LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL NACISTINĖS VOKIETIJOS AUŠVICO-BIRKENAU KONCENTRACIJOS STOVYKLOS IŠVADAVIMO 80-ŲJŲ METINIŲ MINĖJIMO
2025 m. sausio 14 d. Nr. XV-114
Vilnius
minėdamas nacistinės Vokietijos didžiausios Aušvico-Birkenau koncentracijos ir naikinimo stovyklos, 1940–1945 m. veikusios nacių okupuotoje Lenkijos Respublikoje, išvadavimo 80-ąsias metines;
minėdamas Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo pasirašymo 60-ąsias metines;
minėdamas Stokholmo deklaracijos – Tarptautinio Holokausto aukų atminimo aljanso steigiamojo dokumento – priėmimo 25-ąsias metines;
primindamas ir besąlygiškai pritardamas Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. rugsėjo 23 d. rezoliucijos Nr. XIV-542 „Dėl Lietuvos žydų žūties – Holokausto Lietuvoje 80-mečio atminties“ ir Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. rugsėjo 26 d. rezoliucijos Nr. XIV-2177 „Dėl Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių minėjimo“ nuostatoms;
pažymėdamas, kad Holokaustas buvo didžiulė Europos ir pasaulio tragedija, o neišmoktos Antrojo pasaulinio karo pamokos sudaro pagrindą šiuolaikinio nusikalstamo antisemitizmo kurstymui ir demokratijos pagrindų ardymui;
pagerbdamas nacių vykdyto genocido, per kurį buvo nužudyti milijonai nekaltų įvairių tautybių žmonių, o Lietuvoje – beveik visa žydų bendruomenė, aukas;
pabrėždamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 24 d. patvirtintos Tarptautinio Holokausto atminties aljanso pateiktos antisemitizmo apibrėžties svarbą;
girdėdamas nesiliaujančius Rusijos Federacijos, Baltarusijos ir kitų trečiųjų nedraugiškų šalių skleidžiamus propagandinius naratyvus ir dezinformaciją bandant perrašyti istoriją ir šioms valstybėms neleidžiant naudotis buvusių nusikalstamų totalitarinių režimų istoriniais šaltiniais, siekiant kurstyti ir skaldyti tarptautinę visuomenę, mažinti piliečių tarpusavio pasitikėjimą;
atkreipdamas dėmesį į Europos Sąjungos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategiją, patvirtintą 2021 m., atsižvelgiant į nerimą keliančias dabartines antisemitizmo plitimo tendencijas Europoje ir už jos ribų;
pabrėždamas, kad vienas iš Lietuvos valstybės pamatų elementų yra istoriškai susiklosčiusi darni Lietuvą kūrusių tautų vertybių, jų istorijos, kaip neatsiejamos mūsų valstybės istorinio pasakojimo dalies, samprata;
tęsdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą darnaus tautų sugyvenimo, kovos su bet kokiomis nesantaikos kurstymo apraiškomis politiką,
smerkia visų formų totalitarizmą ir jo nusikaltimus;
pagerbia nacistinės Vokietijos Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos aukas ir jų atminimą;
pabrėžia būtinybę visuomenei nuolat priminti, kad pilietiškumo stoka, abejingumas ir diskriminacinės nuostatos sudarė sąlygas Holokaustui įvykti, o neišmoktos praeities tragedijos pamokos sudaro galimybes šiuolaikinio antisemitizmo plėtrai;
smerkia bet kokį per Antrąjį pasaulinį karą vykusį kolaboravimą su nacistinės ir komunistinės ideologijos režimais;
didžiuojasi žmonėmis, kurie, rizikuodami savo gyvybėmis, gelbėjo žydus; šių žmonių ryžtas ir pasiaukojimas tapo sektinu pavyzdžiu ateities kartoms;
dar kartą patvirtina siekį Europos Sąjungos lygmeniu įtvirtinti griežtą totalitarinių režimų nusikaltimų pasaulio tautoms vertinimą ir pasmerkimą;
remia tolesnį totalitarinių režimų nusikaltimų tyrimą, pažinimą ir atitinkamų švietimo programų įgyvendinimą;
ragina Lietuvos ir pasaulio visuomenes išlikti budrias dėl antisemitizmo, rasizmo, ksenofobijos ir plintančios kitų formų neapykantos, kuri kelia grėsmę taikai ir žmogiškųjų vertybių puoselėjimui bei demokratijai;
pažymi kovos su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu svarbą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, smerkia antisemitizmo apraiškas Europoje ir pasaulyje, taip pat rasistinių ir antisemitinių požymių turinčius politikų pasisakymus;
siūlo pakeisti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą ir rugsėjo 23-iąją paskelbti Lietuvos žydų Holokausto ir jų pasipriešinimo naciams atminimo diena, o sausio 27-ąją Lietuvoje minėti kaip Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir atminti tuos, kurie priešinosi nacistiniam režimui bei gelbėjo režimo aukas, kovojo už žmonių gyvybes ir laisvę;
remia Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas sukurti nacionalinį kovos su antisemitizmu, ksenofobija ar bet kokios kitos formos nesantaikos kurstymu priemonių planą, tęsti žydų gyvenimo Lietuvoje puoselėjimo politiką, be kita ko, išlaikyti gyvą Holokausto atminimą ir remti Lietuvos senųjų žydų kapaviečių ir žudynių vietų sutvarkymą, atminimo vietas bei jose vykdomą šviečiamąją veiklą, puoselėti gausų žydų architektūros paveldą, remti judaikos kolekcijų formavimą, jų grąžinimą į Lietuvą ir judaikos akademinio palikimo tyrimus, stiprinti lietuvių ir litvakų diasporų ryšius visame pasaulyje.