Administracinė byla Nr. eAS-345-502/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00132-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 17.7; 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Visagino savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. B. ir asociacijos „Visagino miesto bendruomenė“ skundą atsakovui Visagino savivaldybės tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjai O. B. ir asociacija „Visagino miesto bendruomenė“ (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Visagino savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-237 „Dėl Visagino savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir Visagino savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomo turto nurašymo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje nuspręsta nurašyti pripažintą nereikalingu ir netinkamu (negalimu) naudoti dėl fizinio, funkcinio (technologinio) nusidėvėjimo Visagino savivaldybei nuosavybės teise priklausantį Visagino savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą, nurodytą šio sprendimo priede: pastatą ir kitus inžinerinius statinius (tvorą, aikštelę), esančius Vilties g. 3, Visagine (toliau – ir Statiniai), ir pavesti Visagino savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti nurodyto nurašyto turto likvidavimą.
Pareiškėjai skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamos Sprendimo dalies taikymą. Pareiškėjai šį prašymą grindė argumentais, kad, įvykdžius ginčijamą Sprendimo dalį, t. y. likvidavus Statinius, bus visam laikui prarastas kultūros paveldas. Šiuo metu trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Departamentas) sprendžia klausimą dėl Statinių įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Be to, likvidavus Statinius, būtų pažeisti pareiškėjų teisiniai interesai ir nebebūtų galima įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2024-520/2024. Pareiškėjai akcentavo, kad aptariamų pastatų kompleksas yra vienas pažangiausių ir meniškiausių 1970 metų architektūrinių vėlyvojo modernizmo sprendinių, dviejų darželių ansamblis Visagine (vėlyvojo modernizmo paveldas) yra išskirtinis Lietuvos mastu, todėl vyksta modernizmo architektūros paveldo objektų apsaugos procesas.
II.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. sausio 20 d. nutartimi, be kita ko, priėmė nagrinėti pareiškėjų O. B. ir asociacijos „Visagino miesto bendruomenė“ skundą, pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė ginčijamos Sprendimo dalies galiojimą iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, nurodė nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vykdyti skubiai.
Teismas, įvertinęs pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turinį ir jų pateiktus dokumentus, nurodė, kad tiek galima žala, tiek viešasis interesas pareiškėjų reikalavime yra akivaizdūs. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismo vertinimu, prašymas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, be to, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad, laikinai sustabdžius ginčijamos Sprendimo dalies vykdymą, bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, tenkino pareiškėjų prašymą.
III.
Atsakovas Visagino savivaldybės taryba atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 20 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir netenkinti pareiškėjų O. B. ir asociacijos „Visagino miesto bendruomenė“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atsakovas teigia, kad teismas rėmėsi pareiškėjų argumentais apie grėsmę prarasti kultūros paveldą, bet neįvertino šios konkrečios bylos medžiagos ir specifinės faktinės situacijos, tokiu būdu nukrypdamas nuo teismų praktikos. Atsakovas pabrėžia, kad Statiniai nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą, todėl nėra pagrindo juos laikyti kultūros paveldu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2024-520/2024 taip pat nėra nurodyta pagrindų, dėl kurių pareiškėjai galėtų būti tikri, jog Departamento sudaryta nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, iš naujo išnagrinėjusi pastatų komplekso apsaugos tikslingumo klausimą, priims pareiškėjų pageidaujamą sprendimą, t. y. pripažinti kultūros paveldu. Atsakovo nuomone, priešingai nei nurodė teismas, pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pažeidžiamas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešieji interesai, nes Statiniai yra daug metų nenaudojami, labai blogos būklės, nuolat niokojami vandalų, tapę asocialių asmenų būriavimosi vieta ir keliantys pavojų aplinkinių namų gyventojams (ypač nepilnamečiams vaikams). Statiniai yra miesto centre, šalia gausiai lankomų visuomeninių objektų. Be to, tikėtina, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, gautos Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos lėšos, panaudotos griovimo projektui parengti, turės būti grąžintos (iš Visagino savivaldybės biudžeto). Teismas neatsižvelgė į tai, kad viešasis interesas apima ne tik pareiškėjų norą, kad Statiniai būtų pripažinti kultūros paveldu, bet ir kitos Visagino miesto bendruomenės dalies teisę į saugumą, suinteresuotumą savivaldybės lėšų ir turto panaudojimo racionalumu. Atsakovas akcentuoja teismo pareigą, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, preliminariai įvertinti pareiškėjo reikalavimus, taip pat savivaldybių taryboms suteiktas teises, savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo apžvelgia ginčo aplinkybes, be kita ko, kad Departamento Utenos skyrius 2019 m. spalio 10 d. raštu Nr. (1.29-U)2U-653 Visagino savivaldybės administraciją informavo apie pradėtą nurodytų pastatų vertingųjų savybių atskleidimo ir įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūrą bei prašė užtikrinti šių pastatų saugumą ir nevykdyti jokių statybos (griovimo) darbų. Departamento sudaromos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos šiuo metu dar iš naujo neišnagrinėjo klausimo dėl apsaugos pastatams, esantiems Vilties g. 1 ir 3, Visagine, suteikimo.
Pareiškėjai O. B. ir asociacija „Visagino miesto bendruomenė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą.
Pareiškėjai sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pareiškėjai tvirtina, kad atsakovo nurodyti savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai nepagrindžia, jog Statiniai turi būti likviduoti kuo skubiau, nepasibaigus vertingųjų savybių atskleidimo ir įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūrai. Be to, savivaldybių tarybų priimami sprendimai nėra neginčijami. Šiuo atveju pareiškėjai inicijavo ginčą dėl Sprendimo (jo dalies) panaikinimo, nes, jų nuomone, atsakovas priėmė Sprendimą, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus ir pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjai pažymi, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcija yra suteikta Departamentui, o pastarasis savo atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Pareiškėjų vertinimu, atsakovo teiginiai apie galinčią kilti žalą savivaldybės biudžetui ir visuomenės saugumui tuo atveju, jei Statinių likvidavimas bus sustabdytas, nepagrįsti. Būtent atsakovui kyla pareiga užtikrinti, jog jo patikėjimo teise valdomas valstybės turtas būtų tinkamai prižiūrimas, laiku remontuojamas ir tinkamai saugomas. Pareiškėjai taip pat teigia, kad, patenkinus jų prašymą, yra ginamas ne tik valstybės modernistinės architektūros paveldas, bet ir užtikrinama vietos bendruomenės teisė dalyvauti sprendimų, susijusių su nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimu ateities kartoms, priėmimo procese.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje patenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti ginčijamos Sprendimo dalies galiojimą iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, jog, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS525-101/2013). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio
14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS858‑602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pabrėžtina ir tai, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti jo interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Taigi, pareiškėjai, prašydami teismo sustabdyti Sprendimo (jo dalies) galiojimą, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Visagino miesto bendruomenė, atstovaujama O. B., kreipėsi į Departamento direktorių su 2019 m. rugsėjo 21 d. prašymu, kuriame prašė įrašyti į Kultūros vertybių registrą pastatus, esančius Vilties g. 1 ir 3, Visagine, t. y. dviejų vaikų darželių ansamblį. Departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo komisija 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu atsisakė minėtą pastatų kompleksą įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu atmetė O. B. ir kitų fizinių asmenų skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjų skundą, t. y. panaikino Departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo komisijos 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kurioje atsisakyta suteikti apsaugą pastatų kompleksui, esančiam Vilties g. 1 ir 3 Visagine, ir įpareigojo Departamento Pirmąją nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl apsaugos Visagino vaikų lopšelių-darželių pastatų kompleksui suteikimo (administracinė byla Nr. eA-2024-520/2024). Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad Departamento sudaromos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos dar iš naujo neišnagrinėjo klausimo dėl apsaugos pastatams, esantiems Vilties g. 1 ir 3, Visagine, suteikimo.
Atsakovas 2024 m. gruodžio 19 d. priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė: 1. nurašyti pripažintą nereikalingu ir netinkamu (negalimu) naudoti dėl fizinio, funkcinio (technologinio) nusidėvėjimo nurodytą turtą; 2. nurašyti pripažintą nereikalingu ir netinkamu (negalimu) naudoti dėl fizinio, funkcinio (technologinio) nusidėvėjimo turtą pagal priedą; 3. pavesti Visagino savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti 1 ir 2 punktuose nurodyto nurašyto turto likvidavimą. Sprendimo priede „Nekilnojamojo turto sąrašas“ yra pateikta lentelė, kurią sudaro 1 punktas, susidedantis iš dviejų dalių: pastatas-mokykla, esanti Vilties g. 3, Visagine, ir kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (tvora ir aikštelė), esantys Vilties g. 3, Visagine, bendra likutinė vertė – 244 510,03 Eur. Pareiškėjai O. B. ir asociacija „Visagino miesto bendruomenė“ (įsteigta 2021 m.) kreipėsi į administracinį teismą, iš esmės nesutikdami su Sprendimo 2 ir 3 punktais.
Teisėjų kolegija, vertindama sąlygas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendžia, kad pareiškėjai tikėtinai pagrindė reikalavimo panaikinti Sprendimo dalį pagrįstumą: nenustatyta, kad egzistuoja kokios nors procesinės kliūtys tenkinti materialiuosius skundo reikalavimus, ir pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjų skundą su tokiais reikalavimais; pareiškėjai skunde išdėstė argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo (pvz., Tarybos nariai, priimdami Sprendimą, nebuvo informuoti apie Statinių kultūrinę vertę ir vykstantį procesą dėl apsaugos jiems suteikimo; Statinių įrašymo į Kultūros vertybių registrą klausimas dar nėra galutinai išspręstas) ir nėra pagrindo pripažinti, jog šie skundo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pareiškėjų pateikti argumentai dėl ginčijamos Sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo šioje proceso stadijoje išsamiau nenagrinėjami.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl antrosios sąlygos egzistavimo, nustatė, kad šiuo atveju akivaizdu, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, t. y. vadovaujantis atsakovo pateikta „Mokslo paskirties pastato ir nesudėtingų I grupės statinių (tvora, aikštelė) Vilties g. 3 Visagine griovimo projekto“ bendrąja dalimi, vykdant šį projektą, būtų nugriauti Statiniai, nukirsti medžiai ir kt. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šios žalos dydį, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės proporcingumą, jos atitiktį proceso šalių interesų pusiausvyros principui bei viešajam interesui, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šiuo metu vyksta Statinių įrašymo į Kultūros vertybių registrą klausimo nagrinėjimas, t. y. gali būti, jog Statiniai yra kultūros paveldas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Departamentas, kuriam yra suteikta kompetencija nagrinėti tokio pobūdžio klausimus, 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. Į-271 inicijavo pastatų, esančių Vilties g. 1 ir 3, Visagine, vertingųjų savybių atskleidimo ir įregistravimo Kultūros vertybių registre procedūrą, kuri, Departamento teigimu, iki šiol nėra užbaigta. Departamento Utenos skyrius 2019 m. spalio 10 d. raštu Nr. (1.29-U)2U-653 informavo Visagino savivaldybės administraciją apie pradėtą procedūrą ir prašė užtikrinti nurodytų pastatų saugumą bei nevykdyti jokių statybos (griovimo) darbų. Departamentas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju ginčijamos Sprendimo dalies vykdymas privalo būti sustabdytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo teiginiai apie dėl Statinių (prastos jų būklės) kylančią grėsmę visuomenės saugumui, kurią būtų galima pašalinti tik skubiai likviduojant šiuos Statinius, nėra pagrįsti konkrečiais duomenimis, pavyzdžiui, apie aptariamoje teritorijoje jau įvykusius nelaimingus atsitikimus, sunkumus apriboti patekimą į teritoriją bei įspėti visuomenę apie prastą Statinių būklę. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad Statiniams likviduoti jau yra numatytos savivaldybės biudžeto lėšos, o griovimo projektas buvo parengtas panaudojant Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos lėšas, kurios, neįvykdžius šio projekto, turėtų būti grąžintos (iš Visagino savivaldybės lėšų), taip pat nėra pagrįstos konkrečiais duomenimis. Atsakovas nepaaiškino, kodėl savivaldybės biudžete numatytos lėšos Statiniams likviduoti privalo būti panaudotos būtent šiemet. Kaip minėta, atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė „Mokslo paskirties pastato ir nesudėtingų I grupės statinių (tvora, aikštelė) Vilties g. 3 Visagine griovimo projekto“ bendrąją dalį, iš kurios matyti, jog šis projektas buvo parengtas 2019 metais, t. y. iki Sprendimo priėmimo 2024 m. gruodžio 19 d. Remiantis Aiškinamajame rašte „Dėl savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Visagino savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir Visagino savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomo turto nurašymo“ projekto“ pateikta informacija, minėtas projektas buvo parengtas panaudojant lėšas, gautas pagal 2014–2020 metų INTERREG V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Transformacija iš apleistų erdvių į išpuoselėtas“. Teismui nebuvo pateikti duomenys apie projekto „Transformacija iš apleistų erdvių į išpuoselėtas“ vykdymo sąlygas, kiek jos susijusios su nagrinėjamoje byloje iškeltais klausimais (pvz., dėl parengto griovimo projekto įgyvendinimo terminų). Taigi, konstatuotina, jog atsakovas konkrečiais duomenimis nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teisėtai ir pagrįstai tenkino pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija