PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS KVARTALŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2018 m. spalio 31 d. Nr. T-198
Panevėžys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 547 „Dėl Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 10 punktu ir atsižvelgdama į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atrinktų kvartalų energinio efektyvumo didinimo galimybes, Panevėžio rajono savivaldybės taryba
1. Patvirtinti Panevėžio rajono savivaldybės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą (toliau – Programa) (pridedama).
3. Nustatyti, kad:
3.1. Programos įgyvendinimo stebėseną atlieka, Panevėžio rajono savivaldybės tarybai ataskaitą teikia Programos įgyvendinimo priežiūros komitetas, sudarytas vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimo „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“ 3 punktu;
3.2. už daugiabučių namų ir kitų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimą atsakinga VšĮ Velžio komunalinis ūkis;
PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės tarybos
2018 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T-198
PANEVĖŽIO RAJONO DAUGIABUČIŲ NAMŲ KVARTALŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Panevėžio rajono daugiabučių namų kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa (toliau – Programa) parengta siekiant apibrėžti kvartalų techninį bei ekonominį energijos sutaupymo potencialą, įgyvendinti konkrečias priemones, kad būtų pagerintas energijos efektyvumas bei sumažinta CO2 tarša, pasiekti kiti kvartalų plėtros tikslai, atsižvelgiant į visus svarbius rajono raidos, paminklotvarkos, statybos, būsto, socialinius ir kitus aspektus.
2. Programoje vartojamos sąvokos:
2.1. Žemdirbių kvartalas – tai Velžio kaimo Panevėžio rajone daugiabučių namų kvartalas, kuris yra ties Gojaus g., Alantos g., Pavasario g. (šiaurinėje dalyje), pietinė dalis ribojasi su Žemdirbių g., rytinė – su Nevėžio g., vakarinė – su Žaliąja g.
2.2. Melioratorių kvartalas – tai Dembavos kaimo Panevėžio rajone daugiabučių namų kvartalas, kuris ribojasi su Pajuosčio plentu, Vingiuotąja g., Svajonių g.
2.3. Švyturio kvartalas – tai Pažagienių kaimo Panevėžio rajone daugiabučių namų kvartalas, kuris ribojasi su Švyturio g., Žagienės g.
2.4. Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa – Panevėžio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) atrinktuose kvartaluose esančių pastatų, inžinerinių tinklų, žaliųjų teritorijų padėties įvertinimo bei planuojamų įgyvendinti energiją taupančių priemonių bei sutaupymo analizės pagrindu parengtas ir Savivaldybės tarybos patvirtintas dokumentas.
2.5. Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratorius (administratoriai) (toliau – Programos administratorius) – Savivaldybės tarybos patvirtintos Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimui paskirtas asmuo (Savivaldybės įsteigtas viešasis pelno nesiekiantis juridinis asmuo, Savivaldybės įstaiga arba kita Savivaldybės kontroliuojama įmonė).
2.6. Kitos Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“.
II SKYRIUS
PROGRAMOS ATITIKTIS EUROPOS SĄJUNGOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTAMS, PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS PLANAVIMO DOKUMENTAMS
3. Programa atitinka Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, Panevėžio rajono savivaldybės planavimo dokumentus.
4. Susiję Europos Sąjungos teisės aktai:
4.1. 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL, 2010, L 153/13). Šia direktyva skatinama didinti pastatų energinį naudingumą Europos Sąjungoje atsižvelgiant į išorės klimato sąlygas ir vietos ypatybes, taip pat į patalpų mikroklimato reikalavimus ir ekonominį efektyvumą.
4.2. 2012 m. spalio 25 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL, 2012, L 315/1), kurioje nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Europos Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad 2020 metais būtų pasiektas Europos Sąjungos valstybėse narėse 20 procentų energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir sudarytos sąlygos toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą.
5. Susiję Lietuvos Respublikos teisės aktai: Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. Nutarimas Nr. 547 „Dėl Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
III SKYRIUS
BŪKLĖS ANALIZĖ
7. Bendra informacija apie Panevėžio rajono savivaldybę:
7.1. Bendras Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos plotas – 2 177 km2 (užima 3,33 proc. bendro šalies ploto), iš kurio žemdirbystės plotai užima 57,3 proc., miškai – 31,1 proc., vandenys – 2,1 proc., miestai, miesteliai ir gyvenvietės – 2,1 proc.
7.2. Panevėžio rajono savivaldybė įsikūrusi panašiu, apie 150 km, atstumu nuo pagrindinių Baltijos regiono centrų – Rygos, Vilniaus ir Kauno. Atstumas iki artimiausio uosto Klaipėdos – 250 km.
7.3. Panevėžio rajono savivaldybė ribojasi su aštuoniomis rajonų savivaldybėmis: šiaurėje su Pakruojo, Pasvalio ir Biržų, rytuose – su Kupiškio ir Anykščių, pietuose – su Ukmergės ir Kėdainių, vakaruose – su Radviliškio. Administraciniu atžvilgiu rajonas suskirstytas į 12 seniūnijų: Karsakiškio, Krekenavos, Miežiškių, Naujamiesčio, Paįstrio, Panevėžio, Raguvos, Ramygalos, Smilgių, Upytės, Vadoklių, Velžio.
7.4. Panevėžio rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių sistemą sudaro 1 miestas (Ramygala), 8 miesteliai (Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Naujamiestis, Raguva, Smilgiai, Šilai, Vadokliai) bei 752 kaimo gyvenamosios vietovės.
7.5. Pagal 2001 m. ir 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenis, Panevėžio rajono savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo nuo 41 122 gyventojų iki 39 011 gyventojų, t. y. 5,1 proc. Vertinant gyventojų skaičiaus kaitą nuo 2001 m. iki 2011 m. pagal Panevėžio rajono savivaldybės seniūnijas, pastebima, kad daugumoje seniūnijų gyventojų skaičius mažėjo: Karsakiškio sen. sumažėjo nuo 3 921 gyventojo iki 2 831 gyventojo (27,8 proc.); Krekenavos sen. – nuo 5 383 gyventojų iki 4 271 gyventojo (20,7 proc.); Miežiškių sen. – nuo 2 762 iki 2 424 gyventojų (12,2 proc.); Naujamiesčio sen. – nuo 4 222 iki 2 683 gyventojų (36,5 proc.); Raguvos sen. – nuo 1 945 iki 1 683 gyventojų (13,5 proc.); Smilgių sen. – nuo 1 958 iki 1 661 gyventojo (15,2 proc.); Upytės sen. – nuo 1 554 iki 1 531 gyventojo (1,5 proc.); Vadoklių sen. – nuo 2 317 iki 1 726 gyventojų (25,5 proc.); Velžio sen. – nuo 8 985 iki 6 889 gyventojų (23,3 proc.). Gyventojų skaičius 2001–2011 m. padidėjo šiose seniūnijose: Paįstrio sen. Ir Panevėžio sen. (vertinamos kartu, nes Paįstrio sen. įsteigta 2010 m. pradžioje, kai dalis Panevėžio sen. kaimų atiteko Paįstrio sen.) padidėjo nuo 5 576 iki 9 614 gyventojų (72,4 proc.); Ramygalos sen. – nuo 2 499 iki 3 698 gyventojų (48,0 proc.).
7.6. Panevėžio rajono savivaldybėje vidutinis viename būste gyvenančiųjų skaičius sudaro 1,8 asmens.
7.7. Panevėžio rajono savivaldybėje 2018 m. pradžioje gyveno 35 734 gyventojai, iš jų mieste – 1 425, kaime – 34 309 (Lietuvos statistikos departamento duomenimis). 2014–2018 m. Panevėžio rajono savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo nuo 37 488 iki 35 734 gyventojų, t. y. sumažėjo 4,7 proc., kai Panevėžio apskrityje per tą patį laikotarpį sumažėjo 8,4 proc., Lietuvoje – 4,6 proc. Didžiausią dalį Panevėžio rajono savivaldybės gyventojų 2018 m. pradžioje sudarė darbingo amžiaus gyventojai, t. y. 61,8 proc. Gyventojai iki 15 metų amžiaus sudarė 15,2 proc., o pensinio amžiaus – 23,0 proc. 2014–2018 m. 0–15 amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo 6,1 proc., darbingo amžiaus gyventojų ir pensinio amžiaus gyventojų sumažėjo po 4,4 proc.:
7.7.1. gyventojų skaičiaus mažėjimą Panevėžio rajono savivaldybėje lemia senstančios visuomenės tendencijos bei neigiamas gyventojų neto migracijos rodiklis;
7.7.2. remiantis 2013–2017 m. natūralios gyventojų kaitos (toliau – NGK) duomenimis (Lietuvos statistikos departamentas), 2013–2017 m. NGK rodiklis pablogėjo nuo 172 iki 259 asmenų – daugiau žmonių mirė negu gimė;
7.7.3. Panevėžio regione vyrauja spartaus gyventojų senėjimo tendencija. Panevėžio regiono demografinės senatvės koeficientas (t. y. vyresnių kaip 65 m. asmenų skaičius, tenkantis 100 vaikų iki 15 metų amžiaus) 2018 m. pradžioje siekė 167 asmenis, o Panevėžio rajono savivaldybėje siekė 143 asmenis ir buvo didesnis už šalies demografinės senatvės koeficientą (šalies demografinės senatvės koeficientas 2018 m. pradžioje siekė 131). 2014–2018 m. Panevėžio rajono savivaldybėje demografinės senatvės koeficientas padidėjo nuo 134 iki 143 asmenų, t. y. padidėjo 6,7 proc.;
7.7.4. gyventojų skaičiaus pokyčius lemia ne tik gimstamumo ir mirtingumo disproporcijos, senėjanti visuomenė, bet ir vidaus bei užsienio migracijos rodikliai, Panevėžio rajone gilinantys socialines, jaunimo užimtumo ir darbo rinkos problemas. 2013–2017 m. neto migracija Panevėžio rajono savivaldybėje buvo neigiama – daugiau išvyksta asmenų nei atvyksta. 2017 m. neto migracija Panevėžio rajono savivaldybėje buvo neigiama ir siekė 424 asmenis (2013–2014 m. šis rodiklis rajone pagerėjo nuo 207 asmenų iki 177 asmenų, 2015 m. neto migracija vėl augo ir siekė 240 asmenų, 2016 m. sumažėjo iki 61 asmens, o 2017 m. neto migracija išaugo iki 424 asmenų). Lyginant Panevėžio rajono savivaldybės gyventojų migracijos tendencijas su šalies ir Panevėžio apskrities duomenimis, pastebima, kad 2013–2017 m. neto migracija išaugo: Panevėžio rajono savivaldybėje išaugo 104,8 proc., Panevėžio apskrityje išaugo 117,2 proc., Lietuvoje – 64,0 proc.
7.8. Panevėžio rajono gyventojams centralizuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikia VšĮ Velžio komunalinis ūkis, UAB „Aukštaitijos vandenys“:
7.8.1. Panevėžio rajono savivaldybėje 2016 m. duomenimis (Aplinkos apsaugos agentūros duomenys), iš viso sunaudota 651,78 tūkst. m3 vandens, iš šio kiekio daugiausia sunaudota ūkiui – buičiai (425,81 tūkst. m3, arba 65,33 proc.). Iš ūkiui – buičiai sunaudoto vandens
250,05 tūkst. m3, arba 58,72 proc., sunaudota gyventojų namų ūkiams. 2012–2016 m. Panevėžio rajono savivaldybėje sunaudoto vandens kiekis padidėjo nuo 204 tūkst. m3 iki 651,78 tūkst. m3, arba sunaudojimas padidėjo 219,5 proc. Ūkiui – buičiai sunaudoto vandens kiekis padidėjo nuo 184 tūkst. m3 iki 425,81 tūkst. m3, arba 131,42 proc.;
7.8.2. Panevėžio rajono savivaldybėje 2016 m. duomenimis (Aplinkos apsaugos agentūros duomenys), išleista 190,28 tūkst. m3 buitinių, gamybinių ir komunalinių nuotekų ir 35,51 tūkst. m3 paviršinių nuotekų. 2012–2016 m. išleidžiamų buitinių, gamybinių ir komunalinių nuotekų kiekis padidėjo nuo 174,7 tūkst. m3 iki 190,28 tūkst. m3, arba 8,92 proc., o išleidžiamų paviršinių nuotekų kiekis sumažėjo nuo 39,7 tūkst. m3 iki 35,51 tūkst. m3, arba 10,55 proc.;
7.9. Panevėžio rajone pagrindiniai centralizuotos šilumos tiekėjai (CŠT) yra AB „Panevėžio energija“ ir VšĮ Velžio komunalinis ūkis. VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“ valdo 7 iš 11 seniūnijų CŠT ūkių.
8. Bendra informacija apie kvartalus:
8.1. Įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendaciją atsižvelgti į tuos daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriuose jau įdiegtos energiją taupančios priemonės ar artimiausiu metu planuojamos diegti energinį efektyvumą didinančios priemonės, atrinktos 3 rajono teritorijos: Žemdirbių kvartalas – tai Velžio kaimo Panevėžio rajone daugiabučių namų kvartalas, kuris yra ties Gojaus g., Alantos g., Pavasario g. (šiaurinėje dalyje), pietinė dalis ribojasi su Žemdirbių g., rytinė – su Nevėžio g., vakarinė – su Žaliąja g.; Melioratorių kvartalas – tai Dembavos kaimo Panevėžio rajone daugiabučių namų kvartalas, kuris ribojasi su Pajuosčio plentu, Vingiuotąja g., Svajonių g., ir Švyturio kvartalas – tai Pažagienių kaimo Panevėžio rajone daugiabučių namų kvartalas, kuris ribojasi su Švyturio g., Žagienės g.
8.2. Pagrindinės kvartalų charakteristikos:
8.2.1. Žemdirbių kvartale esančiuose 14 daugiabučių namų yra 256 butai (12 namų po 20 butų ir 2 namai po 8 butus), kvartale yra 2 visuomeniniai pastatai, 2 negyvenamieji pastatai ir
2 vieno–dviejų butų gyvenamieji namai. Kvartale gyvena 466 gyventojai. Žemdirbių kvartale iš
14 daugiabučių namų renovuoti / renovuojami 10 namų. 4 namai nėra renovuoti, iš jų 3 namuose modernizuoti šiluminiai punktai, pakeisti langai ir durys, o 1 namas nėra sulaukęs jokių energinį efektyvumą didinančių priemonių;
8.2.2. Melioratorių kvartale esančiuose 10 daugiabučių namų yra 320 butų (3 namai po 40 butų, 5 namai po 32 butus ir 2 namai po 20 butų), kvartale yra 1 negyvenamasis pastatas ir
1 vieno–dviejų butų gyvenamasis namas. Kvartale gyvena 576 gyventojai. Melioratorių kvartale iš 10 daugiabučių namų renovuoti / renovuojami 7 namai. 3 namai nėra sulaukę jokių energinį efektyvumą didinančių priemonių;
8.2.3. Švyturio kvartale esančiuose 20 daugiabučių namų yra 305 butai (1 namas
34 butų, 2 namai po 19 butų, 4 namai po 18 butų, 1 namas 17 butų ir 12 namų po 12 butų), kvartale yra 2 visuomeniniai pastatai, 9 negyvenamieji pastatai (garažai) ir 1 vieno–dviejų butų gyvenamasis namas. Kvartale gyvena 551 gyventojas. Švyturio kvartale iš 20 daugiabučių namų renovuoti / renovuojami 12 namų. 8 namai nėra renovuoti ir nėra sulaukę jokių energinį efektyvumą didinančių priemonių.
1 lentelė
| Kvartalo Nr. |
Kvartalo pavadinimas |
Gyvenamųjų pastatų skaičius |
Tame skaičiuje daugiabučių gyvenamųjų namų |
Negyvenamųjų pastatų skaičius |
Tame skaičiuje visuomeninės paskirties pastatų |
Teritorijos naudojimo tikslinė paskirtis |
Dominuojantis užstatymo tipas |
| 1. |
Žemdirbių kvartalas Velžio kaime |
16 |
14 |
4 |
2 |
Daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos |
Gyvenamoji teritorija |
| 2. |
Melioratorių kvartalas Dembavos kaime |
11 |
10 |
1 |
- |
||
| 3. |
Švyturio kvartalas Pažagienių kaime |
21 |
20 |
11 |
11 |
Dalis šiuose kvartaluose esančių daugiabučių gyvenamųjų namų yra renovuoti, kiti – nerenovuoti. Analogiška situacija ir vertinant visuomeninių pastatų būklę kvartaluose.
2 lentelė
| Kvartalo Nr. |
Kvartalo pavadinimas |
Daugiabučiai gyvenamieji namai |
Visuomeninės paskirties pastatai |
||||
| skaičius, iš jų: |
Renovuoti / renovuojami |
nerenovuoti |
skaičius, iš jų: |
Renovuoti / renovuojami |
nerenovuoti |
||
| 1. |
Žemdirbių kvartalas Velžio kaime |
14 |
10 |
4 (3 namų modernizuoti šiluminiai punktai, pakeisti langai ir durys) |
2 |
1 |
1 |
| 2. |
Melioratorių kvartalas Dembavos kaime |
10 |
7 |
3 |
- |
- |
- |
| 3. |
Švyturio kvartalas Pažagienių kaime |
20 |
8/4 |
8 |
1 |
1 |
- |
8.3. Kvartalų energinis efektyvumas:
8.3.1. Žemdirbių kvartale per metus vidutiniškai sunaudojama apie 892,32 MWh šilumos energijos. Šilumos energijos tiekėjas – VšĮ Velžio komunalinis ūkis. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gyventojams nuo 2018 m. spalio 1 d. – 7,64 ct/KWh su 9% PVM;
8.3.2. Melioratorių kvartale per metus vidutiniškai sunaudojama apie 1 423,35 MWh šilumos energijos. Šilumos energijos tiekėjas – VšĮ Velžio komunalinis ūkis. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gyventojams nuo 2018 m. spalio 1 d. – 7,64 ct/KWh su 9% PVM;
8.3.3. Švyturio kvartale per metus vidutiniškai sunaudojama apie 1 559,78 MWh šilumos energijos. Šilumos energijos tiekėjas – AB „Panevėžio energija“. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gyventojams nuo 2018 m. spalio 1 d.– 5,67 ct/kWh su 9% PVM.
3 lentelė
| Kvartalo Nr. |
Kvartalo pavadinimas |
Šilumos tiekimo tinklų ilgis, metrais |
Šilumos tinklų kvartale stovis |
Gyventojų skaičius kvartale |
Naudotojų nuo visų kvartalo gyventojų skaičiaus, procentais |
Energijos suvartojimas šildymui per metus, MWh
|
|
| 2016 |
2017 |
||||||
| 1. |
Žemdirbių kvartalas Velžio kaime |
733 |
Nerekonstruoti |
466 |
90 |
926,11 |
858,53 |
| 2. |
Melioratorių kvartalas Dembavos kaime |
651 |
Nerekonstruoti |
576 |
100 |
1 439,30 |
1 407,40 |
| 3. |
Švyturio kvartalas Pažagienių kaime |
1 538 |
Nerekonstruoti |
551 |
100 |
1 562,65 |
1 556,92 |
Kvartalų šilumos tinklų magistralinės trasos nerekonstruotos. Bendras šilumos tinklų trasų ilgis 2 922 m. Siekiant užtikrinti kvartalų energinį efektyvumą, būtina rekonstruoti esamas kanalines trasas į bekanales. Planuojama, kad įgyvendinus šią programą visi šilumos tiekimo tinklai bus modernizuoti.
8.4. Kvartalų vandentiekio ir nuotekų tinklai:
8.4.1. Žemdirbių kvartale per metus vidutiniškai sunaudojama apie 8,85 tūkst. m3 vandens. Vandens ir nuotekų inžinerinius tinklus aptarnauja VšĮ Velžio komunalinis ūkis. Centralizuotai tiekiamo vandens kaina 2018 m. – 0,48 Eur/m3, nuotekų tinklų – 1,54 Eur/m3;
8.4.2. Melioratorių kvartale per metus vidutiniškai sunaudojama apie 17,96 tūkst. m3 vandens. Vandens ir nuotekų inžinerinius tinklus aptarnauja UAB „Aukštaitijos vandenys“. Centralizuotai tiekiamo vandens kaina 2018 m. – 0,68 Eur/m3, nuotekų tinklų – 0,92 Eur/m3;
8.4.3. Švyturio kvartale per metus vidutiniškai sunaudojama apie 14,31 tūkst. m3 vandens. Vandens ir nuotekų inžinerinius tinklus aptarnauja UAB „Aukštaitijos vandenys“. Centralizuotai tiekiamo vandens kaina 2018 m. – 0,68 Eur/m3, nuotekų tinklų – 0,92 Eur/m3.
4 lentelė
| Kvartalo Nr. |
Kvartalo pavadinimas |
Vandens tiekimo tinklų ilgis, metrais |
Nuotekų tinklų ilgis, metrais |
Inžinerinių tinklų kvartale stovis |
Gyventojų skaičius kvartale |
Vandens suvartojimas per metus, tūkst. m3
|
|
| 2016 |
2017 |
||||||
| 1. |
Žemdirbių kvartalas Velžio kaime |
698 |
547 |
Nerekonstruoti |
466 |
8,8 |
8,9 |
| 2. |
Melioratorių kvartalas Dembavos kaime |
1 290 |
1 180 |
Nerekonstruoti |
576 |
18,28 |
17,64 |
| 3. |
Švyturio kvartalas Pažagienių kaime |
2 020 |
3 070 |
Rekonstruota 346 m nuotekų tinklų, 250 mm PE |
551 |
14,04 |
14,57 |
Kvartalų vandentiekio ir nuotekų tinklų magistralinės trasos nerekonstruotos (2018 m. pakeista 346 m nuotekų trasos atkarpa Švyturio kvartale). Bendras vandens tiekimo tinklų ilgis yra apie 4 008 m, nuotekų tinklų, kurie nėra rekonstruoti – apie 4 451 m. Siekiant užtikrinti kompleksinį kvartalų sutvarkymą, būtina rekonstruoti esamas vandentiekio ir nuotekų trasas. Planuojama, kad įgyvendinus šią programą visi vandentiekio ir nuotekų inžineriniai tinklai bus modernizuoti.
8.5. Teritorijos apšvietimo elektros tinklai kvartaluose:
8.5.1. Žemdirbių kvartale teritorijos apšvietimo elektros tinklai nerekonstruoti 30 ir daugiau metų. Teritorijai apšviesti naudojami šviestuvai, naudojantys natrio halogenines (3 vnt.), gyvsidabrio (6 vnt.) ir 250 w kaitrines lempas (9 vnt.). Elektros energijos teritorijos apšvietimui suvartojama apie 6 235 kWh per metus, tinklus aptarnauja VšĮ Velžio komunalinis ūkis. Būtina keisti visą teritorijos apšvietimo sistemą (apie 1 400 m), tiesiant požeminius apšvietimo tinklo kabelius, įrengiant naujas atramas su LED šviestuvais, įdiegiant visiškai automatinį sistemos valdymą;
8.5.2. Melioratorių kvartale teritorijos apšvietimo elektros tinklai nerekonstruoti 30 ir daugiau metų. Teritorijai apšviesti naudojami šviestuvai, naudojantys natrio halogenines (8 vnt.), gyvsidabrio (1 vnt.) ir 250 w kaitrines lempas (4 vnt.). Elektros energijos teritorijos apšvietimui suvartojama apie 4 037 kWh per metus, tinklus aptarnauja VšĮ Velžio komunalinis ūkis. Būtina keisti visą teritorijos apšvietimo sistemą (apie 1 350 m), tiesiant požeminius apšvietimo tinklo kabelius, įrengiant naujas atramas su LED šviestuvais, įdiegiant visiškai automatinį sistemos valdymą;
8.5.3. Švyturio kvartale teritorijos apšvietimo elektros tinklai įrengti ant esamos elektros tiekimo oro linijos. Teritorijai apšviesti naudojami šviestuvai, naudojantys gyvsidabrio lempas. Elektros energijos teritorijos apšvietimui suvartojama apie 9 590 kWh per metus, tinklus aptarnauja VšĮ Velžio komunalinis ūkis Būtina keisti visą teritorijos apšvietimo sistemą (apie 1 350 m), tiesiant požeminius apšvietimo tinklo kabelius, įrengiant naujas atramas su LED šviestuvais, įdiegiant visiškai automatinį sistemos valdymą.
5 lentelė
| Kvartalo Nr. |
Kvartalo pavadinimas |
Apšvietimo tinklų ilgis, metrais |
Elektros inžinerinių tinklų kvartale stovis |
Gyventojų skaičius kvartale |
Elektros energijos teritorijos apšvietimui suvartojimas per metus, kWh
|
|
| 2016 |
2017 |
|||||
| 1. |
Žemdirbių kvartalas Velžio kaime |
1 400 |
Nerekonstruoti, |
466 |
6 200 |
6 270 |
| 2. |
Melioratorių kvartalas Dembavos kaime |
1 350 |
Nerekonstruoti, |
576 |
3 950 |
4 125 |
| 3. |
Švyturio kvartalas Pažagienių kaime |
1 350 |
Nerekonstruoti, |
551 |
9 500 |
9 680 |
Kvartalų teritorijos apšvietimo tinklai yra nerekonstruoti, naudojami šviestuvai, naudojantys natrio halogenines, gyvsidabrio ir 250w kaitrines lempas. Bendras apšvietimo tinklų ilgis yra apie 4 100 m. Siekiant užtikrinti kompleksinį kvartalų sutvarkymą, energinį efektyvumą, būtina rekonstruoti ir / ar įrengti naujai kvartalų teritorijų apšvietimo linijas, aprūpinant moderniais ir energiją tausojančiais LED šviestuvais, sistemos automatizavimu. Planuojama, kad įgyvendinus šią programą visi teritorijos apšvietimo tinklai bus modernizuoti.
8.6. Kvartalų vidaus infrastruktūra:
8.6.1. Žemdirbių kvartalo teritorijoje paklota apie 1 300 m2 šaligatvių, įvažiavimų ir kiemų danga sudaro apie 11 000 m2, yra apie 2 500 m2 vaikų žaidimų, sporto aikštelių teritorijos. Želdiniai ir žolynai užima apie 4 500 m2 plotą. Teritorijos infrastruktūra nerekonstruota nuo statybos užbaigimo, buvo atliekami tik kosmetiniai pataisymai. Teritoriją aptarnauja VšĮ Velžio komunalinis ūkis, namų bendrijos. Būtina tvarkyti šaligatvius ir daugiabučių namų kiemų dangą, atnaujinti vaikų žaidimų, sporto, užimtumo aikšteles;
8.6.2. Melioratorių kvartalo teritorijoje įrengta apie 2 400 m2 šaligatvių dangos, įvažiavimų ir kiemų danga sudaro apie 9 000 m2, apie 2 000 m2 kiemų teritorijos neturi įrengtos kelio dangos, yra apie 1 000 m2 vaikų žaidimų, sporto aikštelių teritorijos. Želdiniai ir žolynai užima apie 3 500 m2 plotą. Teritorijos infrastruktūra nerekonstruota nuo statybos užbaigimo, buvo atliekami tik kosmetiniai pataisymai. Teritoriją aptarnauja Velžio seniūnija, daugiabučių namų bendrijos. Būtina tvarkyti šaligatvius ir daugiabučių namų kiemų dangą, atnaujinti vaikų žaidimų, sporto, užimtumo aikšteles;
8.6.3. Švyturio kvartalo teritorijoje įrengta apie 5 943 m2 šaligatvių dangos, įvažiavimų ir kiemų danga sudaro apie 8 900 m2, yra apie 1 300 m2 vaikų žaidimų, sporto aikštelių teritorijos. Želdiniai ir žolynai užima apie 88 000 m2 plotą. Teritorijos infrastruktūra nerekonstruota nuo statybos užbaigimo, buvo atliekami tik kosmetiniai pataisymai. Teritoriją prižiūri daugiabučių namų bendrijos. Būtina tvarkyti šaligatvius ir daugiabučių namų kiemų, įvažiavimų į kiemus dangą, atnaujinti vaikų žaidimų, sporto, užimtumo aikšteles.
6 lentelė
| Kvartalo Nr. |
Kvartalo pavadinimas |
Šaligatvių plotas, m2 |
Įvažiavimų, kiemų su danga plotas, m2 |
Įvažiavimų, kiemų be dangos plotas, m2 |
Želdinių, žolynų plotas, m2 |
Žaidimų aikštelių, laisvalaikio erdvių plotas, m2 |
Teritorijos būklė |
| 1. |
Žemdirbių kvartalas Velžio kaime |
1 300 |
11 000 |
- |
4 500 |
2 500 |
Nerekonstruota |
| 2. |
Melioratorių kvartalas Dembavos kaime |
2 400 |
9 000 |
2 000 |
3 500 |
11 000 |
Nerekonstruota |
| 3. |
Švyturio kvartalas Pažagienių kaime |
5 943 |
8 880 |
- |
88 000 |
1 289 |
Nerekonstruota |
Nusidėvėjusi infrastruktūra kvartalų teritorijose, aikštelių automobiliams parkuoti stoka, techniškai ir morališkai pasenusios vaikų žaidimų aikštelės, sporto, poilsio ir žaidimų zonos lemia būtinybę atnaujinti kiemų infrastruktūrą. Planuojama, kad įgyvendinus šią programą visa atrinktų kvartalų infrastruktūra bus atnaujinta.
9. Įvardytas problemas Panevėžio rajono savivaldybė galėtų išspręsti, jeigu tęstų kompleksinį gyvenamųjų teritorijų atnaujinimą – taip keisdama gyvenviečių vaizdą, gerindama ten sukurtą infrastruktūrą ir gyventojų gyvenimo kokybę. Kompleksinis teritorijos atnaujinimas būtų daug efektyvesnis negu pavienių pastatų atnaujinimas bei užtikrintų kaimo gyvenviečių patrauklumą.
10. Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programa suteikia galimybę ne tik atnaujinti daugiabučius namus ir viešuosius pastatus, bet ir kurti darnią regionų plėtrą. Kvartalo energinio efektyvumo didinimas yra tam tikra strategija, kai įvertinama padėtis ir parengiama vizija bei numatomi tolimesni žingsniai.
IV SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
11. Programos tikslas – pagerinti Panevėžio rajono Velžio kaimo Žemdirbių, Dembavos kaimo Melioratorių ir Pažagienių kaimo Švyturio kvartalų pastatų energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti rajono bendrą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų CO2 taršą, pagerinti vizualinį rajono vaizdą, tuo užtikrinant Panevėžio rajono patrauklumą, gyventojų gyvenimo kokybės pagerėjimą.
12. Programos uždaviniai:
12.1. Atnaujinti (modernizuoti) kompleksiškai energetiniu ir urbanistiniu požiūriu Panevėžio rajono Velžio kaimo Žemdirbių kvartalą, taikant šias priemones:
12.2. Atnaujinti (modernizuoti) kompleksiškai energetiniu ir urbanistiniu požiūriu Panevėžio rajono Dembavos kaimo Melioratorių kvartalą, taikant šias priemones:
12.2.3. Melioratorių kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklų (2 470 m) atnaujinimas (modernizavimas);
12.3. Atnaujinti (modernizuoti) kompleksiškai energetiniu ir urbanistiniu požiūriu Panevėžio rajono Pažagienių kaimo Švyturio kvartalą, taikant šias priemones:
12.4. Įvertinti atrinktų kvartalų pastatų techninę būklę, inžinerinės infrastruktūros būklę (įskaitant ir šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, vandens, nuotekų, lietaus kanalizacijos, elektros tinklus ir kt.) bei kitus kvartalų atnaujinimo poreikius (gatvių ir šaligatvių sutvarkymas, apšvietimo tinklų atnaujinimas, parkavimo vietų įrengimas, vaikų žaidimo aikštelių, žaliųjų teritorijų sutvarkymo poreikis, atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimo poreikis, o taip pat aplinkos pritaikymas neįgaliųjų poreikiams užtikrinti ir kt.).
12.5. Numatyti planuojamų įgyvendinti energiją taupančių priemonių paketus pagal atskirus objektus, galimus finansavimo šaltinius, investicijų atsipirkimo laiką, planuojamos sutaupyti energijos kiekį bei planuojamus sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius. Rengiant atskirų priemonių įgyvendinimo investicijų projektus turi būti siekiama, kad investicijų į energinio efektyvumo didinimą suma būtų pagrįsta sutaupytos energijos kiekiu ir užtikrinta, kad investicijos į energinį efektyvumą būtų sugrąžinamos sutaupytos energijos sąskaita. Atrinktų pastatų atnaujinimo projektai turi užtikrinti, kad įgyvendinus energiją taupančias priemones bus pasiekta ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė.
12.6. Įgyvendinti Programos įgyvendinimo priemonių plane numatytas energijos efektyvumą didinančias ir kitas priemones ir pasiekti, kad, pritaikius numatytas priemones, šių kvartalų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose vidutiniškai būtų sunaudojama 30 proc. mažiau šilumos energijos, viešuose pastatuose, pritaikius standartines priemones, vidutiniškai būtų sutaupoma 20 proc. mažiau.
12.7. Programos įgyvendinimo priemonių plane numatytas energijos efektyvumą didinančios ir kitos priemonės turi atitikti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje bei kitose su Programos įgyvendinimu susijusiose programose numatytas priemones.
12.8. Sukurti organizacines, technines bei finansines priemones kvartalų energinio efektyvumo didinimo programai parengti ir įgyvendinti.
V SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA
13. Panevėžio rajono savivaldybės administracija koordinuoja visos Programos įgyvendinimą ir organizuoja jos įgyvendinimo veiksmus, pristato Panevėžio rajono savivaldybės tarybai Programos įgyvendinimo priežiūros komiteto (toliau – Priežiūros komitetas) pateikiamas ataskaitas, užtikrina, kad Programa būtų įgyvendinta ir pasiekti joje numatyti tikslai.
14. Programos administratorius atlieka visus veiksmus, susijusius su Programos įgyvendinimu, inicijuoja reikiamų dokumentų, susijusių su Programos įgyvendinimu, parengimą, užtikrina laiku ir kokybišką Programos įgyvendinimo priemonių plane numatytų priemonių įgyvendinimą. Programos administratorius, įgyvendindamas Programą, turi užtikrinti visų procesų viešumą ir įtraukti į atskirų priemonių svarstymus ir aptarimus suinteresuotus dalyvius – gyventojus, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus bei kitus suinteresuotus atstovus.
15. Programos administratorių veiklą prižiūri ir kontroliuoja Priežiūros komitetas. Programos administratorius atsiskaito Priežiūros komitetui už savo veiklą.
16. Priežiūros komitetas kontroliuoja Programos įgyvendinimo eigą. Priežiūros komitetas iki einamųjų metų sausio 31 d. parengia ir pateikia ataskaitą apie praėjusių kalendorinių metų Programos įgyvendinimo eigą Savivaldybės tarybai. Savivaldybės tarybai pareikalavus, Priežiūros komitetas teikia papildomą informaciją.
17. Programos įgyvendinimo pradžia – 2018 m. lapkričio mėn., įgyvendinimo pabaiga – 2028 m. kovo mėn.
19. Šios Programos įgyvendinimas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Panevėžio rajono savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tarptautinių organizacijų, privačių investuotojų ir kitų šaltinių lėšomis. Programa gali būti finansuojama ir taikant finansines priemones, teikiant subsidijas arba naudojant šių priemonių derinius. Galimi finansavimo šaltiniai:
19.1. Daugiabučių gyvenamųjų namų (15 vnt.) atnaujinimas: planuojama investicija siekia 8 100 000,00 Eur, finansavimo šaltiniai: 30 proc. valstybės subsidija, 70 proc. – finansų inžinerijos priemonė. Teisės aktas: Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“. Projektų vykdytojai – VšĮ Velžio komunalinis ūkis, bendrijos.
19.2. Visuomeninio pastato (1 vnt.) atnaujinimas: planuojama investicija siekia 450 000,00 Eur, finansavimo šaltiniai: Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Panevėžio rajono savivaldybės biudžeto, Europos struktūrinių investicijų fondų, tarptautinių organizacijų, privačių investuotojų ir kitų šaltinių lėšos. Teisės aktas: Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“. Projektų vykdytojas – VšĮ Velžio komunalinis ūkis (Panevėžio rajono savivaldybės administracija).
19.3. Šilumos tiekimo trasų (ilgis – 2 922 m) modernizavimas: planuojama investicija – 584 400,00 Eur, finansavimo šaltiniai: Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Panevėžio rajono savivaldybės biudžeto, privačių investuotojų ir kitų šaltinių lėšos. Projektų vykdytojai – AB „Panevėžio energija“, VšĮ Velžio komunalinis ūkis (Panevėžio rajono savivaldybės administracija).
19.4. Vandentiekio ir nuotekų trasų (ilgis – 8 459 m) modernizavimas: planuojama investicija – 900 000,00 Eur, finansavimo šaltiniai: Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Panevėžio rajono savivaldybės biudžeto, privačių investuotojų ir kitų šaltinių lėšos. Projektų vykdytojai – UAB „Aukštaitijos vandenys“, VšĮ Velžio komunalinis ūkis (Panevėžio rajono savivaldybės administracija).
19.5. Gatvių apšvietimo tinklų renovacija: planuojama investicija – 280 000,00 Eur, finansavimo šaltiniai: Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Panevėžio rajono savivaldybės biudžeto, privačių investuotojų ir kitų šaltinių lėšos. Projektų vykdytojai – Panevėžio rajono savivaldybės administracija.
19.6. Kvartalų vidaus infrastruktūros modernizavimas: planuojama investicija – 1 453 600,00 Eur, finansavimo šaltiniai: Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Panevėžio rajono savivaldybės biudžeto, privačių investuotojų ir kitų šaltinių lėšos. Projekto vykdytojai – Panevėžio rajono savivaldybės administracija.
20. Įgyvendinant Programą planuojama:
20.1. atnaujinti 15 daugiabučių gyvenamųjų namų: planuojama investicija siekia 8 100 000,00 Eur, planuojamas sutaupymas – 30 rocentų šiluminės energijos. Kvartaluose esančių nemodernizuotų daugiabučių gyvenamųjų namų energetinės renovacijos efektyvumo potencialas apskaičiuotas vertinant šias numatomas įgyvendinti atnaujinimo (modernizavimo) priemones ir jų energinį efektyvumą: langų ir durų keitimas, išorinių sienų ir cokolinės dalies šiltinimas iš išorės (tinkuojamas fasadas), stogo šiltinimas, balkonų įstiklinimas, rūsio perdangų šiltinimas, šildymo ir karšto vandens sistemų renovacija, šilumos punkto renovacija;
20.2. atnaujinti 1 visuomeninį pastatą: planuojama investicija siekia 450 000,00 Eur, planuojamas sutaupymas – 20 procentų šiluminės energijos. Pastato energetinės renovacijos efektyvumo potencialas apskaičiuotas vertinant šias numatomas įgyvendinti atnaujinimo (modernizavimo) priemones ir jų energinį efektyvumą: langų ir durų keitimas, išorinių sienų ir cokolinės dalies šiltinimas iš išorės (tinkuojamas fasadas), stogo (arba viršutinės perdangos) šiltinimas, šildymo ir karšto vandens sistemų renovacija, šilumos punkto renovacija;
20.3. modernizuoti šilumos tiekimo trasas: ilgis – 2 922 m, įrengiant bekanales trasas su pramoniniu būdu izoliuotais vamzdynais. Planuojama investicija – 584 400,00 Eur;
20.4. modernizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus (ilgis – 8 459 m), keičiant trasas PE, PVC vamzdžiais. Planuojama investicija – 900 000,00 Eur;
20.5. modernizuoti kvartalų teritorijos apšvietimo tinklus: naujų kabelių trasų ilgis –
4 100 m, LED šviestuvai, automatika. Planuojama investicijų suma – 280 000,00 Eur;
21. Įgyvendinus 20 punkte nurodytas priemones planuojamas kvartalų energinio efektyvumo padidėjimas – ne mažiau kaip 20 procentų.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
