II SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
3. Vadovaujantis Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos sudarytos specialistų darbo grupės parengta „Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodika“, su nevaisingumo problema susiduria apie 10–15 proc. porų, arba maždaug kas šešta pora. Higienos instituto duomenimis, 2019 m. buvo registruoti 644 vyrų ir 6 744 moterų nevaisingumo atvejai, 2020 m. – 709 vyrų, 5560 moterų, 2021 m. – 944 vyrų, 6 631 moterų atvejis.
4. Nuo 2017 m. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo (toliau – įstatymas) nuostatų iki 2021 m. pagalbinio apvaisinimo paslaugas Lietuvoje gavo 3 375 moterys ir 3 146 vyrai.
1 pav. Bendras 2021 m. Lietuvoje atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius pagal ketvirčius.
2 pav. 2021 m. Lietuvoje atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius pagal ketvirčius bei pagal šias paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Vertinant bendrą 2019–2021 m. laikotarpiu atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičių, matyti, kad kasmet šių procedūrų skaičius auga (3 pav.).
3 pav. Bendras 2019–2021 m. Lietuvoje atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius.
1 000 000 gyventojų 2021 m. vidutiniškai teko 823,4, 2020 m. – 817,2, o 2019 m. – 807,2 pagalbinio apvaisinimo procedūros.
4 pav. Bendras 2019–2021 m. laikotarpiu Lietuvoje atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų.
5. Vadovaujantis įstatymo nuostatomis, į moters gimdą vienos pagalbinio apvaisinimo procedūros metu perkeliama nuo vieno iki trijų embrionų. Sutuoktinių ar partnerių pagalbiniam apvaisinimui sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai yra užšaldomi ir specialiomis sąlygomis saugomi žmogaus lytinių ląstelių banke (toliau – lytinių ląstelių bankas). Jei sutuoktiniai arba partneriai, kuriems taikomas pagalbinis apvaisinimas, daugiau vaikų neplanuoja, jų embrionai gali būti donuojami kitų sutuoktinių ar partnerių pagalbiniam apvaisinimui.
Embrionus donuojantys sutuoktiniai ar partneriai yra vadinami embrionų donorais, o sutuoktiniai ar partneriai, kurių pagalbiniam apvaisinimui naudojami donuoti embrionai, – embrionų recipientais. Donuoti embrionus kitiems sutuoktiniams ar partneriams galima ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Donuotų embrionų panaudojimas pagalbiniam apvaisinimui kai kuriems nevaisingiems arba rizikuojantiems perduoti didelę negalią sukeliančią ligą sutuoktiniams ar partneriams yra vienintelė galimybė tapti tėvais.
6. Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15-1 straipsniu įstatymo (toliau – pakeitimo įstatymas) 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktiniai ar partneriai savo valią dėl embriono (embrionų), kurio (kurių) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, saugojimo termino pagal pakeitimo įstatymo 9 straipsnyje išdėstytame įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus (į šį terminą įskaičiuojamas ir embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke laikas iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2022 m. liepos 1 d.) ir saugomo (-ų) embriono (-ų) panaudojimo donorystei atvejais, nurodytais pakeitimo įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 3 punktuose (t. y. embrionų saugojimo termino pasibaigimo arba santuokos ar registruotos partnerystės pasibaigimo atvejais), raštu pareiškia ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d. Sutuoktiniams ar partneriams iki 2023 m. sausio 1 d. raštu nepareiškus valios dėl embriono (embrionų), kurio (kurių) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, saugojimo termino, laikoma, kad abu sutuoktiniai ar partneriai sutinka dėl embrionų panaudojimo donorystei, ir embriono (embrionų) laikymas sveikatos apsaugos ministro nustatytais pagrindais ir tvarka tęsiamas valstybės biudžeto lėšomis, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embriono (embrionų) saugojimo lytinių ląstelių banke pradžios.
Taigi jei sutuoktiniai ar partneriai iki 2023 m. sausio 1 d. raštu nepareikš valios dėl embriono (embrionų), kurio (kurių) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, saugojimo termino, jų embrionai bus laikomi donuotais ir šio (šių) donuoto (-ų) embriono (-ų) laikymas sveikatos apsaugos ministro nustatytais pagrindais ir tvarka bus tęsiamas valstybės biudžeto lėšomis.
7. Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, Lietuvoje 2019 m. buvo užšaldyta 1077, 2020 m. – 358, 2021 m. – 605 embrionai.
Remiantis lytinių ląstelių bankų pateiktais duomenimis, daugiausia embrionų 2019 m. ir 2020 m. buvo padėta saugoti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose , 2021 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (5 pav.).
5 pav. 2019–2021 m. laikotarpiu naujai pradėtų saugoti lytinių ląstelių bankuose mėgintuvėlių su embrionais skaičius.
* 2021 m. UAB Vaisingumo klinika duomenų nepateikė.
8. Šiuo metu Lietuvoje donuotų embrionų nėra. Įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2022 m. liepos 1 d., buvo nustatyta, kad embrionus naikinti draudžiama, tačiau sutuoktiniai ar partneriai po 2 metų turėjo (ir turi įsigaliojus pakeitimo įstatymui) galimybę donuoti embrionus kitų porų pagalbiniam apvaisinimui. Tai psichologiškai ir emociškai itin jautrus veiksmas, todėl kai kurie sutuoktiniai ar partneriai, nenorintys donuoti savo embrionų ar nebegalintys toliau mokėti už embrionų saugojimą, šiuo metu nebemoka už embrionų saugojimą ir yra nepasiekiami sutartyje dėl embrionų saugojimo nurodytais kontaktiniais duomenimis, todėl šiais atvejais embrionai saugomi lytinių ląstelių banko lėšomis. Tai jiems sudaro finansinę naštą.
Siekiant skatinti embrionų donorystę, ji turi būti aktyviau viešinama: organizuojamos paskaitos apie embrionų donorystę ir jos sąlygas, organizuojami susitikimai su visuomene šia tema.
9. Įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 1 d.) buvo numatyta, kad valstybė įgyvendina Embriono donorystės programą (toliau – Prenatalinio įvaikinimo programa) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengia Prenatalinio įvaikinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos finansavimą valstybės lėšomis. Prenatalinio įvaikinimo programą vykdo universiteto ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas. Embriono donorystės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 302 „Dėl Embriono donorystės programos patvirtinimo“, buvo numatyti šie uždaviniai: užtikrinti donuotų embrionų pervežimui reikalingų priemonių ir įrangos įsigijimą, donuotų embrionų saugojimui reikalingos įrangos ir priemonių įsigijimą bei asmens sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimą, tinkamą universiteto ligoninių infrastruktūrą, siekiant teikti kokybiškas embrionų donorystės paslaugas, skleisti informaciją visuomenei apie embrionų donorystę, formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į ją bei užtikrinti asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos, konsultuojančios potencialius embrionų donorus bei donuotus embrionus priimančius partnerius, darbą. Embriono donorystės programos įgyvendinimo 2019–2023 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-763 „Dėl Embriono donorystės programos įgyvendinimo 2019–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Embriono donorystės programos įgyvendinimo 2019–2023 metų veiksmų planas), buvo numatytos priemonės, skirtos šiems uždaviniams įgyvendinti.
Įstatymo 10 straipsnio 8 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. liepos 1 d.) Vyriausybę ar jos įgaliotą institucija įpareigoja planavimo dokumentuose numatyti valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas embrionų donorystės palaikymo priemones, kurias įgyvendina universitetų ligoninės, įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1270 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymą“ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija įgaliota planavimo dokumentuose numatyti valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas embrionų donorystės palaikymo priemones, kurias įgyvendina universitetų ligoninės. Siekiant nuoseklios embrionų donorystės valstybės politikos įgyvendinimo, tikslinga tęsti Embriono donorystės programos įgyvendinimo 2019–2023 metų veiksmų plane numatytus veiksmus.
