LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

 

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2016 M. BIRŽELIO  20 D. ĮSAKYMO NR. V-549 „DĖL NACIONALINĖS MOKSLO PROGRAMOS „Modernybė Lietuvoje“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

 

2020 m. liepos 2 d. Nr. V-1005

Vilnius

 

 

 

 

P a k e i č i u Nacionalinę mokslo programą „Modernybė Lietuvoje“, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-549 „Dėl Nacionalinės mokslo programos „Modernybė Lietuvojepatvirtinimo“:

1.   Pakeičiu 29 punktą ir išdėstau jį taip:

29. Programa finansuojama atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Tarybai ir kitų teisėtų finansavimo šaltinių. Numatomas Programos uždavinių ir priemonių įgyvendinimo laikotarpis – 2017–2022 metai. Preliminarus lėšų poreikis Programos uždaviniams ir priemonėms pateiktas Programos priede.

2.  Pakeičiu priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                                         Algirdas Monkevičius

 

 

Nacionalinės mokslo programos „Modernybė Lietuvoje“

priedas

 

 

 

NACIONALINĖS MOKSLO PROGRAMOS „MODERNYBĖ LIETUVOJE“

ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

 

Programos uždavinys

Uždavinio priemonės

Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. eurų

2017

metais

2018

metais

2019

metais

2021 metais

2022 metais

Iš viso

1. Atlikti fundamentinius modernybės sampratų, modernybės, modernėjimo ir modernizacijos reiškinių ir procesų Lietuvoje tyrimus, atsižvelgiant į „daugeriopų modernybių“ aibę; šiuose tyrimuose taikyti teorines, lyginamąsias bei tarpdisciplinines prieigas ir inovatyvius metodus; kompleksiškai tirti kultūros modernėjimo veiksnius ir procesus, modernios kultūros pavidalus, modernaus žmogaus formavimąsi, jo kultūrinę ir meninę raišką.

1.1. Nagrinėti filosofines ir teorines modernybės reiškinio formavimosi prielaidas, įvairius modernybės konceptualizacijos būdus;

1.2. Tirti moderniųjų vertybių, idėjų, normų, kultūros kodų, praktinių nuostatų formavimąsi ir įvairialypius jų aspektus; nagrinėti tradicinės bendruomenės ir moderniosios visuomenės idėjų sąveikas ir kaitą vėlyvosios modernybės ir globalizacijos sąlygomis.

1.3. Tirti kultūros, kalbos, literatūros, raštijos, meninės kūrybos kaitą ir modernėjimo prielaidas bei ištakas; moderniųjų estetinių krypčių formavimąsi, raidą ir raišką literatūroje ir mene; analizuoti meno, grožio bei kultūros sampratų pokyčius modernybėje ir jų kritinę refleksiją; analizuoti vizualiosios kultūros, masinės kultūros ir kultūrinių bei kūrybinių industrijų reiškinius; tirti modernizacijos poveikį visuomenės mentalitetui, kalbai ir kultūrai; nagrinėti tradicinių kultūros formų pokyčius ir raišką modernėjančioje visuomenėje; tirti modernios kultūrinės sistemos klostymąsi ir funkcionavimą; tirti kultūrinės atminties ir kultūrinės savasties interpretavimo, išraiškos ir sklaidos pavidalus, kultūrinės rezistencijos formas ir jų įtaką individo savivokai;

1.4. Tirti modernaus žmogaus formavimo(si), jo savivokos, pasaulėjautos, kultūrinės, mokslinės ir meninės raiškos ypatumus, emancipacijos aspektus, individualizmo raiškos formas; analizuoti švietimą ir ugdymą mokymo, šeimos ir valstybės sąveikos atžvilgiu, socialinio ir ideologinio konstravimo veiksnius ir jų sąveiką; tirti krikščioniškųjų Bažnyčių, įvairių religinių bendruomenių ir religinių tikėjimų vietą bei vaidmenį visuomenės ir individo modernėjimo procesuose.

427

427

427

500

700

2481

Programos uždavinys

 

 

Uždavinio priemonės

Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. eurų

2017

metais

2018

metais

2019

metais

2021 metais

2022 metais

Iš viso

2. Nagrinėti socialines, ekonomines ir politines modernėjimo sąlygas ir jų poveikį visuomenės ir kultūros raidai; atlikti modernios valstybės, politinės bei tautinių bendruomenių istorinius ir lyginamuosius tyrimus, atskleisti modernių politinių idėjų ir struktūrų, politinės ir pilietinės kultūros pavidalus bei jų sklaidą.

2.1. Tirti urbanizacijos ir industrializacijos procesus, miesto ir kaimo santykių kaitą, naujų ekonominių veiklos formų, institucijų ir veiksnių atsiradimą bei poveikį visuomenei ir kultūrai, nagrinėti kapitalistinę ir socialistinę ūkių sistemas; gyventojų socialinį mobilumą ir migraciją, demografinius pokyčius, šeiminius ir lyčių santykius;

2.2. Tirti tradicinių bendruomeninių, socialinių grupių, kolektyvinės ir individualios tapatybės kaitą, modernių socialinių ryšių formavimąsi ir kaitą klostantis pliuralistinei moderniosios visuomenės struktūrai; nagrinėti žmogaus teisių ir laisvių įtvirtinimo bei asmens orumo refleksijos įtaką individų savivokai ir statusui;

2.3. Tirti visuomenės organizavimosi būdus ir formas Lietuvoje ir diasporoje; tirti politinės ir pilietinės kultūros formavimosi bruožus; pilietinės visuomenės ir politinės valdžios tarpusavio santykius; tirti nacionalinės idėjos, modernių tautų ir tautinės tapatybės formavimąsi ir raidą Lietuvoje, etninius procesus ir tarpetninius santykius; nagrinėti modernios valstybės formavimosi sąlygas, modernybės politinių idėjų ir ideologijų radimąsi ir raišką;  valstybės institucijų formavimąsi ir raidą; moderniosios demokratijos formas; tirti sovietinio totalitarizmo bruožus ir pasipriešinimo jam būdus.

314

314

314

400

600

1942

Iš viso:

741

741

741

900

1300

4423

______________________