Administracinė byla Nr. eA-180-415/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00894-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 30.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Biovatas“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. O3E-143 „Dėl UAB „Biovatas“ šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Taryba, nustatydama šilumos gamybos bazinę kainą (kainų dedamąsias), į Bendrovės derinamų investicijų apimtį neįtraukė 1 928,61 tūkst. Eur Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų paramos, todėl reikšmingai sumažėjo ir derinti Bendrovės pasiūlyta investicijų suma (nurodomas (duomenys neskelbtini) Eur rodiklis). Pareiškėjo teigimu, Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoms.
2.2. Nei pagal ŠŪĮ 35 straipsnio, nei pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 15 straipsnio 3 dalies nuostatas Tarybai nesuteikta kompetencija nustatyti reguliavimą, kurio pagrindu būtų galima ES paramą eliminuoti iš pateikto derinti investicijų dydžio. Tokie Tarybos veiksmai, Bendrovės vertinimu, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinto gero administravimo principo ir ŠŪĮ nuostatų. Vienintelis imperatyvas, kuris yra nustatytas Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje, yra tai, jog „energetikos įmonės, kurios verčiasi veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Taryba“, o to nepadarius, investicijos „negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti“, tačiau tai niekaip nepatvirtina Tarybos teisės mažinti investicijas dalimi, lygia iš ES gautai paramai.
2.3. ŠŪĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad egzistuotų reali konkurencija, t. y. vienodos sąlygos tarp šilumos gamintojų, gavusių ES (ar kitokią) paramą, ir šilumos tiekėjų. Dėl ŠŪĮ nustatyto kainų reguliavimo ūkio subjekto ūkinė veikla yra ribojama ūkio subjekto gaunamų pajamų atžvilgiu. Toks sąnaudų sumažinimas tariamai Bendrovės gautos ES struktūrinių fondų paramos suma negalimas, kadangi tokią paramą gavo ne Bendrovė, o kitas ūkio subjektas. Ūkio subjektas ES paramos Bendrovei neperdavė. Bendrovė už šilumos gamybos įrenginius sumokėjo rinkos kainą, o ūkio subjektas, parduodamas įrenginius už rinkos kainą, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Bendrovė įrenginius ir kitą turtą iš ūkio subjekto įsigijo už rinkos kainą pasibaigus įrangos perleidimui taikytinam ribojimui 5 m. laikotarpiui. Pareiškėjo tvirtinimu, Taryba į šias aplinkybes neatsižvelgė ir priėmė skundžiamą Nutarimą, kuris Bendrovės veiklai daro esminį neigiamą poveikį: 1) dėl taikomos kainodaros reikšmingai sumažėja Bendrovės gaunamų pajamų dydis, dėl ko Bendrovės veikla gali tapti nuostolinga; 2) Bendrovė, vadovaudamasi Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 patvirtinto „Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo“ (toliau – ir Supirkimo tvarkos aprašas) 34 punktu, turi pareigą kas mėnesį informuoti Tarybą ir viešai paskelbti duomenis apie praėjusio ataskaitinio mėnesio šilumos kiekį, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, ir šilumos kiekį, pagamintą iš iškastinio kuro; c) padidėja Bendrovės atsakomybės apimtis ir išplečiamas atsakomybės taikymo pagrindų sąrašas: numatomos sankcijos, kurias Bendrovės atžvilgiu gali taikyti Taryba, vadovaudamasi ŠŪĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais.
2.4. ES paramos tikslas nėra vienu ar kitu būdu privilegijuoti atskirus ūkio subjektus ar jų grupes. Valstybė, skirdama ūkio subjektui – UAB „Fonas“, paramą iš ES fondų, taikė privalomą šilumos gamybos kainodarą ir tokiu būdu jau įgyvendino ES teisės aktais bei Šilumos ūkio 10 straipsnio 3 dalies normomis siekiamą tikslą – užtikrinti, kad UAB „Fonas“ neįgis konkurencinio pranašumo. Tęsiant UAB „Fonas“ taikytus ribojimus Bendrovės atžvilgiu, pareiškėjo gaunamų pajamų dalis iš esmės atitenka valstybei, tokiu būdu perkeliant Bendrovės gautiną naudą vartotojams, o tai neatitinka ES paramos ir ŠŪĮ įtvirtinto reguliavimo, kurio tikslas sumažinti konkurencinius nelygumus. ES paramos dydis, finansavimo intensyvumas, kiti paramos parametrai ir skirti tam, kad pagal konkrečios ES paramos parametrus paramą gavęs subjektas po ribojimų laikotarpio pabaigos taptų konkurencingas toje prekės ir teritorinėje rinkoje veikiančių rinkos dalyvių atžvilgiu. Tačiau pagal Nutarimo nuostatas iš investicijų dydžio atėmus ES paramą, Bendrovės konkurencingumas yra nepagrįstai sumažinamas.
2.5. Vadovaudamasis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013), kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006), kurio pagrindu ir buvo skirta bei administruojama ES parama UAB „Fonas“, valstybių narių diskrecija bet kurio ES teisės akto taikymo atžvilgiu yra ribota. Dėl šios priežasties valstybės narės neturi galimybės nustatyti griežtesnių taisyklių nei tos, kurios nustatytos ES teisės aktuose. Taryba, priimdama Nutarimą, iš esmės išplėtė ribojimo apimtį bei, pašalindama ES struktūrinių fondų paramą iš investicijų dydžio, pažeidė tiek Reglamento Nr. 1083/2006 nuostatas, tiek ir ES teisę.
2.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) turėtų ištirti, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. O3E-93 „Dėl Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 42.2 punkto nuostatos neprieštarauja ŠŪĮ 10 straipsniui. Pareiškėjo vertinimu, ŠŪĮ normomis Tarybai nesuteikta teisė pašalinti ES struktūrinių fondų paramą iš derinamų investicijų apimties. Tai reiškia, kad Tvarkos aprašo nuostatomis įsiterpiama į įstatyminio reguliavimo sritį, kadangi tokie ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. Taryba, nagrinėdama derinamas investicijas, įvertino, kad: 1) buvęs katilinės savininkas – UAB „Fonas“, katilinės statybai buvo panaudojęs ES finansinę paramą. VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ pagal paramos sutartį ir 2013 m. vasario 7 d. Paramos sutarties pakeitimo susitarimą Nr. 2 UAB „Fonas“, kaip projekto vykdytojui, skyrė 1 928,61 tūkst. Eur, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, paramą. Bendrovei privaloma šilumos gamybos kainodara buvo taikoma vadovaujantis ŠŪĮ 10 straipsnio 3 dalimi, t. y. dėl katilinės statybai ar modernizavimui finansuoti panaudotos ES finansinės pramos; 2) Bendrovės Tarybai 2020 m. liepos 9 d. el. paštu (reg.
Nr. R1-9178) pateiktame ilgalaikio turto vienetų sąraše esantys turto vienetai atitiko Bendrovės ilgalaikio turto vienetus, nurodytus Tarybai per Duomenų surinkimo ir analizės informacinę sistemą teiktose ataskaitose. Bendrovės ilgalaikio turto sąraše nebuvo įsigytų tik dviejų turto vienetų (dalis kitų inžinerinių statinių – mazuto ūkis ir dalis kitų inžinerinių statinių – dūmtraukis); 3) atskirų ilgalaikio turto vienetų vertės žymiai skyrėsi nuo UAB „Fonas“ Tarybai pateiktoje 2018 m. Ūkio subjekto ilgalaikio turto vertės ir nusidėvėjimo ataskaitoje nurodytų ilgalaikio turto vienetų likutinių verčių. Pagal šią ataskaitą ilgalaikio turto likutinė vertė sudarė (duomenys neskelbtini) Eur (be ES struktūrinių fondų paramos).
4.2. Bendrovei įsigyjant biokuro katilinę ir joje esantį ilgalaikį turtą, įsigijimo kaina buvo sutartinė, tačiau draudžiama reguliuojamų kainų verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) priskirti nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės pokyčio, susijusio su perkainojimo veikla.
4.3. Iki šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo Bendrovei, katilinės turtas buvo eksploatuojamas nuo 2014 m., Bendrovė katilinę eksploatuoja nuo 2019 m. spalio mėn., o Bendrovės pajamos (kiekvieno mėnesio šilumos gamybos kaina) nėra peržiūrimos už praeities laikotarpį, bet yra ribojamos tik šilumos tiekėjo Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuotomis palyginamosiomis šilumos gamybos sąnaudomis. Siekdama užtikrinti ŠŪĮ nustatytus tikslus, reguliuojanti institucija privalo užtikrinti, kad į šilumos kainą būtų įtrauktos tik pagrįstos sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, nepriklausomas šilumos gamintojas, kuris nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo arba eksploatacijos pradžios nebuvo reguliuojamas arba buvo reguliuojamas, tačiau Tarybos nutarimu tokiam nepriklausomam šilumos gamintojui nebuvo nustatyta šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios), šilumos bazinei kainai skaičiuoti pateikto derinti turto vertė nesant pagrįstoms aplinkybėms, turi būti ne didesnė nei pateikto derinti turto vertė įvertinus sukauptą faktinį turto nusidėvėjimą, atitinkantį Tarybos nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, nuo turto eksploatacijos pradžios.
4.4. Bendrovės reguliuojamai šilumos gamybos veiklai priskiriamo derintino turto vertė, apskaičiuota įvertinus turto nusidėvėjimą, atitinkantį Tarybos nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, nuo turto eksploatacijos pradžios, kuri sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur mažiau negu Bendrovė prašė derinti.
4.5. Taryba, derindama pareiškėjo investicijas, vadovavosi Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 „Dėl Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo (toliau – ir Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašas) 41.18 papunkčiu, o ne Tvarkos aprašo 42.2 punkto nuostata. Pareiškėjo pateikta derinti investicijų suma buvo sumažinta vadovaujantis Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo 41.18 papunkčiu, pagal kurį draudžiama reguliuojamų kainų verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) priskirti nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės pokyčio, susijusio su perkainojimo veikla. (duomenys neskelbtini) Eur mažesnė negu pareiškėjo prašoma derinti suma buvo apskaičiuota įvertinus turto nusidėvėjimą, atitinkantį Tarybos nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, nuo turto eksploatacijos pradžios.
4.6. Vadovaujantis Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo 41.18 papunkčio nuostata, aptariamu atveju pašalinant katilinės turto vienetų vertės pokytį, susijusį su įsigijimo metu padidinta (perkainuota) verte, iš turto vertės, taip pat yra įgyvendinami ir Energetikos įstatymo tikslai, kadangi pareiškėjui nustatyta šilumos gamybos bazinė kaina lemia šilumos energijos kainą, kurią moka vartotojai už šilumos energiją. Tarybos vertinimu, negalima situacija, kuomet pareiškėjui įsigijus aptariamus įrenginius, kurių įsigijimui (modernizavimui) buvo gauta ES parama, gautos ES paramos suma būtų didinama šilumos gamybos bazinė kaina, ir dėl šios aplinkybės galutiniame etape didėtų šilumos energijos kaina vartotojams, nepaisant aplinkybės, kad ES paramą gavo ne pareiškėjas.
4.7. Tvarkos aprašo 42.2 punkto nuostata numato tik vieną iš kriterijų, kuriam esant nepriklausomiems šilumos gamintojams yra privaloma šilumos gamybos kainodara, tačiau ši nuostata nereglamentuoja investicijų derinimo tvarkos, taip pat šilumos gamybos bazinių kainų nustatymo procedūrų (skaičiavimų), todėl Tvarkos aprašas negali būti laikomas prieštaraujančiu ŠŪĮ. Nors nepriklausomu šilumos gamintoju, kuriam privaloma šilumos gamybos kainodara, pripažįstamas ir toks nepriklausomas šilumos gamintojas, kuris valdo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) įrenginius, kurių statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi ES finansine parama, nepaisant to, kad tokią paramą gavo prieš tai tokį įrenginį valdęs subjektas, tai jokiu būdu nereiškia, jog į derinamų investicijų apimtį aptariamu atveju turėjo būti įtraukiama ES parama. Pareiškėjo prašomo derinti turto vertė buvo sumažinta vadovaujantis Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo 41.18 papunkčio nuostata, kadangi turtas buvo įsigytas iš kito reguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo, o šio turto vertę UAB „Fonas“ buvo suderinęs su Taryba. Pareiškėjas turtą pilna apimtimi įsigijo brangiau nei šio turto likutinė vertė buvo nurodyta pagal UAB „Fonas“ reguliuojamos veiklos ataskaitas.
4.8. Reali konkurencija (vienodos sąlygos) būtent ir yra užtikrinama, kuomet ES paramą gavusiems šilumos gamintojams ar šilumos gamintojams, įsigijusiems įrenginius iš ES paramą gavusių subjektų, yra taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara ir šilumos gamybos kainos nustatomos vadovaujantis Energetikos įstatymo ir ŠŪĮ, kurių įgyvendinimo konkrečią tvarką detalizuoja Tarybos priimti teisės aktai, reglamentuojantys investicijų dydžio skaičiavimo tvarką, kainodaros principus, bazinių kainų skaičiavimo tvarką, reikalavimais.
4.9. ŠŪĮ 10 straipsnio 3 dalies punkto kontekste nėra reikšminga aplinkybė, ar ES paramą gavo tiesiogiai pareiškėjas, ar subjektas, iš kurio buvo įsigytas turtas. Toks principas taikomas ir nustatant šilumos gamybos bazinę kainą pareiškėjui, nepaisant to, kad ES paramą gavo ne pareiškėjas, bet subjektas, iš kurio pareiškėjas įsigijo turtą.
4.10. Įrangos perleidimui taikytinas pasibaigęs 5 metų laikotarpio ribojimas savaime nereiškia, kad skaičiuojant turto, kuris įsigytas iš kito subjekto, vertę, turėtų būti įtraukiama kito subjekto gauta ES parama. Šis nustatytas 5 metų laikotarpis svarbus tik tiek, kiek tai susiję su disponavimo turtu ribojimais, tačiau negali turėti jokios įtakos nustatant tokio turto vertę, reikšmingą nustatant šilumos gamybos bazines kainas. Tarybos atliekamas turto vertės nustatymas nėra susijęs su ES paramos sąlygomis, kiek tai susiję su disponavimo turtu ribojimu tam tikrą laikotarpį.
4.11. Vertindama, ar ūkio subjektui yra privaloma šilumos gamybos kainodara, Taryba vadovavosi ŠŪĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Šiame įstatyme nenumatyta išimčių dėl laikotarpio sąsajos su finansavimo projekto įgyvendinamuoju laikotarpiu ar kitomis aplinkybėmis. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas yra pripažintas nepriklausomu šilumos gamintoju, kuriam yra privaloma šilumos gamybos kainodara. Todėl, nepaisant pareiškėjo nurodyto 5 m. laikotarpio pabaigos, jam ir toliau taikytini teisės aktų reikalavimai, kiek tai susiję su jo turto vertės bei šilumos gamybos bazinių kainų nustatymu.
4.12. Taryba įvertino, kad iki šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo, katilinės turtas buvo eksploatuojamas nuo 2014 m., pareiškėjas ją eksploatuoja nuo 2019 m. spalio mėn., o jo pajamos (kiekvieno mėnesio šilumos gamybos kaina) nėra peržiūrimos už praeities laikotarpį, bet yra ribojamos tik šilumos tiekėjo Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuotomis palyginamosiomis šilumos gamybos sąnaudomis.
4.13. Sumažinant pareiškėjo pateiktą derinti investicijų sumą, nebuvo vadovaujamasi Tvarkos aprašo 42.2 nuostata, kadangi ši nuostata reglamentuoja planuojamų finansuoti iš ES struktūrinių fondų, dotacijų ir subsidijų ir joms prilygintų lėšų, pradinės investicijos dydžio nustatymą (apskaičiavimą). Atsižvelgus į tai, šioje byloje nėra pagrindo kreiptis į LVAT dėl Tvarkos aprašo 42.2 punkto atitikties ŠŪĮ nuostatoms.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Biovatas“ skundą atmetė.
6. Teismas nustatė šias aplinkybes
6.1. Taryba 2021 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. O3E-443 „Dėl UAB „Biovatas“ pripažinimo reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“ konstatavo, kad UAB „Biovatas“ nuo pastato-katilinės, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perėmimo momento pagal 2019 m. spalio 18 d. pirkimo‒pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „Fonas“, atitinka ŠŪĮ 10 straipsnio 3 dalyje numatytą 1 sąlygą, pagal kurią Bendrovei turi būti taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara. Taryba, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, Tvarkos aprašu bei atsižvelgdama į UAB „Biovatas“ 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. 20/03/02(1) pateiktą šilumos gamybos bazinės kainos projektą ir 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 20/04/27(1) pateiktą investicijų derinimo projektą, o taip pat į Tarybos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. pažymą Nr. O5E-1506 „Dėl UAB „Biovatas“ investicijų derinimo ir šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo“ bei 2022 m. sausio 19 d. pažymą Nr. O5E-83 „Dėl UAB „Biovatas“ investicijų derinimo ir šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo“, 2022 m. sausio 31 d. priėmė Nutarimą, kuriuo suderino Bendrovės
Eur vertės investicijas.
6.2. Taryba, vadovaudamasi ŠŪĮ 10 straipsnio 3 dalimi ir 32 straipsnio 14 dalimi, Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – ir Metodika), Tarybos 2021 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. O3E-443 „Dėl UAB „Biovatas“ pripažinimo reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“, atsižvelgdama į UAB „Biovatas“ 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. 20/03/02(1) pateiktą šilumos gamybos bazinės kainos dedamųjų projektą ir Tarybos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. pažymą Nr. O5E-1506 „Dėl UAB „Biovatas“ investicijų derinimo ir šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo“ bei 2022 m. sausio 19 d. pažymą Nr. O5E-83 „Dėl UAB „Biovatas“ investicijų derinimo ir šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo“, 2022 m. sausio 31 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nustatė Bendrovei šilumos gamybos (produkto) bazines kainas iki 2027 m. sausio 31 d.
6.3. Bendrovė 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. 20/03/02(1) Tarybai pateikė šilumos gamybos bazinės kainos projektą (toliau – ir Projektas) ir 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 20/04/27(1) informaciją apie įsigytą turtą (faktiškai atliktas investicijas) bei papildomą informaciją, laikydamasi pozicijos, kad Bendrovei negali būti taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara dėl kitam ūkio subjektui – UAB „Fonas“ suteiktos ES finansinės paramos ir dėl pasibaigusio 5 m. ribojimo termino, numatyto Paramos sutartyje. Tarybos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyrius (toliau – ir Skyrius) Bendrovės pateiktą Projektą patikrino vadovaudamasis ŠŪĮ ir Metodika. Skyrius, išanalizavęs Projektą, vadovaudamasis Metodika, įvertino būtinąsias šilumos gamybos sąnaudas ir apskaičiavo planuojamam šilumos kiekiui pagaminti (duomenys neskelbtini) Eur/metams leistiną gauti pajamų apimtį. Skyriaus apskaičiuota leistina gauti pajamų apimtis yra (duomenys neskelbtini) Eur/metams arba 7,8 proc. mažesnė nei Bendrovės Projekte. Pastoviosios sąnaudos sumažintos (duomenys neskelbtini) Eur arba 15,2 proc. Skaičiuojant leistiną gauti pajamų apimtį, metinių kuro sąnaudų skaičiavimui naudota Bendrovės faktinė 2021 m. spalio mėn. kuro kaina – (duomenys neskelbtini) /MWh. Pagal Projekto pateikimo metu galiojusią Metodikos redakciją leistina gauti pajamų apimtis, sumuojant: 1. Pastoviųjų sąnaudų sumą (duomenys neskelbtini) Eur; 2. Investicijų grąžą (duomenys neskelbtini) Eur; 3. Kintamąsias sąnaudas, apskaičiuojamas, įvertinant faktiškai pagamintą šilumos kiekį ir kiekvieno mėnesio kuro kainą, pagal formulę: aukcione realizuotas šilumos kiekis (MWh) X (2,4 + 0,954 MWh kuro/MWh šilumos X pHG,b), kur pHG, b – biokuro kaina (Eur/MWh kuro). Skyriaus apskaičiuota projekcinė 2021 m. gruodžio mėnesio šilumos gamybos kaina (taikant Bendrovės faktinę 2021 m. spalio mėn. kuro kainą) – (duomenys neskelbtini) ct/kWh. Šilumos tiekėjo Alytaus miesto šilumos tiekimo sistemos 2021 m. gruodžio mėn. palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos yra (duomenys neskelbtini) ct/kWh (Skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. pažyma Nr. O5E-1506 „Dėl UAB „Biovatas“ investicijų derinimo ir šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo“; toliau – Pažyma Nr. O5E-1506). Skyrius, vadovaudamasis Energetikos įstatymu, Tvarkos aprašu, ŠŪĮ, 2021 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. O3E-443 „Dėl UAB „Biovatas“ pripažinimo reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“ ir Tarybai pateikė siūlymą pritarti Skyriaus pateiktiems nutarimų „Dėl UAB „Biovatas“ investicijų derinimo“ ir „Dėl UAB „Biovatas“ šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo“ projektams (Pažyma Nr. O5E-1506). Skyrius, apskaičiuodamas Bendrovės kintamąsias sąnaudas, atsižvelgė: 1) į kuro sąnaudas; 2) į elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudas; 3) į vandens technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudas; 3) į kitas sąnaudas, nurodytas Pažymos Nr. O5E-1506 8 lentelėje. Remiantis Pažymos Nr. O5E-1506 duomenimis, Skyrius, apskaičiuodamas Bendrovės pastoviąsias sąnaudas, atsižvelgė: 1) į nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas; 2) į einamojo remonto ir aptarnavimo bei darbo užmokesčio sąnaudas; 3) į mokesčių sąnaudas; 4) į finansines sąnaudas; 5) į administracines sąnaudas; 6) į kitas pastoviąsias sąnaudas; 7) į investicijų grąžą. Skyrius, teikdamas išvadas ir siūlymą Tarybai dėl UAB „Biovatas“ šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų), įvertino ir biokuro kiekio įsigijimo energijos išteklius biržoje (Pažyma Nr. O5E-1506). Tarybai nusprendus 2021 m. gruodžio 10 d. viešame posėdyje svarstyti klausimą „Dėl UAB „Biovatas“ investicijų derinimo ir šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo“ ir Skyriaus Pažymą Nr. O5E-1506, UAB „Biovatas“ atstovai Tarybai pateikė pastabas dėl Skyriaus Pažymos Nr. O5E-1506 ir skaičiavimų. Taryba, atsižvelgusi į Bendrovės atstovų posėdžio metu išdėstytus argumentus, nusprendė atidėti šio klausimo svarstymą, kad Bendrovė galėtų papildomai pateikti Tarybai dokumentus dėl planuojamų didesnių, nei Skyrius įvertino Pažymoje Nr. O5E-1506, elektros energijos, biokuro ir einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų. Bendrovė 2022 m. sausio 10 d. raštu „Dėl UAB „Biovatas“ investicijų derinimo ir šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo“ Tarybai pateikė, kaip nurodyta rašte, dokumentus ir papildomą informaciją, kurią Taryba pripažino reikšminga nustatant šilumos gamybos kainą ir kainos dedamąsias. Bendrovė pateikė paskutinio mėnesio sunaudotos elektros energijos PVM sąskaitų faktūrų ir paskutinių biokuro biržoje įsigyto kuro sandorių kopijas. Bendrovė 2022 m. sausio 17 d. elektroniniu paštu pateikė patikslintos elektros energijos pirkimo sąskaitos faktūros kopiją ir patikslintą informaciją apie pirktą biokurą. Bendrovė papildomos informacijos, susijusios su einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudomis, nepateikė. Skyrius, atsižvelgęs į Bendrovės pateiktą papildomą informaciją, patikslino Pažymoje Nr. O5E-1506 įvertintas elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudas, perskaičiavo projekcinę šilumos gamybos kainą dėl pasikeitusios kuro kainos ir 2022 sausio 19 d. parengė pažymą Nr. O5E-83 „Dėl UAB „Biovatas“ investicijų derinimo ir šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo“. Skyrius, išanalizavęs Bendrovės pateiktą Projektą, vadovaudamasis Metodika, įvertino būtinąsias šilumos gamybos sąnaudas ir apskaičiavo planuojamam šilumos kiekiui pagaminti (duomenys neskelbtini) Eur/metams leistiną gauti pajamų apimtį. Pažymoje Nr. O5E-83 nurodyta, kad Skyriaus apskaičiuota leistina gauti pajamų apimtis yra (duomenys neskelbtini) Eur/metams arba 2,9 proc. mažesnė nei Bendrovės Projekte. Pastoviosios sąnaudos sumažintos (duomenys neskelbtini) Eur arba 15,2 proc. Pažymoje Nr. O5E-83 pažymėta, kad skaičiuojant leistiną gauti pajamų apimtį, metinių kuro sąnaudų skaičiavimui naudota Bendrovės faktinė kuro kaina – (duomenys neskelbtini) Eur/MWh. Pagal Metodiką leistina gauti pajamų apimtis apskaičiuojama, sumuojant: 1. Pastoviąsias sąnaudas (duomenys neskelbtini) Eur; 2. Investicijų grąžą (duomenys neskelbtini) Eur; 3. Kintamąsias sąnaudas, apskaičiuojamas, įvertinant faktiškai pagamintą šilumos kiekį ir kiekvieno mėnesio kuro kainą, pagal formulę: aukcione realizuotas šilumos kiekis (MWh) X (4,3 + 0,954 MWh kuro/MWh šilumos X pHG,b), kur pHG, b – biokuro kaina (Eur/MWh kuro). Skyriaus apskaičiuota projekcinė 2022 m. vasario mėnesio šilumos gamybos kaina – (duomenys neskelbtini) ct/ kWh, šilumos tiekėjo UAB „Alytaus šilumos tinklai“ Alytaus miesto šilumos tiekimo sistemos 2022 m. vasario mėn. palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos yra (duomenys neskelbtini) /kWh. Skyrius Tarybai pateikė siūlymą pritarti Skyriaus pateiktiems nutarimų „Dėl UAB „Biovatas“ investicijų derinimo“ ir „Dėl UAB „Biovatas“ šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo“ projektams (Pažyma Nr. O5E-83). Skyrius, teikdamas išvadas ir siūlymus, įvertino Bendrovės pastabas ir pateiktus papildomus dokumentus, susijusius su kuro, elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudomis. Atsižvelgęs į Bendrovės pateiktą papildomą informaciją, Skyrius patikslino Pažymoje Nr. O5E-1506 įvertintas elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudas ir perskaičiavo projekcinę šilumos gamybos kainą dėl pasikeitusios kuro kainos. Šios Skyriaus išvados ir pasiūlymai byloje nėra ginčijami. Pareiškėjas Pažymoje Nr. O5E-1506 ir Pažymoje Nr. O5E-83 nurodytų skaičiavimų ir vertinimų nekvestionavo, todėl teismas dėl Bendrovės (duomenys neskelbtini) Eur vertės investicijų, suderintų Tarybos 2022 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. O3E-138 „Dėl UAB „Biovatas“ investicijų derinimo“, plačiau nepasisakė.
7. Vadovaudamasis ŠŪĮ 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 35 dalimi, 2 straipsnio 27 dalimi, teismas nurodė, kad šilumos bazinę kainą nustatyti pavesta Tarybai. Taip pat, vadovaudamasis ŠŪĮ 10 straipsnio 3 dalimi, 32 straipsnio 6 ir 14 dalimis bei LVAT praktika, darė išvada, jog teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Tarybai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Tarybai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Tarybos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Taryba nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų, teismas taip pat turi įvertinti, ar priimant skundžiamą Tarybos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas.
8. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors pareiškėjas nesutiko su Nutarimu, tačiau jokių argumentų dėl šilumos gamybos (produkto) bazinės kainos, išreiškiamos formule 1,07 + THG, KD, dedamųjų (be pridėtinės vertės mokesčio) ir kintamosios dedamosios – THG, KD formulę ir pastoviųjų sąnaudų – FCHG,PR apimties, skunde nenurodė. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad jam taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara dėl kitam ūkio subjektui suteiktos ES finansinės paramos ir dėl pasibaigusio 5 m. ribojimo termino, numatyto paramos sutartyje.
9. Bendrovė 2019 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-8189 (toliau – Sutartis) pagrindu įsigijo UAB „Fonas“ šilumos gamybos įrenginius ir nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Fonas“ privaloma šilumos gamybos kainodara buvo taikoma vadovaujantis ŠŪĮ 10 straipsnio 3 dalimi. VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ pagal 2010 m. spalio 7 d. projekto „Alytaus RK katilinės modernizavimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą“ finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-02-K-01-014 (toliau – ir Paramos sutartis) ir 2013 m. vasario 7 d. Paramos sutarties pakeitimo susitarimą Nr. 2 UAB „Fonas“, kaip projekto vykdytojai, skyrė 1 928,61 tūkst. Eur (6 659,12 tūkst. Lt), neįskaitant pridėtinės vertės. Bendrovės įsigytos katilinės įrengtoji galia siekia 15 MW (12 MW – vandens šildymo katilas ir 3 MW – kondensacinis dūmų ekonomaizeris). Bendrovė pagamintą šilumos energiją 2019 m. spalio 24 d. susitarimo, dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2019 m. liepos 26 d. šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PSRŽ-80, pagrindu parduoda šilumos tiekėjui UAB „Alytaus šilumos tinklai“ (toliau – ir Šilumos tiekėjas). Taryba 2021 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. O3E-443 „Dėl UAB „Biovatas“ pripažinimo reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“ konstatavo, kad Bendrovė nuo pastato-katilinės, adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, nuosavybės teisės perėmimo Bendrovei momento pagal 2019 m. spalio 18 d. pirkimo‒pardavimo sutartį, sudarytą su Bendrove ir UAB „Fonas“, atitinka ŠŪĮ 10 straipsnio 3 dalyje numatytą 1 sąlygą, pagal kurią Bendrovei turi būti taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara. Byloje nėra duomenų, jog Taryba, priimdama Nutarimą, vadovavosi Tvarkos aprašo 42.2 punktu. Parama iš ES struktūrinių fondų buvo skirta UAB „Fonas“. Kaip matyti iš Pažymos Nr. O5E-1506, iki šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo Bendrovei katilinės turtas buvo eksploatuojamas nuo 2014 m., Bendrovė ją eksploatuoja nuo 2019 m. spalio mėn., o Bendrovės pajamos (kiekvieno mėnesio šilumos gamybos kaina) nėra peržiūrimos už praeities laikotarpį, bet yra ribojamos tik šilumos tiekėjo Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuotomis palyginamosiomis šilumos gamybos sąnaudomis. Šias aplinkybes pareiškėjas pripažino. Tarybos išvada, kad šilumos bazinei kainai skaičiuoti pateikto derinti turto vertė nesant pagrįstoms aplinkybėms, turi būti ne didesnė nei pateikto derinti turto vertė įvertinus sukauptą faktinį turto nusidėvėjimą, atitinkantį Tarybos nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, nuo turto eksploatacijos pradžios, atitinka ŠŪĮ nustatytus tikslus, kad į šilumos kainą būtų įtrauktos tik pagrįstos sąnaudos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Tarybos Pažymoje Nr. O5E-1506 ir Pažymoje Nr. O5E-83 nurodytus skaičiavimus. Pažymose yra nurodytos visos faktinės aplinkybės, pateiktas jų teisinis įvertinimas. Parengtos Pažymos yra išsamios, motyvuotos. Todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti Pažymose nurodytų duomenų teisingumu.
10. Teismas nelaikė pagrįstu pareiškėjo argumento, kad Taryba į Bendrovės derinamų investicijų apimtį tariamai nepagrįstai neįtraukė (duomenys neskelbtini) Eur sumos – ES struktūrinių fondų paramos, kadangi jis yra susijęs su pareiškėjo siekiu pripažinti sąnaudomis šilumos gamybos įrenginių ir nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Alytuje, įsigyto iš UAB „Fonas“, vertę, nurodytą Sutartyje. Bendrovė Tarybos 2022 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. O3E-138 „Dėl UAB „Biovatas“ investicijų derinimo“ neginčijo. Be to, Bendrovė, teikdama Tarybai pastabas dėl Pažymoje Nr. O5E-1506 nurodytų skaičiavimų ir vertinimo, jokių pastabų dėl 1 928,61 tūkst. Eur sumos, skirtos UAB „Fonas“ iš ES struktūrinių fondų, nenurodė.
11. Teismas sprendė, jog Taryba, vertindama pareiškėjo būtinąsias sąnaudas, Energetikos įstatymo, ŠŪĮ, Metodikos, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė. Taip pat teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo teiginį, jog Taryba, priimdama Nutarimą, riboja konkurenciją ir tokiu būdu diskriminuoja Bendrovę kitų ūkio subjektų atžvilgiu, kadangi nėra jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
12. Vertindamas pareiškėjo prašymą kreiptis į LVAT dėl norminio akto teisėtumo įvertinimo, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Taryba, priimdama skundžiamą Nutarimą, vadovavosi Tvarkos aprašo 42.2 punktu, todėl konstatavo, jog pareiškėjo prašymas dėl Tvarkos aprašo 42.2 punkto teisėtumo nėra susijęs su nagrinėjama byla.
III.
13. Pareiškėjas UAB „Biovatas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo pradėti bylą norminio administracinio akto teisėtumui ištirti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Ši byla yra susijusi su LVAT šiuo metu nagrinėjama administracine byla
Nr. eA-709-822/2022, kurioje sprendžiamas klausimas, ar Taryba turėjo teisę nustatyti, kad Bendrovė yra reguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas, t. y. ar Bendrovei teisėtai taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl to, ar Taryba, priimdama Nutarimą, tinkamai nustatė šilumos gamybos kainos dedamąsias, t. y. ar tinkamai pritaikė privalomos šilumos gamybos kainodaros reguliavimą Bendrovei. Taigi LVAT, spręsdamas dėl šios bylos ginčo dalyko, turi atsižvelgti į minėtos bylos rezultatą.
14.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ŠŪĮ normos nenustato pagrindo Bendrovės atžvilgiu nustatyti privalomą šilumos gamybos rinkodarą, o tai lemia ir Nutarimo neteisėtumą. Teismas taip pat neįvertino to, kad Taryba, priimdama Nutarimą, nepagrįstai į derinamų investicijų apimtį neįtraukė ES paramos, kurią gavo ne Bendrovė, o visai kitas subjektas. ŠŪĮ nenustato tarybos teisės į derinamų investicijų apimti neįtraukti ES struktūrinių fondų paramos. Bendrovė atliko realias investicijas (už įrenginius sumokėjo rinkos kainą), todėl Nutarimu buvo nepagrįstai neįtraukta ES parama į derintinų investicijų dydį, todėl sumažėjo ir derinti Bendrovės pasiūlyta investicijų suma. ŠŪĮ nenurodyta, kad Bendrovės pateiktų derinti investicijų vertė visiškai (ar iš dalies) turėtų būti mažinama iš ES struktūrinių fondų gautos paramos dydžiu. Be to, Nutarimu Bendrovės atžvilgiu sukurta elgesio taisyklė neatitinka Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto normos pagrindu siekimo tikslo ir paskirties. Atsižvelgus į ŠŪĮ aiškinamąjį raštą, matyti, jog, įtvirtinant ŠŪĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reguliavimo pagrindą, buvo siekiama užtikrinti, kad egzistuotų reali konkurencija tuo aspektu, jog ES (ar kitokią) paramą gavę nepriklausomi šilumos gamintojai sąžiningai konkuruotų tarpusavyje, tiek ir su šilumos tiekėjai, t. y. negalėtų gauti didesnio pelno tuo pagrindo, jog dalis kapitalo sąnaudų yra padengiama viešosiomis lėšomis. Bendrovei niekaip nebuvo perkelta ES parama, ji už šilumos gamybos įrenginius sumokėjo rinkos kainą, o UAB „Fonas“, parduodamas įrenginius už rinkos kainą, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Teismas, spręsdamas dėl Nutarimo teisėtumo, turėjo atsižvelgti į tai, kad juo apribojamas Bendrovės gautino pelno dydis ir užtikrinti, kad pareiškėjo padėtis nebūtų pabloginta, nebūtų sukurtos nelygiavertės sąlygos.
14.3. Teismas neįvertino bylai reikšmingo įrodymo – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. vasario 10 d. rašto Nr. ((24.16E)-5K-2000934)-6K-2000812 „Dėl ūkio subjektui, gavusiam 2007-2013 m. Europos Sąjungos paramą, taikytinų ribojimų“ (toliau – ir Raštas) ir jo įtakos bylos rezultatui. Nors jis paneigia Nutarimo teisėtumą, sprendime jis neminimas. Šis Raštas patvirtina, kad Nutarimas yra neteisėtas, nes pasibaigus 5 m. laikotarpiui jokie ribojimai nebegali būti taikomi. Reglamente Nr. 1303/2013 nėra nuostatų, leidžiančių valstybei narei plečiamai aiškinti minėtą penkerių metų laikotarpio ribojimą. Priešingai, Reglamento Nr. 1303/2013 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „valstybės narės gali sutrumpinti pirmoje pastraipoje nustatytą terminą iki trejų metų atvejais, susijusiais su MVĮ padarytų investicijų arba sukurtų darbo vietų išlaikymu“, o galimybė šį terminą pratęsti arba taikyti griežtesnius ribojimus valstybei narei nėra nustatyta.
14.4. LVAT turėtų ištirti, ar Tvarkos aprašo 42.2 punktas atitinka ŠŪĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto normoms. Pareiškėjo vertinimu, ŠŪĮ nuostatomis Tarybai nesuteikta galimybė eliminuoti ES struktūrinių fondų paramą iš derinamų investicijų apimties, kadangi toks reguliavimas (kaip esminį poveikį turintis ūkinės veiklos ribojimas) gali būti nustatytas tik įstatymu. Pagal LVAT praktiką Tarybos kompetencija turi būti aiškiai nustatyta įstatyme, bet aptariamu atveju tai padaryta nebuvo.
15. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
16. Atsakovas atsiliepime nurodo:
16.1. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 10 dalies 6 punktu, 15 straipsnio 3 dalimi, 19 straipsnio 2 dalimi, su Taryba suderintos investicijos yra vertinamos kaip energetikos įmonių teikiamų paslaugų sąnaudos ir turi įtakos Tarybos nustatomų valstybės reguliuojamų kainų energetikos sektoriuje dydžiui. Kadangi šilumos gamybos kainos yra valstybės reguliuojamos, o Tarybai yra suteikti tam tikri įgaliojimai valstybės reguliuojamų kainų srityje, Taryba, nustatydama šias kainas, turi atsižvelgti į Energetikos įstatyme ir ŠŪĮ nustatytus kriterijus.
16.2. Nagrinėjant derinamas investicijas, Taryba įvertino tai, kad: 1) buvusi katilinės savininkė – UAB „Fonas“, katilinės statybai buvo pasinaudojusi ES finansine parama. VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ pagal Paramos sutartį ir 2013 m. vasario 7 d. Paramos sutarties pakeitimo susitarimą Nr. 2 UAB „Fonas“, kaip projekto vykdytojui, skyrė 1 928,61 tūkst. Eur, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, paramą. UAB „Fonas“ privaloma šilumos gamybos kainodara buvo taikoma vadovaujantis ŠŪĮ 10 straipsnio 3 dalimi, t. y. dėl katilinės statybai ar modernizavimui finansuoti pasinaudotos ES finansinės pramos; 2) Bendrovės Tarybai 2020 m. liepos 9 d. el. paštu (reg. Nr. R1-9178) pateiktame ilgalaikio turto vienetų sąraše esantys turto vienetai atitinka Bendrovės ilgalaikio turto vienetus, nurodytus Tarybai per Duomenų surinkimo ir analizės informacinę sistemą teiktose ataskaitose. Bendrovės ilgalaikio turto sąraše nebuvo įsigytų tik dviejų turto vienetų (dalis kitų inžinerinių statinių - mazuto ūkis ir dalis kitų inžinerinių statinių – dūmtraukis); 3) atskirų ilgalaikio turto vienetų vertės žymiai skiriasi nuo Bendrovės Tarybai pateiktoje 2018 m. Ūkio subjekto ilgalaikio turto vertės ir nusidėvėjimo ataskaitoje nurodytų ilgalaikio turto vienetų likutinių verčių. Pagal šią ataskaitą ilgalaikio turto likutinė vertė sudaro (duomenys neskelbtini) Eur (be ES struktūrinių fondų paramos). Taigi, Bendrovei įsigyjant biokuro katilinę ir joje esantį ilgalaikį turtą, įsigijimo kaina buvo sutartinė, o Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo 41.18 papunktyje yra numatyta, kad draudžiama reguliuojamų kainų verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) priskirti nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės pokyčio, susijusio su perkainojimo veikla. Iki šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo Bendrovei, katilinės turtas buvo eksploatuojamas nuo 2014 m., ji ją eksploatuoja nuo 2019 m. spalio mėn., o jos pajamos (kiekvieno mėnesio šilumos gamybos kaina) nėra peržiūrimos už praeities laikotarpį, bet yra ribojamos tik šilumos tiekėjo Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuotomis palyginamosiomis šilumos gamybos sąnaudomis. Siekdama užtikrinti ŠŪĮ nustatytus tikslus, reguliuojanti institucija privalo užtikrinti, kad į šilumos kainą būtų įtrauktos tik pagrįstos sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, nepriklausomo šilumos gamintojo, kuris nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo arba eksploatacijos pradžios nebuvo reguliuojamas arba buvo reguliuojamas, tačiau Tarybos nutarimu tokiam nepriklausomam šilumos gamintojui nebuvo nustatyta šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios), šilumos bazinei kainai skaičiuoti pateikto derinti turto vertė nesant pagrįstoms aplinkybėms, turi būti ne didesnė nei pateikto derinti turto vertė įvertinus sukauptą faktinį turto nusidėvėjimą, atitinkantį Tarybos nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, nuo turto eksploatacijos pradžios. Atsižvelgiant į tai, buvo apskaičiuota, kad reguliuojamai šilumos gamybos veiklai priskiriamo derintino turto vertė, įvertinus turto nusidėvėjimą, atitinkantį Tarybos nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, nuo turto eksploatacijos pradžios, sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur mažiau negu pareiškėjo prašomos derinti.
16.3. Taryba, derindama pareiškėjo investicijas, vadovavosi Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo 41.18 papunkčiu, o ne Tvarkos aprašo 42.2 punkto nuostata. Vadovaujantis minėto aprašo 41.18 papunkčio nuostata, pašalinant katilinės turto vienetų vertės pokytį, susijusį su įsigijimo metu padidinta (perkainuota) verte iš turto vertės taip pat yra įgyvendinami ir aukščiau nurodyti Energetikos įstatymo tikslai, kadangi pareiškėjui nustatyta šilumos gamybos bazinė kaina lemia šilumos energijos kainą, kurią moka vartotojai už šilumos energiją. Tarybos vertinimu, negalima situacija, kuomet pareiškėjui įsigijus aptariamus įrenginius, kurių įsigijimui (modernizavimui) buvo gauta ES parama, gautos ES paramos suma būtų didinama šilumos gamybos bazinė kaina, ir dėl šios aplinkybės galutiniame etape didėtų šilumos energijos kaina vartotojams, nepaisant aplinkybės, kad ES paramą gavo ne pareiškėjas, tačiau bendrovė, iš kurios jis įsigijo turtą.
16.4. Teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo investicijų sumažinimo ES paramos dydžiu pagrindo. Pagrįsta teismo išvada, jog Taryba, vertindama pareiškėjo būtinąsias sąnaudas, Energetikos įstatymo, ŠŪĮ, Metodikos ir Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė.
16.5. Klausimas dėl Bendrovės pripažinimo reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju teisėtumo ir pagrįstumo yra sprendžiamas administracinėje byloje Nr. eA-709-822/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01328-2021-2), taigi pareiškėjo klausimas, ar pagrįstai taikoma privaloma šilumos gamybos kaina, teismo sprendime neturėjo būti vertinamas, nes šis klausimas yra ne šios, tačiau kitos administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
16.6. Tarybos vertinimu, reali konkurencija (vienodos sąlygos) būtent ir yra užtikrinamos, kuomet ES paramą gavusiems šilumos gamintojams ar šilumos gamintojams, įsigijusiems įrenginius iš ES paramą gavusių subjektų, yra taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara ir šilumos gamybos kainos nustatomos vadovaujantis Energetikos įstatymo ir ŠŪĮ, kurių įgyvendinimo konkrečią tvarką detalizuoja Tarybos priimti teisės aktai, reglamentuojantys investicijų dydžio skaičiavimo tvarką, kainodaros principus, bazinių kainų skaičiavimo tvarką, reikalavimais. ŠŪĮ 10 straipsnio 3 dalies punkto kontekste nėra reikšminga aplinkybė, ar ES paramą gavo tiesiogiai pareiškėjas, ar subjektas iš kurio buvo įsigytas turtas. Įrangos perleidimui taikytinas pasibaigęs 5 metų laikotarpio ribojimais savaime nereiškia, kad skaičiuojant turto vertę, kuri įsigyta iš kito subjekto, turėtų būti įtraukiama kito subjekto gauta ES parama. Šis nustatytas 5 metų laikotarpis svarbus tik tiek, kiek tai susiję su disponavimo turtu ribojimais, tačiau negali turėti jokios įtakos nustatant tokio turto vertę, reikšmingą šilumos gamybos bazinių kainų nustatymui. Tarybos atliekamas turto vertės nustatymas nėra susijęs su ES paramos sąlygomis, kiek tai susiję su disponavimo turtu ribojimu tam tikrą laikotarpį.
16.7. Biokuro katilinę ir joje esantį ilgalaikį turtą pareiškėjas įsigijo pagal sutartą kainą, tačiau jis aptariamą turtą pilna apimtimi įsigijo brangiau nei šio turto likutinė vertė buvo nurodyta pagal reguliuojamos veiklos ataskaitas.
16.8. Pareiškėjas yra pripažintas nepriklausomu šilumos gamintoju, kuriam yra privaloma šilumos gamybos kainodara. Atitinkamai, nepaisant pareiškėjo nurodyto 5 metų laikotarpio pabaigos, jam ir toliau taikytini teisės aktų reikalavimai, kiek tai susiję su jo turto vertės bei šilumos gamybos bazinių kainų nustatymu. Reguliavimas, jog pareiškėjui esamoje situacijoje taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, yra nustatytas įstatymu (ŠŪĮ 10 str. 1 d.), tačiau ne Tarybos priimtais teisės aktais.
16.9. Apeliaciniame skunde nurodytame Rašte nėra vertinami reguliuojamos veiklos reikalavimai bei sąlygos ŠŪĮ 10 straipsnio kontekste. Finansų ministerija Rašte pažymėjo, kad: „Tuo atveju, kai įvertinusi paskutinėje ataskaitoje po projekto užbaigimo projekto vykdytojo (ūkio subjekto) pateiktą informaciją, įgyvendinančioji institucija pastabų neturi ir (ar) nebeprašo atlikti papildomų veiksmų, galima laikyti, kad projekto įgyvendinimo metu įsigytam infrastuktūros objektui ribojimai nebetaikomi.“ Vertinant, ar ūkio subjektui turi būti taikoma privaloma šilumos kainodara, nėra vertinamas klausimais dėl turto, kuriam buvo pritaikyta parama, disponavimo ribojimų.
16.10. Nutarimu Taryba nustatė pareiškėjui šilumos gamybos (produkto) bazinės kainos dedamąsias iki 2027 m. sausio 31 d. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) Eur vertės investicijos, dėl kurių sumos ji pateikė skundą teismui, buvo suderintos ne Nutarimu, tačiau Tarybos 2022 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. O3E-138 „Dėl UAB „Biovatas“ investicijų derinimo“, tačiau šio nutarimo pareiškėjas neskundė.
IV.
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-1431-415/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01328-2021-2) pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Išnykus bylos sustabdymo pagrindui bylos nagrinėjimas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo atnaujintas.
18. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. balandžio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 101, 12, 15, 17, 20, 22, 30, 32, 34, 35, 36, 37 straipsnių, aštuntojo ir vienuoliktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82, 102, 29-1 straipsniais įstatymą Nr. XIV-1876 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Pakeitimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šie pakeitimai įsigaliojo 2023 m. spalio 1 d. Pakeitimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu Tarybos sprendimas, kuriuo nustatytos šilumos gamybos reguliuojamos kainos, buvo priimtas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, bendras šilumos gamybos reguliuojamos kainos taikymo laikotarpis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir jam įsigaliojus negali trukti ilgiau kaip 5 metus nuo Tarybos sprendimo priėmimo dienos. Jeigu šioje dalyje nurodytas Tarybos sprendimas, priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, galioja ilgiau kaip 5 metus nuo jo priėmimo dienos, šilumos gamybos kaina nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos tampa nereguliuojama. Pakeitimo įstatymo 8 straipsnyje išdėstytame Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga „<...> Šilumos aukciono dalyvio konkurencinei šilumos gamybos veiklai tapus nereguliuojama, jis ir toliau privalo Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikti informaciją apie konkurencinės šilumos gamybos veiklos reguliavimo laikotarpiu gautas pajamas ir sąnaudas bei informaciją apie grąžintą teigiamą šilumą parduodant šilumos aukciono būdu susidariusį faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumą.“ grąžintą teigiamą šilumą parduodant šilumos aukciono būdu susidariusį faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumą.”. Pakeitimo įstatymu Šilumos ūkio įstatymas papildytas sąvokomis „Atliekinė šiluma“, „Atliekinę šilumą generuojantis asmuo“ ir „Atliekinės šilumos tiekimo įrenginys“ bei 102 straipsniu, reglamentuojančiu atliekinės šilumos, išskyrus šilumą, pagamintą bendro šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) būdu ir (ar) deginant komunalines atliekas, supirkimo ir panaudojimo bendruosius principus. Nuo 2023 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad atliekinę šilumą generuojantys asmenys turi teisę tiekti atliekinę šilumą į šilumos tiekimo sistemą. Šilumos tiekėjas jam priklausančioje aprūpinimo šiluma sistemoje atliekinę šilumą superka ne šilumos aukciono būdu Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka, ne didesne kaip Tarybos nustatyta didžiausia leistina atliekinės šilumos supirkimo kaina, kuri nustatoma ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje šiluma gaminama ir (ar) superkama aukciono būdu, šilumos tiekėjui šio įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka energijos išteklių biržos operatoriui teikiant prognozuojamą gaminti ir (ar) supirkti šilumos kiekį, atliekinę šilumą generuojančių asmenų prognozuojamas patiekti šilumos kiekis atimamas iš vartotojų poreikiams patenkinti reikalingo šilumos kiekio. Vadovaujantis įstatymo 102 straipsnio 5 dalimi, aukščiau minėti atliekinės šilumos supirkimo ir panaudojimo bendrieji principai mutatis mutandis taikomi ir atliekinę šilumą bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) būdu generuojantiems asmenims, kurių pagrindinė veikla nėra elektros energijos ir (ar) šilumos gamyba.
19. Atsižvelgdama į įstatymo pakeitimus, Taryba 2023 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. O3E-1007 „Dėl Konkurencinės šilumos gamybos veiklos pripažinimo reguliuojama (nereguliuojama) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir 2023 m. Nutarimas) patvirtino Konkurencinės šilumos gamybos veiklos pripažinimo reguliuojama (nereguliuojama) tvarkos aprašą. 2023 m. Nutarimo 3.1 papunktyje yra numatyta, kad nuo 2023 m. spalio 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, jei nepriklausomų šilumos gamintojų veiklos aplinkybės atitinka Pakeitimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatas ir iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo Tarybos sprendimas, kuriuo nustatytos šilumos gamybos reguliuojamos kainos taikymo laikotarpis truko 5 ir ilgiau metų, tokių nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos kaina tampa nereguliuojama. Toks nepriklausomas gamintojas iki 2023 m. gruodžio 1 d. pateikia Tarybai informaciją apie privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo laikotarpiu gautas pajamas ir sąnaudas bei grąžintą teigiamą, šilumą parduodant šilumos aukciono būdu, susidariusį faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumą. 2023 m. Nutarimo 3.2 papunktyje yra numatyta, kad jei nepriklausomų šilumos gamintojų veikla atitinka Pakeitimo įstatyme numatytą atliekinės šilumos, išskyrus šilumą, pagamintą bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) būdu ir (ar) deginant komunalines atliekas, gamybos veiklą, tokių nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos kaina tampa nereguliuojama.
20. Taryba, įgyvendindama Pakeitimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies ir 2023 m. Nutarimo 3.1 papunkčio nuostatas, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. O3E-1235 „Dėl privalomos šilumos gamybos kainodaros netaikymo ir kai kurių Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – ir Nutarimas 1) konstatavo, kad pareiškėjo šilumos gamybos kaina nuo 2023 m. spalio 1 d. tampa nereguliuojama. Šiuo nutarimu Taryba, vadovaudamasi 2023 m. Nutarimo 3.1 papunkčiu, įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. gruodžio 1 d. Tarybai pateikti informaciją apie privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo laikotarpiu gautas pajamas ir sąnaudas bei grąžintą teigiamą, šilumą parduodant šilumos aukciono būdu, susidariusį faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas 2024 m. sausio 22 d. raštu „Dėl šilumos aukcionų rezultatų vertinimo“ Tarybai pateikė informaciją apie privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymo laikotarpiu gautas pajamas ir sąnaudas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d.
21. Tarybai nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarimas. LVAT 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-291-415/2024, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarimą, pripažino Tarybos 2021 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. O3E-443 „Dėl UAB „Biovatas“ pripažinimo reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“ neteisėtu nuo jo priėmimo dienos. LVAT sprendimo 57 punkte nurodyta, kad <...> teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad konstitucinį proporcingumo principą atitinka 5 metų terminas, per kurį taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, skaičiuojamas nuo pirmojo privalomos šilumos gamybos kainodaros nustatymo atsakovo nutarimu po projekto, kurio įgyvendinimui buvo gauta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, įgyvendinimo dienos.
22. Taryba konstatavo, kad UAB gamybinės komercinės firmos „Fonas“ katilinės įrenginiai į eksploataciją įvesti 2013 m. gruodžio 31 d., o pirmoji šilumos gamybos bazinė kaina buvo nustatyta 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. O3-157 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės gamybinės-komercinės firmos „Fonas“ šilumos gamybos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“. Vadinasi, 5 metų terminas, per kurį buvo taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, skaičiuojamas nuo pirmojo privalomos šilumos gamybos kainodaros nustatymo nutarimu, suėjo 2019 m. birželio 4 d.
23. Taryba, vadovaudamasi Konstitucinio teismo nutarimu ir LVAT 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-291-415/2024 bei įgyvendindama juose pateiktus išaiškinimus, 2024 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. O3E-1009 „Dėl UAB „Biovatas“ šilumos aukcionų pajamų vertinimo“ konstatavo, kad pagal Tarybos Nutarimu 1.2.2 papunktyje nustatytą įpareigojimą Bendrovės 2024 m. sausio 24 d. raštu Tarybai pateikta informacija apie nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. šilumos aukcionuose gautas pajamas ir sąnaudas nebus vertinama. Tai iš esmės reiškia, kad Skundžiamas nutarimas pareiškėjui laikytinas nesukėlusiu teisinių pasekmių nuo jo priėmimo momento. Taryba paaiškina, kad nors Skundžiamu nutarimu pareiškėjui ir buvo nustatyta bazinė kaina, pareiškėjas galėjo pardavinėti šilumą šilumos aukcionuose iki palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų ribos, o ar pareiškėjas laikėsi jai nustatytos šilumos bazinės kainos (leistinos gauti pajamų apimties) ribų, Taryba, vadovaudamasi minėtu nutarimu, nevertino. Jei Taryba būtų vertinusi nurodyto laikotarpio pareiškėjo šilumos aukciono būdu gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties rezultatą (pajamas ir sąnaudas) bei jei būtų nustačiusi, kad pareiškėjas surinko daugiau pajamų, nei leistina gauti pajamų apimtis, papildomai (didesnes) surinktas pajamas pareiškėjas būtų turėjęs grąžinti vartotojams.
24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 24 d. skundu „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. O3E-143 panaikinimo“ prašė panaikinti skundžiamą Nutarimą, Taryba vertina, kad pareiškėjos skundo dalykas šiuo metu yra išnykęs ir skundas turi būti atmestas.
k o n s t a t u o j a:
25. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Biovatas“ šioje byloje ginčija Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. O3E-143 „Dėl UAB „Biovatas“ šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo“.
26. Taryba 2021 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. O3E-443 „Dėl UAB „Biovatas“ pripažinimo reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“ konstatavo, kad Bendrovė nuo pastato-katilinės, adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, nuosavybės teisės perėmimo Bendrovei momento pagal 2019 m. spalio 18 d. pirkimo‒pardavimo sutartį, sudarytą su Bendrove ir UAB „Fonas“, atitinka ŠŪĮ 10 straipsnio 3 dalyje numatytą 1 sąlygą, pagal kurią Bendrovei turi būti taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara.
27. LVAT 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-291-415/2024 Tarybos 2021 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. O3E-443 „Dėl UAB „Biovatas“ pripažinimo reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“ panaikino ir pripažino jį neteisėtu nuo priėmimo dienos konstatavęs, kad atsakovo 2021 m. balandžio 9 d. nutarimas O3E-443 „Dėl UAB „Biovatas“ pripažinimo reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“ pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą.
28. Kadangi šioje byloje ginčijamas Nutarimas priimtas dėl neteisėtai atsakovo 2021 m. balandžio 9 d. nutarimu O3E-443 „Dėl UAB „Biovatas“ pripažinimo reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“ nustatytos pareiškėjo teisinės padėties, kaip reguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo, atsakovo 2022 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. O3E-143 „Dėl UAB „Biovatas“ šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo“ naikintinas, kaip priimtas nesant teisėto pagrindo.
29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo paaiškinime nurodytų argumentų, kad Taryba, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo nutarimu ir LVAT 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-291-415/2024 bei įgyvendindama juose pateiktus išaiškinimus, 2024 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. O3E-1009 „Dėl UAB „Biovatas“ šilumos aukcionų pajamų vertinimo“ konstatavo, kad pagal Tarybos Nutarimu 1.2.2 papunktyje nustatytą įpareigojimą Bendrovės 2024 m. sausio 24 d. raštu Tarybai pateikta informacija apie nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. šilumos aukcionuose gautas pajamas ir sąnaudas nebus vertinama, o tai iš esmės reiškia, kad šioje byloje skundžiamas nutarimas pareiškėjui laikytinas nesukėlusiu teisinių pasekmių nuo jo priėmimo momento, prieina prie išvados, kad šioje byloje ginčijamu atsakovo Nutarimu UAB „Biovatas“ iki 2027 m. sausio 31 d. nustatytos šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamosios). Dėl šio teismo Sprendimo 27 punkte nurodytų teisinių argumentų pareiškėjui šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamosios) netaikomos, o tai suponuoja, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. O3E-143 „Dėl UAB „Biovatas“ šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo“ yra naikintinas ir pripažintinas neteisėtu nuo jo priėmimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui teikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
31. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o 5 dalyje – kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
32. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
33. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl 3 980,90 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo. Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui kartu su 2022 m. birželio 23 d. prašymu dėl proceso išlaidų atlyginimo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 303,30 Eur (su PVM) išlaidos už skundo projekto rengimą ir pateikimą teismui bei 677,60 Eur (su PVM) išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui. 2022 m. birželio 21 d. PVM sąskaita-faktūra INV-2022-06-21-00794 apmokėta 2022 m. birželio 22 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo patirtos išlaidos už skundo teismui parengimą neviršija maksimalaus atlygintino bylinėjimosi išlaidų už skundo teismui surašymą dydžio, apskaičiuoto pagal Rekomendacijų 8.2 punkte nurodytą 2,5 koeficientą (4 198,25 Eur), todėl 3 303,30 Eur suma gali būti priteisiama pareiškėjui. Išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiui maksimalus dydis apskaičiuojamas pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, pagal kurį koeficientas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra 0,1. Iš teismui pateiktos 2022 m. birželio 21 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad pasirengimas teismo posėdžiui truko 4 valandas, todėl maksimali priteistina suma už šią paslaugą yra 671,72 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už pasirengimą teismo posėdžiui yra 677,60 Eur, t. y. ji viršija rekomenduojamą priteisti maksimalią sumą, todėl priteistina išlaidų suma mažintina iki rekomenduojamos maksimalios sumos, t. y. 671,72 Eur.
34. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atlyginti 3 765,74 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismui pateikta 2022 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita-faktūra INV-2022-12-12-00859 patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 3 743,74 Eur (su PVM) išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 11 Eur žyminį mokestį, t. y. iš viso 3 754,74 Eur išlaidų. Būtent tokią sumą – 3 754,74 Eur pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą pareiškėjas sumokėjo advokatų profesinei bendrijai 2022 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 391. Taigi, pagal pateiktus dokumentus pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme patyrė ne 3 765,74 Eur išlaidų, kaip nurodoma 2023 m. spalio 16 d. prašyme, o 3 754,74 Eur išlaidų.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo sumokėta 3 743,74 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą viršija Rekomendacijų 8.10 punkte nurodytą maksimalią sumą už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, apskaičiuojamą taikant 1,7 koeficientą (3 026,85 Eur), todėl pareiškėjui gali būti priteisiama maksimali 3 026,85 Eur dydžio suma už apeliacinio skundo parengimą ir 11 Eur žyminio mokesčio.
36. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo UAB „Biovatas“ apeliacinis skundas patenkintas ir įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos priteistina 7 012,87 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n usprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas“ apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas“ skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. O3E-143 „Dėl UAB „Biovatas“ šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo“.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Biovatas“ iš atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 7 012,87 Eur (septyni tūkstančiai dvylika eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis