LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2014 M. LIEPOS 16 D. ĮSAKYMO NR. V-815 „DĖL SVEIKATOS NETOLYGUMŲ MAŽINIMO LIETUVOJE 2014–2023 M. VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. rugsėjo 5 d. Nr. V-1062
Vilnius
P a k e i č i u Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 metų veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 4 priedą „Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo krypties aprašas“:
1.1. Pakeičiu 6 punkto devintąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„Specializuotas širdies nepakankamumo gydymo kabinetas – asmens sveikatos priežiūros įstaigos struktūrinis padalinys, kuriame dirba daugiadalykė širdies nepakankamumo (toliau – ŠN) gydymo specialistų komanda, teikianti specializuotas diagnostikos, gydymo, dispanserinės (tęstinės) priežiūros ir pacientų mokymo paslaugas (stacionarines ir ambulatorines). Tretinio lygio specializuotame ŠN kabinete teikiamos intervencinio, chirurginio gydymo paslaugos, dirba kardiologas, slaugytoja, širdies chirurgas, intervencinis kardiologas, aritmologas, reanimatologas, reabilitologas, radiologas, psichiatras, šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas ir kiti specialistai. Antrinio lygio specializuotame ŠN kabinete teikiamos medikamentinio gydymo ir paliatyvios pagalbos, pacientų stebėsenos, gydymo plano koordinavimo ir pacientų mokymo paslaugos, dirba kardiologas, slaugytoja, reanimatologas, reabilitologas, radiologas, psichiatras, šeimos gydytojas ir kiti specialistai (McDonagh TA, et al. European Society of Cardiology Heart Failure Association Standards for delivering heart failure care. Eur J Heart Failure. doi:10.1093/eurjhf/hfq221).“
1.3. Pakeičiu 32.8 papunktį ir jį išdėstau taip:
„32.8. atsižvelgiant į tai, kad Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913 „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), įgyvendinama asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, siekiant didinti Programoje numatytos išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo paslaugos prieinamumą, reikia išplėsti vykdomos Programos teritorinę aprėptį, kad paslauga būtų prieinama Lietuvos gyventojams ir ypač tikslinių savivaldybių gyventojams, užtikrinant kuo tolygesnį šių paslaugų prieinamumą ir pasinaudojant jau vykdančių programą specializuotų prevencijos kabinetų Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje sukauptu veiklos patyrimu; apskričių centruose reikia sukurti papildomus kabinetus ASPĮ, teikiančiose antrinio arba tretinio lygio ambulatorines kardiologijos paslaugas, taip pat papildomus kabinetus didžiųjų miestų ASPĮ (Vilniuje ir Kaune), teikiančiose antrines ambulatorines kardiologijos paslaugas, turinčiose reikalingus žmogiškuosius išteklius bei atitinkamą prisirašiusiųjų skaičių (pagal poreikį bei įvertinus 2007–2013 m. investicijas į šią sritį, aprūpinti kabinetus reikalinga įranga. Tipinio specializuoto prevencijos kabineto įrangą sudaro: kardiologinis-angiologinis echoskopas, ilgalaikio EKG registravimo (holter) įranga, ilgalaikio AKS registravimo įranga, elektrokardiografas, fizinio krūvio mėginio kompleksas, ultragarsinis aparatas ankstyvai aterosklerozės diagnostikai, kraujagyslių standumo tyrimo aparatas, darbo baldai (stalas, kėdė, kušetė, spinta ir kt.), kompiuterizuota darbo vieta); gerinti ankstyvąją kardiologinių ligų diagnostiką, taip pat pagal poreikį bei įvertinus 2007–2013 m. investicijas į šią sritį aprūpinti tikslinių teritorijų asmens sveikatos priežiūros įstaigas reikiama įranga. Vykdytojai: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, VšĮ Marijampolės ligoninė, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, VšĮ Regioninė Telšių ligoninė, VšĮ Utenos ligoninė, VšĮ Centro poliklinika, VšĮ Antakalnio poliklinika, VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika, VšĮ Kauno Dainavos poliklinika, VšĮ Kauno Šilainių poliklinika, VšĮ Kauno Centro poliklinika.“
1.4. Pakeičiu 33.1.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„33.1.3. siekiant užtikrinti kraujotakos sistemos ligų ankstyvą diagnostiką ir efektyvų gydymą, būtina sukurti ir įvertinti kraujotakos sistemos ligų profilaktikos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo paslaugų teikimo, organizavimo ir valdymo modelį, kuris apimtų ASPĮ, teikiančias kompleksinę kardiologinę pagalbą, tokias kaip VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, taip pat kitas specializuotą bei pirminę ambulatorinę pagalbą teikiančias ASPĮ, taip pat jungtų inovatyvius ir efektyvius asmenų informavimo apie ligų rizikos veiksnius metodus ir gyvensenos keitimo algoritmus, didelės rizikos pacientų atrankos būdus bei gerintų pakopinę ligų diagnostiką ir specialistų konsultacijų ir intervencinio stacionarinio gydymo prieinamumą. Šiame modelyje turi būti nustatyti šių įstaigų tarpusavio santykiai, pacientų srautų valdymas, taip pat apibrėžtos ir įdiegtos visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos, ankstyvos diagnostikos ir efektyvaus gydymo valdymo metodikos. Taip pat atitinkamai turi būti tobulinama sveikatos specialistų kvalifikacija efektyviam sukurto modelio funkcionavimui užtikrinti. Be to, modelis turėtų būti glaudžiai susietas su vykdomais profilaktiniais veiksmais savivaldybių ir nacionaliniu lygiu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-244 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių ligonių srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtinti Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių ligonių srautų valdymo reikalavimai yra pirmas žingsnis kuriant integruoto paslaugų teikimo modelį kraujotakos sistemos ligų srityje. Taip pat siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų pakartotinės hospitalizacijos skaičių, vadovaujantis gerąja užsienio šalių patirtimi, tikslinga steigti apskričių centruose ŠN kabinetus, kurie aptarnautų apie 100 000 gyventojų teritoriją, kuriuose būtų teikiama specializuota ambulatorinė paslauga, kurią teiktų gydytojas kardiologas ir slaugytoja ir kuri apimtų pacientų mokymą. Vykdytojai: Sveikatos apsaugos ministerija, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, VšĮ Marijampolės ligoninė, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, VšĮ Regioninė Telšių ligoninė, VšĮ Utenos ligoninė, VšĮ Centro poliklinika, VšĮ Antakalnio poliklinika, VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika, VšĮ Dainavos poliklinika, VšĮ Kauno Šilainių poliklinika, VšĮ Kauno Centro poliklinika;“.
1.5. Pakeičiu 33.1.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„33.1.4. parengti profesinės kvalifikacijos tobulinimo programas ir pagal jas vykdyti kardiologų, šeimos gydytojų, radiologų, vidaus ligų gydytojų, anesteziologų-reanimatologų kvalifikacijos tobulinimo mokymus, didinant kompetenciją kraujotakos sistemos ligų srityje, suteikiant šiuolaikinių žinių, taip pat siekiant efektyviai įgyvendinti bei dalyvauti paslaugų teikimo, organizavimo ir valdymo modelyje, taip pat antrinės širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos srityje (mažinti pacientų, kuriems jau pasireiškė kraujotakos sistemos ligų simptomai, šių ligų rizikos veiksnius), prioritetine tvarka apmokant specialistus, dirbančius tikslinėse teritorijose, ŠKL prevencijos, stabilios išeminės širdies ligos, ūminių koronarinių sindromų, dislipidemijos, širdies nepakankamumo, prieširdžių virpėjimo, diabeto ir prediabeto, arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gairių taikymo srityse pagal parengtus protokolus, algoritmus ir metodikas. Vykdytojai: Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;“.
1.6. Pakeičiu 33.2.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„33.2.1. parengti profesinės kvalifikacijos tobulinimo programas ir pagal jas vykdyti kvalifikacijos tobulinimo mokymus slaugytojams, ŠN specialistų komandai, GMP personalui (slaugytojams, paramedikams), specialistų grupėms, teikiančioms būtinąją pagalbą, atsižvelgiant į Apraše įvardytus tikslus. Mokymai gali būti vykdomi ir nuotoliniu būdu. Vykdytojai: Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas;“.
1.8. Pakeičiu 33.2.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„33.2.5. pagal galimybes diegti mokslo įrodymais pagrįstas inovacijas kraujotakos sistemos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo srityse kardiologijos centruose, siekiant taikyti pažangias, mažiau invazines šiuolaikines diagnostikos ir gydymo technologijas, didinančias sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą ir užtikrinančias sveikatos sistemos tvarumą. Siekiant Lietuvoje sumažinti sveikatos priežiūros netolygumus, sergamumą ir pirmalaikį mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų ir užtikrinti ES standartus atitinkančius diagnostikos ir gydymo principus reikia diegti ir toliau plėtoti universitetų ir respublikos lygmens ligoninių infrastruktūrą, aprūpinant medicinos įranga, reikalinga diagnostikai bei kardiologijos ir kardiochirurgijos integracijai. Mažiau invazinės operacijų atlikimo metodikos leidžia gerokai sutrumpinti hospitalizacijos laiką, sumažinti operacijos riziką, nenaudoti dirbtinės kraujo apytakos ir pacientui greičiau susigrąžinti darbingumą. Šiuo metu mažiau invazinės metodikos taikomos širdies vožtuvų patologijai, koronarinei širdies ligai, prieširdžių virpėjimui, širdies nepakankamumui gydyti, tačiau mažiau invazinių technologijų taikymas nėra pakankamas. Tokioms procedūroms atlikti reikalingos specializuotos operacinės patalpos ir medicinos įranga. Vykdytojai: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė.“
2. Pakeičiu 6 priedą „Efektyvios sveikatos priežiūros prieinamumo gerinimo neįgaliesiems krypties aprašas“:
2.1. Pakeičiu 22.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„22.2. tobulinti gydytojų specialistų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas neįgaliesiems, kvalifikaciją neįgaliųjų sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos skatinimo temomis, specialiųjų neįgaliųjų poreikių pažinimo, aplinkos pritaikymo ir pan. srityse. Vykdytojai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras.“
2.2. Pakeičiu 24.1.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„24.1.4. plėtoti medicininės stacionarinės reabilitacijos paslaugas, skirtas neįgaliems vaikams, sudarant galimybes modernizuoti infrastruktūrą: statyti, rekonstruoti ir (ar) pritaikyti patalpas, įsigyti reikiamą įrangą bei priemones efektyviai neįgalių vaikų reabilitacijai Vaikų ligoninės, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutėje“, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Vaikų ligų klinikos Vaikų reabilitacijos skyriaus sektoriuje „Žibutė“ (Kačerginė), VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“. 2013 m. VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“ gydėsi 5 031 vaikas, Vaikų ligoninės, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“ – 2 412 vaikų, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Vaikų ligų klinikos Vaikų reabilitacijos skyriaus sektoriuje „Žibutė“ (Kačerginė) – 897 vaikai. Vykdytojai: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė, VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras;“.