Administracinė byla Nr. eA-835-502/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02220-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 27.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. T.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lietuvos rytas“ (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. birželio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. EKS-31/17 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad publikacija (duomenys neskelbtini), paskelbta dienraštyje „Lietuvos rytas“ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Antroji publikacija, ginčo publikacija), yra temos apie (duomenys neskelbtini) statomą naują namą tęsinys. Ankstesnė publikacija šia tema – (duomenys neskelbtini) – paskelbta dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirmoji publikacija). Pirmosios publikacijos iniciatoriai buvo J. M. (pavardė po santuokos sudarymo – T.) bei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrijos pirmininkas M. K.. Rengiant Pirmąją publikaciją, J. T. buvo itin aktyvi: noriai pozavo fotografams statybų fone, savo bute, žurnalistui A. J. (abiejų publikacijų autoriui) įteikė dokumentus, susijusius su konfliktu. Komisijos posėdyje ji pripažino pati viską rodžiusi ir aiškinusi A. J., jam perdavusi dokumentus. Antrąją publikaciją iniciavo M. K., kurio pirmasis nusiskundimas buvo dėl ant namo stogo buvusių valstybinių vėliavų kotų nupjovimo, šia informacija ir pradėta ginčo publikacija. Kadangi skaitytojas galėjo nebeprisiminti anksčiau aprašyto konflikto, Antrosios publikacijos atskirame skirsnyje (duomenys neskelbtini) buvo apžvelgta Pirmojoje publikacijoje aprašyto konflikto esmė, pavartojant J. T. teiginius, identiškai pateiktus ir Pirmojoje publikacijoje.
3. Pareiškėjas nesutiko su konstatuotu Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 7 straipsnio pažeidimu ir tvirtino, kad informacija nebuvo renkama pažeidžiant teisės aktus ar neetiškai. J. T. neneigė buvusi aktyvi informacijos perdavimo
A. J. procese, o gauta informacija, pareiškėjo vertinimu, nebuvo kaip nors iškraipyta ar suklastota arba panaudota J. T. žeidžiančiame ar žeminančiame kontekste.
4. Pareiškėjo nuomone, Kodekso 8 straipsnio pažeidimas buvo pripažintas nepagrįstai. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad, pirma, ginčo publikacijoje nėra nurodyta, jog J. T. dalyvavo konflikte su statybininkais dėl vėliavų, jos citatos dėl konflikto esmės išskirtos į atskirą skirsnį, kurio pavadinimas ir indikuoja pagrindines jos pretenzijas statybininkams, skirsnyje, kuriame aprašytas konfliktas dėl vėliavų – (duomenys neskelbtini), – minimas būtent bendrijos pirmininkas, o tai, kuris asmuo kokias pretenzijas reiškia, matyti iš viso ginčo publikacijos turinio. Antra, J. T. po Pirmosios publikacijos paskelbimo nereiškė jokių pretenzijų, neprašė nustoti rodyti jos atvaizdą greta internete paskelbtos publikacijos (neišreiškė pageidavimų siaurinti savo išviešinimo ribas), taip pat neinformavo, kad jos pozicija dėl naujai statomo namo yra pasikeitusi. Trečia, aplinkybė, kad Antrojoje publikacijoje nėra akcentuota, jog J. T. cituojamas frazes pasakė rengiant Pirmąją publikaciją, skaitytojų informavimui neturi esminės reikšmės, nes abi publikacijos parašytos apie tą patį konfliktą, kuris nėra išspręstas iki šiol; J. T. ir M. K. pasisakymai panaudoti ne siekiant juos identifikuoti kaip asmenis, aprašyti jų būdo ar dalykines savybes, o tam, kad būtų atskleistas konflikto faktas ir jo esmė, kas ir buvo padaryta išsamiai bei neklaidinant skaitytojų.
5. Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas dėl Kodekso 7 straipsnio pažeidimo teigė, kad visa iš J. T. gauta informacija, įskaitant jos interviu ir nuotraukas, buvo skirta Pirmajai publikacijai, o Antrojoje publikacijoje aprašomame konflikte J. T. ne tik nedalyvavo, bet ir nieko apie jį nežinojo, todėl publikacijų autorius pasielgė neetiškai, kai be J. T. žinios Antrojoje publikacijoje panaudojo visai kitu tikslu (kitai publikacijai ir kitam konfliktui nušviesti) jam suteiktą informaciją. Atsakovo nuomone, ginčo publikacijos autorius privalėjo pasitikslinti J. T. nuomonę arba nurodyti, jog jos citatos yra paimtos iš kitos publikacijos, bei gauti jos sutikimą iliustruoti Antrąją publikaciją jos nuotrauka, tačiau to nepadarė, todėl laikytina, jog informacija šiai konkrečiai publikacijai buvo surinkta neetiškais būdais.
7. Atsakovas dėl Kodekso 8 straipsnio pažeidimo nurodė, jog Antrojoje publikacijoje buvo nušviečiamas konfliktas, įvykęs praėjus pusei metų po Pirmosios publikacijos paskelbimo. Aprašomo konflikto metu J. T. buvo išvykusi iš Lietuvos ir šiame konflikte ne tik nedalyvavo, bet ir nieko apie jį nežinojo, tačiau publikacijų autorius ginčo publikacijos pradžioje nurodė, jog J. T. kartu su bendrijos pirmininku piktinosi, be kita ko, ir nupjautomis vėliavomis, iš ko galima daryti išvadą, jog J. T. betarpiškai dalyvavo aprašomame konflikte ir (ar) išreiškė savo nuomonę dėl jo. Šis autoriaus teiginys, kaip ir ginčo publikacijoje pateiktos J. T. citatos, nenurodant jų kilmės, ir tai, jog ginčo publikacija buvo iliustruota J. T. nuotrauka, atsakovo vertinimu, klaidina informacijos vartotojus dėl J. T. vaidmens 2017 m. sausio mėn. įvykusiame konflikte.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ skundą, t. y. panaikino Visuomenės informavimo etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. EKS-31/17 dalį, kuria pripažinta, jog A. J. publikacijoje (duomenys neskelbtini) („Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“, (duomenys neskelbtini)) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 7 straipsnis.
9. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ paskelbta A. J. publikacija, pavadinta (duomenys neskelbtini), kurioje aprašomos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų pretenzijos dėl kaimynystėje vykstančių naujo namo statybų. Šioje publikacijoje pateikta minėto gyvenamojo namo patalpų savininkų bendrijos pirmininko M. K. bei namo gyventojos J. M. (T.) pozicija dėl greta vykdomų statybų, pateiktos šių asmenų nuotraukos.
10. (duomenys neskelbtini) dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ paskelbta A. J. publikacija, pavadinta (duomenys neskelbtini), kurioje buvo tęsiamas pasakojimas apie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos konfliktą su namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojais. Publikacijoje buvo aprašytas bendrijos pirmininko ir vėliavas nupjovusių statybininkų kivirčas bei pateikti J. T. komentaras dėl šalia statomo namo aukštingumo, bendrijos pirmininko nuomonė dėl šildymo sezono metu užkimštų namo kaminų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės V. A. nuomonė dėl A. R., Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūno ir statybas vykdančios bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininko, numanomo interesų konflikto bei bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. J. L. komentaras dėl konfliktų su (duomenys neskelbtini) bendrija. Publikacija iliustruota statomo namo sienos bei M. K. ir J. T. nuotraukomis.
11. 2017 m. vasario 9 d. J. T. kreipėsi į Komisiją su skundu, nurodydama, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ yra pakartotinai platinama neteisinga, netiksli informacija bei jos nuotrauka, kuriai publikuoti sutikimo ji nėra davusi. Komisija, išnagrinėjusi skundą, 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. EKS-31/17 pripažino, kad ginčo publikacijoje buvo pažeisti Etikos kodekso 7 ir 8 straipsniai, bei įpareigojo pareiškėją paskelbti šį sprendimą laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“.
12. Teismas, įvertinęs ginčo publikacijos turinį ir atkreipęs ypatingą dėmesį į jos pradžią („(duomenys neskelbtini)“), pritarė Komisijos pozicijai dėl Etikos kodekso 8 straipsnio pažeidimo. Akcentavo, kad ginčo publikacijoje J. T. nusiskundimai kaimynystėje vykdomomis statybomis aprašomi atskiroje straipsnio dalyje (duomenys neskelbtini), tačiau, įvertinus visą Antrosios publikacijos tekstą, jį iliustruojančias nuotraukas, vidutiniam skaitytojui gali susidaryti įspūdis, jog J. T. iki šiol aktyviai dalyvauja konfliktuose su namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojais, nors, kaip matyti iš skundo Komisijai, J. T. nieko nežinojo apie konfliktus dėl vėliavų ir kaminų, nedalyvavo minėtuose konfliktuose.
13. Teismas nesutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 7 straipsnio reikalavimus. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad J. T. sutiko būti fotografuojama, pati išdėstė savo poziciją dėl vykdomų statybų rengiant Pirmąją publikaciją. Taigi, tokių J. T. nuotraukų bei jos išdėstytos nuomonės publikavimas Antrojoje publikacijoje, nors ir klaidinantis, negali būti pripažintas neetišku informacijos rinkimu.
III.
14. Pareiškėjas UAB „Lietuvos rytas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnio pažeidimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. EKS-31/17 dalyje dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnio pažeidimo.
15. Pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytus argumentus dėl nepagrįsto Kodekso 8 straipsnio pažeidimo konstatavimo ir pažymi, kad teismas, nepaisydamas to, jog ginčo publikacija yra aiškiai suskirstyta į informacijos prasme atskiras dalis, ypatingą reikšmę suteikė įžanginiam sakiniui, tokiu būdu atsiribodamas nuo viso ginčo publikacijos teksto ir priimdamas sprendimą, kurio motyvai prieštarauja suformuotai teismų praktikai, kurioje išaiškinta, jog tokio pobūdžio bylose negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Pareiškėjo nuomone, net ir vertinat konkrečiai pacituotą frazę (atsiribojant nuo ginčo publikacijos konteksto), dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad joje įvardyti du besipiktinantys asmenys, o toliau išvardytos jų pasipiktinimą sukėlusios aplinkybės. Nors šioje frazėje nėra išskirta, kuris iš jų kokias pretenzijas reiškia, tai padaryta vėlesniuose publikacijos skirsniuose. Vertinant kūrinį visa apimtimi, akivaizdu, kad J. T. nedalyvavo konflikte dėl vėliavų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. EKS-31/17, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas padarė, be kita ko, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnio pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo
146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, be kita ko, ar pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (2 p.).
18. Pastebėtina, kad Etikos kodekso 63 straipsnyje įtvirtinta, jog tokia žurnalistų veikla,
kai pažeidžiamos šio Kodekso nuostatos, yra pagrindas: 1) viešosios informacijos rengėjo administracijai – tokiam žurnalistui taikyti drausminio poveikio priemones; 2) profesiniam žurnalistų susivienijimui – tokį jam priklausantį žurnalistą pašalinti iš susivienijimo;
3) suinteresuotiems asmenims – teikti skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas; 4) taikyti kitas įstatymų nustatytas sankcijas.
Iš esmės tapačios galimybės taikyti sankcijas Etikos kodeksą pažeidusiam žurnalistui yra numatytos ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 70 straipsnyje.
19. Įvertinus Etikos kodekso 63 straipsnio turinį, darytina išvada, kad Komisijos sprendimas, kuriuo pripažinta, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtoje žurnalisto A. J. publikacijoje (duomenys neskelbtini) buvo pažeisti Etikos kodekso 7 ir 8 straipsnių reikalavimai, yra tiesiogiai susijęs su minėto publikacijos rengėjo (žurnalisto) interesais, o teismo sprendimas dėl šio sprendimo (apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimu nepanaikintos Sprendimo dalies, kurioje pripažinta, kad buvo pažeistas Etikos kodekso 8 straipsnis) gali turėti įtakos žurnalisto A. J. teisėms ir pareigoms. Konstatuotina, kad A. J. turėjo būti įtrauktas į šios administracinės bylos nagrinėjimą kaip trečiasis suinteresuotas asmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 str. 2 d.). Nei pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, nei pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 5 d.) A. J. į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtraukė, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir kitose panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1744-525/2018, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1917-525/2018).
20. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 2 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas iš dalies, perduodant bylą dalyje dėl Sprendimu konstatuoto Etikos kodekso 8 straipsnio pažeidimo nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundo dalis dėl Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. EKS-31/17 dalies, kuria pareiškėjas buvo pripažintas padaręs Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnio pažeidimą, panaikinimo buvo atmesta, panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė