LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL NACIONALINĖS ORO SUSISIEKIMO FORMALUMŲ SUPAPRASTINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2023 m. liepos 19 d. Nr. 3-344
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 54 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdamas į Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 22 straipsnio ir 9 priedo nuostatas,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2023 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 3-344
NACIONALINĖ ORO SUSISIEKIMO FORMALUMŲ SUPAPRASTINIMO PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinė oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programa (toliau – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 54 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – Konvencija) 10, 13, 14, 22, 23, 37, 38 straipsnių ir 9 priedo nuostatas.
2. Programos tikslas – nustatyti priemones, kurios panaikintų perteklines kliūtis ir palengvintų ir optimizuotų orlaivių, skrydžio įgulų, keleivių, krovinių, pašto ir atsargų judėjimą, paskirstyti institucijoms atsakomybę už tam tikrų Konvencijos 9 priede nustatytų standartų ir rekomendacijų įgyvendinimą, kad būtų pagerinti oro susisiekimo procesai ir jiems taikomos procedūros, aktyviai skatinamos ir vystomos naujos strategijos, skirtos su oro susisiekimu susijusioms problemoms spręsti, taip pat nustatyti institucijas, sudarančias Nacionalinę oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisiją (toliau – Komisija), ir Komisijos darbo reglamentą.
3. Programos uždaviniai:
3.1. numatyti priemones, užtikrinančias, kad asmenų ir orlaivių pasienio kontrolei bei prekių išleidimui ir (arba) muitiniam įforminimui atlikti reikalingas laikas būtų kuo trumpesnis;
3.2. siekti, kad taikant administracinius ir kontrolės reikalavimus būtų sukeliama kuo mažiau nepatogumų oro susisiekime dalyvaujantiems subjektams;
3.3. skatinti keitimąsi atitinkama informacija tarp Programą įgyvendinančių institucijų / įstaigų ir oro vežėjų;
II SKYRIUS
komisija
4. Komisija sudaroma iš:
4.3. Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ADIC) atstovo;
4.8. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atstovo;
4.9. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) atstovo;
4.10. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) atstovo;
4.11. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) atstovo;
4.14. Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau – VDTAT) atstovo;
4.17. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) atstovo;
5. Komisijos atliekamos funkcijos numatytos Aviacijos įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje, Komisijos teisės numatytos Aviacijos įstatymo 54 straipsnio 3 dalyje.
6. Komisijos posėdžius kviečia, jų vietą ir laiką nustato, jiems pirmininkauja Komisijos pirmininkas (jeigu jo nėra, – Komisijos pirmininko pavaduotojas). Posėdyje, be Komisijos narių, gali dalyvauti ir kiti asmenys Komisijos pirmininko ar kitų Komisijos narių kvietimu (toliau – kviestieji asmenys).
7. Tvirtinant personalinę Komisijos sudėtį, gali būti skiriami pakaitiniai Komisijos nariai (išskyrus Komisijos pirmininką), kurie dalyvautų Komisijos posėdyje, jeigu posėdyje Komisijos nariai nedalyvauja.
8. Komisijos nariai posėdžiuose gali dalyvauti ir nuotoliniu būdu (pasitelkdami informacines ir ryšių technologijas), jei kvietime į posėdį nenurodyta kitaip.
9. Komisijos nariai turi teisę balsuoti raštu dėl paskelbto iš anksto posėdžio darbotvarkės klausimo ir pateikti savo sprendimą dėl posėdyje svarstomų klausimų Komisijos pirmininkui ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios.
10. Planuojamo Komisijos posėdžio darbotvarkė, pasirašyta Komisijos pirmininko, kartu su medžiaga pateikiama Komisijos nariams ir kviestiesiems asmenims ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio.
11. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių (įskaitant Komisijos pirmininką).
12. Komisijos sprendimai priimami visų posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma, įskaitant posėdyje nedalyvaujančių, bet iki posėdžio pradžios savo sprendimą raštu dėl posėdyje svarstomų klausimų pateikusių Komisijos narių balsus. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Komisijos pirmininko balsas.
13. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Jeigu Komisijos posėdžių protokolams parengti (surašyti) Komisijos pirmininko (posėdžio pirmininko) sprendimu daromas garso ar vaizdo įrašas, protokolus įforminantis Komisijos sekretorius atsako už garso ar vaizdo įrašų darymą ir už tai, kad šie įrašai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo posėdžio dienos iš garso įrašymo įrenginių ar vaizdo įrašymo sistemų būtų ištrinti.
III SKYRIUS
PROGRAMOS ORGANIZAVIMAS
14. Oro susisiekimo formalumų supaprastinimą Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją įgyvendina Susisiekimo ministerija, LTSA, Vidaus reikalų ministerija, VSAT, Sveikatos apsaugos ministerija, NVSC, VMVT, Finansų ministerija, Muitinės departamentas, ADIC, VDTAT, Užsienio reikalų ministerija, Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Policijos departamentas, Migracijos departamentas, Agentūra, LOU ir ŠOU.
15. LTSA, įgyvendindama Programos tikslus ir uždavinius, atlieka šias funkcijas:
15.1. atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymus rengia Programos pakeitimo projektus ir suderinusi su Komisija teikia juos Susisiekimo ministerijai;
15.2. Komisijos pirmininko nurodymu organizuoja Komisijos posėdžius, sistemina Komisijos narių ar trečiųjų šalių pateiktą medžiagą ir iki posėdžio ją pateikia Komisijos nariams;
15.4. užtikrina Programos ir Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1613-7 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos patvirtinimo“, nuostatų suderinamumą;
15.5. persiunčia Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) klausimynus Komisijos nariams užpildyti pagal kompetenciją ir susistemintus jų atsakymus persiunčia ICAO;
16. Su muitinės veikla susijusios institucijos, įgyvendindamos Programos tikslus ir uždavinius, atlieka šias funkcijas:
16.2. atsižvelgdamos į Konvencijos 9 priede nurodytus standartus, diegia priemones, kuriomis būtų skatinamas reikiamos informacijos perdavimas elektroniniu būdu;
17. Su asmenų migracija susijusios institucijos, įgyvendindamos Programos tikslus ir uždavinius, atlieka šias funkcijas:
17.3. vykdo asmenų, galinčių kelti grėsmę civilinei aviacijai ir valstybei, judėjimo tarp valstybių stebėseną ir prevenciją;
17.4. kuria keitimosi informacija su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir valstybėmis politiką, siekdamos apsaugoti valstybės sieną nuo neigiamų nelegalios imigracijos padarinių;
17.5. bendradarbiauja su oro vežėjais ir teikia jiems pagalbą nustatant kelionės dokumentų galiojimą ir autentiškumą;
17.6. informuoja oro susisiekimo subjektus apie reikalavimus, susijusius su keleivių atvykimu, tranzitu ir (ar) išvykimu;
17.7. aviacijos avarijų atveju nedelsdamos leidžia atvykti ekspertams, kurių reikia orlaivio paieškai, gelbėjimui, avarijų tyrimui ir remontui arba gelbėjimui pagal Konvencijos 12 ir 13 priedus;
17.8. tvirtina priemones, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos išsiunčiamiems (deportuojamiems) ar neįleistiems į šalį asmenims;
17.9. imasi priemonių, kad asmenys, kurie neįleidžiami į šalį arba išsiunčiami (deportuojami), nesukeltų nemalonumų ar nekeltų pavojaus teisėtvarkai ir visuomenės saugumui tranzito ar paskirties šalyje;
18. Su sveikatos priežiūra susijusios institucijos, įgyvendindamos Programos tikslus ir uždavinius, atlieka šias funkcijas:
18.1. bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) ir kitomis šalimis ir įgyvendina PSO Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių (2005 m.) nuostatas;
18.3. operatyviai ir veiksmingai reaguoja į riziką visuomenės sveikatai ir tarptautinio masto ekstremalias visuomenės sveikatai situacijas;
18.4. organizuoja ir atlieka privalomą dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose;
18.5. organizuoja sveikatos būklės įvertinimą ir, jei reikia, įtariamų, kad serga, ar sergančių pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiama liga keliautojų izoliavimą;
19. Su valstybine maisto ir veterinarine kontrole susijusios institucijos, įgyvendindamos Programos tikslus ir uždavinius, atlieka šias funkcijas:
19.1. užtikrina, kad iš šalies eksportuojami arba į ją importuojami augalai ir gyvūnai atitinka vežimo reikalavimus ir turi atitinkamus sertifikatus;
19.2. informuoja oro susisiekimo subjektus apie kuruojamos srities pokyčius, kurie daro poveikį civilinei aviacijai;
19.4. bendradarbiaudamos su oro uostus ir orlaivių naudotojus aptarnaujančiomis įmonėmis užtikrina, kad maisto ruošimas, sandėliavimas, vandens atsargos ir kiti daiktai, skirti vartoti oro uoste ar orlaivyje, būtų higieniški ir atitiktų ES nustatytus standartus;
20. Oro uostus valdanti įmonė, įgyvendindama Programos tikslus ir uždavinius, atlieka šias funkcijas:
20.1. nuolat konsultuojasi su oro susisiekime dalyvaujančiais subjektais, siekdama užtikrinti, kad būtų suteikta tinkama įranga ir paslaugos, skirtos greitam bagažo, keleivių, įgulos, pašto ir krovinių tvarkymui ir muitiniam įforminimui;
20.2. užtikrina, kad būtų suteikta pakankamai vietos atskirai nuo kitų keleivių įtariamiems, kad serga, ar sergantiems pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiama liga asmenims apklausti;
20.3. užtikrina, kad oro uostas būtų projektuojamas taip, kad būtų pagerintas oro uostų eismo srautų išdėstymas;
20.4. užtikrina, kad būtų naudojami tarptautiniu mastu rekomenduojami ženklai, kurie palengvintų keleivių judėjimą oro uoste;
20.5. naudoja specializuotą saugumo įrangą tikrinant keleivius, kad būtų kuo labiau sumažintas keleivių ir asmenų, kuriuos reikia patikrinti kitomis priemonėmis, skaičius;
20.6. suteikia patalpas, reikalingas visuomenės sveikatos priežiūrai, taip pat gyvūnų ir augalų karantinui įgyvendinti;
20.7. suteikia patalpas už muitinio įforminimo kontrolę atsakingoms tarnyboms ir užtikrina infrastruktūros naudojimą;
20.8. suteikia paslaugas specialiųjų poreikių turintiems keleiviams, įskaitant riboto judumo ar neįgalius keleivius, ir užtikrina jiems skirtos infrastruktūros pritaikymą;
21. Institucijos, tvarkančios keleivių duomenis teisėsaugos tikslais (VSAT ir Policijos departamentas), atlieka šias funkcijas:
21.1. pagal kompetenciją automatizuotai tvarko keleivių duomenis (išankstinę informaciją apie keleivius (angl. Advanced Passenger Information) (toliau – API) / keleivių duomenų įrašus (angl. Passenger Name Record) (toliau – PNR) teisėsaugos tikslais;