Administracinė byla Nr. eA-3875-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03759-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos 48; 53.5

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Ekoagros“, dėl sprendimo dalies panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovas) 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. SP1-6092 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjui paskiriama 20 116,30 Eur sankcija – paramos neskyrimas bei 20 116,30 Eur dydžio paramos grąžinimas, dalyje dėl 15 603,70 Eur sumos grąžinimo, paliekant 4 512,60 Eur sankcijos dydį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kreipėsi su apeliaciniu skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti atsakovo Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui paskiriama 20 116,30 Eur sankcija – paramos neskyrimas bei 20 116,30 Eur dydžio paramos grąžinimas, dalyje dėl 15 603,70 Eur sumos grąžinimo, paliekant 4 512,60 Eur sankcijos dydį. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Administracinė byla su apeliaciniu skundu buvo perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą išspręsti teismo nuožiūra.

Po pareiškėjo apeliacinio skundo ir papildomų paaiškinimų, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į pareiškėjo apeliacinį skundą priėmimo, ginčo šalys Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį administracinėje byloje Nr. eA-3875-822/2019 (toliau – ir Taikos sutartis), kurią teismo prašo patvirtinti ir nagrinėjamą administracinę bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

Šių proceso taisyklių kontekste įvertinusi ginčo šalių pateiktos Taikos sutarties tekstą ir joje aptartas sąlygas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji išreiškia tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo valią taikiai išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Iš teismui pateiktos Taikos sutarties matyti, jog ginčo šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos visos Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, t. y. teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą Taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, ja ginčo šalys išsprendė visus klausimus, dėl kurių iš esmės ir buvo keliamas ginčas teismo proceso metu.

Įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, skundo reikalavimus, Taikos sutarties turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra minėtų ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, dėl kurių Taikos sutartis galėtų būti netvirtinama, todėl Taikos sutartis tvirtintina. ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra teismo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis.

Patvirtinus Taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui dėl Sprendimo dalies panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 51 straipsnis, 103 straipsnio 5 punktas, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

ABTĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas, teikdamas skundą ir apeliacinį skundą, buvo sumokėjęs atitinkamai 21 Eur (1 t., b. l. 6) ir 12 Eur (2 t., b. l. 146), viso 33 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą pareiškėjo V. L. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sudarytą tokio turinio Taikos sutartį:

1.    „Atsakovas įsipareigoja iš naujo administruoti pareiškėjo 2016 m. gegužės 10 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška) dėl programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“. Paraiška iš naujo administruojama taip, kaip nurodoma šios Taikos sutarties 2 punkte, o atsakovo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. SP1-6092 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ laikomas negaliojančiu.

2.    Atsakovas konstatuoja, kad iš naujo administruojant pareiškėjo Paraišką bus vadovaujamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 3D-345 redakcija), kurių 53.12 papunktyje numatyta, kad „kai sertifikavimo įstaiga pirmą kartą pritaiko jos nustatytą poveikio priemonę, kuri sertifikavimo įstaigos sertifikuojant įvardijama kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl taršos“, apskaičiuota paramos pagal Priemonę suma sumažinama 25 proc., antrą kartą – 50 proc.“, todėl iš naujo administravus Paraišką pareiškėjui bus taikoma ne 20 116,30 Eur sankcija, o 5 029,08 Eur sankcija (25 proc.). Atsakovas apie pervertintą Paraišką įsipareigoja informuoti pareiškėją atskiru sprendimu iki 2019 m. spalio 15 d.

3.       Pareiškėjas atsisako visų savo bylinėjimosi išlaidų byloje.

4.       Atsakovas įsipareigoja anuliuoti dalį (15 087,22 Eur) susidariusios skolos ir iki 2019 m. spalio 15 d. grąžinti išskaičiuotą išmokos dalį.

5.       Pareiškėjas ir atsakovas pareiškia, kad įsigaliojus šiai Taikos sutarčiai teisminis ginčas pagal pareiškėjo skundą byloje bus laikomas visiškai ir galutinai išspręstu.

6.       Šalys patvirtina, kad ši Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

7.       Šalims yra žinomos Taikos sutarties patvirtinimo pasekmės ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, t. y. žinoma, kad, teismui patvirtinus Taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo neturės teisės pakartotinai kreiptis į teismą ir kad teismo patvirtinta Taikos sutartis įgyja privalomąją galią bei gali būti vykdoma priverstinai.

8.       Šalys pareiškia, kad ši Taikos sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, visos šios Taikos sutarties sudarymo aplinkybės šalims yra žinomos.

9.       Šalys prašo teismo patvirtinti Taikos sutartį rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant.

10.     Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, pakeista ir papildyta gali būti šalių susitarimu, patvirtintu kompetentingo teismo.

11.     Ši Taikos sutartis yra sudaroma trimis egzemplioriais, kurių vienas pateikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o likusieji po vieną tenka šalims. Taikos sutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikia pareiškėjas.

12.     Ši Taikos sutartis yra šalių perskaityta, jų suprasta dėl turinio bei pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią, priimta ir pasirašyta“.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Ekoagros“, dėl sprendimo dalies panaikinimo nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui V. L. 16,50 Eur (šešiolika eurų penkiasdešimt centų) sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                    Rytis Krasauskas

 

 

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 

Skirgailė Žalimienė