LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKOS TĘSTINUMO
2025 m. sausio 14 d. Nr. XV-102
Vilnius
pabrėždamas būtinybę išlaikyti Lietuvos Respublikos užsienio ir saugumo politikos krypties ir ilgalaikių prioritetų nuoseklumą bei veiksmų tęstinumą kaip valstybės gyvybinį interesą geopolitinių ir saugumo iššūkių akivaizdoje;
pažymėdamas, kad Lietuva, būdama demokratinių valstybių bendruomenės narė, savo užsienio ir saugumo politiką grindžia demokratinėmis vertybėmis bei pamatiniais tarptautinės teisės principais, siekdama tvarios ilgalaikės taikos ir saugumo regione ir pasaulyje užtikrinimo;
matydamas autoritarinių režimų keliamas grėsmes pasauliui, Europos žemynui ir Lietuvai ir tokių režimų vienijimąsi prieš demokratines bendruomenes;
pripažindamas tvirtą visuomenės paramą įgyvendinant prioritetinius užsienio ir saugumo politikos, iš narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO bei kitose tarptautinėse organizacijose kylančius tikslus;
pabrėždamas parlamentinės diplomatijos ir politinių partijų tarptautinių ryšių vaidmenį įtvirtinant Lietuvos užsienio ir saugumo politikos interesus,
kategoriškai smerkia neišprovokuotą ir neteisėtą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, lydimą plataus masto karinės invazijos, kurią aktyviai remia Baltarusija, Šiaurės Korėja ir kuriai aktyviai talkina Kinija, Iranas ir kiti autoritariniai režimai, taip pat smerkia beprecedentį Rusijos kišimąsi į kitų valstybių demokratinius procesus ir vidaus reikalus, sabotažo aktus Lietuvoje ir jos sąjungininkų teritorijoje, siekiant daryti įtaką jų vidaus ir užsienio politikai;
toliau įsipareigoja besąlygiškai remti Ukrainą, ginančią savo nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorijos vientisumą, apibrėžiamą pagal tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas, ir pasižada aktyviai dirbti su sąjungininkais, kad Ukrainai būtų teikiama visokeriopa politinė, karinė, humanitarinė, teisinė, ekonominė ir finansinė parama, būtų skiriamas nenutrūkstamas Ukrainos atstatymo finansavimas;
pabrėžia, kad vienintelė galima karo baigtis yra Ukrainos pergalė ir visiškas šalies teritorijos vientisumo atkūrimas bei saugumo garantijų suteikimas;
primena, kad Seimas 2023 m. rugsėjo 19 d. rezoliucijoje Nr. XIV-2167 „Dėl Ukrainos pakvietimo prisijungti prie NATO“ pritarė Ukrainos, kaip narystės NATO kriterijus atitinkančios valstybės, pakvietimui prisijungti prie Aljanso, todėl įsipareigoja vykdyti aktyvią parlamentinę diplomatiją siekdamas, kad visas Aljansas kuo greičiau priimtų sprendimą pakviesti Ukrainą tapti NATO valstybe nare;
įsipareigoja Ukrainos gynybos ir saugumo sektoriui kasmet skirti ne mažiau kaip 0,25 procento Lietuvos bendrojo vidaus produkto, kaip numatyta 2024 m. birželio 27 d. Briuselyje pasirašytame Lietuvos ir Ukrainos saugumo bendradarbiavimo susitarime;
pažymi, kad dėl Rusijos, Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimo kylančias karines grėsmes gali atsverti tik vieninga ir kariškai stipri NATO, o Aljanso pasirengimas atgrasyti ir gintis priklauso nuo visų jo narių indėlio ir ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bei ES gebėjimo kuo greičiau išvystyti savo gynybos pramonę;
įsipareigoja stiprinti nacionalines, europines ir tarptautines sankcijas Rusijai bei jos agresiją palaikančioms šalims, atskiroms įmonėms ar asmenims;
įsipareigoja, reaguodamas į Rusijos vykdomą karą Ukrainoje, geopolitinę saugumo padėtį Europoje, nuosekliai ir ambicingai didinti gynybos finansavimą – tam skirti ne mažiau kaip 3,5 procento šalies bendrojo vidaus produkto;
pabrėžia, kad pagrindinis šalies užsienio ir saugumo politikos prioritetas yra patikimos NATO atgrasymo ir gynybos laikysenos užtikrinimas Baltijos regione ir visoje rytinėje Aljanso dalyje, stiprinant NATO priešakines pajėgas, priimant nuolatinę Vokietijos brigadą, siekiant nepertraukiamo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinių pajėgų buvimo Lietuvoje, įgyvendinant rotacinį oro gynybos modelį, užtikrinant visą būtiną priimančiosios šalies paramą sąjungininkų pajėgoms Lietuvoje, taip pat kartu su NATO sąjungininkais stiprinant nuolatinę kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugą;
pažymi, kad tik principinga, ryžtinga ir efektyvi veikla sustiprins ES lyderystę geopolitinių sukrėtimų, konfliktų ir iššūkių paveiktame pasaulyje, todėl būtina stiprinti ES kolektyvinį indėlį į saugumą ir gynybą, ES ir NATO sąveiką, ES pasirengimą plėtrai, kritinės infrastruktūros apsaugą, konkurencingumą ir ekonominį saugumą, gerinti sprendimų priėmimo procesą ir siekti didesnio, nūdienos iššūkiams atremti pritaikyto ES daugiamečio biudžeto;
siekia plataus politinio sutarimo dėl veiklos prioritetų ir sklandaus valstybės institucijų darbo Lietuvai rengiantis ir 2027 m. pirmininkaujant ES Tarybai;
palaiko ES plėtros procesą Vakarų Balkanuose ir Rytų partnerystės valstybėse, laikantis ES sutartyse nustatytų valstybių stojimo kriterijų, ir pažymi, kad ES plėtros proceso sparta priklauso nuo šalių vykdomų reformų ir prisijungimo prie ES bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijų;
skiria ypatingą dėmesį Ukrainos ir Moldovos eurointegraciniams procesams bei šių šalių įstojimo į ES iki 2029 m. siekiui;
solidarizuojasi su sakartveliečiais, siekiančiais narystės euroatlantinėse struktūrose, kaip įtvirtinta Sakartvelo Konstitucijoje, ir laikosi nuostatų, išdėstytų Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 5 d. rezoliucijoje Nr. XV-27 „Dėl padėties Sakartvele ir Sakartvelo europinės ateities“;
akcentuoja ilgalaikius istorinius, tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįstus Lietuvos ir JAV saitus bei transatlantinių ryšių svarbą ir nepakeičiamumą; sutaria, kad JAV yra svarbiausios Lietuvos strateginės partnerės ir sąjungininkės, kurių karinė galia – esminis veiksnys užtikrinant Rusijos atgrasymą Baltijos jūros regione; įsipareigoja visokeriopai stiprinti Lietuvos strateginius santykius su JAV, plėsti politinį, parlamentinį dialogą ir bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikos klausimais ir stiprinti abipusiškai naudingą ekonominį, energetinį ir gynybinį dvišalį bei ES ir JAV bendradarbiavimą;
pažymi, kad Lietuvos ir Vokietijos partnerystė plėtojant dvišalius santykius, bendradarbiaujant ES ir NATO yra išskirtinės strateginės reikšmės; pabrėžia, kad stiprins parlamentinį bendradarbiavimą ypatingą dėmesį skiriant Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje iki 2027 m. pabaigos bei kitų Lietuvos politinių ir saugumo, ekonominių, kultūrinių interesų pristatymui ir gynimui Vokietijoje;
patvirtina, kad stiprins strateginę partnerystę su Lenkija, ypač gynybos ir saugumo politikos srityse, užtikrinant politinį bendradarbiavimą sprendžiant dvišalius ir regioninius klausimus, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui Liublino trikampio formatu;
pažymi, kad Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) formatas padeda spręsti svarbius regiono saugumo ir gynybos klausimus ir burti bendras iniciatyvas bei derinti pozicijas ES, NATO ir su kitais partneriais, todėl sieks dar glaudesnio bendradarbiavimo šia linkme;
pabrėžia Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, kurias sieja ilgamečiai istoriniai, politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai, strateginio dialogo svarbą ir įsipareigoja prisidėti prie ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo stiprinimo siekiant bendrų tikslų saugumo ir gynybos srityje Europos žemyne, ypatingą dėmesį skiriant Jungtinės Karalystės vadovaujamai Jungtinių ekspedicinių pajėgų stiprinimui;
pabrėžia Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės reikšmę ir poreikį stiprinti dvišalius saugumo, gynybos, ekonominius bei kultūrinius ryšius; remia Prancūzijos iniciatyvą didinti Europos saugumą stiprinant karinę paramą Ukrainai ir visapusišką bendradarbiavimą telkiant šią paramą;
laikosi nuomonės, kad Kinija, būdama esmine Rusijos agresijos prieš Ukrainą įgalintoja, tampa vis didesne grėsme Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, todėl pasisako už partnerystės su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis stiprinimą tiek dvišaliu, tiek NATO+ formatu ir ragina peržiūrėti ES politiką dėl Kinijos;
pasisako už tolesnį ekonominių, prekybinių ir kultūrinių ryšių su Taivanu plėtojimą;
pasisako už tolesnį strateginių politinių, ekonominių, saugumo, kultūrinių ryšių su Izraelio Valstybe ir pasaulio litvakų bendruomene plėtojimą;
įsipareigoja dėti visas pastangas kovoti už demokratiją, laisvės, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principus, kad autoritarinių režimų padaryti nusikaltimai neliktų be atsako, todėl akcentuoja tikslinės sankcijų ir jų įgyvendinimo politikos svarbą ir visapusės atsakomybės už karo nusikaltimus ir kitus sunkius tarptautinius nusikaltimus, įskaitant autokratinių valstybių vadovų, politinių ir karinių vadovybių patraukimą baudžiamojon atsakomybėn tarptautiniame teisme, neišvengiamumą;
pabrėžia būtinybę aktyviai veikti daugiašaliais formatais siekiant užkirsti kelią agresijai ir užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui bei spręsti svarbiausius globalios politikos klausimus, išsaugoti ir stiprinti tarptautine teise, taisyklėmis ir demokratinėmis vertybėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, didinti Rusijos, Baltarusijos ir jas remiančių šalių tarptautinę izoliaciją, užuot leidus šalims agresorėms manipuliuoti daugiašališkumo principu, siekti Lietuvos interesus atitinkančios ir efektyvesnės daugiašalės sistemos bei didinti Lietuvos įtaką tarptautinėse organizacijose;
patvirtina siekį ES lygmeniu įtvirtinti griežtą visų totalitarinių režimų nusikaltimų pasmerkimą, kovoti su dezinformacija ir Rusijos bandymais perrašyti istoriją, stiprinti švietimą apie Holokaustą, komunistinių, nacistinių ir kitų totalitarinių režimų nusikaltimus ir kovoti su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykanta nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;
visapusiškai remia demokratinę Baltarusijos opoziciją, siekdamas demokratinių pokyčių kaimyninėje valstybėje, kad Baltarusijoje įvyktų laisvi ir demokratiški rinkimai, būtų paleisti visi politiniai kaliniai, o dabartinis Baltarusijos autoritarinis režimas, Rusijos karo prieš Ukrainą sąjungininkas, būtų patrauktas atsakomybėn;
pabrėžia poreikį stiprinti ekonominę diplomatiją, skatinti lietuviškų prekių ir paslaugų eksportą, inovacijas, įvažiuojamąjį turizmą, krovinių ir keleivių srautus per Lietuvą, pritraukti užsienio investicijų, remti ir ginti Lietuvos verslo interesus Lietuvai svarbiose rinkose bei diversifikuoti prekybos partnerius ir tiekimo grandines, skatinti Lietuvos įmonių integraciją į vertės grandines ir glaudesnį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, siekiant užtikrinti šalies ekonominį augimą ir konkurencingumą;
pažymi Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo priemonių svarbą siekiant užsibrėžtų ambicingų tikslų palaikant santykius su Rytų Europos valstybėmis, ypač eurointegracijos, saugumo, atsparumo, junglumo ir ekonomikos plėtros srityse, taip pat plėtojant daugiašalį bendradarbiavimą ir savitarpio supratimą su trečiosiomis šalimis;
įsipareigoja užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos finansavimą, stiprinti veikiančias diplomatines atstovybes, įvertinus naujus poreikius plėsti diplomatinį atstovavimą, vadovaujantis diplomatinės tarnybos depolitizavimo ir profesionalumo kriterijais;
akcentuoja Lietuvos valstybės ir vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimo su Lietuvos diaspora svarbą siekiant aktyvesnio diasporos, ypač jaunosios kartos, įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą, skatinant Lietuvos gerovę ir saugumą, telkiant paramą Ukrainai, skatinant diasporos pilietinį aktyvumą, stiprinant lituanistinį švietimą, puoselėjant tautinę tapatybę, palengvinant grįžimo į Tėvynę sąlygas;
tiki, kad tik bendrai su visame pasaulyje išsisklaidžiusia Lietuvos tauta gali būti sukurta stipri ir vieninga Lietuvos valstybė globalių iššūkių pasaulyje.