JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2023 M. BIRŽELIO 8 D. SPRENDIMO NR. T-94 „DĖL JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS MERO REZERVO LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. rugsėjo 28 d. Nr. T-143
Joniškis
Pakeisti Joniškio rajono savivaldybės mero rezervo lėšų naudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. T-94 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės meto rezervo lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Joniškio rajono savivaldybės tarybos
2023 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. T-94
(2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. T-143
redakcija)
JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS MERO REZERVO LĖŠŲ NAUDOJIMO
TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Joniškio rajono savivaldybės mero rezervo lėšų naudojimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Joniškio rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) mero rezervo lėšų naudojimo, skyrimo ir kontrolės tvarką.
3. Savivaldybės taryba tvirtina rezervą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 0,25 proc. ir ne didesnis kaip 1 proc. patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant valstybės dotacijų savivaldybių biudžetams). Rezervas gali būti didesnis kaip 1 proc., kai yra paskelbta valstybės ir (arba) savivaldybės lygio ekstremalioji situacija ir (arba) įvesta nepaprastoji padėtis. Konkretų rezervo dydį kasmet nustato savivaldybės taryba, tvirtindama arba tikslindama tam tikrų metų savivaldybės biudžetą.
II SKYRIUS
REZERVO LĖŠŲ NAUDOJIMAS
5. Rezervo lėšos naudojamos:
5.1. ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti;
5.2. gaisrų, stichinių nelaimių ir kitų įvykių padariniams likviduoti ir jų padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti;
III SKYRIUS
REZERVO LĖŠŲ SKYRIMAS
7. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių deklaruota gyvenamoji vieta ar buveinės registracijos vieta yra Joniškio rajono savivaldybė, norintys gauti Aprašo 5 punkte numatytas lėšas, savivaldybės merui ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo ekstremaliosios situacijos, ekstremaliojo įvykio, gaisro, stichinės nelaimės ar nepaprastosios padėties metu įvykusio įvykio, teikia motyvuotą prašymą (1, 2 priedai), kuriame nurodomi fizinio ar juridinio asmens duomenys, banko sąskaita, į kurią bus pervedamos lėšos, pagrįsti skaičiavimai (sąmatos) ir (arba) pridedamos išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijos, gaisro atveju – Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, stichinės nelaimės atveju – Hidrometeorologinės tarnybos pažyma. Kartu su prašymu pateikiami nuosavybės teisę į pastatus, žemę ir kitą turtą, kuriems buvo padaryta žala, patvirtinantys dokumentai.
8. Lėšos fiziniams asmenims gaisro ar stichinės nelaimės atveju skiriamos už nuosavybės teise turimam gyvenamajam būstui padarytą žalą.
9. Skiriant lėšas fiziniams asmenims dėl gaisro ar stichinės nelaimės būstui padarytos žalos vertinama:
9.1. Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (2018 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-388 redakcija), reikalavimų įgyvendinimas: gyvenamosiose patalpose turi būti įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Patalpose įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys;
9.2. būsto draudimo, iki įvykstant gaisrui ar stichinei nelaimei, aplinkybės (ar būstas buvo draustas);
10. Skiriamų lėšų dydis gaisro atveju nustatomas įvertinus Aprašo 9.1–9.3 papunkčiuose nurodytas lėšų skyrimo sąlygas, bet negali būti didesnis kaip 40 bazinių socialinių išmokų dydžio (BSI).
11. Skiriamų lėšų dydis savivaldybės ekstremalios situacijos / įvykio atveju vertinamas pagal konkrečios ekstremalios situacijos / įvykio pobūdį, atsižvelgiant į žalos padarymo mastą. Pasiūlymą merui dėl patirtų nuostolių dydžio kompensavimo nustatymo teikia mero potvarkiu sudaryta komisija (toliau – Komisija).
12. Juridiniams asmenims lėšos skiriamos ekstremalių situacijų ir (arba) ekstremalių įvykių likvidavimo, gaisrų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo jų padarinių šalinimo išlaidoms apmokėti.
14. Siūlymą skirti / neskirti rezervo lėšas fiziniams ir juridiniams asmenims savivaldybės merui teikia Komisija.
15. Komisija:
15.1. nagrinėja, ar prašyme nurodytos aplinkybės pagrįstos, ar atitinka Aprašo 5.1–5.3 papunkčiuose nurodytus tikslus, vertina fizinių ir juridinių asmenų pateiktus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus;
17. Savivaldybės mero potvarkių projektus dėl lėšų skyrimo iš rezervo rengia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atsakingas už civilinę saugą.
18. Prašymus pateikę fiziniai ir juridiniai asmenys apie savivaldybės mero sprendimą skirti / neskirti kompensavimo lėšas informuojami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais.
19. Savivaldybės mero rezervo lėšos gali būti naudojamos ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti, gaisrų, stichinių nelaimių ir kitų įvykių padariniams likviduoti bei dėl nepaprastosios padėties reikalingiems darbams, paslaugoms ar prekėms įsigyti, atsakingiems savivaldybės administracijos padalinių specialistams inicijuojant reikalingų darbų, paslaugų ar prekių įsigijimą tais atvejais, kai už šių situacijų ar įvykių likvidavimą, jų padarinių šalinimą, neparastosios padėties metu pavestų funkcijų ar darbų vykdymą yra atsakinga savivaldybė.
IV SKYRIUS
REZERVO LĖŠŲ APSKAITA IR KONTROLĖ
21. Savivaldybės tarybos patvirtinto rezervo lėšų asignavimų valdytojas yra savivaldybės administracija.
23. Metinę rezervo lėšų panaudojimo ataskaitą rengia ir teikia tvirtinti savivaldybės tarybai kartu su savivaldybės biudžeto tam tikrų metų vykdymo ataskaita savivaldybės administracijos Finansų skyrius.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS