<Adresatas>

HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL NETIESŲ HIDROGRAFINIO DRAUSTINIO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2016 m. gruodžio 12 d. Nr. D1-874

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktu:

1. T v i r t i n u Netiesų hidrografinio draustinio gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. P a v e d u:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

2.2.1. užtikrinti lėšų planavimą priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija;

2.2.2. iki 2017 m. kovo 31 d. užtikrinti saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių, nurodytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įregistravimą Saugomų rūšių informacinėje sistemoje;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Druskininkų miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, reikalingų finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą.

Laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Kęstutis Trečiokas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-874

NETIESŲ HIDROGRAFINIO DRAUSTINIO GAMTOTVARKOS PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Netiesų hidrografinio draustinio gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas daliai vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus – Dainavos giria ir daliai paukščių apsaugai svarbios teritorijos (toliau – PAST) – Dainavos giria, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Šiam Gamtotvarkos planui parengta pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje http://gamtotvarka.am.lt.

II SKYRIUS

TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Teritorija, kuriai parengtas Gamtotvarkos planas (toliau – teritorija), yra Alytaus apskrities Varėnos rajono savivaldybės Merkinės seniūnijoje. Pagal Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemą (ribų ir tvarkymo planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“, teritorija patenka į konservacinio funkcinio prioriteto zoną – apima Netiesų hidrografinį draustinį. Draustinio steigimo tikslas – saugoti Apsingės ir Kempės upelių bei Netiesų ežerėlių sistemos hidrografinę struktūrą su šaltiniais ir būdingomis ekosistemomis, Europos Bendrijos svarbos 3150 Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, 9010 *Vakarų taigos, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91T0 *Kerpinių pušynų buveinėmis, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių, ypač ūdros (Lutra lutra), mažosios nėgės (Lampetra planeri), kūjagalvio (Cotus gobio), didžiojo auksinuko (Lycaena dispar), pelkinės uolaskėlės (Saxifraga hirculus), dvilapio purvuolio (Liparis loeselii), žvilgančiosios riestūnės (Hamatocaulis vernicosus) populiacijomis, miškinės plikaplaiskės (Neottianthe cuculata), mažosios suktenės (Vertigo angustior), gervės (Grus grus), jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) buveinėmis.

Teritorijos miškai priskirti VĮ Druskininkų miškų urėdijos Merkinės girininkijai. Bendras teritorijos plotas yra 454,3 ha.

Vietovė pasižymi raižytu reljefu, kuriam būdinga vidutinė vertikalioji sąskaida, kalvotas ir išreikštų slėnių kraštovaizdis. Teritorija išsidėsčiusi Merkinės terasuoto Nemuno klonio, kurį vizualiai paįvairina išsidėstę ežerėliai, pelkės ir nedideli upeliai, reljefe. Draustinio kalvotą reljefą supa taip pat vaizdingas raižytas, fliuvioglacialinių procesų suformuotas reljefas.

Teritorijoje yra keli augalijos kompleksai. Didžiausią plotą užima miškai – 76,2 proc., mišku apaugusios pelkės – 6,4 proc., atviros pelkės – 5,5 proc., žemės ūkio naudmenos – 6,0 proc., vandenys – 5,1 proc., užstatytos teritorijos užima 1,0 proc. Netiesų hidrografinis draustinis patenka į Rudnios, Apsingės, Netiesų, Maksimonių ir Samūniškių kaimų teritorijas. Teritorijos miškai yra priskiriamai III miškų grupei – apsauginiams miškams.

Netiesų hidrografinis draustinis yra reikšmingas Lietuvos Respublikos gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo elementas, kuris patenka į europinę ir nacionalinę svarbą turintį Nemuno vidurupio migracijos koridoriaus ruožą Liškiavos-Panaros-Merkinės-Panemunės atkarpoje.

Teritorija užima dalį Dainavos girios BAST, kuri įtraukta į Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“. Teritorijoje aptinkamos šios Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir rūšys, kurias siekiama išsaugoti Dainavos girios BAST: 9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai, 91E0 *Aliuviniai miškai ir 91T0 Kerpiniai pušynai, pelkinė uolaskėlė, dvilapis purvuolis, smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius), vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens), žvilgančioji riestūnė, ūdra, salatis (Aspius aspius) ir didysis auksinukas.

Teritorija taip pat patenka į Dainavos girios PAST, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“. PAST skirta 7 paukščių rūšių apsaugai, iš kurių 4 aptinkamos teritorijoje: lututė (Aegolius funereus), lėlys (Caprimulgus europaeus), tulžys (Alcedo atthis) ir lygutė (Lullula arborea).

Gamtotvarkos plano rengimo metu teritorijoje buvo nustatyti ir kartografuoti 7 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, bendrai užimantys 161,0 ha plotą, iš jų 3 buveinių tipai – 3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės ir 9180 *Griovų ir šlaitų miškai – inventorizuoti naujai:

3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis. Buveinė būdinga visiems 6 Netiesų hidrografinio draustinio ežerams. Ypač gerai ši buveinė išreikšta Pakampio, Balažerio ir Dumblio ežeruose. Bendras buveinės užimamas plotas – 22,7 ha, jos apsaugos būklė palanki;

7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buveinė vyrauja Kempės upelio slėnyje ir užima 37,9 ha plotą. Mažesni pelkes maitinantys šaltiniai aptikti daugelyje slėnio vietų, jų vandentakas žymi šluotelinės viksvos kupstai. Pačios šaltiniuotos pelkės didelius plotus užima Pakampio ir Balažerio paežerėse, taip pat Kempės slėnyje tarp Balažerio ir Dumblio ežero. Praeityje šienauti žemapelkių plotai daugelyje vietų gausiai apaugo nendrėmis ir kita augalija;

9010 *Vakarų taigos buveinė teritorijoje užima 27,8 ha plotą, jos būklė nepalanki-nepakankama, nes dėl intensyvaus miško naudojimo tik dalis miškų atitinka amžiaus ir natūralumo kriterijus, taikomus šioms buveinėms: juose trūksta negyvos medienos, medynai vienaamžiai, mažas mozaikiškumas. Buveinės, atitinkančios 9010 *Vakarų taigos kriterijus, dažniausiai telkiasi šiaurinės ekspozicijos Kempės slėnio šlaituose, kur dėl sudėtingesnio ūkininkavimo daugiau išliko charakteringų požymių;

9080 *Pelkėtų lapuočių miškų buveinės susitelkusios siauromis juostomis Kempės bei Apsingės upelių pakrantėse, taip pat šaltiniuotose Kempės slėnio pašlaitėse atskirdami žemapelkių buveines nuo šlaituose augančių pušynų. Juodalksnynų būklė gera, nors tipiška pelkėtų lapuočių miškų struktūra (dideli ryškūs kupstai) nėra ryškiai išreikšta. Apsingės slėnio juodalksnynai jaunesni, šiek tiek paveikti sausinimo. Buveinės plotas – 43,5 ha, apsaugos būklė palanki;

9180 *Griovų ir šlaitų miškų buveinė teritorijoje užima 6,1 ha plotą ir yra labai reta šiame krašte, sutinkama tik keliose Nemuno slėnio vietose. Buveinės apsaugos būklė palanki;

91E0 *Aliuvinių miškų buveinei priskirtas tik vienas sklypas Apsingės žemupyje, užimantis 0,5 ha plotą. Buveinės struktūra ir apsaugos būklė palanki;

91T0 Kerpinių pušynų buveinės nėra dažnos ir telkiasi pietinės ekspozicijos šlaituose, taip pat slėnio viršutinėse terasose ir užima 22,4 ha plotą. Buveinėse trūksta negyvos medienos, medynai vienaamžiai, mažas mozaikiškumas. Jų apsaugos būklė nepalanki-nepakankama ir dėl natūralių sukcesinių procesų, nes kai nėra natūralių pažaidų, paklotėje kaupiasi humusas ir įsivyrauja žaliosios samanos, mažėja kerpių plotai.

Teritorijoje registruotos 45 augalų ir gyvūnų rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių sąrašas; SRS). Aptikta 31 Europos Bendrijos svarbos rūšis, iš jų 15 rūšių, įtrauktos į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2010 L 20, p.7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau – Paukščių direktyva), I priedą ir 16 rūšių, įrašytų į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau – Buveinių direktyva), II ir (ar) IV priedus.

Teritorijoje nustatyta 1 samanų, 1 sporinių induočių ir 17 žiedinių augalų rūšių, įrašytų į Saugomų rūšių sąrašą, 5 iš jų – smiltyninis gvazdikas, vėjalandė šilagėlė, dvilapis purvuolis, pelkinė uolaskėlė ir žvilgančioji riestūnė, įrašytos į Buveinių direktyvos II priedą:

Statusis atgiris (Huperzia selago). Paplitęs tinkamose buveinėse, populiacijos negausios, bet dažnos, apsaugos būklė palanki;

Kalninė arnika (Arnica montana). Sporadiškai išplitusi keliose radavietėse, populiacijos negausios, po kelis – keliolika kerų. Apsaugos būklė palanki, nes dažniausiai plinta vegetatyviškai;

Aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii). Reta, auga paslėnio juodalksnynuose, populiacijos gausios, gyvybingos, apsaugos būklė palanki;

Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata). Labai reta, aptikta 739 kv. šaltiniuotoje Pakampio ežero pelkėje, apsaugos būklė nepalanki-nepakankama, nes gresia išnykimas dėl užaugimo sumedėjusia augalija;

Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata). Gausiai paplitusi visose šaltiniuotose Kempės slėnio pelkėse, populiacija gausi, apsaugos būklė palanki;

Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia). Retesnė nei raudonoji gegūnė, bet paplitusi visose šaltiniuotose Kempės slėnio pelkėse, populiacija gausi, apsaugos būklė palanki;

Gelsvoji gegūnė (Dactylorhiza ochroleuca). Keli egzemplioriai aptikti Pakampio paežerės pelkėje, apsaugos būklė nepalanki-nepakankama, nes gresia išnykimas dėl užaugimo sumedėjusia augalija;

Smiltyninis gvazdikas. Rastas 739 kv. pakelės sauso pušyno pakraštyje, populiacija tik iš kelių kerelių, apsaugos būklė nepalanki-nepakankama, ateityje gali išnykti dėl sukcesinių procesų;

Lieknasis švylys (Eriophorum gracile). Rasti tik keli augalai viksvinėje žemapelkėje 737 kv. netoli Rudnios kaimo, apsaugos būklė nepalanki-nepakankama, nes augavietė užauga karklais;

Miškinė monažolė (Glyceria nemoralis). Sutinkama šaltiniuotose Kempės upelio pakrantėse 738 kv., Balažerio šaltiniuose 737 kv., apsaugos būklė palanki;

Pelkinė laksva (Hammarbya paludosa). Keli egzemplioriai aptikti Pakampio ežero žemapelkėje 739 kv., apsaugos būklė nepalanki-nepakankama, ateityje gali išnykti dėl sukcesinių procesų;

Dvilapis purvuolis. Kempės slėnio pelkėse aptikta gausiausia populiacija Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Rastas 736 ir 737 kv., iš viso 4 radavietėse, apsaugos būklė nepalanki-nepakankama, ateityje gali išnykti dėl sukcesinių procesų;

Miškinė plikaplaiskė. Rūšies populiacija yra viena gausiausių Lietuvoje. Ją sudaro nuo 10 iki 75 egzempliorių, kurie telkiasi Kempės slėnio šlaito pušyne 736 kv., piečiau Rudnios kaimelio. Apsaugos būklė nepalanki-nepakankama dėl augavietėje sutankėjusio trako ir medyno. Rūšis įtraukta į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (toliau – Griežtai saugomų rūšių sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-263 “Dėl Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“;

Mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum). Gausiai auga kupstinės viksvos bendrijose Pakampio ir Dumblio paežerės pelkėse 736 ir 739 kv., apsaugos būklė nepalanki-nepakankama, ateityje gali išnykti dėl sukcesinių procesų;

Vėjalandė šilagėlė. Populiacija tik iš kelių kerelių rasta 739 kv. pakelės sauso pušyno pakraštyje, apsaugos būklė nepalanki-nepakankama, ateityje gali išnykti dėl sukcesinių procesų;

Pelkinė uolaskėlė. Gausiai auga Pakampio, Balažerio ir Dumblio pelkėse 736, 737 ir 739 kv. Apsaugos būklė nepalanki-nepakankama, ateityje tinkamų buveinių plotai gali mažėti dėl sukcesinių procesų;

Gauruotoji žilė (Senecio congestus). Negausiai auga Pakampio ežero pakrantėje ir Kempės upės pakrantėje ties Rudnios kaimu, populiacijos apsaugos būklės perspektyvos nežinomos;

Lietuvinė naktižiedė (Silene lithuanica). Negausiai aptikta ant kvartalinės linijos tarp 736 ir 743 kv., miško spindyje 736 kv. Kadangi ši rūšis auga nestabiliose buveinėse, velėnėjant kvartalinėms linijoms ji gali išnykti arba atsirasti kitose panašiose vietose. Kol kvartalinės linijos kas keli metai ariamos priešgaisriniais tikslais, išnykimo pavojus šiai rūšiai svarbiose vietose negresia;

Žvilgančioji riestūnė. Gausios populiacijos tarp nendrynų išlikusiose nišose Pakampio, Balažerio ir Dumblio pelkėse 736, 737 ir 739 kv. Apsaugos būklė nepalanki-nepakankama, ateityje tinkamų buveinių plotai gali mažėti dėl sukcesinių procesų. Rūšis įtraukta į Griežtai saugomų rūšių sąrašą.

Teritorijoje nustatytos 34 saugomų gyvūnų rūšys. Iš jų 26 rūšys įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą, 15 rūšių saugomos pagal Paukščių direktyvos I priedą ir 11 rūšių – Buveinių direktyvos II ir (ar) IV priedus.

Žinduoliai:

Upinis bebras (Castor fiber). Buveinių direktyvos V priedo rūšis. Gyvena Kempės upelio slėnyje, Apsingės žemupyje ir kitose vietose. Gali gyventi iki 5–7 šeimų, jų apsaugos būklė palanki;

Ūdra (Lutra lutra). SRS ir Buveinių direktyvos II ir IV priedų rūšis. Pavieniai individai stebimi Apsingės ir Kempės upeliuose, rūšies apsaugos būklė palanki.

Paukščiai:

Vapsvaėdis (Pernis apivorus). Viena pora anksčiau perėjo 744 kv. 2 skl., dabartinis lizdas nežinomas, apsaugos būklė nežinoma;

Jūrinis erelis. Viena pora peri netoli draustinio ribos, apsaugos būklė palanki;

Vištvanagis (Acipter gentilis). Viena pora anksčiau perėjo 736 kv. 15 skl., dabartinis lizdas nežinomas, apsaugos būklė nežinoma;

Sketsakalis (Falco subbuteo). Praskrendantis, gali perėti už draustinio ribų, apsaugos būklė nežinoma;

Švygžda (Porzana porzana). Ne kasmet girdima teritorijoje (1–2 patinai), apsaugos būklė nežinoma;

Plovinė vištelė (Porzana parva). Pavieniai patinai ne kasmet girdimi Netiesio ežere, kai kuriais metais gali perėti. Apsaugos būklė nežinoma;

Stulgys (Gallingo media). Globaliai nykstanti ir Lietuvoje griežtai saugoma rūšis. Teritorijoje lankosi nereguliariai. 2000–2001 m. keli paukščiai perėjo Kempės upelio salpoje 736 kv.;

Griežlė (Crex crex). 2 patinai registruoti Netiesų kaimo apylinkėse, apsaugos būklė palanki;

Pilkoji gervė. 1 pora stebėta Dumblio apyežerių pelkynuose, apsaugos būklė palanki; yra duomenų, kad šiltuoju laikotarpiu lankosi (dažniausiai atskrenda nakvoti) iki 10 nesubrendusių paukščių;

Uldukas (Columba oenas). 1 pora stebėta 736 kv. 18 skl., apsaugos būklė palanki;

Upinė žuvėdra (Sterna hirundo). Pavienės poros nereguliariai peri Dumblio ežere, apsaugos būklė nežinoma;

Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger). Pavienės poros nereguliariai peri Dumblio ežere, apsaugos būklė nežinoma;

Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum). Pavieniai paukščiai užklysta ne veisimosi metu, apsaugos būklė nežinoma;

Lututė. Teritorijos pušynuose nereguliariai peri 1–2 poros, apsaugos būklė nežinoma;

Lėlys. 2–3 patinai aptinkami pušynuose pietinėje draustinio dalyje, apsaugos būklė palanki;

Tulžys. Pavieniai paukščiai maitinasi vasaros pabaigoje, apsaugos būklė palanki;

Kukutis (Upupa epops). Pavienės poros kartais peri Rudnios ir Netiesų kaimuose, apsaugos būklė palanki;

Pilkoji meleta (Picus canus). Stebėta draustinio miškuose, apsaugos būklė nežinoma;

Juodoji meleta (Dryocopus martius). Teritorijoje peri iki 2 porų, apsaugos būklė nežinoma;

Lygutė. 4–5 poros peri pušynuose pietinėje draustinio dalyje, apsaugos būklė palanki.

Ropliai:

Balinis vėžlys (Emys orbicularis). SRS ir Buveinių direktyvos II ir IV priedų rūšis. Pavienis individas stebėtas prie Pakampio ežero, retas, rūšies apsaugos būklė nežinoma, nes reikalingi ilgalaikiai stebėjimai. Rūšis įtraukta į Griežtai saugomų rūšių sąrašą.

Vikrusis driežas (Lacerta agilis). Buveinių direktyvos IV priedo rūšis. Gausus visoje teritorijoje, apsaugos būklė palanki.

Varliagyviai:

Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus). SRS ir Buveinių direktyvos II ir IV priedų rūšis. Negausus pastoviuose vandens telkiniuose ir keliose vietose ant žemės po medžių virtėliais, apsaugos būklė palanki;

Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina). SRS ir Buveinių direktyvos II ir IV priedų rūšis. Negausi visuose ežeruose ir kai kur žemapelkių įdubose, apsaugos būklė palanki;

Nendrinė rupūžė (Bufo calamita). SRS ir Buveinių direktyvos IV priedo rūšis. Stebėta Rudnios kaime, apsaugos būklė nežinoma, reikalingi ilgalaikiai stebėjimai.

Žuvys ir apskritažiomeniai:

Salatis. Buveinių direktyvos II ir V priedų rūšis. Pavieniai individai sugauti Giluišio, Netiesio, Netiesėlio ežeruose, apsaugos būklė nežinoma;

Mažoji nėgė. Buveinių direktyvos II priedo rūšis. Įprasta Kempės upelyje, apsaugos būklė palanki.

Vabzdžiai:

Didysis auksinukas. Keliolika individų aptikta Balažerio, Dumblio ežerų pakrantėse, apsaugos būklė nežinoma, reikalingi ilgalaikiai stebėjimai;

Raudonsparnė meškutė (Tyria jacobaeae). Pavieniai individai stebimi prie Netiesų, apsaugos būklė nežinoma, reikalingi ilgalaikiai stebėjimai;

Raudonžiedis marguolis (Zygaena ephialtes). Pavieniai individai aptikti Maksimonyse, prie Netiesos upelio, apsaugos būklė nežinoma, reikalingi ilgalaikiai stebėjimai;

Machaonas (Papilio machaon). Pavieniai individai stebimi prie Netiesų kaimo, apsaugos būklė palanki;

Stepinis melsvys (Polyommatus coridon). Keliolika individų aptikta prie Netiesų kaimo, apsaugos būklė nežinoma, reikalingi ilgalaikiai stebėjimai.

Nustatytos 5 saugomos vabzdžių rūšys, įtrauktos į Saugomų rūšių sąrašą, 1 iš jų – didysis auksinukas – Buveinių direktyvos II priedo rūšis.

Moliuskai:

Mažoji suktenė. SRS ir Buveinių direktyvos II priedo rūšis. Gausiai aptikta Rudnios kaimo teritorijoje, apsaugos būklė palanki.

Teritorijoje esančių 3150 Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų ir 91E0 *Aliuvinių miškų buveinių apsaugos būklė vertinama kaip palanki, todėl priemonės šių tipų buveinėms nenumatytos.

7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buveinių būklė yra nepalanki-nepakankama dėl nutrūkusio tradicinio ūkininkavimo – šienavimo ir ekstensyvaus ganymo ir užaugimo nendrėmis, medžiais ir krūmais. 9010 *Vakarų taigos ir 91T0 Kerpinių pušynų buveinėse dėl sanitarinių kirtimų trūksta negyvos medienos.

Vienos iš gausiausių Lietuvoje miškinės plikaplaiskės populiacijos buveinės būklė blogėja dėl sutankėjusio trako ir jo sudaryto užpavėsinimo.

Teritorijos miškuose trūksta atvirų erdvių, todėl blogėja augimo sąlygos ir mažėja tinkamų augaviečių šviesamėgėms saugomoms augalų, atvirų smiltpievių, miško aikštelių ir sausų šlaitų drugių rūšims, blogėja lygutės ir lėlio buveinių būklė.

Teritorijoje aptinkamos invazinės rūšys – smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora), šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius), gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus). Rudnios kaime auga uosialapis klevas (Acer negundo), o Kempės upelyje – kanadinė elodėja (Elodea canadensis). Kol kas šios rūšys grėsmės Gamtotvarkos plano objektams nekelia. Tačiau turi būti stebimas galimas šių rūšių plitimas ir vertinama jų keliama grėsmė saugomoms buveinėms ir rūšims, kad būtų galima laiku imtis būtinųjų saugomų gamtos vertybių apsaugos priemonių.

Siekiant išvengti teritorijos lankytojų neigiamo poveikio saugomoms gamtos vertybėms, būtina optimizuoti teritorijos lankymo ir retų rūšių apsaugos sąlygas ir informuoti jos lankytojus apie teritorijos saugomas gamtos vertybes, jų apsaugos poreikius, vykdomą gamtotvarką ir galimybes dalyvauti gamtosaugoje.

Bebrų veikla Kempės upelyje žemiau Pakampio prisidėjo prie Kempės upelio salpos drenavimo ir apaugimo nendrėmis, tai daro neigiamą poveikį teritorijoje saugomoms buveinėms.

Teritorijoje esantys Netiesų ežerėliai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 „Dėl gamtos paminklų paskelbimo” paskelbti saugomu gamtos paminklu.

Teritorijoje vyrauja privačios nuosavybės teise valdoma žemė, kuri užima 64 proc. (290,6 ha) plotą. Valstybinė (valstybės valdoma) žemė sudaro 36 proc. (163,7 ha), iš jų 12,2 proc. (55,7 ha) yra laisvo valstybinio fondo žemė. Didžioji valstybinės žemės dalis yra miškų ūkio paskirties žemė – 62,6 proc., iš kurios 35,2 proc. yra valstybinės reikšmės miškai. Didžiąją dalį privačios nuosavybės teise valdomos žemės užima miškų ūkio paskirties žemė – 57,5 proc.

III SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI, PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsaugos būklę: 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, 9010 *Vakarų taigos ir 91T0 Kerpinių pušynų būklę su joms būdinga struktūra ir rūšine sudėtim; išsaugoti miškinės plikaplaiskės, pelkinės uolaskėlės, dvilapio purvuolio, žvilgančiosios riestūnės, didžiojo auksinuko, lėlio, lygutės ir kitų saugomų rūšių populiacijų buveinių palankią apsaugos būklę.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atkurti ir išsaugoti atviras 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buveines ne mažesniame kaip 7,2 ha plote, tuo pačiu pagerinant ir išlaikant palankias sąlygas pelkinei uolaskėlei (ne mažiau kaip 500 individų), dvilapiui purvuoliui (ne mažiau kaip 50 individų), žvilgančiajai riestūnei (ne mažesniame kaip 7,2 ha plote), didžiajam auksinukui (ne mažiau kaip 10–20 individų);

4.2. pagerinti miškinės plikaplaiskės buveinės būklę ne mažesniame kaip 1,4 ha plote užtikrinant ne mažesnę kaip 100 individų populiaciją;

4.3. pagerinti 9010 *Vakarų taigos ir 91T0 Kerpinių pušynų buveinių struktūrą ne mažesniame kaip 50 ha plote;

4.4. sukurti naujas laikinas buveines vėjalandei šilagėlei, smiltyniniam gvazdikui, kalninei arnikai, lietuvinei naktižiedei, lygutei, lėliui, stepiniam melsviui, raudonžiedžiui marguoliui ir raudonsparnei meškutei;

4.5. pagerinti teritorijos lankymo ir retų rūšių apsaugos sąlygas informuojant lankytojus apie saugomų gamtos vertybių apsaugos poreikius ir vykdomą gamtotvarką.

5. Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių planas pateiktas priede.

IV SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Netiesų hidrografinis draustinio teritorijoje koordinuoja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija (toliau – direkcija). Direkcija organizuoja šio Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo plano (toliau – Priemonių planas) įgyvendinimą. VĮ Druskininkų miškų urėdija (toliau – miškų urėdija) vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą teritorijos valstybinės reikšmės miškuose. Miškų urėdija bendradarbiauja su direkcija įgyvendinant Priemonių plano 3.1 ir 4.1 priemones.

V SKYRIUS

IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Išteklių analizė, preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiami šio plano Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Aplinkos apsaugos rėmimo programos, valstybės biudžeto ir VĮ miškų urėdijų privalomiesiems miško apsaugos ir tvarkymo darbams skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VI SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos jame numatytos priemonės duoda laukiamą rezultatą. Tam būtina reguliari buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių individų gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

9. Už Gamtotvarkos plano įgyvendinimo ir saugomų gamtos vertybių būklės stebėseną, Gamtotvarkos plano peržiūrėjimą ir tikslinimą atsakinga direkcija.

10. Gamtotvarkos plano peržiūrėjimo ir tikslinimo tikslais svarbu vykdyti ir miškų ūkio veiklos bei buveinių ir rūšių bei jų buveinių būklės stebėseną (stebėsenos parametrai nurodyti Pagrindžiamojoje informacijoje). Miškų buveinėse ne rečiau kaip kas trejus metus (prieš pat kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą) turi būti įvertinama, ar miškų ūkio priemonės yra tinkamos saugomų gamtos vertybių atžvilgiu.

11. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių: 3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų ir 91T0 Kerpinių pušynų, taip pat saugomų rūšių: smiltyninio gvazdiko, pelkinės uolaskėlės, dvilapio purvuolio, žvilgančiosios riestūnės, vėjalandės šilagėlės, kalninės arnikos, lietuvinės naktižiedės, miškinės plikaplaiskės, dėmėtosios gegūnės, gelsvosios gegūnės, lieknojo švylio, lygutės, lėlio, didžiojo auksinuko, stepinio melsvio, raudonžiedžio marguolio ir raudonsparnės meškutės būklės stebėsena įgyvendinant Gamtotvarkos planą turi būti vykdoma jų radavietėse pagal individualias stebėsenos metodikas, kurios pateiktos Pagrindžiamojoje informacijoje. Šių Gamtotvarkos plano vertybių stebėsena atliekama ne rečiau kaip prieš pat kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą (t. y. likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki numatytos Gamtotvarkos plano peržiūros).

12. Teritorijoje prieš kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą turi būti stebimas invazinių rūšių – smulkiažiedės sprigės, šluotinio sausakrūmio, gausialapio lubino, uosialapio klevo (Rudnios kaime), o Kempės upelyje – kanadinės elodėjos plitimas ir tendencijos, vertinama jų keliama grėsmė saugomoms buveinėms ir rūšims, kad būtų galima laiku imtis būtinų saugomų gamtos vertybių apsaugos priemonių.

13. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, ypač jeigu jie vertino saugomų rūšių ir buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Direkcija rengia peržiūros ataskaitas ir jas teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – tarnyba). Ataskaitos rengiamos atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 3 priedo rekomendacijas ir šiame skyriuje pateiktus nurodymus.

14. Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrimas ir prireikus tikslinamas 2018 m., antrą kartą – 2021 m. Baigiantis Gamtotvarkos plano įgyvendinimo laikotarpiui, atliekama paskutinė Gamtotvarkos plano peržiūra, apibendrinamos atliktos priemonės ir pasiekti rezultatai, pateikiami pasiūlymai dėl Gamtotvarkos plano ar jo Priemonių plano atnaujinimo, parengiant atitinkamus Pagrindžiamosios informacijos pakeitimus ir papildymus.

15. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

15.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

15.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

15.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas ir lėšų panaudojimas;

15.4. pasiekti tvarkymo rezultatai;

15.5. saugomų buveinių ir rūšių bei jų buveinių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

15.6. įgyvendintų Gamtotvarkos plano priemonių poveikis saugomų buveinių ir rūšių bei jų buveinių būklei;

15.7. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

16. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet, esant reikalui, ir papildymas naujais duomenimis. Tuo atveju, kai Gamtotvarkos planas keičiamas, direkcija, gavusi raštišką tarnybos sutikimą, suderina pakeistą Gamtotvarkos planą su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, kurios susijusios su numatomais Gamtotvarkos plano pakeitimais. Kitos suinteresuotos institucijos (nesusijusios su Gamtotvarkos plano pakeitimais) turi būti tik informuojamos apie pakeitimus.

17. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinimas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 14 punkte, jeigu pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių populiacijos, atsiranda naujų svarbių aplinkybių arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę.

PASTABA. * ženklu pažymėti prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai.

_______________________________

Netiesų hidrografinio draustinio

gamtotvarkos plano priedas

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakinga institucija	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai ¹
1. Atkurti ir išsaugoti atviras 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buveines ne mažesniame kaip 7,2 ha plote, tuo pačiu pagerinant ir išlaikant palankias sąlygas pelkinei uolaskėlei (ne mažiau kaip 500 individų), dvilapiui purvuoliui (ne mažiau kaip 50 individų), žvilgančiajai riestūnei (ne mažesniame kaip 7,2 ha plote), didžiajam auksinukui (ne mažiau kaip 10–20 individų)	1.1. iškirsti medžius ir krūmus bei išgabenti juos iš tvarkomos teritorijos ²	Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija (toliau – direkcija)	II metais	I
	1.2. periodiškai pjauti sumedėjusių augalų atžalas, nendres ir aukštaūgę žolinę augaliją, biomasę išgabenti iš tvarkomos teritorijos ²	direkcija	Ne rečiau kaip 1 kartą per metus, pradedant III metais	II
	1.3. mažinti upinio bebro veiklos daromą neigiamą poveikį ardant Kempės upelyje žemiau Pakampio ežero esančias šių gyvūnų užtvankas neperspektyviose bebravietėse	direkcija	Pagal poreikį	III
2. Pagerinti miškinės plikaplaiskės buveinės būklę ne mažesniame kaip 1,4 ha plote užtikrinant ne mažesnę kaip 100 individų populiaciją	2.1 retinti specialistų atrinktus ir pažymėtus krūmus 20–30 proc. sumažinant jų projekcinio padengimo plotą ir juos išgabenti iš miškinės plikaplaiskės buveinės ^{2, 3}	direkcija	I metais	I
	2.2. periodiškai retinti tankesnes nukirstų krūmų atžalas 10–15% sumažinant jų projekcinio padengimo plotą ir jas išgabenti iš miškinės plikaplaiskės buveinės ^{2, 3}	direkcija	Ne rečiau kaip IV, VII, X metais	II
3. Pagerinti 9010 *Vakarų taigos ir 91T0 Kerpinių pušynų buveinių struktūrą ne mažesniame kaip 50 ha plote	3.1. vykdant sanitarinius miško kirtimus palikti sanitariniu požiūriu nepavojingus medžius, iškertant tik žalių eglių vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas ir labai pažeistus medžius bei visų rūšių medžius, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai (visame buveinių užimame plote) ^{2, 3}	direkcija, VĮ Druskininkų miškų urėdija (toliau – miškų urėdija)	I-X metais	II
4. Sukurti naujas laikinas buveines vėjalandei šilagėlei, smiltyniniam gvazdikui, kalninei arnikai, lietuvinei naktižiedei, lygutei, lėliui, stepiniam melsviui, raudonžiedžiui marguoliui ir raudonsparnei meškutei	4.1. pušynuose vykdyti plynus siaurabiržius kirtimus vietoje numatytų atvejinių kirtimų, taikant nuo 30 iki 50 proc. tokių kirtaviečių miško žėlimą, kaip miško atkūrimo būdą. Plynųjų siaurabiržių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 2 ha, biržės plotis – ne daugiau kaip 50 m (tvarkymo plotas parenkamas atsižvelgiant į medynų kirtimo amžių)^{2, 3}	direkcija, miškų urėdija	I, VI metais	III
5. Pagerinti teritorijos lankymo ir retų rūšių apsaugos sąlygas informuojant lankytojus apie saugomų gamtos vertybių apsaugos poreikius ir vykdomą gamtotvarką	5.1. įrengti du informacinius stendus apie Netiesų hidrografinio draustinio biologinę įvairovę, jos apsaugos poreikius, numatytus tvarkymo darbus ir vieną – apie Netiesų ežerėlių gamtos paminklą (3 vnt.) ³	direkcija	III metais	I
	5.2. įrengti informacinę rodyklę, nukreipiančią į Netiesų ežerėlių gamtos paminklo teritoriją (1 vnt.) ³	direkcija	III metais	I

¹ priemonių svarba: I – labai svarbios; II –svarbios; III – mažiau svarbios;

²gamtotvarkos priemonės privačiose žemėse įgyvendinamos tik gavus raštišką žemės savininko pritarimą;

³gamtotvarkos priemonės, suplanuotos valstybinės reikšmės miško žemėje turi būti integruotos į miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą.

_______________________________