Administracinė byla Nr. A-274-552/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02257-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 24.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 21RE1-139 (AG1-101/09-2023) (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovus tenkinti jos 2023 m. kovo 27 d. ir 2023 m. balandžio 17 d. prašymus skirti jai socialinį būstą.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Komisijos Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Komisija netinkamai ir neteisingai įvertino faktinę ginčo situaciją ir pateiktus dokumentus. Pareiškėja 2023 m. kovo 27 d. Kauno miesto savivaldybės tarybai (toliau – ir Taryba) pateikė prašymą suteikti galimybę jai išsinuomoti iš Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) socialinį būstą su atskirais patogumais. Pareiškėja taip pat 2023 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į Tarybą ir Kauno miesto merą dėl prašymo, pateikto 2023 m. kovo 27 d. Taryba pareiškėjos prašymus persiuntė nagrinėti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinės paramos skyriui, kuris atsisakė juos tenkinti.
3. Pareiškėja teigė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 8 dalies 10 punktu, asmenims, likusiems be tėvų globos, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo namus, Tarybos nustatyta tvarka ir ne eilės tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą (toliau – ir Sąrašas) asmenims bei šeimoms, jeigu šie neturi Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise jiems priklausančio kito būsto. Pareiškėja tvirtino tokį statusą turinti, todėl jos prašymai turėjo būti tenkinti.
5. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad pareiškėja pateikė 2023 m. kovo 27 d. ir 2023 m. balandžio 17 d. prašymus-pareiškimus, prašydama išnuomoti jai socialinį būstą su atskirais patogumais. Administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – ir Skyrius) 2023 m. balandžio 26 d. raštu informavo pareiškėją, kad Administracija teikia paramą būstui išsinuomoti vadovaudamasi Įstatymu ir Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-218 „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Šiuo raštu pareiškėja buvo informuota, kad ji pasinaudojo Savivaldybės teikiama pagalba apsirūpinant gyvenamuoju būstu, nes pareiškėjai ir jos dukrai 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuomos sutartimi Nr. SRK-0504 (toliau – ir Sutartis) buvo išnuomotos 17,81 kv. m bendrojo ploto su bendrojo naudojimo patalpomis gyvenamosios patalpos bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja nuo 2010 m. liepos 14 d. buvo įrašyta į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), tačiau nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos už 2016 metus ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymu buvo išbraukta iš minėto Sąrašo. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė naują prašymą įrašyti ją į šį Sąrašą. Prašymas tenkintas ir pareiškėjos eilės numeris Sąraše yra 176. Pareiškėjai išaiškinta, kad socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo, įvertinus asmenų buvimo Sąraše laikotarpį.
6. Atsakovai pažymėjo, jog pagal Įstatymo 16 straipsnio 7 dalį, socialinis būstas nuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpį. Asmenims ir šeimoms, gyvenantiems savivaldybės išnuomotame socialiniame būste ir turintiems teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą, jeigu asmuo ar šeimos narys tampa neįgaliuoju ir dėl judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų jam (šeimai) turi būti nuomojamas specialiai pritaikytas socialinis būstas, toks socialinis būstas suteikiamas nesilaikant eiliškumo. Įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje reglamentuojami atvejai, kai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, tačiau pareiškėja nepatenka nė į vieną iš šioje teisės normoje nurodytų atvejų.
7. Atsakovai nurodė, kad Administracija, teikdama socialinę paramą, privalo vadovautis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principais, iš kurių esminiai yra lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principai. Lygiateisiškumo principas reiškia, jog parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę (1 punktas). Socialinio teisingumo principas reiškia, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens bei šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius (2 punktas). Jeigu Administracija suteiktų pareiškėjai, kuri neatitinka Įstatyme nustatytų reikalavimų, socialinį būstą ne eilės tvarka, taip pažeistų kitų asmenų ir šeimų lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principus socialinės paramos teikimo procese.
8. Atsakovų vertinimu, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, o Komisija pagrįstai netenkino tiek pareiškėjos prašymo panaikinti Administracijos Skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 62-5-1349, tiek ir išvestinių pareiškėjos skundo reikalavimų.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. spalio 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjos V. M. skundą.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2023 m. kovo 27 d. ir 2023 m. balandžio 17 d. Savivaldybei pateikė prašymus-pareiškimus, kuriais prašė išnuomoti socialinį būstą su atskirais patogumais. Administracijos Skyrius 2023 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 62-5-1349 „Dėl prašymo“ informavo pareiškėją, kad Administracija teikia paramą būstui išsinuomoti vadovaudamasi Įstatymu ir Aprašu, o kadangi pareiškėja jau pasinaudojo Savivaldybės teikiama pagalba apsirūpinant gyvenamuoju būstu (pareiškėjai bei jos dukrai 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuomos sutartimi Nr. SRK-0504 išnuomotos 17,81 kv. m bendrojo ploto su bendrojo naudojimo patalpomis gyvenamosios patalpos bendrabutyje), jos prašymas netenkintas. Pareiškėja nuo 2010 m. liepos 14 d. buvo įrašyta į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, tačiau nepateikė Gyventojų turto deklaracijos už 2016 metus ir Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. A1-919 buvo išbraukta iš Sąrašo. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė naują prašymą įrašyti ją į Sąrašą, kuris buvo tenkintas. Pareiškėja su nepilnamete dukra įrašyta į Sąrašą, jos eilės numeris Sąraše – 176. Pareiškėja apskundė Administracijos Skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 62-5-1349 „Dėl prašymo“ Komisijai, kuri 2023 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 21RE1-139(AG1-101/09-2023) atmetė jos skundą.
11. Teismas įvertino ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir nustatė, jog pareiškėja prašymą grindė Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 10 punktu, numatančiu, kad Tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, asmenims bei šeimoms, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto ir jeigu su jais per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl paramos būstui išsinuomoti dienos nebuvo nutraukta socialinio būsto nuomos sutartis dėl jos sąlygų pažeidimo šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 5–7 punktuose numatytais atvejais – likusiems be tėvų globos asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos. Teismas vertino, jog Įstatymo 16 straipsnio 8 dalis reglamentuoja atvejus, kai Tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, tačiau pareiškėja nepatenka nė į vieną iš nurodytų atvejų. Teismas pažymėjo, jog Administracija, teikdama socialinę paramą, privalo vadovautis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principais, iš kurių esminiai yra lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principai. Jeigu Administracija suteiktų pareiškėjai, kuri neatitinka Įstatyme įtvirtintų reikalavimų, socialinį būstą ne eilės tvarka, būtų pažeisti kitų asmenų ir šeimų lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principai socialinės paramos teikimo procese.
12. Teismas nurodė, jog atsakovai, vertindami pareiškėjos 2023 m. kovo 27 d. ir 2023 m. balandžio 17 d. prašymus, pagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimu dėl pareiškėjos nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo buvo patikslinti pareiškėjos šeimos duomenys Sąraše. Taigi, byloje nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 10 punkto reikalavimus, ir kurie sudarytų sąlygas pareiškėjai išnuomoti būstą ne eilės tvarka, Administracijos Skyriaus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas bei nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus.
III.
13. Pareiškėja V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
14. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, nurodytų pareiškėjos skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose, esančiuose šioje administracinėje byloje. Pareiškėja taip pat laikosi pozicijos, jog nagrinėjant jos užvestas administracines bylas teismuose Nr. eI3-143-422/2023 ir Nr. I3-9835-423/2023 teismai turėjo sujungti šias bylas į vieną bylą.
15. Atsakovai Administracija ir Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovai, pakartodami atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytas faktines bylos aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei išdėstytus argumentus, nesutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais, jų nuomone, nepagrįstais argumentais. Atsakovai laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai nurodė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja atitinka Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 10 punkto reikalavimus, kurie sudarytų sąlygas pareiškėjai nuomoti būstą ne eilės tvarka, ir dėl to Administracijos Skyriaus sprendimą Nr. 62-5-1349 pripažino pagrįstu ir teisėtu. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nėra šiuo atveju pagrindo naikinti Komisijos Sprendimą, o visus kitus pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus pagrįstai pripažino pertekliniais ir nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, todėl toks teismo sprendimas turi būti paliktas nepakeistas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Komisijos Kauno apygardos skyriaus Sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Administracijos Skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 62-5-1349 panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti atsakovus tenkinti pareiškėjos 2023 m. kovo 27 d. ir 2023 m. balandžio 17 d. prašymus išnuomoti jai socialinį būstą ne eilės tvarka.
18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Komisijos Kauno apygardos skyriaus Sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Administracijos Skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 62-5-1349 panaikinimo, yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėja neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 10 punkte įtvirtintų reikalavimų, sudarančių pagrindą pareiškėjai išnuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka.
19. Pareiškėja, laikydamasi priešingos pozicijos, apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Prieš pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015). Todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų ir nepateikia jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neįvertino visų aplinkybių ar neteisingai taikė joms teisės normas. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytus jos gyvenimo faktus, aplinkybes, susijusias su savivaldybės socialinio būsto suteikimu, vadovavosi aktualiais teisės aktais, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT suformuota praktika ir pasisakė dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo. Pareiškėja apeliaciniame skunde tik abstrakčiai teigia, kad pagal Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 10 punktą ji turi teisę nuomotis socialinį būstą ne eilės tvarka, o šios teisės nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neleidžia įgyvendinti, tačiau nenurodo, kokių konkrečių aplinkybių, anot pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kurios būtų reikšmingos teisingai išspręsti kilusį ginčą, ir kaip jos turėjo būti įvertintos atsižvelgiant į surinktus įrodymus.
23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo sujungti administracines bylas Nr. eI3-143-422/2023 ir Nr. I3-9835-423/2023 ir jas nagrinėti kartu. ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame pačiame teisme yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas (prašymas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos sujungti į vieną bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pažymėjęs, jog šis straipsnis nustato teismo teisę, bet ne pareigą sujungti bylas, o proceso dalyvių prašymai dėl bylų sujungimo teismui nėra privalomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-70/2014, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-371/2014, 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-150/2014). Pažymėtina, kad apeliantės minimas administracines bylas sieja tik bylos šalių tapatumas, tačiau jose ginčijami skirtingi atsakovo aktai (veiksmai). Šios bylos nagrinėjimo eiga ir bylos medžiaga nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas sujungti šią bylą su kita pareiškėjos nurodyta administracine byla turėjo neigiamos įtakos šio administracinio proceso koncentruotumui bei operatyvumui.
24. Pareiškėjos teisės nuomotis socialinį būstą apimtis ir sąlygos yra detaliai aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-139-552/2020 ir 2024 m. sausio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-313-1188/2024. Šiose bylose buvo nagrinėjamas Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų, susijusių su socialinio būsto suteikimu pareiškėjos šeimai 2019-2022 metais, teisėtumas ir pripažinta, kad pareiškėja nepatenka į asmenų, nurodytų Įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje, ratą. Nagrinėjamoje byloje jokių naujų faktinių aplinkybių, išplečiančių minėtos teisės apimtį ar suteikiančių pareiškėjai kitokių privilegijų, lyginant su kitais socialinio būsto laukiančiais asmenimis, nenustatyta. Priešingai, Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjos nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta ne su motina, todėl nebetenka teisinės reikšmės pareiškėjos argumentai, susiję su vaiko teisių užtikrinimu.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.