Nr. DOK-4608
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04734-2023-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2024 m. gruodžio 30 d. paduotu ieškovo D. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei VšĮ „Limeza“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai pažeidė CPK 414 straipsnio 3 dalį, nes ieškovo formuluotas reikalavimas dėl Valstybinės darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ar pripažinimo netekusiu galios teismų turėjo būti prilyginamas ieškovo reikalavimui dėl pačios taikos sutarties pripažinimo negaliojančia.
2. Teismai nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo siekiamas rezultatas, tikslas byloje buvo aiškus visiems proceso dalyviams, todėl tuo turėjo remtis teismai identifikuodami ieškinio pagrindą ir dalyką.
3. Bylą nagrinėję teismai neatliko išsamios visapusės bylos medžiagos analizės ir situacijos teisinės kvalifikacijos, netaikė teisės normų, kurias turėjo taikyti nagrinėjamoje situacijoje, neatliko jų aiškinimo ir taikymo (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Šis pažeidimas lėmė pareiškėjo teisės į teisingą teismą pažeidimą, neteisingą bylos išsprendimą, todėl yra pagrindas peržiūrėtinus sprendimus panaikinti.
4. Byla buvo išnagrinėta neteisingai, nes buvo ribojamos galimybės ieškovui vykdyti pareigą ir kartu naudotis teise įrodinėti savo poziciją byloje, teikti įrodymus (CPK 42 straipsnis, 178 straipsnis). Teismui atmetus prašymą dėl dokumentų prijungimo remiantis formaliais pagrindais, nebuvo pašalintas pirmosios instancijos teismo procesinio pobūdžio pažeidimas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.