N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jakučionei,
nuteistajam I. J., jo gynėjui advokatui Aleksanderiui Višnevskiui (Aleksander Višnevski),
viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu I. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. gruodžio 11 d. 11.30 val. iki 2020 m. gruodžio 12 d. 11.05 val., ir I. J. paskirta galutinė bausmė – 98 MGL (4900 Eur) dydžio bauda.
I. J. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Iš I. J. priteista civilinei ieškovei UAB „Žaliasis tiltas“ 300 Eur turtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendis. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos aplinkybės, inkriminuotos I. J. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, ir nustatytos naujos įrodytomis pripažintos veikos faktinės aplinkybės (27 punktas).
I. J. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 284 straipsnio į BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2020 m. gruodžio 11 d. 11.30 val. iki 2020 m. gruodžio 12 d. 11.05 val., ir I. J. paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, prašiusios Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu I. J. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. gruodžio 11 d. 6 val. 2 min. 42 sek. UAB „Skangera“ priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavęs prie viešbučio „Congress Avenue“, esančio Vilniuje, Gedimino pr. 12, įėjimo durų ir neišlipdamas iš automobilio, atsidaręs kairės pusės priekinį langą, ne mažiau kaip du kartus iššovė iš pneumatinio ginklo „Borner W3000“ į viešbučio įėjimo stiklines duris, taip sugadino svetimą 303,68 Eur vertės turtą, priklausantį UAB „Žaliasis tiltas“.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, padaręs nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo I. J. šūviai pneumatiniu ginklu į viešbučio įėjimo stiklines duris sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, neteisingai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 284 straipsnį. Šios instancijos teismas, padaręs tokią išvadą, I. J. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio į BK 187 straipsnio 3 dalį.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė V. Strokinienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl I. J. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje perkvalifikuodamas nuteistojo I. J. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 284 straipsnio į BK 187 straipsnio 3 dalį, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus (vaizdo įrašą) ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą procesinį sprendimą.
3.2. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad I. J. 2020 m. gruodžio 11 d. 6 val. 2 min. 42 sek. UAB „Skangera“ priklausančiu automobiliu privažiavo prie viešbučio „Congress Avenue“, esančio Vilniuje, Gedimino pr. 12, įėjimo durų ir neišlipdamas iš automobilio, atsidaręs kairės pusės priekinį langą, ne mažiau kaip du kartus iššovė iš pneumatinio ginklo į viešbučio įėjimo stiklines duris. Kasatorės nuomone, šie I. J. įžūlūs veiksmai, atlikti viešoje vietoje – važiuojamojoje gatvės dalyje, priešais viešbučio pastatą, esantį pačiame Vilniaus centre ir žmonių lankomoje gatvėje, darbo dienos rytą, akivaizdžiai nepriimtini, demonstratyvūs, neadekvatūs ir aplinkinius šokiruojantys, t. y. pažeidžiantys nustatytas elgesio normas viešoje vietoje, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdantys visuomenės rimtį bei tvarką. Nors nuteistojo veiksmai truko neilgai, o po šūvių automobilis iš karto nuvažiavo, tai nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto ir nesumenkina sukeltų pasekmių. Pažymima, kad I. J., atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikė tyčia, o jo veiksmų paskatos, pobūdis, pasirinkta vieša vieta pykčiui ir nepasitenkinimui išreikšti patvirtina, kad nuteistasis suprato, jog dėl tokių jo veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, ir norėjo taip veikti.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, kad nuteistojo I. J. veiksmai neturi visų viešosios tvarkos pažeidimo požymių, t. y. nenustatyta, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes I. J. šūviai nesukėlė pakankamai stipraus garso, po šūvių automobilis iš karto nuvažiavo, viešbutyje personalo darbuotojų nebuvo, o netoliese esantys žmonės į šūvius nereagavo, aiškiai iškreipdamas kontekstą, savaip interpretavo vaizdo įrašą ir nustatytų aplinkybių esmę, akivaizdžiai tinkamai to neįvertino. Tai lėmė ir nepagrįstą I. J. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės V. Strokinienės kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 284 straipsnio taikymo
5. Byloje kilęs ginčas dėl BK 284 straipsnio taikymo, nustatant šios nusikalstamos veikos sudėties būtinąjį požymį – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą.
6. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024 ir kt.). Be to, įžūlūs veiksmai gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-407/2013, 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.).
7. BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl to būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Kasacinės instancijos teismo praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022, 2K-106-697/2024 ir kt.).
8. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-234-895/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022 ir kt.). Be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-7-62-489/2015, 2K-159-976/2021, 2K-124-719/2022 ir kt.).
9. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 11 d. 6.02 val. I. J., automobiliu privažiavęs prie viešbučio „Congress Avenue“, esančio Vilniuje, Gedimino pr. 12, įėjimo durų, neišlipdamas iš automobilio, atsidarė kairės pusės priekinį langą ir ne mažiau nei du kartus iššovė iš pneumatinio ginklo į viešbučio įėjimo stiklines duris, taip tyčia sugadino svetimą 303,68 Eur vertės turtą, priklausantį UAB „Žaliasis tiltas“.
10. Abiejų instancijų teismai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes padarė skirtingas išvadas dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad I. J. atlikti tokie tyčiniai nusikalstami veiksmai, kaip šaudymas iš automobilio į viešbučio įėjimo stiklines duris viešoje vietoje, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, ir jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.
11. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiu nuteistojo I. J. veiksmų teisiniu vertinimu, nusprendė, kad byloje nustatytais nusikalstamais veiksmais visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdytos. Todėl šis teismas, nenustatęs visų būtinųjų viešosios tvarkos pažeidimo požymių (padarinių), nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio į BK 187 straipsnio 3 dalį. Tokia teismo išvada buvo pagrįsta tuo, kad nustatyti nusikalstami veiksmai truko labai trumpą laiko tarpą, jie buvo atlikti tamsiu paros metu, ankstų žiemos rytą, kai viešoje vietoje – Vilniaus Gedimino prospekte, prie viešbučio, į kurio duris buvo šauta, nebuvo kitų asmenų; patys šūviai nesukėlė stipraus garso; viešbučio personalas ar jo lankytojai niekaip nesureagavo į šūvius; nenustatyta, kad kas nors iš aplinkinių ar netoliese buvusių asmenų iš viso būtų girdėję šiuos šūvius, matę pistoletą ar kaip nors kitaip reagavę į I. J. nusikalstamus veiksmus.
12. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi žemesnės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyti nuteistojo I. J. veiksmai – viešoje vietoje (pačiame miesto centre – Gedimino prospekto važiuojamojoje dalyje, priešais viešbučio pastatą, darbo dienos ankstų rytą, netoliese esant kitiems asmenims) atlikti šūviai iš automobilio į viešbučio įėjimo duris, kaip atsakas į tai, kad viešbučio administracijos sprendimu jis nebuvo naktį įleistas į viešbutį, – neabejotinai vertintini kaip įžūlūs bei vandališki. Tokie veiksmai akivaizdžiai neatitinka visuomenėje priimtų bendro elgesio normų, nepriimtini ir moralės požiūriu, neadekvatūs bei šokiruojantys aplinkinius, kartu jie demonstruoja nepagarbą ne tik viešbučio darbuotojams ir lankytojams, bet ir aplinkiniams asmenims. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl tokių įžūlių ir vandališkų I. J. veiksmų realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, byloje ištirti įrodymai dėl kilusių veikos padarinių (vaizdo įrašas, liudytojų, viešbučio darbuotojų, K. G., K. L., J. M. parodymai) buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Būtent, kaip nustatyta iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, tuo metu, kai I. J. šaudė iš automobilio į viešbučio įėjimo stiklines duris, kitoje gatvės pusėje prie Gedimino pr. 9 pastato, ties prekybos centro GO įėjimu, stovėjo kitas automobilis su avarinėmis šviesomis; netoliese asmuo tvarkė šiukšliadėžę, priešais viešbutį kitoje gatvės pusėje ėjo moteris. Be kita ko, nustatyta ir tai, kad viešbučio darbuotojų įprastas darbas buvo sutrikdytas, į įvykio vietą dėl sugadinto turto buvo kviečiami policijos pareigūnai, peržiūrimi viešbučio apsaugos kamerų įrašai, taip sukeltas nesaugumo jausmas tiek patiems viešbučio darbuotojams, tiek ir jo lankytojams. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad tokiais įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, I. J. pažeidė visuomenėje nustatytas elgesio normas, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, sudarydamas aplinkiniams nesaugios aplinkos įspūdį. Svarbu paminėti ir tai, kad nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad nuteistojo I. J. neteisėti veiksmai truko neilgai, tačiau tai nepaneigia byloje nustatyto viešosios tvarkos sutrikdymo fakto. Atkreiptinas dėmesys, kad viešosios tvarkos sutrikdymui konstatuoti nėra būtina, kad veiksmai truktų ilgą laiką. Kiekvienu atveju turi būti nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės, kartu vertinant ir nusikalstamos veikos motyvus (šiuo atveju – pyktį, kerštą), aplinkinių reakciją ir kitas svarbias aplinkybes.
14. Taigi, nagrinėjamoje byloje nuteistasis I. J. dėl savo atliktų pavojingų nusikalstamų veiksmų pobūdžio viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie nusikalstami veiksmai atitinka BK 284 straipsnio požymius, nes, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo pavojingi ne tik viešbučio darbuotojams bei svečiams, bet ir aplinkiniams.
15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo I. J. nusikalstamą perkvalifikuodamas iš BK 284 straipsnio į BK 187 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,