Administracinė byla Nr. eAS-206-415/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00977-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. skundą atsakovams Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja S. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, VERT) 2024 m. vasario 13 d. raštą Nr. R2-(VTGI)-1069; 2) įpareigoti VERT išnagrinėti pareiškėjos skunde keliamus klausimus ir išspręsti jį iš esmės; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VERT, 860 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjos S. R. skundą atsakovams VERT ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VERT, dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Pareiškėja 2024 m. lapkričio 21 d. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti nagrinėti pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. R. atskirąjį skundą.
Teismas nutartyje nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 69 straipsnis, kuris reglamentuoja bylos perdavimą nagrinėti kitam teismui, nei kitos ABTĮ nuostatos nenumato, kad dėl teismo nutarties perduoti bylą kitam teismui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes bylos nagrinėjimas teisme yra tęsiamas.
Teismas priėjo prie išvados, kad apeliacinis procesas dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties yra negalimas, todėl atskirasis skundas atsisakytinas priimti (ABTĮ 138 str. 1 d., 152 str.).
Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35188-820/2024 klausimą dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui perdavė spręsti Specialiai teisėjų kolegijai.
III.
Pareiškėja S. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį ir priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties panaikinimo.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog, priėmus teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį, bylos nagrinėjimas teisme yra tęsiamas, yra nepagrįstas. Priimant šią nutartį, teismui nekilo abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimas nebuvo perduotas Specialiai teisėjų kolegijai (ABTĮ 21 str. 3 d.). Teismas perdavė bylą bendrosios kompetencijos teismui, nesant ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo. Priešingai nei teismas nurodo, byla nenagrinėjama ir negali būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, nes akivaizdžiai jam yra neteisminga. Atsižvelgiant į tai, kad procesas administraciniame teisme pagal pareiškėjos skundą užbaigtas, o pareiškėjos skundas akivaizdžiai neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis pareiškėjai sukelia neigiamų teisinių padarinių – apriboja pasirinkimo laisvę, pažeidžia jos teisę į veiksmingą teismo procesą, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir t. t. Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, pareiškėja teigia, kad šie pareiškėjos teisių pažeidimai turi būti pašalinti, išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties panaikinimo apeliacinės instancijos teisme bei ją panaikinus. Be to, tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai taip pat reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, pažeidžiančią jos teises.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjos S. R. skundą atsakovams VERT ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VERT, dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėja siekia apskųsti šią teismo nutartį apeliacinės instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, apeliacijos objektas pagal atskiruosius skundus yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys.
Bylos perdavimą nagrinėti kitam teismui reglamentuoja ABTĮ 69 straipsnis. Nei šio straipsnio, nei kitos ABTĮ nuostatos nenumato, kad dėl teismo nutarties perduoti bylą kitam teismui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes bylos nagrinėjimas teisme yra tęsiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-521-662/2021). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis atskiruoju skundu negali būti skundžiama.
Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad jos skundas akivaizdžiai neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis pareiškėjai sukelia neigiamų teisinių padarinių – apriboja pasirinkimo laisvę, pažeidžia jos teisę į veiksmingą teismo procesą, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir t. t. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35188-820/2024 klausimą dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui perdavė spręsti Specialiai teisėjų kolegijai. Taigi, būtent Speciali teisėjų kolegija spręs klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo ir bylos kompetentingam ją nagrinėti teismui perdavimo (ABTĮ 22 str.).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties, nes tokia nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija