1998 METŲ PROTOKOLO DĖL SUNKIŲJŲ METALŲ PAKEITIMAI,
išdėstyti 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos vykdomosios institucijos Sprendimo 2012/5 priede
1. 10 dalyje žodžiai „įsigaliojo: i) šis protokolas; arba ii) I ar II priedo pakeitimai, dėl kurių stacionariam šaltiniui kaip tik ir pradedamos taikyti šio protokolo nuostatos“ pakeičiami žodžiais „Šaliai įsigaliojo šis Protokolas. Šalis gali nuspręsti stacionaraus šaltinio, kuriam Protokolo įsigaliojimo tai Šaliai momentu atitinkama kompetentinga nacionalinė institucija jau yra išdavusi leidimą, nelaikyti nauju stacionariu šaltiniu, jei jo statyba arba esminis pakeitimas pradedami per penkerius metus nuo tos dienos“.
2. Po 11 dalies įterpiama nauja 12 dalis:
3. 2 dalyje žodis „kiekviena“ pakeičiamas žodžiais „ir laikydamasi 2a ir 2b dalių nuostatų, kiekviena“.
4. 2 dalies a punkte žodžiai „kuriai III priede yra nurodyti geriausi prieinami gamybos būdai“ pakeičiami žodžiais „kuriai taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, nurodyti vykdomosios institucijos sesijoje Šalių priimtose gairėse“.
5. 2 dalies c punkte žodžiai „kuriai III priede yra nurodyti geriausi prieinami gamybos būdai“ pakeičiami žodžiais „kuriai taikomi geriausi prieinami gamybos būdai, nurodyti vykdomosios institucijos sesijoje Šalių priimtose gairėse“.
6. Po 2 dalies įterpiamos naujos 2a ir 2b dalys:
„2a. Šalis, kuri prieš įsigaliojant pakeitimui, kuriuo įvedamos naujos šaltinių kategorijos, jau buvo šio Protokolo Šalis, bet kuriam tokiai naujai kategorijai priskiriamam šaltiniui gali taikyti esamiems stacionariems šaltiniams nustatytas ribines vertes, jei to šaltinio statyba arba esminis pakeitimas pradedamas vykdyti nepraėjus dvejiems metams po to pakeitimo įsigaliojimo tai Šaliai, ir taiko jas iki tol, kol tame šaltinyje vėliau atliekamas esminis pakeitimas.
2b. Šalis, kuri prieš įsigaliojant pakeitimui, kuriuo nustatomos naujos ribinės vertės naujiems stacionariems šaltiniams, jau buvo šio Protokolo Šalis, gali pirmiau galiojusias ribines vertes taikyti bet kuriam šaltiniui, kurio statyba arba esminis pakeitimas pradedamas vykdyti nepraėjus dvejiems metams po to pakeitimo įsigaliojimo tai Šaliai, ir taiko jas iki tol, kol tame šaltinyje vėliau atliekamas esminis pakeitimas.“
7. 5 dalyje:
a) žodžiai „parengtus toms Šalims, kurios yra geografinėje EMEP taikymo srityje, ir kaip minimalius metodus naudoja EMEP valdymo organo nurodytus metodus, ir toms Šalims, kurios yra už geografinės EMEP taikymo srities ribų ir kurios kaip orientacinius metodus naudoja vykdomosios institucijos darbo plane parengtus metodus“ išbraukiami;
b) po pirmo sakinio įterpiamas toks tekstas:
„Šalys, kurios yra geografinėje EMEP taikymo srityje, naudoja EMEP valdymo organo parengtose gairėse nurodytus ir vykdomosios institucijos sesijoje Šalių priimtus metodus. Šalys, kurios yra už geografinės EMEP taikymo srities ribų, kaip gaires naudoja metodus, parengtus vykdant vykdomosios institucijos darbo planą.“
8. 3 straipsnio pabaigoje įterpiama nauja 8 dalis:
9. Pridedamas naujas 3a straipsnis:
Lanksti pereinamojo laikotarpio tvarka
1. Nepaisant 3 straipsnio 2 dalies c ir d punktų, Konvencijos Šalis, kuri tampa šio Protokolo Šalimi 2014 m. sausio 1 d.–2019 m. gruodžio 31 d., pereinamuoju laikotarpiu gali tam tikrų kategorijų esamiems stacionariems šaltiniams taikyti lanksčią geriausių prieinamų gamybos būdų ir ribinių verčių taikymo tvarką, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.
2. Šalis, nusprendusi taikyti lanksčią pereinamojo laikotarpio tvarką pagal šį straipsnį, šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo dokumente nurodo šiuos dalykus:
a) ne daugiau kaip keturias konkrečias kategorijas iš II priede nurodytų stacionarių šaltinių kategorijų sąrašo, kurioms Šalis pasirinko taikyti lanksčią pereinamojo laikotarpio tvarką;
b) stacionarius šaltinius, kurių statyba arba paskutinis esminis pakeitimas pradėtas iki 1990 m. arba alternatyvių 1985–1995 m. (imtinai) laikotarpio metų, kuriuos Šalis nurodė ratifikuodama, priimdama, patvirtindama arba prisijungdama, ir kurie atitinka 5 dalyje numatytus lanksčios pereinamojo laikotarpio tvarkos taikymo reikalavimus, ir
3. II priede nurodytų 1, 2, 5 ir 7 kategorijų esamiems stacionariems šaltiniams geriausius prieinamus gamybos būdus Šalis turi pradėti taikyti ne vėliau kaip per aštuonerius metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo tai Šaliai arba iki 2022 m. gruodžio 31 d., priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė, išskyrus 5 dalyje numatytus atvejus.
4. Bet kokiu atveju Šalis negali geriausių prieinamų gamybos būdų arba ribinių verčių taikymo esamiems stacionariems šaltiniams atidėti vėliau kaip po 2030 m. gruodžio 31 d.
5. Dėl šaltinio ar šaltinių, kuriuos Šalis nurodė pagal 2 dalies b punktą, ne vėliau kaip per aštuonerius metus po šio Protokolo įsigaliojimo tai Šaliai arba iki 2022 m. gruodžio 31 d., priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė, Šalis gali nuspręsti, kad toks šaltinis arba šaltiniai bus uždarytas (-i). Tokių šaltinių sąrašas pateikiamas kitoje pagal 6 dalį rengiamoje Šalies ataskaitoje. Reikalavimai taikyti geriausius prieinamus gamybos būdus arba ribines vertes tokiam šaltiniui ar šaltiniams nebus taikomi, jei tas šaltinis arba tie šaltiniai bus uždaryti ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. Nuo tos dienos neuždarytam (-iems) šaltiniui (-iams) Šalis privalo taikyti atitinkamos kategorijos naujiems šaltiniams nustatytus geriausius prieinamus gamybos būdus ir ribines vertes.
6. Šalis, pasirinkusi taikyti lanksčią pereinamojo laikotarpio tvarką pagal šį straipsnį, kas trejus metus Komisijos vykdomajam sekretoriui teikia geriausių prieinamų gamybos būdų ir ribinių verčių taikymo pagal šį straipsnį nustatytiems atitinkamų kategorijų stacionariems šaltiniams pažangos ataskaitas. Komisijos vykdomasis sekretorius šias kas trejus metus teikiamas ataskaitas pateikia vykdomajai institucijai.“
10. 1 dalies a punkte:
b) įterpiami nauji i ir ii papunkčiai:
„i) kai Šalis taiko skirtingas oro teršalų mažinimo strategijas pagal 3 straipsnio 2 dalies b, c arba d punktą, ji taikomas strategijas ir savo atitiktį minėtų punktų reikalavimams dokumentuoja;
11. 1 dalies b punkto tekstas pakeičiamas taip:
„b) kiekviena Šalis, esanti geografinėje EMEP taikymo srityje, per Komisijos vykdomąjį sekretorių EMEP reguliariai praneša informaciją apie išmetamų į orą I priede išvardytų sunkiųjų metalų kiekius, naudodamasi EMEP valdymo organo parengtose ir vykdomosios institucijos sesijoje Šalių priimtose gairėse nustatytais metodais. Šalys, esančios už geografinės EMEP taikymo srities ribų, pateikia turimą informaciją apie išmetamų į orą I priede išvardytų sunkiųjų metalų kiekius. Be to, kiekviena Šalis pateikia informaciją apie I priede išvardytų sunkiųjų metalų, išmestų į orą tame priede nurodytais atskaitos metais, kiekius;“.
12. Po 1 dalies b punkto įterpiamos šios naujos pastraipos:
„c) kiekviena Šalis, esanti geografinėje EMEP taikymo srityje, turėtų per Komisijos vykdomąjį sekretorių, naudodamasi vykdomosios institucijos priimtomis gairėmis, vykdomajai institucijai pranešti turimą informaciją apie programas, susijusias su oro taršos poveikiu žmonių sveikatai bei aplinkai, ir atmosferos stebėsenos bei modeliavimo programas, vykdomas remiantis Konvencija;
13. 3 dalyje:
a) žodžiai „Iš anksto prieš kiekvieną vykdomosios institucijos metinę sesiją“ pakeičiami žodžiais „Vykdomosios institucijos prašymu ir pagal jos nustatytą tvarkaraštį“;
14. Žodžiai „Iš anksto prieš kiekvieną vykdomosios institucijos metinę sesiją, naudodama atitinkamus modelius ir matavimus, EMEP“ pakeičiami žodžiais „Vykdomosios institucijos prašymu ir pagal jos nustatytą tvarkaraštį, EMEP ir jos techniniai organai bei centrai, naudodamiesi atitinkamais modeliais ir matavimais,“.
15. 4 dalyje:
c) išbraukiami žodžiai „I priede išvardytų sunkiųjų metalų į atmosferą išmetamiems kiekiams mažinti“.
16. 3 dalyje:
19. Po 5 dalies įterpiamos naujos 5a ir 5b dalys:
„5a. Šalims, kurios priėmė toliau pateikiamoje 5b dalyje nustatytą II, IV, V ir VI priedų keitimo tvarką, ši tvarka taikoma vietoj 3 dalyje nustatytos tvarkos.
5b. II, IV, V ir VI priedų pakeitimus vykdomosios institucijos sesijoje dalyvaujančios Šalys priima bendru sutarimu. Praėjus vieniems metams po to, kai Komisijos vykdomasis sekretorius visoms Šalims praneša apie kurio nors priedo pakeitimą, tas pakeitimas įsigalioja toms Šalims, kurios depozitarui nėra pateikusios pranešimo pagal a punkto nuostatas:
a) jei Šalis negali patvirtinti II, IV, V ir VI priedų pakeitimo, ji apie tai raštu praneša depozitarui per vienus metus nuo pranešimo apie tai, kad Šalys jį priėmė, dienos. Depozitaras nedelsdamas apie tokius gautus pranešimus informuoja visas Šalis. Šalis tokį savo ankstesnį pranešimą bet kada gali pakeisti priėmimo pranešimu; tuomet tokio priedo pakeitimas tai Šaliai įsigalioja, kai ji depozitarui deponuoja savo priėmimo dokumentą;
20. Po 2 dalies įterpiama nauja 3 dalis:
21. II skirsnyje pateikiamoje lentelėje pirmoje 5 kategorijos eilutėje žodžiai „švino ir cinko“ pakeičiami žodžiais „švino, cinko ir silikomanganinių bei feromanganinių lydinių“.
24. B punkte
b) pirmo sakinio pabaigoje žodžiai „įsigaliojimo dienos“ pakeičiami žodžiais „įsigaliojimo Šaliai dienos arba 2020 m. gruodžio 31 d., priklausomai nuo to, kuri data yra vėlesnė“;
25. Priedo pabaigoje įrašomos naujos 2 ir 3 dalys:
„2. Nepaisydama 1 dalies, tačiau laikydamasi 3 dalies, Konvencijos Šalis, kuri šio Protokolo Šalimi tampa laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ratifikuodama, priimdama, patvirtindama Protokolą ar prie jo prisijungdama gali pareikšti, kad atidės 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytus ribinių verčių taikymo pradžios terminus ne daugiau kaip 15 metų po šio Protokolo įsigaliojimo atitinkamai Šaliai.
26. V priedas pakeičiamas taip:
„V PRIEDAS
Ribinės vertės iš stambių stacionarių šaltinių išmetamiems teršalams kontroliuoti
1. Išmetamiems sunkiųjų metalų teršalams kontroliuoti svarbūs yra du ribinių verčių tipai:
2. Iš esmės išmetamų kietųjų dalelių kiekio ribinėmis vertėmis negalima pakeisti konkrečių kadmio, švino ir gyvsidabrio ribinių verčių, nes metalų, susijusių su kietųjų dalelių išmetimu, kiekis naudojant skirtingus procesus skiriasi. Tačiau laikantis tų ribinių verčių labai sumažėja visų išmetamų sunkiųjų metalų kiekis. Be to, kietųjų dalelių išmetimo stebėsena paprastai yra ne tokia brangi kaip atskirų sunkiųjų metalų rūšių stebėsena, o nuolat vykdyti atskirų sunkiųjų metalų stebėseną paprastai neįmanoma. Todėl kietųjų dalelių ribinės vertės praktiškai yra labai svarbios ir šiame priede nustatytos daugeliu atveju papildant konkrečias kadmio, švino ar gyvsidabrio ribines vertes.
3. A skyrius taikomas Šalims, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas. B skyrius taikomas Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
A. Šalys, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas
4. Tik šiame skirsnyje „dulkės“ – tai masė bet kokios formos, sandaros ar tankio kietųjų dalelių, kurios ėminių ėmimo taške esančiomis sąlygomis skendi dujinėje fazėje; tokias dulkes ir daleles galima surinkti filtruojant nustatytomis sąlygomis paėmus reprezentatyvius tiriamų dujų ėminius ir jos, išdžiovintos nustatytomis sąlygomis, išlieka prieš filtrą ir ant filtro.
5. Šiame skirsnyje „išmetamų teršalų kiekio ribinė vertė“ (ELV) arba „ribinė vertė“ – tai dulkių ir konkrečių šiuo Protokolu reglamentuojamų sunkiųjų metalų kiekis įrenginio išmetamosiose dujose, kurio negalima viršyti. Jei kitaip nenurodyta, ribinė vertė apskaičiuojama teršalo mase išmetamųjų dujų tūriui (išreikšta mg/m3), perskaičiuojant sausoms dujoms normalioms temperatūros ir slėgio sąlygomis (tūris esant 273,15 K, 101,3 kPa). Deguonies kiekiui išmetamose dujose taikomos atskiroms stambių stacionarių šaltinių kategorijoms nurodytos vertės. Atskiesti, kad būtų sumažinta teršalų koncentracija išmetamosiose dujose, neleidžiama. Įrangos paleidimas, ir stabdymas bei gedimų šalinimo laikas neįskaičiuojamas.
6. Išmetamųjų teršalų kiekis stebimas visais atvejais, atliekant matavimus arba skaičiavimus, kuriais pasiekiamas bent tas pats tikslumas. Atitiktis ribinėms vertėms tikrinama taikant nuolatinius arba nenuolatinius matavimus ar kitą techniškai tinkamą metodą, įskaitant patikrintus skaičiavimo metodus. Kiekvieno pramoninio šaltinio sunkiųjų metalų matavimai atliekami bent kartą per trejus metus. Atsižvelgiama į vykdomosios institucijos sesijoje Šalių priimtus matavimo ir skaičiavimo metodų gairių dokumentus. Vykdant nuolatinius matavimus, atitiktis ribinei vertei pasiekiama, jei patvirtintas mėnesio išmetamųjų teršalų kiekio vidurkis neviršija ELV. Vykdant nenuolatinius matavimus ar taikant kitas tinkamas nustatymo arba apskaičiavimo procedūras, atitiktis ELV pasiekiama, jei vidutinė vertė, nustatyta iš tinkamo matavimų skaičiaus būdingomis sąlygomis, neviršija išmetamų teršalų kiekio norminės vertės. Patikros tikslais galima atsižvelgti į matavimo metodų netikslumą. Galima vykdyti ir netiesioginę medžiagų stebėseną apskaičiuojant suminę arba kaupiamąją vertę (pvz., dulkės kaip sunkiųjų metalų suminė vertė). Tam tikrais atvejais naudojant tam tikrą išmetamųjų teršalų apdorojimo metodą galima užtikrinti, kad būtų išlaikyta ar pasiekta vertės / ribinės vertės atitiktis.
7. Atitinkamų taršiųjų medžiagų stebėjimas ir proceso parametrų matavimas, taip pat automatinių matavimo sistemų kokybės užtikrinimas bei etaloniniai matavimai toms sistemoms kalibruoti atliekami pagal CEN standartus. Jei tinkamų CEN standartų nėra, taikomi ISO standartai, nacionaliniai arba tarptautiniai standartai, kuriais užtikrinama lygiavertė mokslinė duomenų kokybė.
Kurą deginantys įrenginiai (katilai ir technologiniai šildytuvai), kurių vardinė naudojamoji šiluminė galia didesnė kaip 50 MWth [1] (II priedo 1 kategorija)
8. Deginant kietąjį ir skystąjį kurą, išskyrus biomasę ir durpes, išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės: [2]
1 lentelė
| Kuro tipas |
Naudojamoji šiluminė galia (MWth) |
Dulkių ELV (mg/m3) (a) |
| Kietasis kuras |
50–100 |
Nauji įrenginiai: 20 (akmens anglys, lignitas ir kitų rūšių kietasis kuras) |
| Esami įrenginiai: 30 (akmens anglys, lignitas ir kitų rūšių kietasis kuras) |
||
| 100–300 |
Nauji įrenginiai: 20 (akmens anglys, lignitas ir kitų rūšių kietasis kuras) |
|
| Esami įrenginiai: 25 (akmens anglys, lignitas ir kitų rūšių kietasis kuras) |
||
| > 300 |
Nauji įrenginiai: 10 (akmens anglys, lignitas ir kitų rūšių kietasis kuras) |
|
| Esami įrenginiai: 20 (akmens anglys, lignitas ir kitų rūšių kietasis kuras) |
||
| Skystasis kuras |
50–100 |
Nauji įrenginiai: 20 |
| Esami įrenginiai: 30 (apskritai) 50 (distiliavimo ir perdirbimo likučių, susidariusių perdirbimo gamyklose perdirbant žalią naftą naudoti savo deginimo įrenginiuose, deginimas) |
||
| Skystasis kuras |
100-300 |
Nauji įrenginiai: 20 |
| Esami įrenginiai: 25 (apskritai) 50 (distiliavimo ir perdirbimo likučių, susidariusių perdirbimo gamyklose perdirbant žalią naftą naudoti savo deginimo įrenginiuose, deginimas) |
||
| > 300 |
Nauji įrenginiai: 10 |
|
| Esami įrenginiai: 20 (apskritai) 50 (distiliavimo ir perdirbimo likučių, susidariusių perdirbimo gamyklose perdirbant žalią naftą naudoti savo deginimo įrenginiuose, deginimas) |
||
| (a) Ribinės vertės, kai kietajame kure deguonies kiekis yra 6 %, o skystajame kure – 3 %. |
||
9. Specialios nuostatos dėl 8 dalyje nurodytų deginimo įrenginių:
a) Šalis gali taikyti leidžiančią nukrypti nuo įpareigojimo laikytis 8 dalyje nustatytų ELV nuostatą šiais atvejais:
i) deginimo įrenginiams, kuriuose įprastai naudojamas dujinis kuras ir kuriuose būtina išimties tvarka naudoti kitų rūšių kurą dėl staigaus dujų tiekimo nutraukimo, ir dėl šios priežasties juose turėtų būti įrengtas išmetamųjų dujų valymo įrenginys;
ii) esamiems deginimo įrenginiams, kurie naudoti ne ilgiau kaip 17 500 veikimo valandų, pradedant nuo 2016 m. sausio 1 d. ir baigiant ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.;
b) kai deginimo įrenginio galia padidinama bent 50 MWth, 8 dalyje nustatytos ELV vertės naujiems įrenginiams taikomos su galios padidinimu susijusiai papildomai daliai. ELV apskaičiuojama kaip svertinis vidurkis pagal esamos ir naujos įrenginio dalių faktinę naudojamąją šiluminę galią;
c) Šalys užtikrina, kad būtų numatytos nuostatos dėl procedūrų, susijusių su taršos mažinimo įrangos gedimais ar sutrikimais;
Pirminė ir antrinė geležies ir plieno gamyba (II priedo 2 ir 3 kategorijos)
10. Išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės:
2 lentelė
| Veikla |
Dulkių ELV (mg/m3) |
| Aglomeravimo įrenginys |
50 |
| Granuliavimo įrenginys |
20 trupinimui, malimui ir džiovinimui 15 visiems kitiems proceso etapams |
| Aukštakrosnė – kauperiai |
10 |
| Plieno gamyba deguoniniu konverteriu ir liejimas |
30 |
| Plieno gamyba elektroterminiu būdu ir liejimas |
15 (esami) 5 (nauji) |
Geležies liejyklos (II priedo 4 kategorija)
11. Iš geležies liejyklų išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės:
3 lentelė
| Veikla |
Dulkių ELV (mg/m3) |
| Geležies liejyklos: visos krosnys (lydkrosnė, indukcinė, rotacinė) visos liejimo formos (vienkartinės, pastovios) |
20 |
| karštasis valcavimas |
20 50 kai rankovinio filtro negalima naudoti dėl to, kad yra garų |
Vario, cinko ir silikomanganinių bei feromanganinių lydinių gamyba ir apdirbimas, įskaitant „Imperial Smelting“ krosnis (II priedo 5 ir 6 kategorijos)
Švino gamyba ir apdirbimas (II priedo 5 ir 6 kategorijos)
Cemento pramonė (II priedo 7 kategorija)
14. Iš cemento gamybos įrenginių išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės:
6 lentelė
|
|
Dulkių ELV (mg/m3) (a) |
| Cemento įrenginiai, krosnys, smulkintuvai ir klinkerio aušintuvai |
20 |
| Cemento įrenginiai, krosnys, smulkintuvai ir klinkerio aušintuvai, kuriuose vykdomas bendras at liekų deginimas |
20 |
| (a) Ribinės vertės, kai deguonies kiekis yra 10 %. |
|
Stiklo pramonė (II priedo 8 kategorija)
15. Iš stiklo gamybos įrenginių išmetamų dulkių kiekio ribinės vertės:
7 lentelė
|
|
Dulkių ELV (mg/m3) (a) |
| Nauji įrenginiai |
20 |
| Esami įrenginiai |
30 |
| (a) Ribinės vertės, kai deguonies kiekis nepertraukiamojo lydymo metu yra 8 %, o pertraukiamojo lydymo metu – 13 % |
|
Chloro ir šarmų pramonė (II priedo 9 kategorija)
17. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. esamuose chloro ir šarmų pramonės įrenginiuose, kuriuose naudojamas gyvsidabrio elementų procesas, turi būti pereita prie technologijos be gyvsidabrio arba tie įrenginiai turi būti uždaryti; laikotarpiu iki minėto perėjimo įrenginys gali į orą išmesti 1 g gyvsidabrio kiekvienam pagamintam 1 Mg (megagramui) [3] chloro.
Atliekų deginimas (II priedo 10 ir 11 kategorijos)
19. Iš atliekų deginimo įrenginių išmetamų dulkių kiekio ribinė vertė:
8 lentelė
|
|
Dulkių ELV (mg/m3) (a) |
| Komunalinių, nepavojingų, pavojingų ir medicininių atliekų deginimas |
10 |
| (a) Ribinės vertės, kai deguonies kiekis yra 11 %. |
|
21. Iš 1 ir 7 kategorijos šaltinių bendrai deginant atliekas išmetamo gyvsidabrio kiekio ribinė vertė – 0,05 mg/m3.
B. Jungtinės Amerikos Valstijos
22. Ribinės vertės, taikomos ribojant iš naujų stacionarių šaltinių, priklausančių prie toliau nurodytų stacionarių šaltinių kategorijų, išmetamų kietųjų dalelių ir (arba) konkrečių sunkiųjų metalų kiekį, taip pat šaltiniai, kuriems jos taikomos, nustatyti šiuose dokumentuose:
e) Garo, skirto pramonei, komercijai ir institucijoms, gamybos agregatai. 40 C.F.R. 60 dalies Db ir Dc poskyriai;
k) Konverterinio plieno lydymo įrenginiai (po 1983 m. sausio 20 d.). 40 C.F.R. 60 dalies Na poskyris;
p) Kitų kietųjų atliekų deginimo įrenginiai (po 2004 gruodžio 9 d.). 40 C.F.R. 60 dalies EEEE poskyris;
z) Vario pirminis lydymas. Teritorijos šaltiniai. 40 C.F.R. 63 dalies EEEEEE poskyris;
aa) Vario antrinis lydymas. Teritorijos šaltiniai. 40 C.F.R. 63 dalies FFFFFF poskyris;
bb) Pirminio lydymo spalvotieji metalai. Teritorijos šaltiniai. Cinkas, kadmis ir berilis. 40 C.F.R. 63 dalies GGGGGG poskyris;
dd) Spalvotųjų metalų antrinio lydymo krosnis (teritorijos šaltiniai). 40 C.F.R 63 dalies TTTTTT poskyris;
ee) Ferolydinių gamyba (teritorijos šaltiniai). 40 C.F.R. 63 dalies YYYYYY poskyris;
ff) Aliuminio, vario ir spalvotųjų metalų liejyklos (teritorijos šaltiniai). 40 C.F.R. 63 dalies ZZZZZZ poskyris;
gg) Anglių ruošimo ir perdirbimo įrenginių naudojimo charakteristikų standartas. 40 C.F.R. 60 dalies Y poskyris;
hh) Pramoniniai, komerciniai, instituciniai ir technologiniai šildytuvai. 40 C.F.R. 63 dalies DDDDD poskyris;
ii) Pramoniniai, komerciniai, instituciniai ir technologiniai katilai (teritorijos šaltiniai). 40 C.F.R. 40 C.F.R. 63 dalies JJJJJJ poskyris;
jj) Gyvsidabrio elementų chloro ir šarmų gamyklos. 40 C.F.R. 63 dalies IIIII poskyris ir
kk) Naudojimo charakteristikų standartas. Komerciniai ir pramoniniai kietųjų atliekų deginimo įrenginiai, kurių statyba pradėta po 1999 m. lapkričio 30 d. arba kurių pakeitimai arba rekonstrukcija pradėti 2001 m. birželio 1 d. arba vėliau. 40 C.F.R. 60 dalies CCCC poskyris.“
27. 1 dalyje:
[1] Kurą deginančio įrenginio vardinė naudojamoji šiluminė galia apskaičiuojama kaip visų prie bendro kamino prijungtų įrenginių naudoja mosios galios verčių suma. Skaičiuojant bendrą vardinę naudojamąją šiluminę galią neatsižvelgiama į atskirus mažesnės kaip 15 MWth galios įrenginius.
[2] Visų pirma ELV netaikomos:
— įrenginiams, kuriuose biomasė ir durpės naudojamos kaip vienintelis kuro šaltinis,
— įrenginiams, kuriuose degimo produktai tiesiogiai naudojami šildymo, džiovinimo arba kito objektų arba medžiagų apdorojimo reikmėms,
— antrinio deginimo įrenginiams, kurie skirti išmetamoms dujoms valyti jas deginant ir kurie nėra eksploatuojami kaip atskiri kuro deginimo įrenginiai,
— katalizinio krekingo katalizatorių regeneravimo įrenginiams,
— vandenilio sulfido konvertavimo į sierą įrenginiams,
— chemijos pramonėje naudojamiems reaktoriams,
— koksavimo krosnims,
— kauperiams,
— regeneravimo katilams, esantiems medienos masės gamybos įrenginiuose,
— atliekų deginimo įrenginiams ir
— įrenginiams, varomiems dyzeliniais, benzininiais ar dujiniais varikliais arba degimo turbinomis, nepriklausomai nuo naudojamo kuro.
[3] 1 Mg = 1 tona.