KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SANITARIJOS IR HIGIENOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2017 m. sausio 26 d. Nr. T2-9
Klaipėda
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 37 straipsnio 4 punktu, 63 straipsnio 4 punktu ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Pripažinti netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. T2-379 „Dėl Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklių patvirtinimo“.
3. Skelbti šį sprendimą Teisės aktų registre, vietinėje spaudoje ir Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje.
PATVIRTINTA
Klaipėdos miesto savivaldybės
tarybos 2017 m. sausio 26 d.
sprendimu Nr. T2-9
KLAIPĖDOS MIESTO SANITARIJOS IR HIGIENOS TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklės (toliau – Taisyklės) yra Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių sudedamoji dalis, reglamentuojanti visuomenės sveikatos kontrolę savivaldos teritorijoje.
2. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje šių Taisyklių privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys (toliau – asmenys).
3. Tvarkytojas – pastato savininkas (bendraturčiai) ar naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo arba įstatyminiu ar sutartiniu pagrindu jo įgalioti asmenys – daugiabučio namo savininkų bendrija (bendrijos valdyba arba pirmininkas), butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, įstaiga, įmonė arba organizacija, sutarties pagrindu teikianti pastatų priežiūros administravimo paslaugas arba Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius.
II SKYRIUS
SANITARIJOS REIKALAVIMAI MIESTO TERITORIJOS TVARKYMUI
5. Miesto teritorijoje esančią žemę, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, asmenys naudoja pagal paskirtį, nurodytą nustatyta tvarka patvirtintuose šių teritorijų planavimo dokumentuose.
6. Miesto teritorijoje asmenys privalo laikytis šių sanitarijos reikalavimų:
6.1. organizuoti gatvių, aikščių ir (ar) šaligatvių valymo darbus, nekeldami dulkių, panaudodami vakuuminį dulkių siurbimą ar kitą mechaninį dulkių surinkimą;
6.2. atlikdami statinių griovimo ir apdailos, betono frezavimo, šaligatvių plytelių šlifavimo ar kitus aplinkos orą teršiančius darbus, naudoti taršos sklaidą lokalizuojančias priemones: užtvaras, mechaninius išsiskiriančių medžiagų surinktuvus ar kitus efektyvius įrenginius;
6.3. apželdinimui naudodami augaliją, sukeliančią alergijas ir (ar) pasižyminčia toksiniu poveikiu sveikatai, organizuoti jų apsaugą nuo galimų tiesioginių kontaktų su gyventojais;
7. Jei pastato vidaus inžineriniai geriamojo vandens ir buitinių nuotekų tinklai neprijungti prie miesto magistralinių tinklų, tvarkytojai nustatyta tvarka organizuoja:
7.1. skystų atliekų rezervuarų, lauko išviečių, kilnojamųjų tualetų įrengimą, jų priežiūrą ir skystų atliekų išvežimą, neperpildydami rezervuarų talpyklų;
7.2. išviečių ir tualetų vidaus patalpų valymą ir nukenksminimą, užkirsdami kelią pašalinių kvapų susidarymui ir vabzdžių veisimosi galimybėms;
8. Visuomeninės paskirties objektų (administracinių patalpų, geležinkelio ir autobusų stočių, prieplaukų, parodų, prekyviečių, turgaviečių, autodromų, degalinių, stadionų, kapinių ir kitų žmonių susibūrimo vietų) tvarkytojai privalo lankytojams įrengti viešuosius tualetus ir organizuoti jų priežiūrą.
9. Prie viešojo maitinimo ir prekybos įmonių, prekiaujančių gėrimais ir maistu su lankytojams skirtais staliukais, savininkai ar nuomininkai įrengia tualetus lankytojams (kilnojamuosius arba stacionarius) su rankų švarinimo higienos priemonėmis, organizuoja jų tinkamą priežiūrą.
10. Prie paslaugas teikiančių, prekybos ir viešojo maitinimo objektų savininkai ar naudotojai privalo pastatyti šiukšlių dėžes ir organizuoti jų priežiūrą: keisti atliekomis pripildytus vienkartinius polietileninius maišus, išvalyti ir šiltuoju metų laiku nukenksminti talpyklas.
11. Statybos ir remonto darbus vykdantys asmenys statybininkams įrengia laikinus kilnojamuosius tualetus, pastato atliekų konteinerius ir organizuoja jų tinkamą priežiūrą.
12. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius (toliau – Miesto tvarkymo skyrius) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įteisina paplūdimių teritorijas, maudymosi vietas, maudymosi sezono trukmę ir laiką.
13. Pajūrio paplūdimius eksploatuojanti organizacija maudymosi sezono laikotarpiu:
13.1. suskirsto paplūdimių teritorijas į atskiras funkcines zonas: ramybės ir pasyvaus poilsio, sporto, pramogų, vaikų maudymosi, rūkymo ir kitas zonas, suderina su Miesto tvarkymo skyriumi;
13.2. nurodo paplūdimio informaciniame stende informacinių ir draudžiamųjų ženklų reikšmes, paplūdimio funkcines zonas, maudymosi sezono trukmę, higienos reikalavimus ir rekomendacijas lankytojams, paplūdimių ir maudyklų, medicinos ir gelbėjimo punktų darbo laiką, pateikia naujausius maudyklų vandens kokybės tyrimų duomenis, kasdien – oro ir vandens temperatūros rodiklius;
13.3. organizuoja paplūdimių lankytojams geriamojo vandens, atitinkančio geriamojo vandens kokybės reikalavimus, tiekimą;
III SKYRIUS
HIGIENOS REIKALAVIMAI GYVENAMŲJŲ PASTATŲ PRIEŽIŪRAI
14. Tvarkytojai atsako už gyvenamajame name esančių Nekilnojamojo turto registre nustatyta tvarka įregistruotų patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir jų naudojimą pagal paskirtį.
15. Gyventojams skundžiantis atsiradusiais sveikatai kenksmingais veiksniais, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus (toliau – Sveikatos apsaugos skyrius) inspektorius patikrina ir nustato galimus rizikos veiksnius bei jų šaltinių valdytojus; esant būtinumui, organizuoja tyrimus (matavimus) ir jų įvertinimą.
16. Sveikatai kenksmingų šaltinių valdytojai Sveikatos apsaugos skyriaus inspektoriaus reikalavimu privalo organizuoti nustatytų rizikos veiksnių ištyrimą ir įvertinimą, nurodytu terminu pateikti Sveikatos apsaugos skyriui.
17. Daugiabučio gyvenamojo namo atskiruose butuose atjungti centralizuoto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą galima išimtiniais atvejais, suderinus su tvarkytoju bei nepažeidžiant daugiabučio namo bendraturčių teisių, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nesudarant sąlygų gyventojų infekcinių susirgimų šaltinių atsiradimo ir išplitimo grėsmei.
18. Gyvenamuosiuose pastatuose gyvenančių ir negalinčių savimi pasirūpinti fizinių asmenų tinkamą sanitarinę ir higieninę priežiūrą privalo organizuoti tėvai, globėjai, suaugę vaikai arba paskirti socialiniai darbuotojai.
19. Tvarkytojas kontroliuoja su paslaugų teikėjais sudarytų namo patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo sutarčių įgyvendinimą pagal galiojančias Lietuvos higienos normas.
20. Pastatų, atskirų jo dalių tvarkytojai privalo nuosavybės teise priklausančias nenaudojamas patalpas užsandarinti, nesudarydami galimybių patekti pašaliniams asmenims ir nesukeldami neigiamos įtakos gretimų patalpų temperatūrai.
21. Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų laiptinės ir išorinė erdvė už laiptinės durų turi būti apšviestos.
22. Įėjimo pakopų būklė turi atitikti funkcinę paskirtį: turi būti neišdaužyta, lygi, neslidi, nekelianti traumų pavojaus gyventojams.
23. Laiptinių, koridorių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų lubų, sienų ir grindų danga turi būti vientisa, neišdaužyta, nekelianti traumų pavojaus.
24. Lauko durys, palangės ir langų rėmai turi būti pagaminti iš vandeniui atsparių medžiagų, padengti dažais, sandariai uždaromi, langų rėmai įstiklinti vientisais švariais stiklais.
25. Gyvenamuosiuose pastatuose naudojamų šiukšliavamzdžių paviršiai turi būti sandarūs, nelaidūs orui, lengvai plaunamu ir dezinfekavimo priemonėms atspariu paviršiumi.
26. Tvarkytojai organizuoja komunalinių atliekų šiukšliavamzdžių ir saugyklų valymą, nukenksminimą gyvenamųjų namų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytu dažniu ir apimtimi.
27. Socialinio būsto nuomininkai privalo prižiūrėti išnuomotas patalpas ir bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, nebloginti jų būklės, nepažeidinėti nuomos sutarties punktų, laikytis namo vidaus tvarkos taisyklių.
28. Socialinio būsto nuomininkai privalo suteikti galimybę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ bei pastatus administruojančių įmonių atstovams apžiūrėti išnuomotas gyvenamąsias patalpas.
29. Daugiabučio gyvenamojo namo apatiniame aukšte įsikūrusios viešojo maitinimo įstaigos gamybinėms nuotekoms valyti įsirengia riebalų rinktuvus ir į pastato magistralinius nuotekų tinklus išleidžia tik riebalų rinktuvuose apvalytas gamybines nuotekas, užtikrina tinkamą nuotekų tinklų eksploataciją ir priežiūrą.
30. Asmuo, centralizuotai tiekiantis geriamąjį vandenį, atsako už vandens kokybę iki pastato įvado ir informuoja gyventojus apie geriamojo vandens tyrimų rezultatus.
32. Gyvenamųjų pastatų susidėvėjusios vandentiekio, nuotekų šalinimo, karšto vandens tiekimo ir šildymo inžinerinės įrangos keitimą tvarkytojas vykdo pagal namo bendrojo naudojimo objektų apraše nurodytas savininkų teises ir prievoles.
33. Atsakingas už gyvenamojo namo nuolatinę priežiūrą tvarkytojas, vykdydamas pastato nuolatinius stebėjimus bei tikrindamas bendrojo naudojimo objektus, privalo įvertinti triukšmo sklaidos priežastis, šilumos išsaugojimo galimybes, bendrojo naudojimo patalpų švarą ir tvarką, pelėsių, graužikų ir vabzdžių išplitimą gyvenamojoje aplinkoje bei jų keliamas grėsmes gyventojų sveikatai, informuoti gyventojus, organizuoti nustatytų higienos ir sveikatos apsaugos trūkumų šalinimą.
IV SKYRIUS
PRIVALOMI PREVENCINIAI VEIKSMAI GYVENTOJŲ SERGAMUMUI MAŽINTI
34. Tvarkytojai ir asmenys privalo laiku įvykdyti kovai su užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimuose ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose nurodytas priemones.
35. Pastatų patalpose ir aplinkoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų užkrečiamųjų ligų šaltinių. Tvarkytojai privalo nuosavybės teise priklausančiose ar naudojamose teritorijose, pastatuose ir patalpose organizuoti vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją).
36. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento specialistų ar Sveikatos apsaugos skyriaus inspektorių reikalavimu asmenys ir tvarkytojai privalo per 24 valandas organizuoti savo aplinkos (pastatų ir teritorijos) privalomąjį profilaktinį kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją).
37. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose tvarkytojui organizuojant dezinsekcijos ir deratizacijos darbus, namo bendraturčiai ir naudotojai organizuoja tuo pačiu metu analogiškus darbus nuosavybės teise priklausančiose ar naudojamose patalpose.
38. Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrai (oro temperatūra, temperatūrų skirtumai, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis) turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ pateikiamas ribines vertes.
39. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose įrengtų kirpyklų, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, viešųjų maitinimo įstaigų vėdinimas turi būti izoliuotas nuo gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistemų. Iš šių patalpų šalinamo oro kiekis turi būti didesnis už įeinančio oro kiekį.
40. Gyvenamojo pastato sanitarinių-higieninių patalpų vėdinimo sistemos negali būti panaikinamos arba sujungiamos su gyvenamosios ar kitos paskirties patalpų vėdinimo sistemomis.
41. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose negali būti degių medžiagų ir skysčių parduotuvių, naudojančių ar laikančių degius skysčius buitinių paslaugų įmonių darbo, sandėliavimo patalpų.
42. Tvarkytojai gyvenamojoje aplinkoje organizuoja nuotekų tinklų avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, užlietų bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos išvalymą ir nukenksminimą.
43. Įmonių, visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų teritorijose ir patalpose draudžiama: laikyti nuodingas, užkrečiamąsias ligas sukeliančias medžiagas, kaupti naudotas taros pakuotes, baldus ir buitinės technikos įrenginius, maisto produktų ir kitas komunalines atliekas, skatinti parazitų ar graužikų veisimąsi, sukelti aplinkos užterštumą.
V SKYRIUS
KONTROLĖS VYKDYMO TVARKA IR ATSAKOMYBĖ
44. Taisyklių laikymąsi kontroliuoja Sveikatos apsaugos skyriaus inspektoriai, vadovaudamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. AD1‑3175 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus inspektorių veiklos aprašo patvirtinimo“.
45. Už Taisyklių pažeidimus pažeidėjai atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio nustatyta tvarka, jei pažeidimo pasekmės neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.