Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS METROPOLITENO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2375(2)

 

2016 m. spalio 12 d. Nr. 1008

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-1571 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2375(2) (toliau – įstatymo projektas), tačiau siūlyti jį tikslinti atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:

1. Įstatymo projekto preambulėje nurodyta, kad siekiama pagerinti Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas, įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje – sukurti palankias teisines ir organizacines sąlygas, padedančias Lietuvos miestuose įgyvendinti naujas visuomeninio transporto sistemas, įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje – diegiamas metropoliteno transportas miestuose, tačiau įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant sąvoką „metropolitenas“ minimi ne tik miestai, bet ir priemiesčiai. Siūlytina šias nuostatas suderinti. Be to, neaišku, kokios teritorijos būtų laikomos priemiesčiu, nes šios sąvokos turinys įstatymo projekte neatskleistas, o įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje nurodyti įstatymai šios sąvokos neapibrėžia.

2. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyti įstatymo projekte reguliuojami teisiniai santykiai, nes įstatymo projektas nustato tik kai kuriuos iš jų, arba įstatymo projektą papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nuostatomis (pvz., dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir investuotojų funkcijų, jų tarpusavio santykių bendrųjų principų ir panašiai).

3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtį ir nurodyti, kad metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės pagrindinis tikslas yra įgyvendinti metropoliteno sistemos projektą. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 straipsnio nuostatas, siūlytina aiškiai apibrėžti, kokia transporto rūšimi laikytinas metropoliteno transportas, ir atitinkamai tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 6 dalyse pateiktų sąvokų apibrėžtis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte nevartojamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse apibrėžtos sąvokos, todėl siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje pateiktos nuorodos į minėtą įstatymą.

4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu gali pripažinti Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atskiruose įstatymuose detalizuojama, kuri institucija ir kokiu atveju (paprastai atsižvelgiant į projekto vertę) priima dėl to sprendimą. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlytina aiškiai apibrėžti, kuri institucija ir kokiu atveju priima sprendimą dėl metropoliteno projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

5. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkto nuostatas keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas priskirtinas savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms, todėl siūlytina tikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 punktą ir atsisakyti galimybės perduoti valstybei metropoliteno projektų vykdymą.

6. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti vieną iš galimų metropoliteno projekto įgyvendinimo būdų – investicijas viešojo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį viešojo ir privataus sektorių partnerystė yra įstatymuose nustatyti valstybės arba savivaldybės institucijos ir privataus subjekto bendradarbiavimo būdai, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms priskirtą veiklą privačiam subjektui, o privatus subjektas investuoja į šią veiklą ir jai vykdyti reikalingą turtą ir už tai gauna įstatymų nustatytą atlyginimą. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdus nustato Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas ir kiti įstatymai. Kadangi viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvoka apima visus įstatymų nustatytus būdus, įskaitant koncesijas, siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 punkto kaip perteklinio. Teisinį neapibrėžtumą sukelia ir įstatymo projekto 5 straipsnio 4 punkte nustatytas metropoliteno projekto įgyvendinimo būdas viešojo konkurso būdu, nes nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu jis būtų vykdomas ir ką siekiama atrinkti viešojo konkurso būdu. Pažymėtina, kad tam tikros paslaugos parinkimas viešojo administravimo subjektui netaikant konkurencingos procedūros gali iškreipti rinkos sąlygas ir lemti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto sąžiningos konkurencijos laisvės principo pažeidimą, todėl siūlytina įstatymo projekto 5 straipsnyje nustatyti tik tuos metropoliteno projekto įgyvendinimo būdus, kuriuos parenkant būtų skatinama konkurencija. Todėl siekiant teisinio aiškumo siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 5 straipsnio 4 punkto.

7. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą planuojant teritorijas gali būti rengiami ne tik detalieji planai, bet ir bendrieji planai ir specialieji teritorijų planavimo dokumentai, todėl siūlytina įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje nenurodyti konkretaus teritorijų planavimo dokumento.

8. Pastebėtina, kad įstatymo projektas nenustato specialių valstybės turto perdavimo metropoliteno koncesijos sutarčiai įgyvendinti sąlygų, todėl turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytas bendrasis reguliavimas dėl valstybės turto perdavimo koncesijai įgyvendinti (ir jo grąžinimo) ar koncesijos metu sukurto turto perleidimo. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje aiškiai apibrėžti, kad tuo atveju, kai įgyvendinant metropoliteno koncesiją dalyvauja valstybė, sukurtas turtas perduodamas valstybės nuosavybėn, o tuo atveju, kai įgyvendinant metropoliteno koncesiją dalyvauja savivaldybė, – savivaldybės nuosavybėn.

9. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina apibrėžti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką „metropoliteno trasa“ ir paaiškinti šios sąvokos santykį su sąvoka „metropoliteno sistema“.

10. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi norma dėl statytojo teisės įgyvendinimo, t. y. statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, įstatymo projekte siūlytina apibrėžti, kokia tvarka ir teise būtų valdomas žemės sklypas (galimai valstybinė žemė ir jos gelmių ertmės būtų suteikiamos metropoliteno transporto infrastruktūrai įrengti), taip pat atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodyti, kad metropoliteno sistemos statybai suteikiamas žemės sklypas ir žemės gelmių ertmės, o ne teritorija. Be kita ko, kadangi sąvoka „žemės gelmių ertmės“ apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, siūlytina šiuo įstatymu papildyti įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodytą teisės aktų sąrašą.

11. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje turi būti nurodyti konkretūs teisės aktai, kuriais vadovaujantis bus nustatomos metropoliteno trasos ir jų ribos. Taip pat ir kituose įstatymo projekto straipsniuose, siekiant aiškumo ir konkretumo, turi būti sukonkretintos nuorodos į kitus teisės aktus (pvz., įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnis).

12. Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatos dėl teritorijų planavimo, 8 straipsnio nuostatos dėl statybos priežiūrą atliekančios institucijos nustatymo, 10 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo, 11 straipsnio nuostatos dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo taikymo ir valstybės institucijų įgaliojimų civilinės saugos srityje siūlytina atsisakyti kaip nenustatančių savarankiško reguliavimo, o tik atkartojančių kitų įstatymų nuostatas. Be to, atitinkamai siūlytina patikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinimą ir išbraukti žodžius „ir statybos priežiūra“.

13. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje konkretizuoti, kad eismo saugos valdymo sistemas metropoliteno įmonės rengia ir įgyvendina, be kita ko, vadovaudamosi metropoliteno riedmenų ir infrastruktūros gamintojo standartais ir techninėmis taisyklėmis. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl metropoliteno eismo saugos reguliavimo įgaliojimų suteikimo savivaldybėms ir minėtus įgaliojimus suteikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai.

14. Įstatymo projekte neapibrėžtas įstatymo projekto 9 straipsnio 3 ir 4 dalių santykis: sertifikatų išdavimo metropoliteno įmonėms ir kitus teisinius santykius pagal įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostatas siūloma reglamentuoti įstatyme, o pagal to paties straipsnio 4 dalį tokius pačius teisinius santykius reglamentuojančią tvarką siūloma pavesti nustatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnio nuostatas, reikalavimas metropoliteno įmonėms įgyti sertifikatą, jo išdavimo sąlygos, metropoliteno įmonės teisės ir pareigos, atsisakymo išduoti sertifikatą, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo pagrindai turi būti nustatomi įstatymo lygmeniu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas metropoliteno įmonei būti sertifikuotai laikytinas ūkinės veiklos ribojimu ir prilygintinas licencijavimui, įstatymo projekte siūlytina aiškiai apibrėžti metropoliteno įmonės sertifikavimo tikslą ir paskirtį, taip pat įstatymo projektą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis esmines sertifikavimo sąlygas, taip pat ūkinės veiklos vykdymo sąlygas ir priežiūrą, ūkinės veiklos vykdytojo pagrindines teises ir pareigas, nurodyti subjektą, atliekantį metropoliteno įmonės sertifikavimą.

15. Kadangi esminės vežimo santykių sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI knygos IV dalies XL skyriuje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.807 straipsnio 2 dalimi, vežimo sąlygas turėtų reglamentuoti atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti įstatymai, tarptautinės sutartys ir kiti transporto teisės aktai, o ne savivaldybių sudarytos sutartys. Atitinkamai siūlytina tikslinti įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostatas.

16. Siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalyje siūlomo reguliavimo, kadangi minėti klausimai yra Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo reguliavimo dalykas. Dėl tos pačios priežasties įstatymo projekto preambulėje siūlytina atsisakyti ir nuostatos „pripažindamas būtinybę vystyti civilinės saugos infrastruktūrą“ arba ją susieti su įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu.

17. Kadangi metropoliteno transporto eismas galimai darys įtaką ir kito transporto eismui ir dėl minėtos priežasties turės būti keičiami atitinkamų transporto rūšių eismo saugą reglamentuojantys teisės aktai (pvz., Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, nuostatos dėl kelių eismo reglamentavimo susikertant automobilių keliams ir metropoliteno infrastruktūrai), be to, turėtų būti nustatytas metropoliteno eismo saugos reguliavimas, siūlytina įstatymo projekto 12 straipsnį papildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo. Atitinkamai siūlytina papildyti įstatymo projekto 12 straipsnio pavadinimą ir įrašyti žodžius „ir įgyvendinimas“, be to, šį straipsnį papildyti 2 dalimi, kurioje siūlytina suformuluoti pavedimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui iki įstatymo įsigaliojimo (nurodant konkrečią datą) priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o šio straipsnio 1 dalyje nurodyti išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Butkevičius

 

 

 

Susisiekimo ministras                                                                      Rimantas Sinkevičius