Administracinė byla Nr. eAS-308-629/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07443-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. H. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas S. M. H. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 24S85300 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2027 m. kovo 21 d. bei į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2027 m. kovo 21 d.
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nurodydamas, kad Migracijos departamentas neatsiuntė jam skundžiamo Sprendimo, o tai apribojo jo galimybes teikti skundą. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento atsiųstas pranešimas apie priimtą sprendimą (toliau – ir Pranešimas) yra akivaizdžiai klaidinantis.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. sausio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo S. M. H. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti – į teismą kreipėsi tik 2024 m. gruodžio 12 d., dėl Sprendimo, kuris buvo priimtas 2024 m. vasario 21 d.
Vertindamas skundo padavimo termino praleidimo priežastis, teismas nurodė, kad jo nurodytu el. paštu pareiškėjas buvo informuotas, jog Migracijos departamento Kontrolės skyrius 2024 m. kovo 22 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2027 m. kovo 21 d., vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje). Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2027 m. kovo 21 d. Atsakovas taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 137 ir 138 straipsniais, sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 133 straipsnio, kuriuo ir grindžiamas skundžiamas Sprendimas, 9 dalis nustato, jog užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.
Nors pareiškėjas tvirtino, kad iki šiol negavo ginčijamo Sprendimo, tačiau, teismo vertinimu, tai nesutrukdė jam pateikti skundą bei nurodyti nesutikimo su skundžiamu Sprendimu argumentus. Teismas atkreipė dėmesį, jog Pranešime buvo nurodyti ginčijamo sprendimo rekvizitai (data, numeris), jo rezoliucinė dalis (kas nuspręsta), teisinis pagrindas (Įstatymo 133 str. 1 d.). Teismui nepateikta duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas ginti savo teises ir manydamas, jog atsakovo atsiųsto Pranešimo turinys yra nepakankamas, kreipėsi į atsakovą. Skunde taip pat nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios pateisintų, kodėl pareiškėjas nebuvo aktyvus ir savo galbūt pažeistų teisių nesiėmė ginti Pranešime nurodytu terminu, t. y. niekaip nepateisinamas beveik metų laiko termino praleidimo laikotarpis.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jam operatyviai kreiptis į teismą.
III.
Pareiškėjas S. M. H. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. sausio 6 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad Pranešime rašoma, jog Sprendimą galima apskųsti per 14 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos, tačiau pareiškėjas nėra gavęs skundžiamo Sprendimo nei el. paštu, nei gyvenamosios vietos adresu. Jis Pranešimą atsitiktinai perskaitė MIGRIS paskyroje spalio mėn. Nors teismas nurodė, kad Pranešimas buvo išsiųstas pareiškėjo el. paštu, tačiau jame nepatvirtina, kad jis buvo išsiųstas el. laišku. Atsakovas nepateikė įrodymų, kokiu būdu jis išsiuntė pareiškėjui Pranešimą. Todėl jokiais įrodymais nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su Sprendimu. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ne pats pareiškėjas, o jo darbdavys pateikė prašymą suteikti jam leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo teigimu, el. paštas yra sukurtas jo darbdavio, kuriuo jis nesinaudoja, todėl darbdaviui neinformavus pareiškėjo laiku apie jam siųstą Pranešimą, jis neturėjo jokios galimybės laiku paduoti skundo dėl skundžiamo Sprendimo. Migracijos departamentas, nurodydamas, kad Sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos ir nesiųsdamas Sprendimo pareiškėjui bei nenurodydamas, kad Sprendimas nebus siunčiamas, suklaidino pareiškėją.
Pareiškėjas pažymi, kad Pranešimu jam nebuvo žinomas skundžiamo Sprendimo turinys, t. y. kokiu teisiniu pagrindu ir motyvais jis yra priimtas. Taip pat Pranešime nėra nurodytas nei teisinis pagrindas, nei motyvai, kuriais remiantis yra įtrauktas įspėjimas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. sausio 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginčyti Sprendimą, nes jis buvo informuotas Migracijos departamento Pranešimu apie skundžiamo Sprendimo priėmimą, jo turinį, apskundimo tvarką ir terminus. Teismas, įvertinęs, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas pakankamai ilgą laiko tarpą, pareiškėjas nepateikė jokių svarbių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais dėl objektyvių ir ne nuo jo valios priklausančių priežasčių jis negalėjo įgyvendinti savo teisės pateikti skundą teismui dėl Sprendimo panaikinimo nustatytu terminu, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė jį priimti.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Sprendimas iki šiol pareiškėjui nėra įteiktas, todėl jis net nėra praleidęs termino skundui paduoti.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010 ir kt.).
Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.
Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles. Pagal Taisyklių 20 punktą, jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.
Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas 2024 m. kovo 22 d., o apie priimtą Sprendimą pareiškėjas lietuvių ir anglų kalbomis buvo informuotas 2024 m. kovo 25 d. elektroniniu laišku, prie kurio buvo pridėtas Pranešimas apie uždraudimą atvykti į Lietuvos Respubliką Nr. 24SD5629. Pranešime nurodyta, kad „Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyrius 2024-03-22 priėmė sprendimą Nr. 24S85300, kuriuo nuspręsta uždrausti Jums atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-03-22 iki 2027-03-21 vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje). Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Jums atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-03-22 iki 2027-03-21.“ Pranešime taip pat nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka (vadovaujantis Įstatymo 137 ir 138 straipsniais, sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka). Kartu su šiuo Pranešimu Sprendimo nuorašas pareiškėjui nebuvo siųstas.
Taigi byloje nustatyta, kad Sprendimas, t. y. visos apimties individualus administracinis aktas, pareiškėjui nebuvo įteiktas, pareiškėjui buvo išsiųstas tik Pranešimas apie priimtą Sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl Sprendimo pateikimo ir Migracijos departamentas pareiškėjui siuntė / įteikė Sprendimą. Todėl, įvertinusi nustatytas aplinkybes, minėtas teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią siejo su Pranešimo pareiškėjui pateikimo data. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo klausimu (žr., pvz., 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-821/2024; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-569-662/2024; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-898-602/2024; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-205-556/2025 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad visos apimties Sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas, 2024 m. gruodžio 17 d. kreipdamasis į teismą, praleido Įstatyme nustatytą terminą skundui dėl šio Sprendimo paduoti.
Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. M. H. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė