VH3BW

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL TARYBOS 2011-04-06 SPRENDIMO NR. 1-2070 „DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO TVIRTINIMO“

PAKEITIMO

 

2015 m. liepos 15 d. Nr. 1-90

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą:

1. Išdėstyti 3 straipsnio 1 dalį taip:

1. Tarybos narys yra Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nustatyta tvarka Savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas Savivaldybės bendruomenės atstovas. Taryba susideda iš 51 Tarybos nario.“

2. Išdėstyti 3 straipsnio 5 dalies 5.1 punktą taip:

5.1. Tarybos nario (mero) priesaiką priima Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Savivaldybės rinkimų komisijos narys;“

3. Papildyti 4 straipsnį nauja 7 dalimi:

7. Tarybos narys gali netekti savo įgaliojimų prieš terminą Tarybos sprendimu laikantis šiame Reglamente ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos.

4. Išdėstyti 5 straipsnio 2 dalies 2.15 punktą taip:

2.15. turėti visuomeniniais pagrindais dirbančius padėjėjus. Vienas Tarybos narys gali turėti ne daugiau kaip 5 padėjėjus. Meras, kaip Tarybos narys, turi teisę turėti visuomeniniais pagrindais dirbančius padėjėjus, kurių skaičius nenustatomas. Tarybos nario visuomeniniai padėjėjai, vykdydami Tarybos nario pavedimus, turi teisę:

2.15.1. organizuoti Tarybos nario susitikimus su rinkėjais;

2.15.2. rinkti Tarybos nario raštiškame pavedime nurodytą informaciją;

2.15.3. dalyvauti Tarybos komitetų posėdžiuose stebėtojų teisėmis;

2.15.4. teikti Tarybos nariams paaiškinimus, padėti jiems pasiruošti Tarybos posėdžiams;

2.15.5. Tarybos nario visuomeninių padėjėjų nurodymai nėra privalomi Savivaldybės administracijos darbuotojams. Tarybos nario padėjėjams išduodamas Tarybos nario visuomeninio padėjėjo pažymėjimas, kurio formą tvirtina meras.“

5. Išdėstyti 6 straipsnio 7 dalį taip:

7. Kolegijos narių darbo laikas žymimas darbo laiko apskaitos žurnaluose, nurodant atvykimo į darbą ir išvykimo iš darbo laiką. Kiekvieno mėnesio pabaigoje pagal šį žurnalą Tarybos ir mero sekretoriato (toliau – Tarybos sekretoriatas ) atsakingas specialistas užpildo Kolegijos nario darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurį pasirašo Kolegijos pirmininkas ar Kolegijos narys.

Tarybos nario darbo laikas kiekviename Tarybos posėdyje skaičiuojamas nuo posėdžio pradžios arba nuo Tarybos nario atvykimo momento (jei jis vėluoja į posėdį) iki posėdžio pabaigos arba iki jo išvykimo momento (kai Tarybos narys išvyksta nesibaigus posėdžiui). Tarybos narys, atvykęs į posėdį, pasirašo registracijos lape. Tarybos narys, išvykdamas iš posėdžio jam dar nepasibaigus, turi pasirašyti registracijos lape (išsiregistruoti). Tarybos nariui pavėlavus į posėdį, Tarybos sekretoriato atsakingas specialistas užrašo jo atvykimo laiką, taip pat išvykimo laiką, kai Tarybos narys išvyksta nepasibaigus posėdžiui.“

6. Išdėstyti 6 straipsnio 15 dalies pirmąją pastraipą taip:

15. Merui, mero pavaduotojams, komitetų pirmininkams, Kolegijos nariams, frakcijų vadovams, Tarybos nariams su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai Savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama ne didesnė kaip 300 (trijų šimtų) Eur išmoka, už kurią atsiskaitoma vieną kartą per ketvirtį.“

7. Išdėstyti 8 straipsnio 3 dalį taip:

3. Per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir Administracijos direktorius, sudaryti Tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų pirmininkai, sudarytos šiame Reglamente nustatytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai, sudaryta Kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.“

8. Išdėstyti 9 straipsnio 3 dalį taip:

3. Taryba prižiūri Savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. Už šios funkcijos įgyvendinimo organizavimą yra atsakingas meras.

9. Išdėstyti 10 straipsnio 2 dalį taip:

2. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys. Kitas Tarybos narys gali vadovauti posėdžiui tik Vietos savivaldos įstatymo numatytais atvejais. Tarybos dokumentų rengimą ir projektų nagrinėjimą prižiūri vienas mero pavaduotojų.“

10. Išdėstyti 13 straipsnio 1 dalį taip:

1. Meras yra Savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojai pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.“

11. Išdėstyti 13 straipsnio 2 dalį taip:

2. Meras yra atskaitingas Tarybai ir Savivaldybės bendruomenei už savo ir Savivaldybės veiklą.

Mero kompetencijos klausimai yra nustatomi Vietos savivaldos įstatymu ir šiuo Reglamentu.“

12. Išdėstyti 17 straipsnio 1 dalį taip:

1. Meras yra atskaitingas Tarybai ir Savivaldybės bendruomenei už savo ir Savivaldybės veiklą. Jis:

1.1. planuoja Tarybos veiklą, nustato ir sudaro Tarybos posėdžių darbotvarkes bei teikia Tarybos sprendimų projektus, šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja Tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo Tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;

1.2. atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti Savivaldybei teismuose, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio valstybių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Įgaliojimai atstovauti Savivaldybei įforminami mero potvarkiais;

1.3. atstovauja Savivaldybei Regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;

1.4. teikia Tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), Administracijos direktoriaus, Administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) Administracijos direktoriaus siūlymu) ir Tarybos sudaromų komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų bei siūlyti skirti nuobaudas Administracijos direktoriui;

1.5. nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sritis;

1.6. teikia Tarybai siūlymą dėl Kolegijos sudarymo;

1.7. teikia Tarybai siūlymus dėl Tarybos sekretoriato sudarymo ir jo pareigybių skaičiaus nustatymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo (jeigu Tarybos sekretoriatas nesudaromas);

1.8. vadovauja Tarybos sekretoriato darbui (jeigu jis sudaromas), tvirtina Tarybos sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia Tarybos sekretoriato darbuotojus, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;

1.9. teikia komitetams, išskyrus Kontrolės komitetą, komitetų pirmininkų ir pavaduotojų kandidatūras;

1.10. kontroliuoja ir prižiūri Savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir Tarybos sprendimus;

1.11. gavęs Tarybos pritarimą, sudaro Savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis bei užsienio institucijomis sutartis;

1.12. ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Tarybai ir bendruomenei už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir Savivaldybės bendruomenei Savivaldybės veiklos ataskaitą. Meras Tarybos posėdžio metu skaitydamas pranešimą, atsiskaito Tarybai už savo veiklą. Kiekvienais metais ne vėliau kaip iki gegužės 1 d. meras privalo informuoti Tarybą apie savo veiklą. Rinkėjams ir Savivaldybės bendruomenei Savivaldybės veiklos ataskaita privalo būti pateikta ne vėliau kaip iki gegužės 1 d. Ataskaita skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje. Ataskaitos santrauka gali būti skelbiama vietinėje spaudoje;

1.13. reprezentacijos reikmėms naudoja mero fondo lėšas ir už jas atsiskaito Reglamente nustatyta tvarka. Mero fondui iš bendrų Savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų skiriama trijų Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčių dydžio suma. Mero fondo lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

Savivaldybės mero fondą sudaro lėšos, skirtos mero atstovavimo reikmėms (reprezentacinės išlaidos).

Atstovavimo (reprezentacinėmis) išlaidomis laikomos išlaidos, kurios apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarime Nr. 919 „Dėl reprezentacinių išlaidų“.

Savivaldybės mero fondo lėšomis disponuoja meras.

Savivaldybės mero fondo lėšos naudojamos mero atstovavimo (reprezentacijos) reikmėms, atstovaujant Savivaldybei Lietuvoje ir užsienyje:

1) užsienio valstybių asmenų, delegacijų, svečių ir juos lydinčių asmenų priėmimo išlaidoms (išlaidos transportui, nakvynei, maitinimui, vertėjams, gidams, gėlėms, suvenyrams, atminimo dovanoms, kitoms prekėms ir paslaugoms);

2) užsienyje arba šalies viduje rengiamų oficialių priėmimų išlaidoms (vaišių, pobūvių, banketų, kurie rengiami įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu kokio nors asmens, delegacijos, svečių garbei, taip pat įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų, sutarčių pasirašymo, vizitų, valstybės arba įstaigos jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams progomis, organizavimo, maisto produktų, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, kitų prekių ir paslaugų pirkimo išlaidos);

3) darbo susitikimų išlaidoms (maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, kitų prekių, skirtų įstaigos atstovų susitikimams darbo klausimams aptarti, svarstyti, derinti su kitų įstaigų, įmonių, organizacijų atstovais, pirkimo išlaidos);

4) atminimo dovanoms, suvenyrams, gėlėms, sveikinimo raštams, atvirukams, nuotraukoms valstybės, įstaigos, įstaigos darbuotojų arba valstybei nusipelniusių asmenų jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams, įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų progomis;

5) išlaidoms, susijusios su dalyvavimu labdaros, kultūros, sporto ir kituose visuomeniniuose renginiuose (išlaidos dovanėlėms švenčių proga ikimokyklinių, mokymo, sveikatos apsaugos, vaikų, senelių, invalidų globos įstaigų auklėtiniams ir globotiniams, socialiai remtinoms šeimoms, taip pat išlaidos suvenyrams, dovanoms, gėlėms, pagal varžybų ir konkursų sąlygas numatytiems prizams, su dalyvavimu minėtuose renginiuose susijusiems mokesčiams, valstybės arba įstaigos atributika pažymėtoms prekėms);

6) kitoms reprezentacinėms išlaidoms.

Reprezentacijos reikmėmis skirtoms išlaidoms nepriskiriamos išlaidos, susijusios su politine reklama.

Organizuojant 1–6 punktuose nurodytus renginius, sudaroma išlaidų sąmata, kurią potvarkiu tvirtina meras. Renginių organizavimo metu, nepatvirtinus naujos išlaidų sąmatos, negali būti viršyta bendra sąmatoje nurodyta išlaidų suma.

Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, administruojantis Savivaldybės biudžeto asignavimus, skirtus Savivaldybės mero fondui (toliau – mero fondo lėšų administratorius), į mero atsiskaitomąją sąskaitą kiekvieną mėnesį perveda trijų Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio sumą.

Meras kiekvieną mėnesį atsiskaito mero fondo lėšų administratoriui, pateikdamas faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, atitinkančius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams.

Mero fondo lėšų naudojimą kontroliuoja mero fondo lėšų administratorius ir Savivaldybės kontrolierius.

Nepanaudotas Savivaldybės mero fondo lėšų likutis grąžinamas mero fondo lėšų administratoriui iki kitų metų sausio 10 dienos.

1.14. savo iniciatyva, Kontrolės komiteto teikimu ar atskirų Tarybos narių prašymu gali siūlyti Tarybai pavesti Savivaldybės kontrolieriui (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatytą Savivaldybės administracijos, Savivaldybės administravimo subjektų ar Savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą komitetų ir Tarybos posėdžiuose;

1.15. tvirtina gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas Administracijos direktoriaus teikimu;

1.16. skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

1.17. skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tarybos sekretoriatas apie mero vienasmeniškai priimtus sprendimus personalijų klausimais informuoja Tarybos frakcijas elektroniniu paštu;

1.18. atkuria Savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;

1.19. išduoda leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose, tvirtina žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių planus teisės aktų nustatyta tvarka;

1.20. keičia pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;

1.21. suteikia patalpas Seimo nariams pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą;

1.22. skelbia vietos gyventojų apklausą.

13. Išdėstyti 17 straipsnio 7 dalį taip:

7. Mero pavaduotojas vykdo mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Meras mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas ar laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1.4–1.8 ir 1.15–1.22 punktuose numatytus įgaliojimus. Tokiu atveju šio straipsnio 1 dalies 1.15–1.22 punktuose nustatytus mero įgaliojimus atlieka Taryba. Pavedimas mero pavaduotojui eiti mero pareigas turi būti įformintas mero potvarkiu.“

14. Išdėstyti 28 straipsnio 4 dalį taip:

4. Kolegija turi būti sudaryta per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos. Kolegijos nariui atsistatydinus, renkamas naujas Kolegijos narys.“

15. Išdėstyti 29 straipsnio 4 dalį taip:

4. Svarsto klausimus dėl Tarybos sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jeigu Tarybos sekretoriatas nesudaromas) valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo.“

16. Išdėstyti 32 straipsnio 1 dalį taip:

1. Komitetai sudaromi per du mėnesius nuo pirmojo Tarybos posėdžio arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos iš Tarybos narių Tarybos sprendimu. Komitetus, išskyrus Kontrolės komitetą, sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 11 Tarybos narių. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų Tarybos narių frakcijų ir Tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Kiti komitetai sudaromi laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

Komitetų skaičių ir pavadinimus (išskyrus Kontrolės komiteto), jų narių skaičių ir sudėtį Tarybai siūlo meras, atsižvelgęs į Tarybos narių pageidavimus ir jų kompetenciją bei frakcijų pasiūlymus. Komitetų sudėtį bei komitetų (išskyrus Kontrolės komitetą) įgaliojimus tvirtina Taryba, balsuodama už visą komiteto narių sąrašą.“

17. Išdėstyti 32 straipsnio 2 dalį taip:

2. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus mero siūlymu skiria komitetai. Tą pačią kandidatūrą meras gali siūlyti du kartus. Kontrolės komiteto pirmininką Tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria Taryba. Jeigu Tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta Tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Taryba mero siūlymu. Kontrolės komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas laikomi paskirti, jeigu už juos balsuoja visų Tarybos narių dauguma.

Iki komiteto pirmininko, išskyrus Kontrolės komiteto pirmininką, išrinkimo, pirmajam komiteto posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių komiteto narys. Komiteto pirmininku ir pavaduotoju negali būti meras ir jo pavaduotojai.“

18. Išdėstyti 32 straipsnio 4 dalies 4.1 punktą taip:

4.1. Aplinkos ir energetikos;“

19. Išdėstyti 32 straipsnio 4 dalies 4.4 punktą taip:

4.4. Miesto planavimo ir plėtros;“

20. Išdėstyti 32 straipsnio 4 dalies 4.6 punktą taip:

4.6. Savivaldos plėtojimo;“

21. Išdėstyti 33 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą taip:

3. Parengti Tarybos sprendimų projektai teikiami svarstyti pagal kompetenciją pagrindiniam komitetui (nustatomas konkretus terminas, per kurį šis komitetas turi apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl pateiktų projektų). Jei pagrindinis komitetas rengėjų pateikto sprendimo projekto neapsvarsto per 1 mėnesį (laikotarpiu nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio – per 1,5 mėnesio), rengėjai turi teisę projektą pateikti svarstyti bet kuriam kitam komitetui. Kelių komitetų kompetencijai priklausančius klausimus komitetai gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva arba Tarybos ar mero pavedimu. Pagrindinis komitetas turi teisę siūlyti nagrinėjamus klausimus svarstyti ir kitiems komitetams.“

22. Išdėstyti 33 straipsnio 4 dalį taip:

4. Komitetai dirba pagal savo patvirtintus planus, kuriuose nurodomi atsakingi vykdytojai ir atlikimo terminai. Darbo planai ir posėdžių darbotvarkės perduodamos merui. Komitetai turi patvirtinti savo veiklos reglamentus, neprieštaraujančius Reglamentui.“

23. Išdėstyti 33 straipsnio 12 dalį taip:

12. Komitetų veiklą užtikrina Tarybos sekretoriato darbuotojai. Kiekvienas Tarybos komitetas turi po vieną padėjėją.“

24. Išdėstyti 34 straipsnio 1 dalį taip:

1. Aplinkos ir energetikos komitetas:

1.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

1.1.1. Savivaldybės saugomų teritorijų, kraštovaizdžio objektų priežiūros ir tvarkymo;

1.1.2. želdinių apsaugos, teritorijos tvarkymo visose miesto savivaldybės teritorijose;

1.1.3. švaros ir leistinų triukšmo, oro ir vandens telkinių taršos lygio neviršijimo užtikrinimo visose miesto savivaldos teritorijose;

1.1.4. buitinių atliekų surinkimo, perdirbimo, saugojimo ir utilizavimo;

1.1.5. kraštovaizdžio, architektūros ir kultūros paminklų apsaugos;

1.1.6. visų aplinkosaugos investicijų ir apsaugos programų;

1.1.7. visų šilumos ir karšto vandens tiekimo klausimų;

1.1.8. Savivaldybės žinioje esančių pastatų administravimo, inžinerinių sistemų eksploatavimo, priežiūros ir remonto klausimų;

1.1.9. pastatų šildymo būdo keitimo, naujų šildymo sistemų pritaikymo, alternatyvių kuro rūšių panaudojimo;

1.1.10. energijos vartojimo efektyvumo didinimo;

1.1.11. pastatų modernizavimo ir renovavimo;

1.1.12. programų ir investicijų energetikos, buitinių atliekų, būsto renovavimo ir modernizavimo srityse;

1.1.13. miesto energetinių sistemų, nuotekų infrastruktūros;

1.2. kontroliuoja Savivaldybės institucijų veiklą komiteto veiklos klausimais, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

1.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 1.1 punkte, o Tarybos ir mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.“

25. Išdėstyti 34 straipsnio 2 dalies 2.1.12 punktą taip:

2.1.12. bankų kredito panaudojimo, paskolų ėmimo ir teikimo;“

26. Išdėstyti 34 straipsnio 2 dalies 2.1.13 punktą taip:

2.1.13. Savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių ūkinių, investicinių ir kitų programų;“

27. Papildyti 34 straipsnio 2 dalį nauju 2.1.15 punktu:

2.1.15. turizmo ir kitų naujų ekonominės veiklos sričių plėtojimo;“

28. Išdėstyti 34 straipsnio 3 dalį taip:

3. Kultūros, švietimo ir sporto komitetas:

3.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

3.1.1. vaikų ir jaunimo bendrojo lavinimo, papildomo ir neformalaus ugdymo, suaugusių žmonių švietimo organizavimo;

3.1.2. miesto kultūros politikos, kultūrinių ir edukacinių veiklų plėtojimo, poilsio organizavimo;

3.1.3. sporto plėtojimo;

3.2. prižiūri Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo, Kultūros ir Sporto skyrių ir jų reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklą, analizuoja, kaip juose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

3.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 3.1 punkte, o Tarybos ir Mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.“

29. Išdėstyti 34 straipsnio 4 dalį taip:

4. Miesto planavimo ir plėtros komitetas:

30. Išdėstyti 34 straipsnio 4 dalies 4.1.4 punktą taip:

4.1.4. teritorijos raidos analizių, bendrųjų, ilgalaikių, ekologinių ir kitų programų;“

31. Papildyti 34 straipsnio 4 dalį 4.3 punktu:

4.3. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl Savivaldybės bei tarptautinių investicinių ar strateginių trumpalaikių ir ilgalaikių programų, investicinių objektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos ar kitokių finansavimo šaltinių, susijusių su teritorijų planavimu bei statybomis;“

32. Buvusį 34 straipsnio 4 dalies 4.3 punktą laikyti 4.4 punktu.

33. Išdėstyti 34 straipsnio 5 dalį taip:

5. Paslaugų ir miesto ūkio komitetas:

5.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

5.1.1. socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo, statybos ir eksploatavimo;

5.1.2. visuomeninio transporto, eismo intensyvumo ir jo reguliavimo;

5.1.3. parkavimo sistemos eksploatavimo ir plėtros;

5.1.4. kapinių ir kolumbariumų įrengimo ir naudojimo;

5.1.5. vandens tiekimo ir kanalizacijos, lietaus nuotekų sistemos;

5.1.6. gatvių ir tiltų statybos ir priežiūros, teritorijų tvarkymo ir švaros palaikymo;

5.1.7. pramoninių, medicininių ir statybinių atliekų;

5.1.8. investicijų pritraukimo į miesto infrastruktūrą;

5.1.9. viešosios tvarkos ir teisėsaugos;

5.2. kontroliuoja Savivaldybės prekybos įmonių ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių veiklą, Savivaldybės gyvenamųjų namų statybos, remonto ir eksploatavimo įmonių veiklą, analizuoja, kaip vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

5.3. svarsto klausimus, susijusius su Vilniaus miesto policijos ir Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos veikla;

5.4. kontroliuoja Savivaldybės institucijų veiklą komiteto veiklos klausimais, analizuoja, kaip jose vykdymas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

5.5. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 5.1 punkte, o Tarybos ir mero   pavedimu – ir su jais nesusijusius.“

34. Išdėstyti 34 straipsnio 6 dalį taip:

6. Savivaldos plėtojimo komitetas:

6.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

6.1.1. Savivaldybės santykių su visuomene, bendruomenėmis ir visuomeninėmis organizacijomis;

6.1.2. geresnio valdymo ir biurokratijos mažinimo;

6.1.3. išmanaus miesto koncepcijos įgyvendinimo bei informacinių ir ryšių technologijų plėtros Savivaldybėje bei Vilniaus mieste;

6.1.4. Savivaldybės seniūnijų veiklos plėtojimo ir Savivaldybės santykių su seniūnaičiais;

6.1.5. žmogaus teisių, tautinių bendrijų ir religinių bendruomenių;

6.1.6. ryšių su kitomis Lietuvos ir užsienio savivaldybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis;

6.1.7. jaunimo politikos bei jaunimo organizacijų;

6.2. kontroliuoja administracinių komisijų ir kitų Savivaldybės teritorijoje esančių valstybinių ir visuomeninių institucijų veiklą užkertant kelią administraciniams teisės pažeidimams, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

6.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 6.1 punkte, o Tarybos ir mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.“

35. Išdėstyti 34 straipsnio 7 dalį taip:

7. Socialinių reikalų komitetas:

7.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:

7.1.1. socialinės paramos;

7.1.2. savivaldybės ir socialinio būsto;

7.1.3. vaiko teisių apsaugos;

7.1.4. gyvūnų globos ir gerovės;

7.1.5. viešųjų darbų;

7.2. kontroliuoja Savivaldybės globos ir socialinės rūpybos įstaigų veiklą, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;

7.3. svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 7.1 punkte, o Tarybos ir mero pavedimu – ir su jais nesusijusius.“

36. Išdėstyti 36 straipsnio 1 dalį taip:

1. Pirmąjį naujai išrinktos Tarybos posėdį šaukia Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu Tarybos rinkimai vyko savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas arba buvo surengti pakartotiniai rinkimai Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 86 straipsnyje numatytu atveju, - ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiam posėdžiui pirmininkauja Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Savivaldybės rinkimų komisijos narys. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Jeigu Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas naujai išrinktos Tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino pabaigos, naujai išrinktos Tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja meras arba, jeigu jo nėra, – pagal amžių vyriausias Tarybos narys.“

37. Išdėstyti 36 straipsnio 2 dalį taip:

2. Pirmajam ir kitiems išrinktos naujos Tarybos posėdžiams, iki prisieks Tarybos nariai, pirmininkauja šio straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys. Po Tarybos narių (mero) priesaikos priėmimo posėdžiui pirmininkauja meras arba, jeigu jo nėra, – vyriausias pagal amžių Tarybos narys. Pirmajame išrinktos naujos Tarybos posėdyje:

2.1. prisiekia Tarybos nariai; jeigu meras neišrinktas, renkamas laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys;

2.2. gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl Tarybos narių vienijimosi į frakcijas, dėl Tarybos daugumos ir Tarybos mažumos (opozicijos) sudarymo;

2.3. priimamas sprendimas dėl Administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jeigu meras neišrinktas, jo pareigas laikinai einančio Tarybos nario siūlymu dėl pavedimo Savivaldybės administracijos direktoriui, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui ar kitam Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas Administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;

2.4. gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir Administracijos direktorius. Mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir Administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu meras neišrinktas ar pirmajame posėdyje meras neprisiekė. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neprisiekė, Taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja šio straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys. Jeigu ir šiame posėdyje meras neprisiekė arba prisiekė, bet dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų, Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skiriamas Tarybos narys laikinai eiti mero pareigas.“

38. Išdėstyti 37 straipsnio 2 dalį taip:

2. Eiliniai Tarybos posėdžiai šaukiami prireikus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Apie Tarybos posėdžio laiką bei parengtus svarstyti ir Reglamento nustatyta tvarka užregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (Reglamento nustatytais atvejais) – mero pavaduotojas arba iš 1/3 išrinktų Tarybos narių įgaliojimus gavęs Tarybos narys, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios pateikdamas visą svarstymo medžiagą praneša visiems Tarybos nariams, žiniasklaidos priemonėms, gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene. Ši informacija gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovams skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt.

Eiliniai posėdžiai paprastai vyksta trečiadieniais nuo 14 iki 19 val. Eilinius Tarybos posėdžius šaukia meras, o kai jo nėra (Reglamento nustatytais atvejais) – mero pavaduotojas, o kai šio nėra – laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys savo iniciatyva arba komiteto, Kolegijos ar Administracijos direktoriaus siūlymu. Tarybos nariai apie posėdžio sušaukimą ir parengtus svarstyti klausimus informuojami elektroniniu būdu pateikiant posėdžio darbotvarkę ir visą svarstymo medžiagą per Savivaldybės informacinę valdymo sistemą „@vilys“ ne vėliau kaip iki ketvirtadienio 17 val. Tarybos nariui, pateikusiam raštišką prašymą, svarstymo medžiaga pateikiama į Tarybos nario korespondencijos dėžutę.“

39. Išdėstyti 37 straipsnio 3 dalį taip:

3. Neeilinius Tarybos posėdžius šaukia meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas, pavaduojantis merą, o kai šio nėra – laikinai einantis mero pareigas Tarybos narys, jei to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių, pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais.

Meras privalo sušaukti posėdį ir teikti svarstyti pasiūlytus klausimus ne vėliau kaip per dvi savaites nuo Tarybos narių reikalavimo gavimo dienos. Jeigu per nustatytą laiką posėdis nesušaukiamas, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių, apie tai raštu pranešę kitiems Tarybos nariams, žiniasklaidos priemonėms ir gyventojams.“

40. Išdėstyti 37 straipsnio 4 dalį taip:

4. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (Reglamento nustatytais atvejais) – mero pavaduotojas, o kai šio nėra – laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys. Mero pavaduotojas pirmininkauja Tarybos posėdžiui, jei svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai. Jeigu meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo Tarybos paskirtas Tarybos narys.“

41. Išdėstyti 37 straipsnio 6 dalį taip:

6. Tarybos posėdžiai yra atviri. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, Taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiems asmenims. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims leidžiama pasisakyti Reglamento nustatyta tvarka. Kai yra techninės galimybės, Tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami interneto svetainėje.“

42. Išdėstyti 37 straipsnio 8 dalį taip:

8. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir Tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas Tarybos narys. Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir Tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra – mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba Administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas už protokolus atsakingas tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis Administracijoje pagal darbo sutartį.“

43. Išdėstyti 40 straipsnio 5 dalį taip:

5. Slaptai yra balsuojama, kai skiriamas mero pavaduotojas, Administracijos direktorius, Administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, Administracijos direktoriumi, Administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas.

Tarybai nutarus, gali būti slaptai balsuojama, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Administracinės komisijos pirmininkas, Etikos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Administracinės komisijos pirmininku, Etikos komisijos pirmininku klausimai.

Šiuo būdu slaptai balsuojama per posėdžio pertrauką. Balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda Balsų skaičiavimo komisija. Tarybos nariai, gaudami biuletenį, pasirašo biuletenių išdavimo lape.

Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė.“

44. Išdėstyti 41 straipsnio 4 dalį taip:

4. Tarybos sprendimus ir dokumentus meras pasirašo per 5 darbo dienas po Tarybos posėdžio. Priimti Tarybos sprendimai ir dokumentai Tarybos posėdžio pirmininkui pasirašyti teikiami su projekto rengėjo, Teisės departamento, redaktoriaus ir pagrindinio komiteto pirmininko vizomis.

Tarybos posėdžio pirmininkas, pasirašęs sprendimą ar dokumentą, perduoda jį Tarybos sekretoriatui paskelbti.“

45. Išdėstyti 42 straipsnio 2 dalį taip:

2. Visi teikiami projektai registruojami Tarybos sekretoriato gautų projektų registravimo žurnale ir ne vėliau kaip per artimiausią darbo dieną po registracijos skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Registruojant užpildomas projekto titulinis lapas ir formuliaras, nurodomi visi projekto rengėjai ir iniciatoriai bei visi jų pateikti dokumentai.

Projektą svarstant ir toliau rengiant, Tarybos sekretoriatui pateikiamos visos naujos projekto redakcijos, pateiktos išvados, pataisos bei papildymai, kurie užregistruojami, ir pažymima, kas jas pateikė. Visa tai įforminama kaip projekto lydraštis ir išdalijama kartu su pačiu projektu bei aiškinamuoju raštu.

Dėl užregistruoto projekto Savivaldybės administracijos Teisės departamentas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo gavimo dienos parengia išvadas, ar tas projektas neprieštarauja galiojantiems įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir Tarybos sprendimams, ar jis atitinka teisės aktų reikalavimus. Jeigu projekto apimtis didelė, meras, mero pavaduotojas turi teisę šį terminą pratęsti. Užregistruotas projektas kartu su šiomis išvadomis perduodamas komitetams, frakcijoms, Kolegijai. Pagrindinį komitetą projektui nagrinėti paskiria Taryba arba meras.“

46. Išdėstyti 42 straipsnio 7 dalį taip:

7. Meras turi teisę teikti Tarybai svarstyti sprendimo projektą skubos tvarka tuo atveju, kai jis apsvarstytas pagrindiniame komitete.

Projektai, kuriuos pateikia subjektai, neturintys teisės teikti klausimus į Tarybos posėdžio darbotvarkę, užregistruojami ir su jais supažindinami atitinkami komitetai, kurie sprendžia, ar tikslinga šiuos projektus teikti toliau svarstyti ar tobulinti.

Komiteto atmestas projektas grąžinamas Tarybos sekretoriatui, kur įrašomas į atmestų projektų bei pasiūlymų registrą ir perduodamas į Savivaldybės archyvą. Apie tai turi būti paskelbta frakcijų vadovų sueigoje ir pranešta pateikėjui.“

47. Išdėstyti 44 straipsnio 1 dalį taip:

1. Komitetas, Tarybos ar mero paskirtas kaip pagrindinis projektui nagrinėti, turi savo posėdyje apsvarstyti pasirengimą projektui nagrinėti komitete. Tam turi būti paskirti atsakingi komiteto nariai, jei reikia – ekspertai, taip pat gali būti paprašyta kitų komitetų ar Savivaldybės institucijų papildomų išvadų, priimti kiti parengiamieji sprendimai. Jeigu komitetui pavesta tobulinti projektą, gali būti sudaryta darbo grupė.“

48. Išdėstyti 45 straipsnio 1 dalį taip:

1. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai, apsvarstyti pagrindiniame komitete. Svarstymo Tarybos posėdyje metu aptariamas projekto tikslingumas, pagrindiniai projekto teiginiai ir principai, taip pat pateikiamos visos gautos pataisos ir papildymai. Tarybos posėdyje projektas svarstomas tokia tvarka:

1.1. pagrindinio projektą nagrinėjančio komiteto pranešimas. Komiteto pranešimą pristato komiteto pirmininkas ar komiteto įgaliotas atstovas;

1.2. balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti jo iniciatoriams arba atmesti;

1.3. alternatyvių projektų, jeigu jų yra, iniciatorių atstovų pranešimai;

1.4. kitų komitetų papildomi pranešimai;

1.5. bendroji diskusija projekto esminiams teiginiams aptarti – Kolegijos, kitų komitetų, frakcijų ir atskirų Tarybos narių kalbos;

1.6. baigiamasis pagrindinio pranešėjo ir alternatyvių projektų iniciatorių atstovų žodis.

Tarybos posėdžio darbotvarkėje bendrajai diskusijai skirtas laikas dalijamas perpus pritariančiųjų ir prieštaraujančiųjų projektui atstovams. Jeigu pritariančiųjų arba prieštaraujančiųjų projektui atstovai iki galo neišnaudoja savo diskusijų laiko, diskusija užbaigiama anksčiau numatyto laiko.“

49. Išdėstyti 47 straipsnio 1 dalį taip:

1. Skubos tvarka svarstomi projektai, jei dėl to taip nusprendžia Taryba.

Siūlyti šią svarstymo tvarką motyvuotu teikimu turi teisę meras, frakcijų vadovų sueiga ir pagrindinis komitetas. Projektas gali būti teikiamas Tarybai svarstyti skubos tvarka tuo atveju, kai jis apsvarstytas pagrindiniame komitete. Sprendimas svarstyti projektą skubos tvarka gali būti priimamas projekto pateikimo arba svarstymo metu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 3/5 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių. Šiuo atveju dalyvaujančiais posėdyje laikomi posėdžių patalpoje fiziškai esantys Tarybos nariai.“

50. Išdėstyti 47 straipsnio 2 dalį taip:

2. Taryba gali svarstyti ir priimti sprendimą ar kitą dokumentą tame pačiame posėdyje, kuriame jis yra pateiktas šio straipsnio 1 punkte nustatytomis sąlygomis, jeigu dokumento projektas yra svarstytas pagrindiniame komitete.“

51. Išdėstyti 47 straipsnio 5 dalį taip:

5. Tuo atveju, kai Tarybos sprendimo projektas dėl detaliojo plano tvirtinimo iki svarstymo Tarybos posėdyje buvo apsvarstytas Miesto planavimo ir plėtros komitete, ir šis komitetas pritarė projektui, Taryba svarsto ir priima vieną iš šių sprendimų tame pačiame posėdyje, kuriame jis yra pateiktas:

5.1. pritarti pateiktam projektui ir priimti sprendimą tvirtinti detalųjį planą;

5.2. nepritarti pateiktam projektui ir priimti motyvuotą sprendimą netvirtinti detaliojo plano.

Tuo atveju, jeigu Miesto planavimo ir plėtros komitetas nepritarė Tarybos sprendimo projektui dėl detaliojo plano tvirtinimo arba iki svarstymo Tarybos posėdyje projekto nesvarstė Miesto planavimo ir plėtros komitetas, tuomet pateiktas projektas svarstomas ir sprendimas priimamas Reglamento 43–46 straipsniuose nustatyta tvarka.“

52. Išdėstyti 50 straipsnio 1 dalį taip:

1. Meras renkamas tiesiogiai Tarybos įgaliojimų laikui. Kai Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, rengiami nauji mero rinkimai. Taryba savo įgaliojimų laikui iš Tarybos narių mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Savivaldybėje gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys mero pavaduotojo pareigybės.

Mero pavaduotojas (pavaduotojai) turi būti paskirti per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos.

Mero pareigas laikinai eina Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma išrinktas Tarybos narys, kai:

1) meras dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas;

2) Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai;

3) meras netenka Tarybos nario mandato Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.“

53. Išdėstyti 50 straipsnio 5 dalį taip:

5. Su meru darbo sutartis nesudaroma.“

54. Pripažinti netekusiomis galios 50 straipsnio 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 dalis.

55. Išdėstyti 50 straipsnio 9 dalį taip:

9. Kandidatą į mero pavaduotojo pareigas siūlo meras. Mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu ir laikomas paskirtu, jeigu už jį balsavo visų išrinktų Tarybos narių dauguma. Taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojai pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.“

56. Išdėstyti 51 straipsnio 6 dalį taip:

6. Kontrolės komitetas svarsto Savivaldybės kontrolieriaus parengtą ir iki balandžio 15 d. pateiktą Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą. Savivaldybės kontrolierius Kontrolės komiteto kvietimu turi dalyvauti Kontrolės komiteto posėdyje svarstant Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą. Kontrolės komitetas, išnagrinėjęs Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano įvykdymo ataskaitą, rengia ir teikia Tarybai išvadas dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos. Kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaita ir Kontrolės komiteto išvada Tarybai turi būti pateiktos iki gegužės 1 d. Tarybai pritarus, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaita arba jos santrauka skelbiama vietinėje spaudoje, Savivaldybės interneto svetainėje, o esant galimybei – ir per kitas žiniasklaidos priemones.“

57. Išdėstyti 52 straipsnio 7 dalį taip:

7. Administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu Tarybos sprendimu Tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Tol, kol Administracijos direktorius ir jo pavaduotojas nėra paskirti, Administracijos direktoriaus pareigas gali eiti laikinai mero pareigas einančio Tarybos nario siūlymu Tarybos paskirtas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) Administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu Tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės. Administracijos direktorius yra pavaldus Tarybai, atskaitingas Tarybai ir merui.“

58. Išdėstyti 55 straipsnio 1 dalį taip:

1. Mero pavaduotojai prieš terminą netenka savo įgaliojimų Tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų Tarybos narių dauguma:

1.1. Vyriausybės arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar Savivaldybės interesams bei nuosavybei;

1.2. kai dėl laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių;

1.3. kai pateikia atsistatydinimo prašymą.“

59. Išdėstyti 55 straipsnio 2 dalį taip:

2. Mero pavaduotojai taip pat netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą jais, Taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotojus ir už tokį sprendimą slaptai balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų Tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti mero pavaduotojus dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą kartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.“

60. Išdėstyti 55 straipsnio 4 dalį taip:

4. Mero pavaduotojų įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar Tarybos nario mandato.“

61. Išdėstyti 55 straipsnio 5 dalį taip:

5. Pasibaigus Tarybos įgaliojimams, baigiasi ir mero, ir mero pavaduotojų įgaliojimai.“

62. Išdėstyti 55 straipsnio 6 dalį taip:

6. Po savo kadencijos pabaigos meras, mero pavaduotojai, jeigu neišrenkami ar nepaskiriami į ankstesnes pareigas arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 1 dalies 1.1 ir 1.3 punktų nustatyta tvarka arba netenka Tarybos nario įgaliojimų Tarybos sprendimu pagal šio Reglamento 551 straipsnį), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo Tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Taip pat meras ar mero pavaduotojai turi teisę grįžti į iki išrinkimo Tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo Tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Išmoka išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo trumpiau kaip vienerius metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.“

63. Papildyti 55 straipsnį nauja 7 dalimi:

7. Meras prieš terminą netenka savo įgaliojimų ir Tarybos nario mandato Tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų Tarybos narių dauguma, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo neina pareigų daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių.“

64. Papildyti 55 straipsnį nauja 8 dalimi:

8. Meras netenka savo įgaliojimų ir Tarybos nario mandato, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.“

65. Papildyti 55 straipsnį nauja 9 dalimi:

9. Meras visų Tarybos narių balsų dauguma gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Nušalinimas galioja iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nušalinimo laikotarpiu jis netenka visų merui suteiktų įgaliojimų. Nušalinimo laikotarpiu mero pareigas laikinai eina mero pavaduotojas, o jeigu jo nėra, – kitas Tarybos paskirtas Tarybos narys.“

66. Papildyti nauju 551 straipsniu:

551 straipsnis. Tarybos nario ar Tarybos nario – mero įgaliojimų netekimas Tarybos sprendimu

1. Tarybos nario ar Tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo Tarybos sprendimu procedūrą Taryba taiko Tarybos nariams ar Tarybos nariui – merui dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant Tarybos nario ar Tarybos nario – mero pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą.

2. Teikti Tarybai pradėti Tarybos nario ar Tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 Tarybos narių grupė.

3. Teikimas pradėti Tarybos nario ar Tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) jis sulaužė priesaiką;

2) jis nevykdo jam šiame Reglamente ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

Teikimas pradėti Tarybos nario ar Tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas turi būti pateiktas Tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos.

4. Teikime pradėti Tarybos nario ar Tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai.

5. Gavusi teikimą pradėti Tarybos nario ar Tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą Taryba kitame Tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo.

6. Taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų:

1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Tarybos narys ar Tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų;

2) taikyti Tarybos nario ar Tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nėra pagrindo.

7. Taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria Tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus Tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą.

8. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad Tarybos narys ar Tarybos narys – meras nesulaužė priesaikos ir (arba) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, Tarybos nario ar Tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama.

9. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad Tarybos narys ar Tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, Taryba 3/5 visų Tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad Tarybos narys ar Tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų. Jeigu balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka nepriimamas sprendimas, kad Tarybos narys ar Tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų, laikoma, kad Taryba nepritarė Tarybos nario ar Tarybos nario – mero įgaliojimų netekimui. Tarybos narys ar Tarybos narys – meras gali toliau vykdyti savo įgaliojimus.“

67. Išdėstyti 61 straipsnio 6 dalį taip:

6. Vieną iš Vietos savivaldos įstatyme įteisintų apklausos būdų pasiūlo apklausos iniciatorius.“

68. Išdėstyti 61 straipsnio 7 dalį taip:

7. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso Savivaldybės gyventojams, Tarybai, merui ir seniūnui.“

69. Išdėstyti 61 straipsnio 9 dalį taip:

9. Taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 Tarybos narių grupės reikalavimu, o seniūnas – gavęs seniūnaičių sueigos pritarimą, tokia tvarka:

9.1. apklausą inicijuojanti Tarybos narių grupė arba seniūnas pateikia merui prašymą paskelbti apklausą. Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai;

9.2. prašyme turi būti nurodyta: apklausai teikiamo klausimo (-ų) tekstas, siūlomas apklausos būdas ir jos teritorija, taip pat mero potvarkio projektą pristatyti įpareigotas grupės narys. Prie prašymo privalu pridėti nustatyta tvarka parengto mero potvarkio projektą. Iniciatyvinė grupė turi teisę deleguoti į apklausos komisiją savo atstovą;

9.3. meras, įvertinęs seniūno pateiktą prašymą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį gali paskelbti apklausą, o kai prašymą paskelbti apklausą pateikia ne mažesnė kaip 1/4 Tarybos narių grupė, meras ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio prašymo gavimo apklausą paskelbti privalo;

9.4. meras apklausą paskelbia priimdamas potvarkį.“

70. Išdėstyti 61 straipsnio 10 dalį taip:

10. Mero potvarkis dėl apklausos paskelbimo turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose vyks apklausa, skelbimų lentose.“

 

 

 

Meras                                                                                                               Remigijus Šimašius