Administracinė byla Nr. AS-510-502/2019
Teisminio proceso Nr.: NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorija 56
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. R., J. M., J. J., K. B., R. V., J. V. ir M. K. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai G. R., J. M., J. J., K. B., R. V., J. V. ir M. K. 2007 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydami įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) iš Savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-223 patvirtinto Alytaus miesto bendrojo plano (toliau – ir Miesto planas) ekosistemos apsaugos miškų zonos išbraukti jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą leisti jiems rengti žemės sklypų detalųjį planą individualiems namams / statiniams statyti ir eksploatuoti pagal įrengtą žemės sklypų paskirtį.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 8 d. sprendimu iš dalies tenkino skundą, t. y. įpareigojo atsakovą per 4 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos spręsti klausimą dėl Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimo, pakeičiant žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą ir pobūdį iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų, į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 6 d. nutartimi tenkino pareiškėjo G. R. prašymą ir išdavė jam vykdomąjį raštą minėto 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimo vykdymui.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi tenkino antstolio S. V. prašymą dėl minėto 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimo išaiškinimo. Teismas išaiškino, jog 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimu buvo nuspręsta atsakovą įpareigoti per 4 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti klausimą dėl Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimo, t. y. per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą ir pobūdį iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų, į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą.
Atsakovas Alytaus miesto savivaldybė 2019 m. kovo 21 d. teismui pateikė prašymą pakeisti 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimo vykdymo tvarką ir būdą, nustatant, kad sprendimas atitiktų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo normas bei neprieštarautų Vidzgirio botaninio draustinio tvarkymo planui, patvirtintam Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-357 (toliau – ir Draustinio tvarkymo planas); atsisakius tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, išaiškinti 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimo vykdymo tvarką šio teismo sprendimo kontekste.
Atsakovas paaiškino, kad jis ėmėsi veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, t. y. Savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-218 nusprendė rengti Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Urbanistika“ parengė Miesto plano keitimo sprendinių projektus ir juos pateikė derinti atitinkamoms institucijoms. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsisakė derinti Miesto plano keitimo sprendinius, kurie buvo parengti tiksliai taip, kaip nurodyta teismo sprendime, savo atsisakymą motyvuodama tuo, kad teritorija, kurioje yra ginčo sklypai, patenka į Vidzgirio botaninio draustinio (toliau – ir Draustinis) išorines ribas, kitaip tariant, yra valstybės saugomos teritorijos dalis. Nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos režimo pakeitimo nagrinėti komisija, 2010 m. birželio 30 d. išnagrinėjusi G. R. ir Savivaldybės administracijos pasiūlymą keisti Draustinio ribas, tokiam siūlymui nepritarė, nes, komisijos nuomone, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas į 10 atskirų sklypų yra neteisėtas, kadangi šis sklypas priklauso Draustinio teritorijai. Tarnyba 2010 m. spalio 18 d. rašte Nr. V3-10.7-1624 UAB „Urbanistika“ informavo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas į 10 atskirų sklypų yra neteisėtas, ir nurodė pataisyti Miesto plano keitimo sprendinių projektą pagal apimties nustatymo dokumentą, t. y. aiškiai numatyti, kad Draustinyje planuojamoje teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) gatvės gali būti atkurta viena buvusi vienkieminė sodyba, kituose žemės sklypuose užstatymas nenumatytas. Tarnyba 2011 m. balandžio 5 d. raštu Nr. V3-2.8-568 Savivaldybės administracijai nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Draustinio teritorija nuo pat šio draustinio įsteigimo, t. y. nuo 1960 metų; Draustinio tvarkymo planas parengtas esamose Draustinio ribose, o teritorijoje, į kurią patenka ginčo žemės sklypai, numatyta tik vienos sodybos statyba, ir nėra teisinio pagrindo išimti šiuos žemės sklypus iš Draustinio teritorijos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2834-629/2011 atmetė Savivaldybės skundą dėl minėto Tarnybos 2011 m. balandžio 5 d. rašto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A525-2051/2012). Teismai sutiko su Tarnybos pozicija, kad rengiami Miesto plano pakeitimai turi būti suderinti su Draustinio tvarkymo planu.
Atsakovas tvirtino, jog esant tokiai situacijai, patvirtintus tokius Miesto plano sprendinius, kokius 2008 m. vasario 8 d. sprendimu įpareigojo Kauno apygardos administracinis teismas, būtų akivaizdžiai pažeistas teisėtumo reikalavimas, tai prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms. Šiuo atveju 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimo, kurio atžvilgiu yra praleistas terminas procesui atnaujinti, įvykdymas objektyviai nėra galimas dėl išskirtinės teisinės situacijos. Nepaisant to, antstolis dėl formaliai neužbaigto teismo sprendimo vykdymo teismui teikia prašymus dėl sankcijų atsakovui taikymo. Atsakovo teigimu, jis pasirinko optimaliausią, teisės aktams neprieštaraujantį sprendimą, t. y. Savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-290 buvo patvirtinti Miesto plano pakeitimai, ginčo teritorijoje nustatant vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų patalpų teritoriją su išdetalizuota vienos sodybos atstatymo vieta pagal Draustinio tvarkymo planą. Kauno apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2S-1059-773/2017 išnagrinėjęs G. R. atskirąjį skundą, 2017 m. balandžio 10 d. nutartyje pripažino, kad šiuo atveju nėra Savivaldybės kaltės, tyčinių veiksmų ar vengimo vykdyti teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė jai sankcijos už teismo sprendimo nevykdymą. Atsakovo nuomone, jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių teisinių veiksmų 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimui įvykdyti ir šis sprendimas buvo įvykdytas pagal galimybes, yra atsiradę teisiniai pagrindai antstoliui užbaigti vykdomąsias bylas.
Pareiškėjas G. R. (toliau – ir pareiškėjas) atsiliepime į atsakovo prašymą prašė jį atmesti.
Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas prašymą pateikė praleidęs visus terminus (ir skundo padavimo terminą, ir bendrąjį ieškinio senaties terminą, ir terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti). Tvirtino, jog, nors Tarnyba teigia, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas į 10 sklypų yra neteisėtas, atitinkami administraciniai sprendimai nebuvo panaikinti. Pagal duomenis Nekilnojamojo turto registre, ginčo žemės sklypų naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, jokie servitutai (išskyrus kelio servitutą) šiems sklypams nėra numatyti. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos teiginiai, kad Miesto plano sprendiniai yra nesuderinami su Draustinio tvarkymo plano sprendiniais, nepagrįsti, nes nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jo padalijimas įvyko 2000–2001 metais, o Draustinio tvarkymo planas buvo patvirtintas tik 2007 metais. Be to, pareiškėjo vertinimu, Savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 26 d. sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas Miesto planas, ginčo žemės sklypus įtraukiant į ekosistemų apsaugos miškų zoną, buvo priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes šio sprendimo priėmimo metu galiojo Alytaus miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – sklypų areštas bei draudimas daryti žemei bet kokį ūkinį bei fizinį poveikį, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartimi nustatyta, jog ginčo sklypai nėra miškas. Šiose bylose pateikti dokumentai patvirtina, jog tuo metu nebuvo patvirtintų konkrečių Draustinio ribų, jos atsirado tik 2007 metais. Pareiškėjo vertinimu, 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas dėl institucijų nesusikalbėjimo bei nenoro tokį sprendimą vykdyti, o aplinkybė, kad atsakovas tik praėjus 11 metų konstatavo negalintis teismo sprendimo įvykdyti, kelia abejonių, ar atsakovas tikrai išnaudojo visas teisines galimybes, juolab kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartyje ir apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai pakeisti ar panaikinti, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. gegužės 13 d. vykusiame viešame susirinkime Savivaldybėje dėl Miesto plano sprendinių keitimo buvo nurodoma, kad keitimais yra vykdomas 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimas, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo susirinkimo metu teikti prieštaravimus. Tai, kad Alytaus miesto bendrojo plano koncepcijoje, kuri pateikta institucijoms derinimo procese, jau buvo nurodyta, kad ginčo žemės sklypai patenka į žemės ūkio specializuoto apsauginio ūkininkavimo zoną, ir vėl atsirado pareiškėjo prašymu panaikinta pastaba „vienos sodybos teritorija“, akivaizdžiai prieštarauja 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimui. Be to, viešo svarstymo metu pateikiant vieną koncepciją, o institucijoms derinimui – kitą koncepciją, suinteresuoti asmenys buvo klaidinami. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nebandė daryti detalaus / specialiojo plano ginčo žemės sklypams ir nesikreipė į Tarnybą dėl specialiųjų sąlygų išdavimo, o jų negavus – į teismą, taip pat tai, kad per 11 metų suinteresuotiems asmenims nebuvo pasiūlyta teismo sprendimą įgyvendinti kita teisine priemone, pavyzdžiui, žalos atlyginimu.
Suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovo prašymą prašė dėl šio prašymo spręsti teismo nuožiūra.
Tarnyba atsiliepime į prašymą apžvelgė atsakovo išdėstytas aplinkybes, aktualių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų taikymo praktiką bei pažymėjo, kad teismas kiekvienu atveju turi nustatyti, ar egzistuojančia tokios svarbios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą teismo sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, ar pakeisti jo vykdymo tvarką.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi netenkino atsakovo Alytaus miesto savivaldybės prašymo.
Teismas ištyrė šalių išdėstytas aplinkybes ir atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad, įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-2834-629/2011, kuriuo iš esmės buvo patvirtinta Tarnybos pozicija – nepritarti Miesto plano sprendinių keitimui teritorijoje, Savivaldybės taryba 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-290 patvirtino Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-146, pakeistus sprendinius ir ginčo teritorijoje nustatė vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų patalpų teritoriją su detalizuota vienos sodybos atstatymo vieta pagal Draustinio tvarkymo planą. Teismo vertinimu, atsakovo veiksmais, Savivaldybei priėmus 2016 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. T-290, buvo išspręstas klausimas, kurį ji buvo įpareigota spręsti 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimu dėl Miesto plano sprendinių pakeitimo. Taigi, Miesto plano keitimo procese yra priimtas galutinis sprendimas, t. y. Alytaus miesto bendrojo plano keitimo procesas teismo sprendimo pagrindu yra pasibaigęs, todėl darytina išvada, jog 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimas yra įvykdytas.
III.
Pareiškėjas G. R. atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutartį ir atsakovo Alytaus miesto savivaldybės prašymą atmesti tuo pagrindu, kad jis neįrodė įvykdęs 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimą.
Pareiškėjo nuomone, teismas sprendimą priėmė formaliai, neįvertinęs visų aplinkybių ir neatsižvelgdamas į 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimą bei jo išaiškinimą, išdėstytą 2009 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartyje, todėl nepagrįstai konstatavo, kad 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimas yra įvykdytas. Teismo motyvai prieštarauja įsiteisėjusiems teismų sprendimams ir keičia 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimo esmę, vykdymo tvarką ir būdą, tokiu būdu pažeidžiant sprendimo privalomumo principą. Pareiškėjas pastebi, jog ir pats atsakovas, paduodamas prašymą pakeisti 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimo vykdymo tvarką ir būdą, pripažino, jog jis šio teismo sprendimo neįvykdė, šį teismo sprendimą toliau vykdo ir antstolis. Pareiškėjas pakartoja atsiliepime į prašymą išdėstytas aplinkybes apie Miesto plano sprendinių keitimo viešą svarstymą, svarstymui ir derinimui pateiktas skirtingas koncepcijas. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į atsakovo teiginius, jog, pagal Teritorijų planavimo įstatymą, bendrojo plano keitimai daromi vieną kartą per metus, tačiau Miesto plano sprendiniai buvo patvirtinti praėjus 8 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovas, Miesto planą keisdamas 2009 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-146, kuris buvo suderintas su Tarnyba, akivaizdžiai ignoravo 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimą. Be to, Tarnyba sutiko derinti Miesto plano sprendinių pakeitimą dėl kitų teritorijų, kurioms taip pat taikytinas Saugomų teritorijų įstatymas (pvz., jos pateko į nacionalinės svarbos Nemuno migracinio koridoriaus ribas), nors šioms teritorijoms taikomi užstatymo intensyvumo rodikliai buvo siejami su kitokiais kriterijais, pavyzdžiui, statinių aukštingumu. Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendime nebuvo vertintas 2008 m. vasario 8 d. teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, skundžiamo teismo motyvai turėtų būti pakeisti.
Atsakovas Alytaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, iš esmės pakartoja prašyme išdėstytus argumentus.
Suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo mananti, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti taip, kaip to prašo pareiškėjas.
Tarnyba iš esmės pakartoja atsiliepime į prašymą išdėstytus argumentus. Teigia, kad atskirojo skundo argumentai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į išaiškinimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2051/2012, be kita ko, kad, jeigu tam tikra teritorija priklauso draustiniui, ji turi būti tvarkoma atsižvelgiant į draustinyje esančios teritorijos tvarkymui teisės aktais keliamus reikalavimus, net ir tuo atveju, jeigu viešojo administravimo subjektai teigia, jog jiems nebuvo žinoma apie tokios teritorijos priklausymą draustiniui, kai teisės aktai aiškiai apibrėžė teritorijos statusą ir jos tvarkymui taikomus reikalavimus.
Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą pažymi, kad ji neturi materialinio ar procesinio suinteresuotumo šioje byloje, prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančią medžiagą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnį, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, be kita ko, teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotina, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas gali būti sprendžiamas tik neįvykdytų teismo sprendimų atžvilgiu.
Nagrinėjamu atveju iš ginčo šalių išdėstytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų matyti, jog Savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-290 buvo patvirtinti Alytaus miesto bendrojo plano pakeisti sprendiniai, pagal kuriuos ginčo teritorijoje ankstesnis teritorijos naudojimo būdas – ekosistemų apsaugos miškai (II A grupė), numatoma funkcinė zona – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija (pagal pridedamą schemą su išdetalizuota vienos sodybos atstatymo vieta; pagal Draustinio tvarkymo planą), pažymėta, jog vieno vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo statyba galima tik esamos sodybos žemės sklype, kiti žemės sklypai neurbanizuojami, nežiūrint į jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.
Pastebėtina, jog nuo 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimo priėmimo iki Savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T-290 priėmimo praėjo ilgesnis nei aštuoneri metai laikotarpis, per kurį teisinis reglamentavimas ne kartą pasikeitė, pavyzdžiui, Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinyje, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąraše ir jų turinyje, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, nurodyta, kad kitos paskirties žemėje gali būti nustatytas žemės sklypų naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos (turinys: teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai), kuriame išskiriami du žemės sklypų naudojimo pobūdžiai – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (turinys: žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti 1–3 aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai) bei daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos (turinys: žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai aukštesni nei 3 aukštų) (15 p.), o to paties teisės akto redakcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-830/D1-920 (pakeistas pavadinimas – Žemės naudojimo būdų turinio aprašas), jau numatyti du skirtingi žemės sklypų naudojimo būdai – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (turinys: žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (turinys: žemės sklypai, skirti trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) gyvenamosios paskirties pastatams ir įvairių socialinių grupių (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) gyvenamiesiems pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) (16 ir 17 p.). Atsižvelgiant į tai, jog 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendime nėra pasisakyta apie tai, kelių aukštų ar butų pastatą(-us) turi būti sudaryta galimybė statyti ginčo žemės sklypuose, o pareiškėjas nepateikė konkretesnių paaiškinimų apie pageidaujamą vykdyti statybą, šio teismo sprendimo vykdymo kontekste žemės sklypų naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, laikytini lygiaverčiais žemės sklypų naudojimo būdui – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimu Savivaldybė buvo įpareigota spręsti klausimą dėl Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimo, pakeičiant žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą ir pobūdį iš miško ūkio paskirties žemės, ekosistemų apsaugos miškų, į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir tvarkymo naudojimo režimą, ir kad Savivaldybės taryba 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-290 patvirtino Alytaus miesto bendrojo plano pakeistus sprendinius, kuriais, be kita ko, ginčo teritorijos naudojimo būdas buvo pakeistas iš ekosistemų apsaugos miškai (II A grupė) į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija (anksčiau – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimas buvo įvykdytas, todėl nebėra teisinių prielaidų spręsti klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, o atitinkamas atsakovo prašymas yra netenkintinas. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia aplinkybė, kad ginčo teritorijoje yra numatytos papildomos naudojimo sąlygos – vieno vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo statyba galima tik esamos sodybos žemės sklype, kadangi 2008 m. vasario 8 d. teismo sprendimu tokių papildomų sąlygų nustatymas nėra draudžiamas (neaptartas), taip pat tai, kad pats atsakovas, teikdamas teismui minėtą prašymą, tokiu būdu išreiškė savo subjektyvų įsitikinimą, jog 2008 m. vasario 8 d. sprendimas galbūt dar nevisiškai įvykdytas.
Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Šiuo atveju likę atskirojo skundo argumentai, susiję su galbūt pažeista kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengimo tvarka, teismo sprendimo vykdymo tinkamumu ir kt., nėra susiję su esminiais klausimais kilusioje konkrečioje byloje, t. y. ar teismo sprendimas buvo įvykdytas, ir nesudaro pagrindo keisti
teisėjų kolegijos jau prieitas išvadas. Kilęs ginčas nagrinėjamas atsakovo pateikto prašymo
spręsti klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ribose, o pareiškėjas, manydamas, jog teismo sprendimas buvo įvykdytas netinkamai, savo galbūt pažeistas teises
gali ginti teisės aktuose nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 str. 2 d.,
Civilinio proceso kodekso 771 str.).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti, įskaitant joje nurodytus motyvus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 dalimi, teisėjų kolegija