Administracinė byla Nr. A-2838-822/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02606-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 12.6.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. K., atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. K. prašymą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija) dėl kompensacijos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja Ž. K. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. liepos 10 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) neišmokėtą 168,61 Eur važiavimo išlaidų kompensacijos dalį, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1V patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas)
15 punkto taikymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d.
2. Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019 pripažino, kad Aprašo 15 punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog naudojant automobilius su dyzeliniais varikliais, pagal Aprašo 13 punktą apskaičiuotos važiavimo išlaidos mažinamos 35 procentais, prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui. Kompensacijos nepriemoka pareiškėjai susidarė dėl to, jog ji nurodė atsakovui dyzeliniu kuriu varomą automobilį, kuriuo vyko į tarnybą ir iš jos, todėl kompensacijos už važiavimo išlaidas dydis buvo nepagrįstai sumažintas 35 procentais.
3. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašė jį atmesti, o tuo atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų patenkintas – teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.
4. Atsakovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. važiavimo išlaidų dydžiai pareiškėjai buvo nustatyti šiais Tarnybos Vilniaus rinktinės vado įsakymais: 2016 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. TE-233, 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. TE-376, 2016 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. TE-584, 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. TE-691, 2017 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. TE-28, 2017 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. TE-290, 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. TE-515, 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. K-420 ir 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. K-498, o už 2017 m. gruodžio mėn. – Tarybos vado 2018 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. K-417. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2018 m. sausio 30 d. prašymu prašė kompensuoti važiavimo išlaidas, patiriamas vykstant į / iš tarnybos su kita transporto priemone – benzinu varomu lengvuoju automobiliu, kilusiame ginče nėra aktualus važiavimo išlaidų kompensacijos dydžių laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 7 d. klausimas. Pareiškėjas buvo nurodžiusi, kad 2018 m. sausio mėn. 5 kartus į tarnybą ir iš jos vyko benzinu varomu lengvuoju automobiliu, todėl kompensavimo išlaidos už 2018 m. sausio mėn. jai paskaičiuotos už sunaudotą benziną. Atsakovas pabrėžė, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2016 m. balandžio–gruodžio mėn.,
2017 metais ir 2018 m. sausio mėn. Tarnybos Vilniaus rinktinės vado ir Tarnybos vado įsakymuose nustatytos kompensuojamos važiavimo išlaidų sumos pareiškėjai buvo išmokėtos, ji neturėjo pretenzijų dėl jų. Šie įsakymai buvo priimti vadovaujantis tuo metu galiojusio Aprašo 15 punktu, kurio dalis buvo pripažinta prieštaraujančia konstituciniam atsakingo valdymo principui tik 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu. Atsakovo įsitikinimu, teisiniai santykiai tarp jo ir pareiškėjos yra sprendimo išspręsti, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-4395-643/2019 negalima taikyti retrospektyviai. Be to, atsakovo nuomone, pareiškėja neteisingai apskaičiavo neišmokėtos važiavimo išlaidų kompensacijos dydį (neatsižvelgė į maksimalų kelionės išlaidų kompensacijos dydį), – važiavimo išlaidų kompensacijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra 165,84 Eur.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos Ž. K. prašymą, t. y. priteisė jai iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 119,84 Eur kompensacijos už važiavimo išlaidas nepriemokos skirtumą, susidariusį laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 10 d. iki
2017 m. gruodžio 31 d.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d. buvo kompensuojamos išlaidos, jas mažinant 35 procentais, vadovaujantis Aprašo 15 punktu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu (administracinė byla
Nr. I-8-520/2019) pripažino, jog Aprašo 15 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad naudojant automobilius su dyzeliniais varikliais, pagal Aprašo 13 punktą apskaičiuotos važiavimo išlaidos mažinamos 35 procentais, prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui.
7. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu jai išmokėta 313,14 Eur dydžio kelionės išlaidų, susijusių su tarnyba, kompensacija. Atsakovas pateikė teismui pažymą, kurioje paskaičiuota bendra neišmokėta kompensacijos suma už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. imtinai, kuri sudaro 165,84 Eur. Teismas nurodė neabejojantis pastarosios pažymos teisėtumu bei pagrįstumu. Pastebėta, kad pareiškėja nuo 2018 m. vasario 1 d. naudojasi benzininiu automobiliu, todėl laikotarpis, už kurį gali būti priteisiama neišmokėta važiavimo išlaidų kompensacijos dalis, yra nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgdamas į atsakovo prašymą taikyti pareiškėjos reikalavimui 3 metų ieškinio senatį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 15 str. 2 d.), teismas pripažino, jog laikotarpis, už kurį priteistina kompensacija, – nuo 2016 m. liepos 10 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., suma – 119,84 Eur.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1V-216 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir Tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtinta nauja kompensavimo tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsisakęs kompensuoti pareiškėjai kelionės išlaidas pagal šią tvarką.
9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti pareiškėjai kelionės išlaidų kompensavimo nepriemoką laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 10 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Taigi, iš atsakovo pareiškėjos naudai priteistina kompensacijos suma už kurą, susidariusi dėl Aprašo 15 punkto taikymo, paskaičiuota atsakovo už ginčo laikotarpį nuo 2016 m. liepos 10 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kuri sudaro 119,84 Eur.
III.
10. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo
2019 m. spalio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Atsakovas pažymi, kad teismas nemotyvavo, kodėl ginčo santykiams taikomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019, pasekmės. Pakartoja, kad pareiškėja nėra apskundusi nė vieno įsakymo, kuriais laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. jai buvo nustatyti konkretūs važiavimo išlaidų kompensavimo dydžiai. Atsakovo nuomone, teismas taip pat nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju pritaikė Darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 3 metų ieškinio senaties terminą bei kodėl netaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto individualaus administracinio akto apskundimo termino.
13. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo argumentais, pažymi, kad ginčo sprendimas yra neįvykdytas, kol asmuo turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Pareiškėjai teisę į teisminę gynybą įgyja jiems pradėjus mokėti nepilną darbo užmokestį, kreipimosi į teismą trukmę riboja tik ieškinio senatis, o ne aplinkybė, ar pareiškėjai kreipėsi į teismą iki akto pripažinimo neteisėtu, ar jau po to. Taigi, šioje byloje turi būti taikomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio
15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos Ž. K. prašymą.
15. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas sprendime nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovo argumentų, ypač dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019 pasekmių (ne)taikymo nagrinėjamoje administracinėje byloje. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas vietoj 2019 m. gegužės 16 d. teismo sprendimu paneigto 35 proc. dydžio nepagrįstai pritaikė 0 proc. dydį, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nekonkretizavo, koks dydis turėjo būti vietoj jo (galimi variantai nuo 0 iki 35 proc.). Visuotinai žinoma, kad dyzeliniai automobiliai suvartoja mažiau kuro nei tokios pat galios benzininiai, todėl valstybė turėjo teisę dyzelinių automobilių savininkams važiavimo išlaidas kompensuoti mažesniu dydžiu už kilometrą.
16. Pareiškėja Ž. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą, priteisiant jai 141,60 Eur dydžio kompensacijos už kelionės išlaidas nepriemoką iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
17. Pareiškėjos nuomone, teismas neteisingai taikė ieškinio senatį, nes neatsižvelgė į Aprašo 10 punkto nuostatą, kad važiavimo išlaidų kompensacijos išmokamos kas ketvirtį. Byloje esantys atsiskaitymo lapeliai patvirtina, kad už 2016 m. balandžio, gegužės ir birželio mėn. patirtas važiavimo išlaidas kompensacija pareiškėjai apskaičiuota kartu su 2016 m. liepos mėn. darbo užmokesčiu, kuris išmokėtas 2016 m. rugpjūčio mėn.
18. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. kovo 5 d. pateikė teismui pareiškimą dėl taikos sutarties sudarymo. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5468-552/2019 suformavo nuostatą, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo teisinės pasekmės yra taikytinos ir tiems individualių ginčų dėl kompensacijų už važiavimo išlaidas nepriemokos priteisimo atvejams, kai pareiškėjai yra nepraradę teisės kreiptis į teismą dėl jų pažeistų teisių gynimo. Atsakovas, atsižvelgdamas į Darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, sutinka, kad pareiškėja nėra praradusi teisės kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, o ginčo nagrinėjimui turi būti taikomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo teisinės pasekmės. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teikia tarp jo ir pareiškėjos sudarytą taikos sutartį, teigia, kad jam yra žinomos procesinės taikos sutarties sudarymo pasekmės.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kompensacijos už važiavimo išlaidas nepriemokos priteisimo.
20. Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnyje išvardyti bylos nutraukimo pagrindai, tarp jų – jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (4 p.); arba jeigu yra teismo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis (5 p.).
21. Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis. Įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį yra pagrindas atsisakyti priimti skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 4 p.).
22. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo pareiga išaiškinti pareiškėjui skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo pasekmes, išskyrus atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar perduotas per kitus asmenis.
23. Atsakovas 2020 m. birželio 18 d. pateikė teismui 2020 m. vasario 20 d. taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir atsakovo, kuria, be kita ko, šalys prašo teismo patvirtinti šią taikos sutartį ir nutraukti nagrinėjamą administracinę bylą (5 p.), taip pat pareiškia, jog šalims išaiškintos ir visiškai suvokiamos šios taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės (3 p.). Pateikta taikos sutartis yra pasirašyta abiejų šalių. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktos taikos sutarties turinį ir byloje esančius duomenis, nenustatė pagrindo manyti, kad šios sutarties sąlygos gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms ar viešajam interesui.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vidaus reikalų ministerija 2020 m. birželio 26 d. pateikė teismui apeliacinio skundo atsisakymą, kuriame kartu nurodė neprieštaraujantis tarp sudarytai taikos sutarčiai, kuri, jo nuomone, nepažeidžia jo interesų. Vidaus reikalų ministerijos raštą pasirašė Administravimo departamento Teisės ir personalo skyriaus patarėjas, todėl preziumuojama, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog yra pagrindas nutraukti administracinę bylą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsniu, 103 straipsnio 4 ir 5 punktais ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Patvirtinti pareiškėjos Ž. K. ir atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sudarytą 2020 m. vasario 20 d. taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl
168,61 Eur nepriemokos, susidariusios dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1V-3 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas)
15 punkto taikymo, priteisimo iš Atsakovo.
2. Atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 13 punkte nustatyta tvarka, apskaičiavo Pareiškėjai priklausančią nepriemoką už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2019 m. kovo 7 d., kuri yra
165,84 Eur, ir pastarąją sumokėjo, pervesdamas į Pareiškėjos banko sąskaitą, į kurią gaunamas darbo užmokestis.
3. Pareiškėja sutinka su Atsakovo paskaičiuotu nepriemokos dydžiu, taip pat patvirtina, kad nepriemoką gavo ir pretenzijų Atsakovui neturi.
4. Šalys pareiškia, kad Šalims išaiškintos bei visiškai suvokiamos šios Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės.
5. Taikos sutartis sudaroma 3 (trimis), vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais (vienas egzempliorius teikiamas teismui ir po vieną kiekvienai Šaliai).
6. Šalys prašo Teismo patvirtinti šią Taikos sutartį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamą administracinę bylą Nr. A-2838-822/2020 nutraukti. Šalys prašo Taikos sutarties patvirtinimo ir administracinės bylos Nr. A-2838-822/2020 nutraukimo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka Šalims nedalyvaujant.
Priimti trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinio skundo atsisakymą.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą.
Nutraukti administracinę bylą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Veslava Ruskan
Ramutė Ruškytė
Skirgailė Žalimienė