP);

1.3.2. mažas pajamas gaunančių šeimų (ypač auginančių 3 ar daugiau vaikų) menka motyvacija dalyvauti darbo rinkoje dėl neproporcingo minimalios mėnesinės algos ir socialinių išmokų santykio bei skatinamųjų priemonių trūkumo (priemonės numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamoje SADM valdomoje Pajamų nelygybės mažinimo plėtros programoje (toliau – Pajamų nelygybės mažinimo PP));

1.3.3. socialinės paramos šeimoms, auginančioms mokyklinio amžiaus vaikus, neadekvatumas: nevienodas nemokamo mokinių maitinimo prieinamumas ir vaiko poreikių pasiruošti mokyklai neužtikrinimas;

1.3.4. ribotos galimybės susirasti gyventi tinkamą būstą (priemonės numatytos Socialinės sutelkties PP).

1.4. Neišplėtotas valstybės institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas šeimos politikos srityje:

1.4.1. stigmatizuotas požiūris į tam tikras šeimas (daugiavaikes, patiriančias socialinę riziką, neįgaliųjų) ir visuomenės nuostatų įtaka joms;

1.4.2. sprendimus priimančių valstybės institucijų ir savivaldybių bendradarbiavimo stoka;

1.4.3. skirtingi nevyriausybinių organizacijų lyderystės ir dalyvavimo priimant sprendimus gebėjimai šeimos politikos srityje

1.5. Dėmesio sveikatai, naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimui trūkumas:

1.5.1. visuomenės sveikos gyvensenos įgūdžių trūkumas (priemonės numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamoje Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) valdomoje Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programoje (toliau – Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo PP));

1.5.2. vaikų ir jaunimo žinių apie lytiškumą trūkumas (priemonės numatytos Švietimo PP);

1.5.3. žalingų įpročių (psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo) paplitimas (priemonės numatytos Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo PP).

1.6. Klaidingos, neišsamios vaiko teisių srities žinios visuomenėje ir praktinio jų taikymo iššūkiai:

1.6.1. silpnos įvairių sričių specialistų kompetencijos vaiko teisių srityje ir bendradarbiavimo stoka;

1.6.2. vaikų dalyvavimo, priimant sprendimus, svarbos suvokimo ir vaikų, šeimų, įvairių sričių specialistų žinių bei gebėjimų, kaip užtikrinti kokybišką vaikų dalyvavimą, priimant sprendimus įvairiais lygmenimis, stoka;

1.6.3. fragmentiškas vaikų, šeimų ir visuomenės informavimas bei švietimas vaiko teisių klausimais.

Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama 1 problema:

09-004-02-05-01 Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje (šalinama 1.1 priežastis);

09-004-02-05-02 Plėtoti įrodymais pagrįstas programas ir trūkstamas specializuotas paslaugas, skirtas šeimoms, vaikams ir jauniems žmonėms (šalinama 1.1.1.2 subpriežastis);

09-004-02-05-03 Padidinti globojamiems (rūpinamiems) vaikams teikiamą paramą būtiniausiems poreikiams (mitybos, sveikatos priežiūros, ugdymo) užtikrinti (šalinama 1.2.4 subpriežastis);

09-004-02-05-04 Užtikrinti vaikų priežiūros paslaugų įvairovę ir prieinamumą (šalinama 1.2.1.1 subpriežastis);

09-004-02-05-05 Padidinti nemokamo mokinių maitinimo prieinamumą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti (šalinama 1.3.3 subpriežastis);

09-004-02-05-06 Stiprinti atstovavimą šeimos interesams ir keisti stigmatizuotą visuomenės požiūrį į tam tikras šeimas (šalinama 1.4 priežastis);

09-004-02-05-07 Stiprinti vaikų ir jaunimo lytiškumo ugdymą (šalinama 1.5.2 subpriežastis);

09-004-02-05-08 Stiprinti vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą (šalinama 1.6 priežastis).

Priemonės, numatytos kitose plėtros programose:

Socialinės sutelkties plėtros programoje:

09-003-02-02-08 Plėtoti efektyvios prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje sistemą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą (šalinama 1.1.1.6 subpriežastis);

09-003-02-02-01 Plėtoti kompleksinę neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą (šalinamos 1.2.2 ir 1.3.1 subpriežastys);

09-003-02-02-10 Didinti būsto prieinamumą socialiai pažeidžiamiems asmenims (šalinama 1.3.4 subpriežastis);

Įtraukios darbo rinkos plėtros programoje:

09-001-02-09-01 Skatinti socialinių partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge (šalinama 1.2.3 subpriežastis);

Pajamų nelygybės mažinimo plėtros programoje:

09-002-02-01-09 Tobulinti minimalios mėnesinės algos nustatymo sistemą (šalinama 1.3.2 subpriežastis);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valdomoje regionų plėtros programoje (prisideda prie 1.1.1.4 subpriežasties šalinimo);

Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programoje (šalinamos 1.5.1 ir 1.5.3 subpriežastys);

Švietimo plėtros programoje (šalinamos 1.2.1.2 ir 1.5.2 subpriežastys).

2 problema – neužtikrinamos moterų ir vyrų lygios galimybės.

Spręstinos problemos priežastys (išdėstytos prioriteto tvarka):

2.1. Stereotipais pagrįsti moterų ir vyrų vaidmenys šeimoje ir visuomenėje bei nepakankamas vyrų įsitraukimas į šeimos gyvenimą (priemonės taip pat apims Socialinės sutelkties PP ir Įtraukios darbo rinkos PP įvardytą lyčių lygybės problematiką):

2.1.1. netolygus neapmokamo darbo naštos pasidalijimas;

2.1.2. menkas vyrų įsitraukimas į vaiko priežiūrą;

2.1.3. analitinių stebėsenos priemonių nuolatinei lyčių lygybės padėties stebėsenai vykdyti stoka;

2.1.4. švietėjiškų priemonių lyčių stereotipams mažinti stoka;

2.1.5. švietimo srities darbuotojų, žiniasklaidos atstovų ir kitų sričių specialistų gebėjimų lyčių lygybės srityje stiprinimo priemonių trūkumas;

2.2. Persikertančioji nelygybė (diskriminacija keliais pagrindais) (priemonės numatytos Socialinės sutelkties PP).

Pažangos priemonė, kuria sprendžiama 2 problema:

09-004-02-05-09 Užtikrinti stereotipais pagrįsto požiūrio į moterų ir vyrų vaidmenis šeimoje bei visuomenėje paplitimo mažėjimą (šalinama 2.1 priežastis, prisidės prie 2.2 priežasties šalinimo).

Priemonės, numatytos kitose plėtros programose:

Socialinės sutelkties plėtros programoje:

09-003-02-02-06 Įgyvendinti lygių galimybių, lyčių lygybės principus (šalinamos 2.1 ir 2.2 priežastys);

Įtraukios darbo rinkos plėtros programoje:

09-001-02-03-02 Didinti pažeidžiamų asmenų grupių užimtumą (šalinama 2.1 priežastis).

II SKYRIUS

FINANSINIŲ PROJEKCIJŲ DALIS

NPP uždavinys	Finansinės projekcijos, tūkst. Eur	Finansavimo šaltiniai
1	2	3
NPP 2.5 uždavinys. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus	34 000,0 134 547,2	Valstybės biudžetas „Europos socialinis fondas +“
Plėtros programos suma iš viso	168 547,2

Pastabos

1. Nurodant lėšas, vadovaujamasi aktualiomis NPP finansinėmis projekcijomis 2021–2030 metų ir jų paskirstymu pagal NPP strateginius tikslus bei asignavimų valdytojus. Finansinės projekcijos bus reguliariai peržiūrimos ir pagal poreikį tikslinamos.

2. Įgyvendinant šią plėtros programą bus stebimi Europos Komisijos ir kiti tarptautiniai kvietimai rengti projektus pagal Šeimos politikos stiprinimo programą ir vertinama galimybė veiklomis prisidėti prie šios plėtros programos tikslų bei priemonių įgyvendinimo.

III SKYRIUS

PAŽANGOS PRIEMONIŲ RINKINYS

Pažangos priemonės kodas	Pažangos priemonė	Pažangos priemonės įgyvendinimo NPP uždavinys	Kiti NPP uždaviniai	Būtinos sąlygos	Dalyvaujančios institucijos	Pažangos priemonės rezultato rodiklio pavadinimas	Pažangos priemonės rezultato rodiklio reikšmės		Pažangos priemonės papildomas požymis^{^[1]}:LRV ĮP, HP, NRD, RPP
Pažangos priemonės kodas	Pažangos priemonė	Pažangos priemonės įgyvendinimo NPP uždavinys	Kiti NPP uždaviniai	Būtinos sąlygos	Dalyvaujančios institucijos	Pažangos priemonės rezultato rodiklio pavadinimas	Pradinė	2030 m.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10
09-004-02-05-01	Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje	2.5. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus			ŠMSM, SAM, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM)	Organizacijų, įsidiegusių socialinių paslaugų kokybės standartą ir (ar) sėkmingai baigusių dalyvauti socialinių paslaugų kokybės standarto palaikymo veikloje, dalis (proc.)	77 (2020 m.)	80	LRV ĮP
						Patvirtintų pasiūlymų išbandyti socialines inovacijas dalis (proc.)	25 (2021 m.)	25
						Dalyvių, kurie po dalyvavimo veiklose įgijo ir (ar) patobulino kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, dalis (proc.)	91,37 (2020 m.)	90
						Asmenų, kurie teigia, kad kompleksinės paslaugos šeimai padarė teigiamą poveikį, dalis (proc.)	0 (2021 m.)	75
09-004-02-05-02	Plėtoti įrodymais pagrįstas programas ir trūkstamas specializuotas paslaugas, skirtas šeimoms, vaikams ir jauniems žmonėms	2.5. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus			ŠMSM, SAM	Vaikų, laikinai ir nuolat globojamų (rūpinamų) šeimos aplinkoje, dalis nuo visų laikinoje ir nuolatinėje globoje (rūpyboje) esančių vaikų (proc.)	73 (2021 m.)	Ne mažiau kaip 90	LRV ĮP
						Palydimąsias paslaugas gavusių jaunuolių dalis nuo visų globos sistemą paliekančių jaunuolių (proc.)	8 (2020 m.)	80
						Budinčių globotojų prižiūrimų vaikų dalis nuo visų globojamų vaikų (proc.)	4 (2020 m.)	7
						Institucinės globos pertvarkos tikslinių grupių asmenų, palankiai vertinančių gaunamų paslaugų kokybę, dalis (proc.)	90,8 (2020 m.)	95
09-004-02-05-03	Padidinti globojamiems (rūpinamiems) vaikams teikiamą paramą būtiniausiems poreikiams (mitybos, sveikatos priežiūros, ugdymo) užtikrinti	2.5. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus			Savivaldybės	Globos (rūpybos) išmokos dydis, palyginti su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (proc.)	62 (2021 m.)	ne mažiau kaip 80	LRV ĮP
09-004-02-05-04	Užtikrinti vaikų priežiūros paslaugų įvairovę ir prieinamumą	2.5. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus			ŠMSM, SAM	Vaikų, gavusių priežiūros paslaugas, dalis nuo visų vaikų (proc.)	Nėra duomenų	15
09-004-02-05-05	Padidinti nemokamo mokinių maitinimo prieinamumą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti	2.5. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus		Mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo ar pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje, teisinio reguliavimo stebėsena, viešosios konsultacijos dėl socialinės paramos mokiniams tikslingumo ir adekvatumo	SAM, ŠMSM, savivaldybės	Nemokamą maitinimą gaunančių mokinių dalis nuo visų mokinių (proc.)	26,5 (2020 m.)	ne mažiau kaip 40	LRV ĮP
09-004-02-05-05						Paramos mokinio reikmenims įsigyti dydis (Eur)	80 (2021 m.)	ne mažiau kaip 160	LRV ĮP
09-004-02-05-06	Stiprinti atstovavimą šeimos interesams ir keisti stigmatizuotą visuomenės požiūrį į tam tikras šeimas	2.5. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus			ŠMSM, SAM, savivaldybės	Savivaldybių, kuriose įsisteigusios savivaldybių šeimos tarybos (komisijos), dalis (proc.)	60 (2021 m.)	85
09-004-02-05-07	Stiprinti vaikų ir jaunimo lytiškumo ugdymą	2.5. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus		Teisės aktų (finansavimo konkursų nuostatų) pakeitimas ir metodinės medžiagos, kaip teikti konsultacijas jaunimui, apmokyti darbuotojus teikti konsultacijas, parengimas	ŠMSM, SAM, savivaldybės	Savivaldybių, kuriose su vaikais ir jaunimu dirbantys asmenys apmokyti teikti konsultacijas vaikams ir jaunimui lytiškumo klausimais, dalis (proc.)	Nėra duomenų	100	LRV ĮP, Lygių galimybių HP
09-004-02-05-08	Stiprinti vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą	2.5. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus		VTAS specialistų kompetencijų modelio parengimo poreikis, įvairių sričių (švietimo, sveikatos, socialinės, teisingumo, kultūros) specialistų kompetencijų ir atsakomybės vaiko teisių įgyvendinimo srityje didinimas, nuolatinis nuoseklus visuomenės švietimas	SAM, ŠMSM, VRM, savivaldybės	Vaiko teisių apsaugos specialistų, dalyvavusių kvalifikacijos tobulinimo veiklose, dalis (proc.)	Nėra duomenų	Ne mažiau kaip 95
09-004-02-05-09^{^[2]}	Užtikrinti stereotipais pagrįsto požiūrio į moterų ir vyrų vaidmenis šeimoje bei visuomenėje paplitimo mažėjimą	2.5. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus	2.1. Mažinti pajamų nelygybę 2.3. Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą	Visų ministerijų ir kitų institucijų prievolės pagal kompetenciją įtraukti lyčių lygybės (kaip horizontaliojo principo) problematiką į savo rengiamas plėtros programas, kitus strateginius dokumentus vykdymas ir tikslinių priemonių nustatytoms problemoms spręsti numatymas	ŠMSM, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lygių galimybių kontrolie-riaus tarnyba, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba	Lietuvos lyčių lygybės indeksas (balai)	56,3 (2020 m.)	61	LRV ĮP, Lygių galimybių HP
09-004-02-05-09^{^[2]}				Teisės aktų (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso) pakeitimai	Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos	Tėvų ir motinų, išleistų vaiko priežiūros atostogų ir gavusių išmokas, dalis (proc.)	Tėvų – 24, motinų – 76 (2020 m.)	Tėvų – 40, motinų – 60	LRV ĮP, Lygių galimybių HP

_________________________

^{^[1]} LRV ĮP – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonė; HP – priemonė, kuria prisidedama prie darnios plėtros, inovatyvumo (kūrybingumo) ir (ar) lygių galimybių visiems horizontaliojo principo įgyvendinimo; NRD – Nacionalinės reformų darbotvarkės įgyvendinimo priemonė; RPP – regioninė pažangos priemonė.

^{^[2]} Priemonė finansuojama ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.