Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 22 IR 24 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1099(2)
2018 m. sausio 24 d. Nr. 82
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-488 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.6 papunktį,Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1099(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl toliau nurodytos priežasties.
Siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą – suteikti galimybę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – nedarbo draudimo išmoka) studijuojantiems aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programas asmenims, turintiems Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme (toliau – Nedarbo socialinio draudimo įstatymas) nustatytą nedarbo socialinio draudimo stažą, turėtų būti keičiamas Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, nustatant, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi ne tik asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, bet ir asmenys, studijuojantys aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ar besimokantys pagal formaliojo profesinio mokymo programas, jeigu jie atitinka Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytas sąlygas.
Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad tokiu atveju būtų didinamas asmenų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, skaičius. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2017–2018 metais Lietuvoje pagal nuolatinės formos studijų programas aukštosiose mokyklose studijuoja 94,5 tūkst. studentų ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas mokosi 38 tūkst. mokinių. Vadovaujantis Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2017 metais atlikto nacionalinio tyrimo „EUROSTUDENT“ duomenimis, Lietuvoje dirba apie 40 proc. besimokančiųjų. Įvertinus tai, kad registruojasi darbo biržoje ir nedarbo draudimo išmokas gauna apie 10 proc. visų dirbusių asmenų, daroma prielaida, kad iš 53 tūkst. besimokančiųjų apie 5,3 tūkst. netekę darbo galėtų kreiptis dėl nedarbo draudimo išmokos gavimo, kuriai išmokėti papildomai reikėtų iki 5 mln. eurų nedarbo socialiniam draudimui skirtų lėšų per metus. Nedarbo socialinio draudimo lėšų, reikalingų papildomiems įsipareigojimams įgyvendinti, 2018 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete nėra numatyta.