LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2016 M. BIRŽELIO 20 D. ĮSAKYMO NR. V-549 „DĖL NACIONALINĖS MOKSLO PROGRAMOS „Modernybė Lietuvoje“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. liepos 2 d. Nr. V-1005
Vilnius
P a k e i č i u Nacionalinę mokslo programą „Modernybė Lietuvoje“, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-549 „Dėl Nacionalinės mokslo programos „Modernybė Lietuvoje“ patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 29 punktą ir išdėstau jį taip:
„29. Programa finansuojama atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Tarybai ir kitų teisėtų finansavimo šaltinių. Numatomas Programos uždavinių ir priemonių įgyvendinimo laikotarpis – 2017–2022 metai. Preliminarus lėšų poreikis Programos uždaviniams ir priemonėms pateiktas Programos priede.“
Nacionalinės mokslo programos „Modernybė Lietuvoje“
priedas
NACIONALINĖS MOKSLO PROGRAMOS „MODERNYBĖ LIETUVOJE“
ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
Programos uždavinys |
Uždavinio priemonės |
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. eurų |
||||||||||
2017 metais |
2018 metais |
2019 metais |
2021 metais |
2022 metais |
Iš viso |
|||||||
1. Atlikti fundamentinius modernybės sampratų, modernybės, modernėjimo ir modernizacijos reiškinių ir procesų Lietuvoje tyrimus, atsižvelgiant į „daugeriopų modernybių“ aibę; šiuose tyrimuose taikyti teorines, lyginamąsias bei tarpdisciplinines prieigas ir inovatyvius metodus; kompleksiškai tirti kultūros modernėjimo veiksnius ir procesus, modernios kultūros pavidalus, modernaus žmogaus formavimąsi, jo kultūrinę ir meninę raišką. |
1.1. Nagrinėti filosofines ir teorines modernybės reiškinio formavimosi prielaidas, įvairius modernybės konceptualizacijos būdus; 1.2. Tirti moderniųjų vertybių, idėjų, normų, kultūros kodų, praktinių nuostatų formavimąsi ir įvairialypius jų aspektus; nagrinėti tradicinės bendruomenės ir moderniosios visuomenės idėjų sąveikas ir kaitą vėlyvosios modernybės ir globalizacijos sąlygomis. 1.3. Tirti kultūros, kalbos, literatūros, raštijos, meninės kūrybos kaitą ir modernėjimo prielaidas bei ištakas; moderniųjų estetinių krypčių formavimąsi, raidą ir raišką literatūroje ir mene; analizuoti meno, grožio bei kultūros sampratų pokyčius modernybėje ir jų kritinę refleksiją; analizuoti vizualiosios kultūros, masinės kultūros ir kultūrinių bei kūrybinių industrijų reiškinius; tirti modernizacijos poveikį visuomenės mentalitetui, kalbai ir kultūrai; nagrinėti tradicinių kultūros formų pokyčius ir raišką modernėjančioje visuomenėje; tirti modernios kultūrinės sistemos klostymąsi ir funkcionavimą; tirti kultūrinės atminties ir kultūrinės savasties interpretavimo, išraiškos ir sklaidos pavidalus, kultūrinės rezistencijos formas ir jų įtaką individo savivokai; 1.4. Tirti modernaus žmogaus formavimo(si), jo savivokos, pasaulėjautos, kultūrinės, mokslinės ir meninės raiškos ypatumus, emancipacijos aspektus, individualizmo raiškos formas; analizuoti švietimą ir ugdymą mokymo, šeimos ir valstybės sąveikos atžvilgiu, socialinio ir ideologinio konstravimo veiksnius ir jų sąveiką; tirti krikščioniškųjų Bažnyčių, įvairių religinių bendruomenių ir religinių tikėjimų vietą bei vaidmenį visuomenės ir individo modernėjimo procesuose. |
427 |
427 |
427 |
500 |
700 |
2481 |
|||||
Programos uždavinys
|
Uždavinio priemonės |
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. eurų |
||||||||||
2017 metais |
2018 metais |
2019 metais |
2021 metais |
2022 metais |
Iš viso |
|||||||
2. Nagrinėti socialines, ekonomines ir politines modernėjimo sąlygas ir jų poveikį visuomenės ir kultūros raidai; atlikti modernios valstybės, politinės bei tautinių bendruomenių istorinius ir lyginamuosius tyrimus, atskleisti modernių politinių idėjų ir struktūrų, politinės ir pilietinės kultūros pavidalus bei jų sklaidą. |
2.1. Tirti urbanizacijos ir industrializacijos procesus, miesto ir kaimo santykių kaitą, naujų ekonominių veiklos formų, institucijų ir veiksnių atsiradimą bei poveikį visuomenei ir kultūrai, nagrinėti kapitalistinę ir socialistinę ūkių sistemas; gyventojų socialinį mobilumą ir migraciją, demografinius pokyčius, šeiminius ir lyčių santykius; 2.2. Tirti tradicinių bendruomeninių, socialinių grupių, kolektyvinės ir individualios tapatybės kaitą, modernių socialinių ryšių formavimąsi ir kaitą klostantis pliuralistinei moderniosios visuomenės struktūrai; nagrinėti žmogaus teisių ir laisvių įtvirtinimo bei asmens orumo refleksijos įtaką individų savivokai ir statusui; 2.3. Tirti visuomenės organizavimosi būdus ir formas Lietuvoje ir diasporoje; tirti politinės ir pilietinės kultūros formavimosi bruožus; pilietinės visuomenės ir politinės valdžios tarpusavio santykius; tirti nacionalinės idėjos, modernių tautų ir tautinės tapatybės formavimąsi ir raidą Lietuvoje, etninius procesus ir tarpetninius santykius; nagrinėti modernios valstybės formavimosi sąlygas, modernybės politinių idėjų ir ideologijų radimąsi ir raišką; valstybės institucijų formavimąsi ir raidą; moderniosios demokratijos formas; tirti sovietinio totalitarizmo bruožus ir pasipriešinimo jam būdus. |
314 |
314 |
314 |
400 |
600 |
1942 |
|||||
Iš viso: |
741 |
741 |
741 |
900 |
1300 |
4423 |
||||||
______________________