Administracinė byla Nr. eAS-207-415/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01329-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 59.1.1; 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo mažosios bendrijos „Penktas šansas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Penktas šansas“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Penktas šansas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Tarnyba) 2023 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. V4-1 „Dėl nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Penktas šansas“ profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 75 straipsnio 10 dalies nuostata, kuri turėtų būti taikoma šioje byloje, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 22 d. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą; sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 75 straipsnio 10 dalies nuostata, kuri turėtų būti taikoma šioje byloje, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, t. y. pasiūlė prašyti atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodyti praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 28 d. pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad dėl sąžiningo ir atsitiktinio suklydimo apsiriko skaičiuodamas terminą. Atsižvelgiant į tai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas nežymiai – 1 dieną, pareiškėjas prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti patikslintą apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimo.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą atnaujinti, jo manymu, nežymiai praleistą terminą. Patikslintame apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, jog „apeliantas dėl sąžiningo ir atsitiktinio suklydimo apeliacinio skundo pateikimo terminą praleido vos vieną dieną, todėl atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas itin nežymiai, prioritetą prašo teikti asmens teisių teisminei gynybai ir teisminės gynybos prieinamumui.“
Teismas vertino, kad pareiškėjas nebuvo rūpestingas, atidus, todėl dėl savo valingo elgesio, realizuojant procesinę teisę apskųsti teismo sprendimą, buvo pasyvus. Teismas atkreipė dėmesį, kad apeliacinius skundus pasirašė nemokumo administratoriaus MB „Penktas šansas“ direktorius J. G. (J. G.). Iš viešai prieinamos informacijos teismas nustatė, kad J. G. yra teisininkas, todėl sprendė, kad teisės aktų reikalavimus jis turi žinoti ir jų laikytis.
Įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, teismas padarė išvadą, kad aptariamas terminas praleistas ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, sukliudžiusių per įstatyme nustatytą terminą paduoti apeliacinės instancijos teismui skundą, o dėl nerūpestingumo. Teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių apeliacinio skundo padavimo terminą galėtų atnaujinti, todėl atsisakė šį terminą atnaujinti ir priimti patikslintą apeliacinį skundą.
III.
Pareiškėjas MB „Penktas šansas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį; atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti; priimti apeliacinį skundą.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad byloje jis nesinaudoja profesionalia teisininkų pagalba, o siekia apginti savo teises pats, todėl dėl įvykusios žmogiškos klaidos jis praleido apeliacinio skundo padavimo terminą nežymiai – 1 dieną. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu elgėsi rūpestingai bei siekė aktyviai apginti savo pažeistas teises – dėl Įsakymo panaikinimo operatyviai padavė skundą teismui. Susipažinimas su priimtu teismo sprendimu, jo išanalizavimas bei galimų apeliacijos pagrindų identifikavimas pareiškėjui užtruko, kadangi skundą surašė bei sprendimą analizavo pats. Pareiškėjas dėl žmogiškosios klaidos ne taip interpretavo sprendime nurodytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo 2024 m. lapkričio 28 d. pareiškime pateiktus paaiškinimus.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-719-492/2017, kurioje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) visiškai sutampa su šios bylos (abiem atvejais procesinis apeliacinio skundo pateikimo terminas apeliantų praleistas nežymiai ir dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės – termino apskaičiavimo klaidos). Šiuo atveju termino atnaujinimas nepakenks teisinių santykių stabilumui, kadangi terminas praleistas nežymiai (vos 1 dieną). Priešingu atveju, pareiškėjas neteks teisės jo teises pažeidžiantį pirmosios instancijos teismo sprendimą apskųsti apeliacinio proceso tvarka, todėl bus paneigtos pagrindinės jo teisės į apeliacinį procesą, teisminę gynybą ir tinkamą teisminį procesą. Nors teismas nutartyje nurodė, kad, remiantis viešais duomenimis (nenurodant kokiais viešais duomenimis) Bendrijos direktorius turi teisinį išsilavinimą, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog teisinį išsilavinimą turintys asmenys negali sąžiningai suklysti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog juridinį asmenį atstovauja teisininkas, nesudaro pagrindo teismui abejoti, kad pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti.
Pareiškėjas pažymi, kad dėl sąžiningo ir atsitiktinio suklydimo jis skundo padavimo terminą praleido vos 1 dieną, todėl, atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas itin nežymiai, prioritetą prašo teikti jo pažeistų teisių teisminei gynybai ir šios teisminės gynybos prieinamumui.
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, nežymus termino praleidimas nepripažįstamas svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Teismo sprendimo apskundimo terminas yra aiškiai nurodytas teismo sprendime, ginčo dėl to nėra. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų laikyti, kad būtent apeliacinio skundo padavimui reikėjo išnaudoti maksimalų apskundimo terminą (o šiuo atveju dar ir vėluoti) – ginčo situacija pareiškėjui yra žinoma, be to, pareiškėjas neneigia teismo nustatyto fakto, kad pareiškėjo atstovas (direktorius) yra teisininkas, kuriam yra žinomi teisės aktų reikalavimai. Tarnybos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra svarbios, nėra nepriklausiusios nuo jo valios, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir pareiškėjas neginčija, kad jis praleido terminą apskųsti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimą. Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti motyvuoja tuo, kad jis suklydo apskaičiuodamas šį terminą, be to, apeliacinio skundo padavimo terminą praleido nežymiai – 1 dieną.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas paprastai patys savaime nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, ir turėdamas pagrindą manyti, kad jis pats negali tinkamai apginti savo galbūt pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015; 2018 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-341-1062/2018; ir kt.).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-452-438/2020; 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-736-1047/2023). Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas terminą paduoti apeliacinį skundą praleido nežymiai, nelaikytina objektyvia aplinkybe, leidžiančia atnaujinti praleistą terminą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-719-492/2017 nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes pareiškėjas remiasi joje pateikiamu faktinių aplinkybių vertinimu, o ne teisės aiškinimu, tuo tarpu, minėtos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija