HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL SMIRDĖLĖS PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2018 m. lapkričio 19 d. Nr. D1-957

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktu:

1. T v i r t i n u Smirdėlės pelkės gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. P a v e d u:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Valstybinių miškų urėdijai užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

2.2.1. užtikrinti lėšų planavimą priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Kurtuvėnų regioninio parko direkcija;

2.2.2. iki 2019 m. sausio 1 d. užtikrinti saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių, nurodytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įregistravimą Saugomų rūšių informacinėje sistemoje.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                 Kęstutis Navickas

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. D1-957

 

 

SMIRDĖLĖS PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Smirdėlės pelkės gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Smirdėlės pelkė (LTKEL003), vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

 

II SKYRIUS

TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas (toliau – teritorija), yra Šiaulių apskrityje, Kelmės rajono savivaldybės šiaurrytinėje dalyje, Kukečių seniūnijos teritorijoje, Jautmalkės I ir Gailiškės kaimų apylinkėse. Teritorija patenka į Kurtuvėnų regioninį parką, užima dalį Vainagių kraštovaizdžio draustinio.

Vainagių kraštovaizdžio draustinio ribos nustatytos Kurtuvėnų regioninio parko ir jo zonų ribų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1519. „Dėl Kurtuvėnų regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“. Draustinio tikslas – išsaugoti Vainagių mišką, Vainagių, Lestoniškės, Ešerinio ežerus, Vainagių, Šoniuko, Galvydiškės, Smirdėlės pelkes, natūralias Šonos, Šonelės, Šventjonio ir Smirdėlės upelių vagos atkarpas, natūralų Vainagių upelį, taip pat vieną aukščiausių, mažai performuotą fliuvioglacialinių procesų, moreninį masyvą su ryškiu sudėtingos konfigūracijos kloniu ir Vainagių piliakalnį. Bendras teritorijos plotas – 26 ha.

Teritorija įrašyta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“, siekiant išsaugoti šias Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, įtrauktas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau – Buveinių direktyva), I priedą: 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7210 *Žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelkės, 9010 *Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai.

Teritorijoje 2012 m. kartografuotos visų aukščiau išvardytų tipų pelkių ir miškų buveinės:

7230 Šarmingos žemapelkės. Vienintelė teritorijoje šarminga žemapelkė yra pelkės pakraštyje, kur sudaro mozaiką su tarpinių pelkių ir liūnų buveine. Buveinė užima tik 0,1 ha plotą. Buveinės apsaugos būklė nepalanki dėl dalies jos apaugimo nendrėmis.

7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Teritorijoje yra du nedideli šio tipo buveinių plotai. Buveinės apsaugos būklė nepalanki dėl apaugimo sumedėjusia augalija, nendrėmis ir praeityje iškastų sausinamųjų griovių poveikio.

7210 *Žemapelkės su šakotąja ratainyte. Buveinė yra baigiančio užpelkėti ežeriuko vietoje. Buveinės apsaugos būklė palanki. Šio tipo pelkės Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje yra labai retos.

9010 *Vakarų taiga. Įvertinus buveinę, nustatyta, kad pribręstančio pušyno žolinė danga gausi rūšimis, trakas tankus, todėl medynas neatitinka šios buveinės kriterijų. Buveinės apsaugos būklė nepalanki.

9050 Žolių turtingi eglynai. Tipiškų buveinių yra keliuose apypelkio miško sklypuose. Buveinės apsaugos būklė nepalanki, nes juose mažai negyvos medienos.

9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Šio tipo buveinės plotai išsidėstę apypelkio miške, jose aptinkamos gausios saugomų augalų rūšių populiacijos. Buveinės apsaugos būklė palanki. Šių buveinių medynams apypelkio miške būdinga tai, kad medžių sudėtyje yra nemažai eglių.

Teritorijoje sutinkamos 5 paukščių rūšys, įtrauktos į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (konsoliduota redakcija) (OL 2010 L 20, p. 7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193), I priedą, – pilkoji gervė (Grus grus), jerubė (Bonasa bonasia), juodoji meleta (Dryocopus martius), ligutė (Lullula arborea), mažoji musinukė (Ficedula parva) ir 4 gyvūnų rūšys, įtrauktos į Buveinių direktyvos II ir (arba) IV priedus – upinis bebras (Castor fiber), mažoji kūdrinė varlė (Rana lessonae), smailiasnukė varlė (Rana arvalis) ir žalioji rupūžė (Bufo viridis).

2012 m. teritorijoje inventorizuota 10 augalų (iš jų 1 samanų ir 9 induočių augalų), 5 gyvūnų ir 1 grybų rūšis, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“, – pūkuotoji apuokė (Trichocolea tomentella), paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris), siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri), širdinė dviguonė (Listera cordata), pelkinė laksva (Hammarbya paludosa), šakotoji ratainytė (Cladium mariscus), gelsvoji gegūnė (Dactylorhiza ochroleuca), aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), statusis atgiris (Huperzia selago), raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata), baltasis kiškis (Lepus timidus), pilkoji gervė, uldukas (Columba oenas), žalioji rupūžė, didysis skydvabalis (Peltis grossa), skaisčioji raudonpintė (Pycnoporellus fulgens) Dar 1 saugoma augalų rūšis – pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus) jos buvusioje radavietėje 2012 m. neaptikta ir gali būti išnykusi.

Viena didžiausių teritorijos gamtosauginių problemų – nepastovus hidrologinis režimas, kuriam didelę įtaką daro bebrų veikla: bebrams patvenkiant iš pelkės ištekantį Smirdėlės upelį, vandens lygio pakilimas pasireiškia visose pelkių buveinėse. Galimai dėl užtvindymo ir užžėlimo sunyko pelkinių uolaskėlių populiacija, šarmingoje žemapelkėje ir tarpinio tipo pelkėje suvešėjo nendrynai. Teritorijos hidrologiniam režimui tam tikrą įtaką turi ir praeityje iškasti sausinamieji grioviai, kurie vis dar iš dalies veikia. Todėl būtina pašalinti jų neigiamą poveikį saugomoms gamtos vertybėms.

Buveinių plotas pelkių duburyje sumažėjęs dėl apaugimo sumedėjusia augalija, kuris ypač ryškus pakraščiuose. Dėl praeityje buvusio užtvindymo pelkių buveinėse pernelyg suvešėjusios nendrės.

Šalia teritorijos yra Jautmalkės gamtos centras, todėl yra poreikis pritaikyti teritoriją ekologiniam švietimui.

Visa teritorijos žemė priskirta valstybinės reikšmės miškams, kuriems nustatyta II A miškų grupė.

 

III SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

3. Gamtotvarkos plano tikslai:

3.1. atkurti ir išsaugoti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsaugos būklę: 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų (ne mažesniame kaip 1 ha plote), 7210 *Žemapelkių su šakotąja ratainyte (ne mažesniame kaip 0,9 ha plote), 7230 Šarmingų žemapelkių (ne mažesniame kaip 0,1 ha plote), 9050 Žolių turtingų eglynų (ne mažesniame kaip 4 ha plote), 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų (ne mažesniame kaip 2,5 ha plote) ir sudaryti sąlygas negyvos medienos kiekio didėjimui;

3.2. sudaryti sąlygas išsaugoti saugomų augalų populiacijas: pūkuotosios apuokės (ne mažesniame kaip 100 m2 plote), stačiojo atgirio (ne mažiau kaip 5 radavietėse), paprastosios tuklės, širdinės dviguonės ir aukštosios gegūnės (ne mažiau kaip po 50 individų), gelsvosios gegūnės (ne mažiau kaip 20 individų).

4. Gamtotvarkos plano tikslams pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. palaikyti atviras 7230 Šarmingų žemapelkių ir 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveines su jose esančiomis saugomų pelkinių augalų rūšių populiacijomis;

4.2. atkurti hidrologinį režimą pelkėje;

4.3. gausinti negyvos medienos kiekį 9010 *Vakarų taigos, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų buveinėse;

4.4. pagerinti uoksinių paukščių ir lazdyninių miegapelių veisimosi sąlygas;

4.5. pagerinti gamtosauginio švietimo sąlygas teritorijoje.

5. Šio Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių įgyvendinimo planas pateiktas priede.

 

IV SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą teritorijoje koordinuoja Kurtuvėnų regioninio parko direkcija (toliau – direkcija). Ji atsakinga už teritorijoje nustatytų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą, kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.

Direkcija, bendradarbiaudama su VĮ Valstybinių miškų urėdija, organizuoja Gamtotvarkos plano 2.1, 2.2, 4.1, 5.1 ir 5.3 priemonių įgyvendinimą. VĮ Valstybinių miškų urėdija, kuri yra valstybinės miško žemės valdytoja, organizuoja Gamtotvarkos plano 1.1, 1.2, 3.1, 5.2 ir 5.4 priemonių įgyvendinimą.

 

V SKYRIUS

IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI

 

7. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Europos Sąjungos parama, valstybinių miškų valdytojo privalomiesiems miško apsaugos ir tvarkymo darbams skiriamos lėšos, kitos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VI SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA

 

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai tikslinamas apsvarstant, ar priemonės iš tiesų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio bei rūšių skaičiaus stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

9. Už Gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną, peržiūrėjimą ir tikslinimą atsakinga direkcija.

10. Gamtotvarkos plano peržiūrėjimo ir tikslinimo tikslais svarbu vykdyti ir miškų ūkio veiklos bei buveinių ir rūšių būklės stebėseną:

10.1. miškų buveinėse ne rečiau kaip kas trejus metus (prieš pat kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą) turi būti įvertinama, ar miškų ūkio veiklos pobūdis ir intensyvumas yra tinkami saugomų gamtos vertybių atžvilgi;

10.2. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių stebėsena numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamoje Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje (toliau – VAMP). Todėl teritorijoje esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių bei jų buveinių būklės stebėsena vykdoma vadovaujantis VAMP principinėmis nuostatomis jų radavietėse. Į Saugomų rūšių sąrašą įtrauktų rūšių (pūkuotosios apuokės, paprastosios tuklės, širdinės dviguonės, aukštosios gegūnės, siauralapės gegūnės, gelsvosios gegūnės, raudonosios gegūnės, pelkinės laksvos) stebėsena atliekama pagal Pagrindžiamojoje informacijoje pateiktas rekomendacijas. Už stebėsenos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsakinga direkcija.

11. Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrimas po trejų metų nuo jo patvirtinimo, vėliau, atsižvelgiant į teritorijos gamtinių vertybių unikalumą, planas peržiūrimas ir tikslinamas ne rečiau kaip kas trejus metus parengiant peržiūros ataskaitą pagal Aprašo 3 priede pateiktas peržiūros rekomendacijas.

12. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Parengta peržiūros ataskaita turi būti pateikta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

13. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

13.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

13.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

13.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas ir lėšų panaudojimas;

13.4. pasiekti rezultatai;

13.5. saugomų buveinių ir rūšių bei jų buveinių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

13.6. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikis saugomų buveinių ir rūšių bei jų buveinių būklei;

13.7. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

14. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet, esant reikalui, ir papildymas naujais duomenimis.

15. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinimas ir dažniau, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jeigu pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę.

PASTABA. * ženklu pažymėti prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai.

________________________

 

Smirdėlės pelkės gamtotvarkos plano

priedas

 

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakinga institucija

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1

1. Palaikyti atviras 7230 Šarmingų žemapelkių ir 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveines su jose esančiomis saugomų pelkinių augalų rūšių populiacijomis

1.1. organizuoti sumedėjusios augalijos iškirtimą ir pašalinimą iš teritorijos. Kadagiai, ant kupstų augantys ir pelkinių formų medžiai turi būti paliekami

VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU),

Kurtuvėnų regioninio parko direkcija (toliau – direkcija)

I metais

I

1.2. organizuoti reguliarų sumedėjusių atžalų iškirtimą ir pašalinimą iš teritorijos

VMU,

direkcija

II, III, V, VII, IX metais

I

2. Atkurti hidrologinį režimą pelkėje

2.1. parengti pelkės hidrologinio režimo atkūrimo techninį projektą

direkcija,

VMU

I metais

I

2.2. įgyvendinti pelkės hidrologinio režimo atkūrimo techninį projektą

direkcija,

VMU

II–III metais

I

3. Gausinti negyvos medienos kiekį 9010 *Vakarų taigos, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų buveinėse

3.1. siekiant užtikrinti ne mažesnį kaip 20 m3/ha negyvos medienos kiekį 9010, 9050 ir 9080 buveinių medynuose, pažymėti ir palikti supūti savaime nudžiūvusius,  džiūstančius, stipriai pažeistus ir sanitariniu požiūriu nepavojingus vidutinio medyno skersmens ir storesnius medžius

VMU,

direkcija

I–X metais

I

4. Pagerinti uoksinių paukščių ir lazdyninių miegapelių veisimosi sąlygas

4.1. iškelti inkilų uoksiniams paukščiams ir lazdyninėms miegapelėms

direkcija,

VMU

 

I metais

II

5. Pagerinti gamtosauginio švietimo sąlygas teritorijoje

5.1. pažymėti pažintinį taką ir reguliariai jį tvarkyti

direkcija,

VMU

I–X metais

I

5.2. kraštovaizdžio formavimo kirtimais įrengti pelkės apžvalgos vietą

VMU,

direkcija

I, II, IV, VI, IX metais

III

5.3. įrengti pažintinį stendą, supažindinantį su Smirdėlės pelkės gamtinėmis vertybėmis ir gamtotvarkos darbais (1 vnt.)

direkcija,

VMU

I metais

I

5.4. iškirsti traką dalyje pušyno sklypo, pritaikant mišką edukaciniams užsiėmimams

VMU,

direkcija

I metais

III

1 – priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

 

________________________________