LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. SAUSIO 2 D. ĮSAKYMO NR. D1-8 „DĖL Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2019 m. gruodžio 17 d. Nr. D1-757
Vilnius
1. P a k e i č i u Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 8 punktą ir išdėstau jį taip:
„8. Planavimo organizatorius – Aplinkos ministerija pagal nustatytus planavimo tikslus parengia ir patvirtina Valstybės bendrojo plano planavimo darbų programą (toliau – Programa) ir nustato ne trumpesnį kaip 20 metų planuojamą Valstybės bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo laikotarpį. Valstybės bendrasis planas galioja neterminuotai.“
1.2. Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:
1.5. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:
1.6. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:
„15. Komisijos sudėtis ir funkcijos nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1003 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimo koordinavimo komisijos sudarymo“. Komisija gali kviestis į posėdžius kitų ministerijų, valstybės institucijų ir įstaigų atstovus.“
1.7. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:
1.8. Pakeičiu 22.2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.9. Pakeičiu 22.2.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.10. Pakeičiu 22.2.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.11. Pakeičiu 23.3. papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.3. Valstybės bendrojo plano tvirtinimas:
23.3.1. Valstybės bendrasis planas tvirtinamas, kai atliktos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų aktų nustatytos procedūros, jo konkretūs tematiniai sprendiniai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka suderinti su ministerijomis, teikusiomis planavimo sąlygas, patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje;
23.3.2. Vyriausybė tvirtina Valstybės bendrojo plano konkretizuotus (tematinius) sprendinius, atitinkančius Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus;
1.12. Pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:
„29. Valstybės bendrasis planas koreguojamas planavimo organizatoriaus – Aplinkos ministerijos sprendimu. Valstybės bendrasis planas koreguojamas, kai atliekami jo sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, Valstybės bendrajame plane taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje), Valstybės bendrajame plane panaikinamos sprendinių spragos, taip pat kitais Teritorijų planavimo įstatymo numatytais atvejais ar, kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Kai Aplinkos ministerija Valstybės bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodo, kad reikia keisti Valstybės bendrąjį planą, ji teikia pasiūlymą dėl Valstybės bendrojo plano atitinkamo keitimo Vyriausybei.“
1.13. Pakeičiu 58 punktą ir jį išdėstau taip:
„58. Valstybės dalies bendrasis planas koreguojamas Aplinkos ministerijos sprendimu. Valstybės dalies bendrasis planas koreguojamas, kai atliekami jo sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, Valstybės dalies bendrajame plane taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje), Valstybės dalies bendrajame plane panaikinamos sprendinių spragos, taip pat kitais Teritorijų planavimo įstatymo numatytais atvejais ar, kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas.“
1.14. Pakeičiu 75 punktą ir jį išdėstau taip:
„75. Kiekviena savivaldybės bendrojo plano rengimo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. Rengimo etapo metu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, raštu turi pritarti bendrųjų sprendinių formavimo ir sprendinių konkretizavimo stadijų sprendiniams.“
1.15. Papildau 83.8 papunkčiu ir jį išdėstau taip:
„83.8. numatyti kvartalų kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) teritorijas ir jų energinio efektyvumo didinimo priemones vadovaujantis Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 547 „Dėl Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.“
1.16. Pakeičiu 93.10 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.17. Pakeičiu 93.10.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.18. Papildau 93.14 papunkčiu:
1.19. Papildau 93.15 papunkčiu:
„93.15. kitos šiame punkte nenurodytos institucijos, kai planuojama teritorija (jos dalis) patenka į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos planuojamai veiklai nurodo gauti šių institucijų pritarimą.“
1.20. Pakeičiu 96 punktą ir jį išdėstau taip:
1.21. Pakeičiu 112 punktą ir jį išdėstau taip:
„112. Atsižvelgiant į bendrojo plano uždavinius ir planuojamos teritorijos ypatumus, gali būti rengiami ir kiti brėžiniai. Savivaldybės bendrajame plane numatomos kvartalų kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) teritorijos ir jų energinio efektyvumo didinimo priemonės. Rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijos sprendiniams (koncepcijai) turi raštu pritarti planavimo organizatorius ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas.“
1.22. Pakeičiu 116 punktą ir jį išdėstau taip:
„116. Kiti brėžiniai rengiami atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir siekiant raiškiausio vaizdavimo būdo (gamtos vertybių, želdynų ir viešųjų erdvių sistemų, susisiekimo tinklo, nekilnojamųjų kultūros vertybių, kvartalų kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) teritorijų ir jų energinio efektyvumo didinimo priemonių ir kiti brėžiniai).“
1.23. papildau 117.3.8 papunkčiu:
1.24. Pakeičiu 160 punktą ir jį išdėstau taip:
„160. Kiekviena savivaldybės dalies bendrojo plano rengimo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. Rengimo etapo metu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, raštu turi pritarti bendrųjų sprendinių formavimo ir sprendinių konkretizavimo stadijų sprendiniams.“
1.25. Papildau 169.9. papunkčiu:
„169.9. numatyti kvartalų kompleksinį atnaujinimo (modernizavimo) teritorijas ir jų energinio efektyvumo didinimo priemones vadovaujantis Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 547 „Dėl Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo.“
1.26. Pakeičiu 182.9 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.27. Pakeičiu 182.9.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.28. Papildau 182.13 papunkčiu:
1.30. Papildau 182.15 papunkčiu:
„182.15. kitos šiame punkte nenurodytos institucijos, kai planuojama teritorija (jos dalis) patenka į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos planuojamai veiklai nurodo gauti šių institucijų pritarimą.“
1.31. Pakeičiu 185 punktą ir jį išdėstau taip:
1.32. Pakeičiu 203 punktą ir jį išdėstau taip:
„203. Atsižvelgiant į savivaldybės dalies bendrojo plano uždavinius ir planuojamos teritorijos ypatumus, gali būti rengiami ir kiti brėžiniai. Savivaldybės dalies bendrajame plane numatomos kvartalų kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) teritorijos ir jų energinio efektyvumo didinimo priemonės. Rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijos sprendiniams (koncepcijai) turi raštu pritarti planavimo organizatorius ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas.“
1.33. Pakeičiu 207 punktą ir jį išdėstau taip:
„207. Kiti brėžiniai rengiami, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir siekiant raiškiausio vaizdavimo būdo (gamtos vertybių, želdynų ir viešųjų erdvių sistemų, susisiekimo tinklo, nekilnojamųjų kultūros vertybių, apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonų ribų, kvartalų kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) teritorijų ir jų energinio efektyvumo didinimo priemonių) ir kiti brėžiniai.“
1.34. Papildau 208.3.6.5 papunkčiu:
1.35. Pakeičiu 252 punktą ir jį išdėstau taip:
1.36. Pakeičiu 254 punktą ir jį išdėstau taip:
„254. Detaliojo plano spraga (toliau – spraga) – padėtis, kai detaliajame plane dėl besikeičiančių teritorijų planavimo teisinio reguliavimo, techninių ar kitų priežasčių nėra nustatyto kurio nors vieno ar kelių privalomų teritorijos naudojimo reglamento reikalavimų (išskyrus atvejus, kai detaliajame plane nenustatyti visi Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodyti privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai).“
1.37. Pakeičiu 259.3.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.38. Pakeičiu 274.9 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.39. Pakeičiu 274.9.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.40. Papildau 274.13 papunkčiu:
1.42. Papildau 274.15 papunkčiu:
„274.15. kitos šiame punkte nenurodytos institucijos, kai planuojama teritorija (jos dalis) patenka į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos planuojamai veiklai nurodo gauti šių institucijų pritarimą.“
1.43. Pakeičiu 277 punktą ir jį išdėstau taip:
1.44. Pakeičiu 298.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
2. Nustatau, kad šio įsakymo 1.19, 1.30, 1.37, 1.42, 1.44 ir 1.45 papunkčiai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d.