Administracinė byla Nr. eAS-782-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03684-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2016 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 1-692 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai teikiamos šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į skundą ir vėliau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė nutraukti administracinę bylą arba atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas, be kita ko, paaiškino, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir VERT), išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2024 m. birželio 14 d. nutarime Nr. R2-(TT)-5544 konstatavo, kad, išnykus administracinio sprendimo priėmimo pagrindams, Sprendimas nebeatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, ir, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsniu, rekomendavo Tarybai panaikinti šį Sprendimą. Taryba, atsižvelgdama į tai, 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 1-678 pripažino Sprendimą netekusiu galios.

Pareiškėjas 2024 m. spalio 2 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas 2024 m. spalio 2 d. pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame prašė nutraukti administracinę bylą ir spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas teigė, kad Taryba 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 1-678 pripažino Sprendimą netekusiu galios, todėl išnyko administracinės bylos dalykas. Kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto (faktiškai; iš tikrųjų) įvykdytas, todėl atsakovas neturėtų išvengti pareigos atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas 2024 m. spalio 2 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymus. Atsakovo nuomone, byla buvo iškelta beprasmiškai, ir šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl pareiškėjui nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

II.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. spalio 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atsisakymą nuo skundo, nutraukė administracinę bylą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 22,50 Eur už sumokėtą žyminį mokestį ir 7 034,18 Eur už advokato teisines paslaugas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, nustatė, kad pareiškėjo atsisakymas nuo skundo yra priimtinas, o administracinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 str. 2 d.).

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, siekė konkrečių pasekmių – panaikinti Sprendimą. Nagrinėjamu atveju Taryba pati panaikino Sprendimą, todėl laikytina, jog pareiškėjas pasiekė materialinį teisinį rezultatą byloje, kurio siekė.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 22,50 Eur už sumokėtą žyminį mokestį ir 7 034,18 Eur už advokato teisines paslaugas. Pareiškėjo išlaidas teisininkų pagalbai apmokėti (su pridėtinės vertės mokesčiu; toliau – ir PVM) sudarė: 1) 1 468,15 Eur už VERT 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. R2-(TT)-5544 analizę; kliento konsultaciją dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka priimto sprendimo teisinės galios, reikšmės, kiek tai susiję su Sprendimo apskundimu; skundo rengimo strateginius klausimus; pozicijos derinimo darbus; 2) 3 773,83 Eur už 2024 m. liepos 10 d. skundo rengimo ir tikslinimo darbus; argumentų gryninimą, aptarimą su klientu; susipažinimą su teismo nutartimi dėl skundo trūkumų ištaisymo; teisės aktų ir teismų praktikos analizę dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo institucijos (VERT) statuso byloje, gryninant argumentus, išdėstytus 2024 m. liepos 30 d. prašyme teismui; 2024 m. liepos 30 d. prašymo teismui dėl skundo trūkumų ištaisymo ir patikslinto skundo rengimo darbus; pasitarimą ir tolesnės strategijos derinimą su klientu; 3) 1 769,70 Eur už Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) ir nuolatinės bylos eigos patikrą; atsakovo atsiliepimo į skundą analizę, esminių aspektų nustatymą ir iškomunikavimą klientui; teismo nutarčių analizę ir iškomunikavimą; galimos strategijos byloje analizę, nustatymą, aptarimą. Tai, kad pareiškėjas patyrė nurodytas išlaidas, patvirtina į bylą pateikti išrašai iš banko sąskaitos ir mokėjimo nurodymas.

Teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad pareiškėjo skundo reikalavimas – panaikinti Sprendimą – atsakovo buvo patenkintas geruoju po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) apskaičiuotų ribų, todėl pareiškėjui priteistinas visų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimas.

III.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutarties dalį, kurioje buvo patenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir atmesti šį prašymą.

Atsakovas teigia, kad VERT 2024 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą Nr. R2-(TT)-5544, kuris įsiteisėjo per 30 dienų nuo jo priėmimo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą 2024 m. liepos 10 d., t. y. minėtam nutarimui dar neįsiteisėjus. Atsakovas nuo pat pradžių ketino vadovautis VERT rekomendacija, tačiau vasaros metu nevyko Tarybos posėdžiai, taip pat buvo laukiama minėto VERT nutarimo įsiteisėjimo. Atsakovas niekada nenurodė pareiškėjui, kad jis nesivadovaus VERT rekomendacija, tačiau pareiškėjas vis tiek pasirinko ginti savo tariamai pažeistas teises, pateikdamas teismui visiškai bereikalingą skundą. Taigi, atsakovas ne geruoju įvykdė pareiškėjo skundo reikalavimą, o vykdė įsiteisėjusiame VERT 2024 m. birželio 14 d. nutarime Nr. R2-(TT)-5544 pateiktą rekomendaciją. Pareiškėjo sprendimas paduoti skundą teismui neturėjo jokios įtakos Tarybos 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimui Nr. 1-678 priimti.

Atsakovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (nuo 2019 m. liepos 1 d. – VERT) 2016 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. O3-335 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų“, kuriame VERT konstatavo, kad Sprendimu (tarpiniu aktu procedūroje) šilumos kainos dedamosios buvo nustatytos be pažeidimų. Būtent šis VERT nutarimas sukėlė teisines pasekmes pareiškėjui (kaip galutinis aktas procedūroje), jis šiuo metu yra ginčijamas kitoje administracinėje byloje. Minėtoje byloje pareiškėjas neneigė šių atsakovo argumentų, nors turėjo pakankamai laiko į juos sureaguoti.

Atsakovas pažymėjo, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsakovo nuomone, jo procesinis elgesys šioje byloje buvo tinkamas ir dėl to nėra ginčo. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė labai aiškius argumentus dėl skundo nepagrįstumo. Be to, kaip minėta, pareiškėjo pasikreipimas į teismą neturėjo jokios įtakos Tarybos veiksmams. Pareiškėjas akivaizdžiai skubotai ir be objektyvaus pagrindo preziumavo, kad atsakovas nevykdys minėtos VERT rekomendacijos. Nagrinėjama byla galbūt iškelta ne siekiant apginti pareiškėjo galbūt pažeistas teises, bet dirbtinai, siekiant „įtikinti“ atsakovą atlikti veiksmus, kuriuos jis ir taip ketino atlikti. Taigi, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra jo prisiimtos rizikos padarinys, o atsakovas negali būti atsakingas dėl tokio nesąžiningo pareiškėjo veikimo. Teismas neįvertino šių aplinkybių ir neįsigilino į priežastis, dėl kurių buvo iškelta ši administracinė byla, taip pat priežastis, dėl kurių Taryba priėmė 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 1-678.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog pareiškėjas skundo argumentus iš esmės nukopijavo nuo savo teiktų paaiškinimų administracinėje byloje Nr. eI4-13-484/2023. Pareiškėjas už tą patį darbą siekia dvigubo apmokėjimo viešųjų finansų sąskaita. Teismas neatsižvelgė į šią atsakovo pateiktą informaciją ir skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodė, jog pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų maksimalių dydžių. Teismui taip pat nepasirodė svarbu įvertinti, kokias paslaugas pareiškėjui teikė advokatas, ar išlaidos už šias paslaugas buvo racionalios.

Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo prašyme nurodytos išlaidų eilutės, įvertinus bylos kontekstą, yra nepagrįstos. Pareiškėjo atstovas „analizavo“ 2016 metais priimtą Sprendimą, nors dėl jo teisėtumo jau buvo inicijuota kita byla. Prie pareiškėjui suteiktų paslaugų buvo nurodyta VERT 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. R2-(TT)-5544 analizė, bet šis nutarimas nėra ginčo objektas ir jį priėmė ne atsakovas, o byloje nedalyvaujantis asmuo. Visiškai neaišku, ką reiškia „skundo rengimo strateginiai klausimai“, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, skundo argumentai buvo nukopijuoti nuo pareiškėjo kitoje byloje pateiktų paaiškinimų. Atitinkamai, neaiški eilutė dėl skundo rengimo ir tikslinimo. Be to, nors nurodyta, kad pareiškėjo atsakovas atliko atsakovo atsiliepimo į skundą analizę, tačiau jis nepateikė jokios reakcijos į atsakovo atsiliepimo argumentus. EPP patikra ir pan. yra abstraktūs veiksmai, bet šios paslaugos buvo įvertintos beveik 2 000 Eur. Atsakovas, remdamasis šiais argumentais, tvirtina, kad pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai išpūstos, nebūtinos ir neatsispindinčios teisminiame procese.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas bando sudaryti įspūdį, jog Taryba ir taip būtų panaikinusi Sprendimą, bet faktiškai nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes. Tiek teisiniu, tiek loginiu požiūriu sunku suprasti, kaip pasinaudojimas teise į teisminę gynybą, tuo labiau kai pareiškėjas siekė panaikinti Sprendimą nuo 2016 metų (t. y. nuo jo priėmimo), gali būti traktuojamas kaip nesąžiningas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-160-815/2022 panaikino administracinį aktą, kurio pagrindu buvo priimtas Sprendimas, bet per daugiau nei dvejus metus atsakovas nesiėmė veiksmų akivaizdžiai neteisėtam Sprendimui panaikinti. Priešingai, atsakovas administracinėje byloje Nr. eI4-13-484/2023 ir toliau palaikė poziciją, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra nepagrįstas. VERT 2024 m. birželio 14 d. nutarime Nr. R2-(TT)-5544 tik rekomendavo atsakovui panaikinti Sprendimą. Pareiškėjo nuomone, toks nutarimas iki galo neapgynė jo pažeistų teisių, nes Sprendimas, nors ir pripažintas neteisėtu, liko galioti, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Sprendimą. Pareiškėjas neturėjo jokių duomenų ar indikacijų iš atsakovo, jog jis imsis kažkokių veiksmų ir panaikins Sprendimą.

Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas klaidina teismą dėl VERT 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. R2-(TT)-5544 teisinio statuso, t. y. jį laiko ne išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijos aktu, o atskiru skųstinu administraciniu aktu. Minėtas nutarimas neturėjo ir negalėjo būti apskųstas kaip atskiras aktas, o pareiškėjas šioje byloje ginčija būtent Sprendimą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą per vieną mėnesį nuo minėto VERT 2024 m. birželio 14 d. nutarimo priėmimo dienos, laikydamasis ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos. Pareiškėjas siekė nepraleisti skundo padavimo termino, nes priešingu atveju jis būtų praradęs galimybę pareikšti teismui reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytus teiginius, kad tol, kol klausimas dėl Sprendimo panaikinimo nėra parengtas ir pateiktas svarstyti Tarybai, atsakovas negali nurodyti, jog Sprendimas bus panaikintas, o šiai dienai nėra duomenų, kad Taryba iki 2024 m. rugsėjo 15 d. apskritai svarstys klausimą dėl Sprendimo panaikinimo. Atsakovas prieštaravo pasiūlymui sustabdyti bylos nagrinėjimą, kurį pareiškėjas pateikė, tikėdamasis, jog galbūt planuojama panaikinti Sprendimą. Šios aplinkybės paneigia atsakovo interpretacijas dėl neva nesąžiningų pareiškėjo veiksmų ir teisminio proceso betiksliškumo. Pareiškėjas, pasikreipdamas į teismą, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.

Pareiškėjas mano, kad nėra jokio pagrindo nepriteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjo prašymas atitinka ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį ir šią teisės normą aiškinančią teismų praktiką. Teismas tinkamai išnagrinėjo šį pareiškėjo prašymą, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad Taryba panaikino Sprendimą tik po to, kai teisme buvo iškelta byla. Atsakovas nepagrįstai siekia išvengti pareigos atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes toks pareiškėjo prašymas yra akivaizdžiai pagrįstas: (i) kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas; (ii) pareiškėjas negalėjo žinoti, kad atsakovas panaikins Sprendimą iki bylos išsprendimo iš esmės, nes per dvejus metus, kai nebeegzistavo Sprendimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų Sprendimui panaikinti (priešingai, atsakovas tiek išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nesutiko su pareiškėjo reikalavimais). Be to, pareiškėjo įsitikinimu, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas skundžiamoje nutartyje yra aptartas įvertinus pareiškėjo prašymo pagrįstumą, teisėtumą ir proporcingumą bei konstatavus, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas nustatytų ribų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nuspręsta visiškai tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁵⁵⁶-293/2010, 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-162-415/2020).

Teismas, vertindamas tai, ar yra pagrindas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi, be kita ko, įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-636-624/2018). Minėtai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019).

Nustatyta, kad Taryba 2016 m. spalio 26 d. priėmė Sprendimą. Pareiškėjas kreipėsi į VERT su 2016 m. lapkričio 28 d. skundu, prašydamas panaikinti Sprendimą. VERT 2016 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. R2-(T)-3058 atsisakė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėti pareiškėjo skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 16 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino VERT 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. R2-(T)-3058 ir perdavė pareiškėjo 2016 m. lapkričio 28 d. skundą VERT nagrinėti privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, o pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo paliko nenagrinėtą; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi atmetė VERT apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-487-821/2024). VERT 2024 m. birželio 13 d. posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė nutarimą Nr. O3E-839, kuriame nutarė iš dalies tenkinti pareiškėjo reikalavimus, t. y. konstatavo, kad Sprendimas nebeatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų (nebeturi teisinio ir faktinio pagrindo bei motyvų), ir, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsniu, rekomendavo Tarybai panaikinti Sprendimą. VERT šiame nutarime akcentavo, kad VERT negali perimti savivaldybės tarybos įgaliojimų ir savarankiškai už ją atlikti administracinę procedūrą ar suformuoti privalomus vykdyti įpareigojimus, todėl VERT sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus dėl savivaldybių tarybų sprendimų, nustatant šilumos kainų dedamąsias, yra rekomendaciniai.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas 2024 m. liepos 10 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti VERT 2024 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. O3E-839 dalį, kurioje Tarybai buvo tik rekomenduota panaikinti Sprendimą, ir visiškai panaikinti Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartyje nustatė skundo trūkumus ir terminą šiems trūkumams pašalinti, nes, teismo vertinimu, be kita ko, skundo reikalavimai buvo suformuluoti netinkamai. Pareiškėjas 2024 m. liepos 30 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Sprendimą. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 27 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašė nutraukti administracinę bylą, atsižvelgiant į tai, jog Taryba 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 1-678 pripažino Sprendimą netekusiu galios. Pareiškėjas 2024 m. spalio 2 d. pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas šiuo atveju pasiekė tą materialinį teisinį rezultatą, kurio jis siekė paduodamas skundą. Atsakovo teiginiai, kad Taryba ketino įvykdyti minėtą VERT pateiktą rekomendaciją, ir tik laukė, kol VERT 2024 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. O3E-839 įsiteisės, be to, vasaros laikotarpiu nevyko Tarybos posėdžiai, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti), kad Sprendimas bus panaikintas, bet nesąžiningai naudojosi savo teise į teisminę gynybą ir inicijavo beprasmį teisminį procesą. Esant tokioms aplinkybėms, kaip nustatytosios šioje byloje, konstatuotina, kad atsakovas pareiškėjo skundo reikalavimus įvykdė geruoju ir jis yra atsakingas už pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjui priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, pažymi, kad, nors tikrinamoje teismo nutartyje nurodyta, jog pareiškėjo patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms yra 7 034,18 Eur, tačiau, kaip matyti, 7 034,18 Eur yra bendra pareiškėjo prašoma priteisti suma, įskaitant sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį, o pareiškėjas už teisines paslaugas sumokėjo 7 011,68 Eur.

Pareiškėjas prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pridėjo PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta, jog pareiškėjas turi sumokėti „Už teisines paslaugas“, ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjo prašyme esančioje lentelėje detalizuota, kad pareiškėjas sumokėjo: 1) 1 468,15 Eur už VERT 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. R2-(TT)-5544 analizę; kliento konsultaciją dėl išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka priimto sprendimo teisinės galios, reikšmės, kiek tai susiję su Sprendimo apskundimu; skundo rengimo strateginius klausimus; pozicijos derinimo darbus; 2) 3 773,83 Eur už 2024 m. liepos 10 d. skundo rengimo ir tikslinimo darbus; argumentų gryninimą, aptarimą su klientu; susipažinimą su teismo nutartimi dėl skundo trūkumų ištaisymo; teisės aktų ir teismų praktikos analizę dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo institucijos (VERT) statuso byloje, gryninant argumentus, išdėstytus 2024 m. liepos 30 d. prašyme teismui; 2024 m. liepos 30 d. prašymo teismui dėl skundo trūkumų ištaisymo ir patikslinto skundo rengimo darbus; pasitarimą ir tolesnės strategijos derinimą su klientu; 3) 1 769,70 Eur už EPP ir nuolatinės bylos eigos patikrą; atsakovo atsiliepimo į skundą analizę, esminių aspektų nustatymą ir iškomunikavimą klientui; teismo nutarčių analizę ir iškomunikavimą; galimos strategijos byloje analizę, nustatymą, aptarimą.

Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą jam suteiktų teisinių paslaugų aprašymą, laikytina, jog pareiškėjas už teisines paslaugas, susijusias su skundo parengimu ir padavimu teismui, sumokėjo 5 241,98 Eur (1 468,15 Eur + 3 773,83 Eur). Vadovaujantis Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 ir 8.2 punktais, už šias teisines paslaugas rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 5 402,50 Eur (2,5 x 2 161 Eur). Taigi, pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir šioje byloje, kurioje pareiškėjas ginčijo Sprendimą, ir administracinėje byloje Nr. eI4-13-484/2023 (Nr. eA-487-821/2024), kurioje pareiškėjas ginčijo Sprendimą ir VERT 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. R2-(T)-3058, pareiškėjui atstovavo advokatė D. G.. Palyginus pareiškėjo skundo šioje byloje turinį ir pareiškėjo teiktų 2023 m. kovo 9 d. paaiškinimų administracinėje byloje Nr. eI4-13-484/2023 turinį, pritartina atsakovo argumentams, kad šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo yra labai panašūs, pavyzdžiui, kai kurios pastraipos, taip pat grafiniai elementai (pvz., lentelė, kurioje pateiktas Sprendimo ir Tarybos 2016 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. O3-318 palyginimas) yra identiški. Pastebėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI4-13-484/2023, be kita ko, iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų (įskaitant išlaidas už rašytinių paaiškinimų teismui parengimą prieš 2023 m. kovo 16 d. teismo posėdį) atlyginimą ir priteisė jam iš atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 3 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Rekomendacijomis, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas gali būti priteisiamas taip pat už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą (8.19 p.), ir kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą (8.20 p.). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Kaip minėta, pareiškėjas nurodė, jog jam buvo suteiktos teisinės paslaugos: EPP ir nuolatinė bylos eigos patikra; atsakovo atsiliepimo į skundą analizė, esminių aspektų nustatymas ir iškomunikavimas klientui; teismo nutarčių analizė ir iškomunikavimas; galimos strategijos byloje analizė, nustatymas, aptarimas. Šios teisinės paslaugos nėra detalizuotos atskirai, nurodyta bendra teisinių paslaugų teikimo trukmė – 9,35 val., bendra kaina (su PVM) – 1 769 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.19, 8.20 ir 9 punktais, už šias teisines paslaugas rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 1 944,90 Eur ((0,1 x 2 161 Eur) x 9 val.). Taigi, pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte išvardytus kriterijus (be kita ko, kad, atsižvelgiant į anksčiau įvykusius teisminius procesus, susijusius su Sprendimu ir jo priėmimo pagrindais, nagrinėjama byla nėra sudėtinga, joje nėra keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, pareiškėjo procesinius dokumentus šioje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI4-13-484/2023 rengė, taip pat teismo posėdžiuose dalyvavo ta pati advokatė, administracinėje byloje Nr. eI4-13-484/2023 (Nr. eA-487-821/2024) pareiškėjui jau buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kt.), bei vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis yra mažintinas iki 3 500 Eur.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl netinkamai apskaičiavo pareiškėjui priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis pakeičiama, sumažinant pareiškėjui priteisiamo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį nuo 7 056,68 Eur (7 034,18 Eur + 22,50 Eur) iki 3 500 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pakeisti, t. y. priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė