LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

dėl Lietuvos respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. ĮV-251 „dėl KONCERTINĖS ĮSTAIGOS Lietuvos nacionalinĖS FILHARMONIJOS nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

2018 m. rugsėjo 7 d. Nr. ĮV-656

Vilnius

1.    P a k e i č i u  Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-251 „Dėl Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos nuostatų patvirtinimo“ ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama). 

2.    P a v e d u  Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinei direktorei Rūtai Prusevičienei per 30 dienų nuo šio įsakymo pasirašymo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos nuostatus įregistruoti Juridinių asmenų registre.

Kultūros ministrė                                                                                               Liana Ruokytė-Jonsson

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV- 251

(Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. ĮV-656 redakcija)

KONCERTINĖS ĮSTAIGOS LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija (toliau – Filharmonija) yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje: savo kūrybine veikla pristatyti visuomenei iškiliausius nacionalinius ir užsienio muzikos meno pasiekimus, reprezentuoti aukštos meninės vertės kūrybą, formuoti Lietuvos kultūros įvaizdį, nuosekliai plėtoti tarptautinę kūrybinę partnerystę, ugdyti profesionaliajam scenos menui imlią visuomenę ir užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms.

2. Filharmonijos savininkas yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

3. Filharmonija yra viešasis juridinis asmuo, turintis nuostatus, antspaudą su savo pavadinimu, sąskaitas banke.

4. Filharmonija turi interneto svetainę www.filharmonija.lt, kurioje nurodomas Filharmonijos pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas bei registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Filharmoniją.

5. Vieši pranešimai skelbiami Filharmonijos interneto svetainėje www.filharmonija.lt.

6. Filharmonijos veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymais, šiais nuostatais bei kitais teisės aktais reglamentuojančiais profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklą.

7. Filharmonijos buveinė: Vilnius, Aušros vartų g. 5.

II SKYRIUS

KULTŪROS MINISTERIJOS KOMPETENCIJA

8. Kultūros ministerija:

8.1. tvirtina ir keičia Filharmonijos nuostatus;

8.2. priima į pareigas ir iš jų atleidžia Filharmonijos generalinį direktorių;

8.3. priima sprendimą dėl Filharmonijos buveinės pakeitimo;

8.4. priima sprendimą dėl Filharmonijos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo;

8.5. priima sprendimą dėl Filharmonijos filialo steigimo ir jo veiklos nutraukimo;

8.6. skiria ir atleidžia likvidatorių arba sudaro likvidacinę komisiją ir nutraukia jos įgaliojimus;

8.7. derina Filharmonijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, nustato didžiausią leistiną pareigybių skaičių;

8.8. tvirtina Filharmonijos metines kūrybinės veiklos programas ir biudžeto išlaidų planus;

8.9. priima sprendimą dėl Filharmonijos metinės kūrybinės veiklos programos ataskaitos;

8.10. koordinuoja Filharmonijos dalyvavimą tarpvalstybinėse kultūrinio bendradarbiavimo programose;

8.11. sprendžia kitus teisės aktų jos kompetencijai priskirtus klausimus.

III SKYRIUS

FILHARMONIJOS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

9. Pagrindinė Filharmonijos veiklos sritis – profesionalusis scenos menas. Scenos meno rūšis – muzika.

10. Filharmonijos veiklos tikslai:

10.1. savo, kaip Lietuvos didžiausios koncertinės organizacijos, veikla bei dirbančių kūrybinių darbuotojų kūrybine veikla aukščiausiu meniniu lygiu pristatyti iškiliausius nacionalinės muzikinės kūrybos laimėjimus, puoselėti, plėtoti ir skleisti Lietuvos profesionaliąją muziką, formų ir žanrų įvairove kūrybiškai interpretuoti ir perteikti užsienio muzikos meno laimėjimus, kurti šiuolaikinio muzikos atlikimo meno tradicijas;

10.2. sudaryti sąlygas talentingiems jauniems ir pripažintiems Lietuvos bei užsienio scenos meno atlikėjams pristatyti savo kūrybą Filharmonijos kūrybinėje veikloje;

10.3. užtikrinti visavertę Lietuvos nacionalinės scenos meno kūrybos sklaidą šalyje ir užsienyje, siekti tarptautinių kūrybinių partnerysčių, formuoti Lietuvos scenos meno įvaizdį;

10.4. ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomenės profesionaliosios muzikos poreikį.

11. Filharmonija, įgyvendindama tikslus, atlieka šias funkcijas:

11.1. organizuoja profesionaliojo scenos meno kūrimą bei viešą atlikimą;

11.2. vykdo kultūrinės edukacijos programas;

11.3. rengia gastroles šalyje ir užsienyje;

11.4. dalyvauja šalies ir tarptautiniuose renginiuose, programose;

11.5. bendradarbiauja su užsienio koncertinėmis organizacijomis kartu rengiant profesionaliojo scenos meno pristatymą Lietuvos visuomenei;

11.6. plėtoja šalies koncertinių įstaigų darbuotojų kompetencijų modelį, rengia, vykdo ir koordinuoja koncertininių įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas;

11.7. atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

IV SKYRIUS

FILHARMONIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

12. Filharmonija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:

12.1. pasirinkti kūrybinės veiklos kryptį, kūrybinius darbuotojus, atlikėjus, autorius ir formuoti įvairių stilių, formų ir žanrų repertuarą, aprėpiantį šiuolaikinius ir klasikinius nacionalinių ir užsienio autorių kūrinius ir atitinkantį jos veiklos tikslus;

12.2. savarankiškai nustatyti bilietų, kitų teikiamų mokamų paslaugų kainas, įkainius, tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė ar Europos Sąjungos teisės aktai;

12.3. įsigyti ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

12.4. gauti pajamas iš turto nuomos ir paslaugų teikimo;

12.5. plėtoti kūrybinius ryšius su Lietuvos ir užsienio valstybių partneriais;

12.6. vadovaujantis kultūros ministro patvirtinta metine kūrybinės veiklos programa savarankiškai sudaryti repertuarą;

12.7. verstis kita menine, ūkine komercine veikla, kuri neprieštarauja įstatymams ir Filharmonijos veiklos tikslams ir uždaviniams;

12.8. teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti autorių turtines teises į kūrinius, užsakyti kūrinius ir juos viešai atlikti;

12.9. sudaryti ekspertų komisijas Filharmonijos kūrybinės ir ūkinės veiklos klausimams nagrinėti;

12.10. stoti į pelno nesiekiančias šalies ir tarptautines organizacijas, asociacijas;

12.11. gauti paramą.

13. Filharmonija, įgyvendindama savo tikslus, privalo:

13.1. vykdyti šiuose nuostatuose nurodytą veiklą;

13.2. vykdyti įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis;

13.3. kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoti kūrybinius darbuotojus;

13.4. teikti Kultūros ministerijai ir kitoms teisės aktų numatytoms institucijoms veiklos ir finansines ataskaitas;

13.5. teikti kultūros ministrui tvirtinti Filharmonijos metinės kūrybinės veiklos programas ir, suderinusi su Kultūros ministerija, tvirtinti strateginius veiklos planus;

13.6. naudoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gaunamas lėšas tik šiuose nuostatuose nurodytiems tikslams įgyvendinti;

13.7. kultūros ministro nustatyta tvarka mokėti kūrybiniams darbuotojams kompensacijas už kūrybinei veiklai naudojamus asmenine nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus;

13.8. užtikrinti žiūrovų saugumą ir saugias darbuotojų darbo sąlygas.

14. Filharmonija gali turėti kitas teisės aktų numatytas teises ir pareigas.

V SKYRIUS

FILHARMONIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

15. Filharmonijai vadovauja generalinis direktorius, kurį Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia kultūros ministras. Kultūros ministerija sudaro su generaliniu direktoriumi terminuotą 5 metų darbo sutartį. Generalinis direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas kultūros ministrui.

16. Filharmonijos veikla organizuojama remiantis kultūros ministro patvirtinta metine kūrybinės veiklos programa bei  metiniu veiklos planu, rengiamu vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“.

17. Filharmonijos generalinio direktoriaus ir darbuotojų darbo santykius ir darbo apmokėjimą reglamentuoja Darbo kodeksas, Profesionaliojo scenos meno įstatymas, šie nuostatai, darbo tvarkos taisyklės ir kiti teisės aktai.

18. Filharmonijos generalinis direktorius:

18.1. vadovauja Filharmonijai, organizuoja jo darbą, užtikrina Filharmonijos tikslų įgyvendinimą, nustatytų funkcijų atlikimą, pavestų uždavinių vykdymą;

18.2. tvirtina Filharmonijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas kultūros ministro nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus;

18.3. priima į pareigas ir atleidžia iš jų darbuotojus, juos skatina bei skiria jiems drausmines nuobaudas;

18.4. tvirtina darbuotojų pareigybių aprašymus, nustato pareigybių lygį ir pareiginę algą (pastoviąją ir kintamąją dalis);

18.5. tvirtina Filharmonijos vidaus tvarkos taisykles, kitus vidaus administravimo dokumentus;

18.6. garantuoja pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme įtvirtintų teikiamų ataskaitų rinkinių ir statistinių ataskaitų teisingumą;

18.7. užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą Filharmonijos vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, įgyvendinimą, jos veikimą ir tobulinimą;

18.8. užtikrina, kad Filharmonijos finansiniai įsipareigojimai neviršytų jo finansinių galimybių;

18.9. pagal kompetenciją leidžia įsakymus, nurodymus, pasirašo sutartis, siunčiamus ir kitus dokumentus, nagrinėja ir vizuoja gautą korespondenciją bei kontroliuoja jų vykdymą;

18.10. užtikrina Filharmonijos materialinį techninį aprūpinimą;

18.11. teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja Filharmonijai valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose bei kitose institucijose;

18.12. vykdo kultūros ministro ar jo įgalioto asmens pavedimus.

18.13. teisės aktų nustatyta tvarka teikia reikalingus duomenis Juridinių asmenų registro tvarkytojui;

18.14. vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai nustatytas funkcijas.

VI SKYRIUS

MENO TARYBOS SUDARYMAS, JOS KOMPETENCIJA IR VEIKLA

19. Filharmonijoje dvejų metų laikotarpiui sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę turinti 9–11 narių meno taryba, kurios sudėtį Filharmonijos generalinio direktoriaus teikimu tvirtina kultūros ministras. Meno tarybos darbo reglamentą tvirtina Filharmonijos generalinis direktorius, suderinęs su kultūros ministru.

20. Meno tarybą sudaro trys–keturi (3–4) Filharmonijos darbuotojų atstovai, trys–keturi (3–4) Filharmonijos generalinio direktoriaus paskirti atstovai ir trys (3) kultūros ministro paskirti atstovai. Meno tarybos nariais gali būti skiriami iškilūs šalies ir užsienio muzikai ir kitų sričių menininkai, mokslininkai, meno kritikai, visuomenės atstovai. Meno tarybai negali vadovauti Filharmonijos generalinis direktorius.

21. Meno taryba:

21.1. svarsto ir vertina metines kūrybinės veiklos programas ir jų įgyvendinimo rezultatus;

21.2. aptaria naujausias koncertines programas, kūrybinei veiklai reikšmingus kitus renginius bei kultūrinės edukacijos programas ir teikia pasiūlymus dėl jų meninės kokybės ir priežiūros;

21.3. svarsto gastrolių planus ir repertuarą;

21.4. aptaria kūrybinių darbuotojų atestavimo klausimus;

21.5. svarsto biudžetinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą klausimą;

21.6. aptaria kitus klausimus, nustatytus Filharmonijos steigimo dokumentuose.

22. Meno taryba, apsvarsčiusi 21 punkte nurodytus klausimus, teikia siūlymus Filharmonijos generaliniam direktoriui.

23. Meno taryba iš savo narių išsirenka pirmininką. Meno tarybos pirmininkas organizuoja Meno tarybos darbą ir atsako už jos veiklą.

24. Meno tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių.

25. Jeigu Meno tarybos narys atlieka savo pareigas netinkamai arba dėl pateisinamų priežasčių tinkamai jų atlikti negali, į jo vietą Filharmonijos generalinio direktoriaus teikimu kultūros ministras skiria kitą narį likusiam kadencijos laikui.

26. Jeigu nepasibaigus kadencijai pasikeičia daugiau nei 2/3 Meno tarybos narių, tvirtinama nauja Meno tarybos sudėtis.

27. Meno tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

VII SKYRIUS

FILHARMONIJOS TURTAS IR LĖŠOS

28. Filharmonijos turtas nuosavybės teise priklauso valstybei. Filharmonija šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka.

29. Filharmonijos finansavimo šaltinius nustato Biudžetinių įstaigų įstatymas ir Profesionaliojo scenos meno įstatymas.

VIII SKYRIUS

VIDAUS ADMINISTRAVIMO KONTROLĖ

30. Filharmonijos finansinės veiklos kontrolę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir kitos institucijos.

31. Filharmonijos vidaus auditą atlieka Kultūros ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius.

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32. Filharmonija reorganizuojama, pertvarkoma ir likviduojama Civilinio kodekso, Biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.

_____________________________