ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2017 m. rugsėjo 28 d. Nr. T-181
Švenčionys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-362/V-936/V-646/1V-495 „Dėl Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktu, Švenčionių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
PATVIRTINTA
Švenčionių rajono savivaldybės tarybos
2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T-181
BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE
TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendro darbo su šeimomis Švenčionių savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pagalbos šeimoms, įskaitant ir besilaukiančias vaikų (toliau – šeimos), organizavimo ir teikimo Švenčionių rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) teritorijoje pagrindinius principus, bendro darbo su šeimomis, įskaitant prevencijos priemonių, organizavimo tvarką savivaldybėje, subjektus, dalyvaujančius dirbant su šeimomis, pagalbos šeimai ir vaikui planavimą, socialinio darbo ir kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų darbo su šeimomis specifiką ir socialinių paslaugų šeimoms teikimo bei organizavimo stebėseną.
2. Bendro darbo su šeimomis tikslas yra užtikrinti koordinuotą pagalbos (socialinės paramos, švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros paslaugų, bendruomeninę, teisėsaugos) teikimą šeimoms, siekiant stiprinti šeimų atsakomybę, gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo šeimos problemas bei padėti įveikti socialinę atskirtį.
3. Pagalbos turinys konkrečiai šeimai priklauso nuo individualaus šeimos pagalbos poreikio ir rizikos lygio šeimoje (išskyrus dalyvavimą prevencijos ir (ar) ankstyvosios intervencijos priemonėse) ir nustatomas konkrečiai šeimai. Gali būti skiriami trys rizikos lygiai:
3.1. aukšta rizika - kai šeima negeba savarankiškai funkcionuoti ir jai reikalinga nuolatinė socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba;
3.2. vidutinė rizika – kai šeima geba savarankiškai funkcionuoti, tačiau norint užtikrinti visišką šeimos narių saugumą ir emocinę, psichologinę gerovę, nuolat reikia tam tikros socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalbos;
4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžtas sąvokas.
5. Bendras darbas su šeima yra organizuojamas vadovaujantis vaiko teisių apsaugą, socialinį darbą, pagalbą šeimai ir vaikui reglamentuojančiais teisės aktais ir laikantis šių principų: šeimos atsakomybės – šeima yra atsakinga už jos narių gerovę, o pagalbos teikimo tikslas yra šeimos įgalinimas savarankiškai rūpintis ir tinkamai prižiūrėti savo vaikus; gyvenamosios vietos bendruomenės įtraukimo; subsidiarumo (šeimos problemos sprendžiamos ir pagalba šeimai, visų pirma, teikiama ten, kur ji efektyviausia); šeimos individualizavimo ir pagalbos diferenciacijos; bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo.
II SKYRIUS
SUBJEKTAI, DALYVAUJANTYS DIRBANT SU ŠEIMOMIS
6. Subjektai, dalyvaujantys dirbant su šeimomis:
6.1. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (toliau - savivaldybės administracija) Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS), Socialinės paramos skyriaus, Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus specialistai;
6.2. socialinių paslaugų įstaigų (Švenčionėlių socialinių paslaugų centro ir Švenčionių socialinių paslaugų centro, savivaldybės teritorijoje veikiančių vaikų dienos centrų) socialiniai darbuotojai, psichologai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai;
6.5. sveikatos priežiūros įstaigų (VšĮ Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Švenčionių rajono ligoninė, Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras) darbuotojai;
6.6. švietimo įstaigų (rajono bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų, Švenčionių r. Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro, Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnybos ir kt.) darbuotojai;
6.8. savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius ar kitas asmuo, įgaliotas atlikti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka;
III SKYRIUS
BENDRO DARBO ORGANIZAVIMAS SAVIVALDYBĖJE
7. Bendrą darbą su šeimomis pagal šį Aprašą koordinuoja savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius ar kitas asmuo, įgaliotas atlikti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus funkcijas (toliau – Koordinatorius).
8. Savivaldybėje veikia mobili tarpinstitucinė profesionalių specialistų komanda, sudaryta iš skirtingose institucijose ar įstaigose dirbančių darbuotojų (toliau – mobili komanda), kuri:
8.1. teikia neatidėliotiną kompleksišką pagalbą konkrečiai šeimai, išgyvenančiai krizę, jos gyvenamojoje aplinkoje;
10. Siekiant užtikrinti laiku teikiamą pagalbą šeimoms, į mobilią komandą įtrauktiems darbuotojams gali būti nustatomas kitoks nei savivaldybės administracijos darbo laikas, nustatant kitą darbo pradžios ir pabaigos laiką ar taikant suminę darbo laiko apskaitą pagal Darbo kodekso reikalavimus.
13. Savivaldybės tarpinstitucinės grupės posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Posėdžiuose, be kitų einamųjų klausimų, aptariami strateginiai klausimai, susiję su kompleksiškai teikiamos pagalbos šeimai pasiūla, poreikiais, kylančiomis problemomis, aptariami siūlymai savivaldybės institucijoms dėl pagalbos šeimai, socialinės rizikos prevencijos priemonių, bendruomenių telkimo savivaldybėje formų, tariamasi dėl bendrų veiksmų organizuojant ir dirbant su šeimomis bei apsikeitimo informacija.
14. Savivaldybės seniūnijose veikia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos seniūnijų tarpinstitucinės grupės, kurioms vadovauja seniūnai, dalyvauja šio Aprašo 6 punkte nurodyti subjektai, veikiantys seniūnijose. Siekdamos identifikuoti socialinės rizikos prevencijos priemonių bei kitos pagalbos šeimoms poreikį seniūnijose, seniūnijų tarpinstitucinės grupės, bendradarbiaudamos su bendruomene, seniūnaičiais, įvertina, su kokiais sunkumais susiduria savivaldybėje gyvenantys nepilnamečiai vaikai, prioritetą skirdamos vaikams, augantiems ekonominius nepriteklius patiriančiose šeimose (šeima gauna socialines pašalpas, maisto produktų davinius), fizinių asmenų globėjų (rūpintojų) šeimose, daugiavaikėse šeimose, šeimose, kuriose nustatyti smurto atvejai. Aptaria išvadas ir planuoja socialinės rizikos prevencijos priemones seniūnijoje, prireikus aptaria konkrečių šeimų situacijas ir teikia siūlymus VTAS ir (ar) socialinių paslaugų įstaigoms dėl pagalbos konkrečiai šeimai teikimo, teikia pasiūlymus savivaldybės tarpinstitucinei grupei ar savivaldybės institucijoms dėl pagalbos šeimai organizavimo ir teikimo tobulinimo savivaldybėje. Seniūnijos tarpinstitucinės grupės posėdžiai organizuojami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Posėdžių protokolų kopijos pateikiamos Koordinatoriui.
IV SKYRIUS
SOCIALINĖS RIZIKOS PREVENCIJA
16. Siekiant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams šeimose ir bendruomenėse atsirasti, savivaldybėje ir seniūnijose vykdomos socialinės rizikos prevencijos priemonės, kurias pagal kompetenciją vykdo šio Aprašo 6 punkte nurodyti subjektai. Siekiant identifikuoti socialinės rizikos prevencijos priemonių bei kitos pagalbos šeimoms poreikį savivaldybėje, VTAS ir savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (prireikus pasitelkiami seniūnai, seniūnijų specialistai ir kt. specialistai) įvertina, su kokiais sunkumais susiduria nepilnamečiai vaikai, prioritetą skiriant vaikams, augantiems ekonominius nepriteklius patiriančiose šeimose (šeima gauna socialines pašalpas, maisto produktų davinius), fizinių asmenų globėjų (rūpintojų) šeimose, daugiavaikėse šeimose, šeimose, kuriose nustatyti smurto atvejai. Išvados ir siūlymai aptariami Aprašo 11 ir 14 punktuose sudarytų tarpinstitucinių grupių pasitarimuose.
17. Seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos, pasitelkę savanorius, taikydami prevencijos priemones, suburia bendruomenę dirbti su šeimomis ir vaikais, organizuoja šeimų užimtumą, inicijuoja saugios kaimynystės veiklas, padeda šeimai užsitikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas ir pan., sudaro sąlygas šeimų savipagalbos ir šeimų klubų veiklai, inicijuoja neformalią vienos šeimos pagalbą kitai šeimai ir pan.
18. Prevencijos priemonių šeimai įgyvendinimą koordinuoja Koordinatorius ir kitos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją.
19. Nustačius, kad prevencijos priemonių šeimai nepakanka, VTAS inicijuoja vaiko atvejo peržiūrą, kurio metu įvertinamas šeimos rizikos lygis ir inicijuojamas socialinis darbas su šeima bei bendros pagalbos šeimai teikimas.
20. Priklausomai nuo šeimos rizikos lygio, Švenčionėlių socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, teikiantys socialinę priežiūrą šeimoms, socialinių paslaugų poreikį nustato:
V SKYRIUS
SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMOMIS IR SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS TEIKIMO SPECIFIKA
21. Socialinis darbas su šeima dirbamas tarpusavio susitarimo ir bendradarbiavimo su šeima pagrindu. Socialinis darbuotojas, teikdamas socialinę priežiūrą, su šeima sudaro rašytinį susitarimą dėl bendros veiklos, siekiant pokyčių šeimoje. Socialinis darbuotojas yra šeimos pagalbininkas pastarajai apsisprendžiant dėl šeimos gerovės, tačiau nėra atsakingas už šeimos pasirinktą gyvenimo būdą ir jos sprendimus bei šių sprendimų pasekmes.
22. Socialinės priežiūros paslaugos šeimoms rajone organizuojamos ir teikiamos vadovaujantis Švenčionėlių socialinių paslaugų centro socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) organizavimo ir teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T- 68 „Dėl Švenčionėlių socialinių paslaugų centro socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei kitais socialinį darbą ir pagalbą šeimai ir vaikui reglamentuojančiais teisės aktais.
23. Socialinių darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą šeimoms, veiklą koordinuoja ir metodinę pagalbą organizuoja Švenčionėlių socialinių paslaugų centras, jei reikia - pasitelkiamas savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ir/ar nepriklausomi ekspertai ir kt. Socialiniai darbuotojai periodiškai pagal poreikį kartu su socialinės priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų vadovybe aptaria darbo tvarkaraščius, kylančias problemas ir pan.
24. Teikdamas šeimoms socialinę priežiūrą, Švenčionėlių socialinių paslaugų centras teikia ar organizuoja per kitus juridinius ir fizinius asmenis teikiamą psichologinę pagalbą šeimoms.
25. Kiekvienas socialinis darbuotojas, VTAS specialistas, kuris lankosi šeimose, mobilių komandų narys turi būti aprūpintas saugos darbe, mobiliojo ryšio priemonėmis, kitomis būtinomis darbo priemonėmis, transporto priemonėmis arba jam turi būti kompensuojamos kelionių, lankant šeimas, išlaidos, teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, darbdaviai organizuoja socialinių darbuotojų, VTAS specialistų, kurie lankosi šeimose, mobilių komandų narių skiepijimus, esant galimybei, draudžia papildomu sveikatos ir (ar) gyvybės draudimu ir kt. Socialiniams darbuotojams turi būti sudaromos sąlygos ne mažiau kaip 16 val. per metus tobulinti savo profesinę kompetenciją, dalyvauti supervizijose socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
26. Socialinė priežiūra derinama su bendruomeninių centrų, nevyriausybinių organizacijų, kitomis savivaldybėje organizuojamomis pagalbos šeimai formomis – šeimai suteikiama galimybė ištikus krizei gauti reikiamą pagalbą (laikino apnakvindinimo, intensyvios socialinių įgūdžių ugdymo ir (ar) krizės įveikimo pagalbą), lankytis pagalbos šeimai centre, gauti psichologo ar psichoterapinę pagalbą, psichosocialinę reabilitaciją, socialines išmokas, gydytis nuo priklausomybių, dalyvauti pozityviosios tėvystės, visuomenės sveikatos stiprinimo, smurtinį elgesį keičiančiose, smurto prevencijos priemonių bei kitose programose, vaikui lankyti dienos centrą ir pan. Sveikatos priežiūros įstaigos, Specializuotos pagalbos centras, švietimo įstaigos, policijos komisariatas, probacijos tarnyba, darbo birža, seniūnai prireikus ir Švenčionėlių socialinių paslaugų centrui paprašius, pagal kompetenciją ir galimybes teikia informaciją socialiniams darbuotojams dėl galimybių šeimai gauti pagalbą, kartu su socialiniu darbuotoju ir šeima planuoja bei teikia pagalbą šeimai, Švenčionėlių socialinių paslaugų centro vadovybės ar socialinio darbuotojo kvietimu, prireikus ir esant galimybėms, dalyvauja aptariant pagalbos šeimai priemones ir jų efektyvumą. Socialiniai darbuotojai, tarpininkaujantys šeimai dėl pagalbos jiems teikimo, sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose gali būti aptarnaujami pirmumo tvarka.
27. Kai šio Aprašo 6 punkte nurodyti subjektai, kitos institucijos, įstaigos, organizacijos atsisako bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju ar Švenčionėlių socialinių paslaugų centru, socialinių paslaugų centro vadovybė apie tokį atvejį informuoja Koordinatorių. Šis klausimas aptariamas savivaldybės tarpinstitucinėse grupėse, numatytose šio Aprašo 11 ir 14 punktuose.
28. Siekiant įsitikinti, ar nėra pažeidžiamos vaiko teisės, šeimose periodiškai lankosi VTAS specialistai (rekomenduojama esant aukštam rizikos lygiui – ne rečiau kaip kartą per 1 mėnesį, esant vidutiniam rizikos lygiui – ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, esant žemam rizikos lygiui – pagal poreikį). Vaikui nesimokant pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas, nesistemingai lankant mokyklą, šeimose lankosi, kartu su vaiku ir šeima įvertindami pagalbos poreikį, švietimo pagalbos specialistai, esant kitoms pagrįstoms priežastims, dėl kurių šeimai reikalinga pagalba – kiti specialistai. Padėti šeimai pasitelkiama bendruomenė, seniūnai, seniūnaičiai.
VI SKYRIUS
VAIKO PAĖMIMAS IŠ ŠEIMOS AR KITOS JAM NESAUGIOS APLINKOS,
VAIKO ATVEJO PERŽIŪRA, PAGALBOS VAIKUI IR ŠEIMAI PLANAVIMAS
29. Bendruomenės, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitos institucijos ir įstaigos, seniūnaičiai, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, keliantį ar galintį sukelti pavojų jo gerovei, sveikatai ar gyvybei, nedelsdami apie tai informuoja VTAS arba policiją.
30. VTAS, gavęs informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, nedelsdamas įvertina pranešimo pagrįstumą ir bendradarbiaudamas su socialiniais darbuotojais ir (ar) policija, nedelsdamas vyksta į vaiko buvimo vietą įvertinti situacijos. Jei, įvertinus padėtį vietoje, nustatoma, kad vaiko buvimas šeimoje yra nesaugus ir tai kelia pavojų jo sveikatai ir gyvybei, VTAS skubiai vykdo vaiko paėmimą iš šeimos. Socialiniam darbuotojui, teikiančiam socialinę priežiūrą konkrečiai šeimai, nerekomenduojama dalyvauti paimant vaiką.
31. Siekiant vykdyti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo kontrolę, VTAS specialistams gali būti nustatomas kitoks nei savivaldybės administracijos darbo laikas, nustatant kitą darbo pradžios ir pabaigos darbo laiką ar taikant suminę darbo laiko apskaitą pagal Darbo kodekso reikalavimus.
32. Vaikas iš šeimos ar kitos jam nesaugios aplinkos paimamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatytais pagrindais.
33. VTAS įtarus ar nustačius galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje, keliančius pavojų jo sveikatai ar gyvybei, organizuoja pirminę vaiko atvejo peržiūrą, į kurią kviečiami vaikas, jei tai neprieštarauja jo interesams, vaiko tėvai ar atstovai pagal įstatymą, specialistai, nurodyti šio Aprašo 6 punkte.
34. Vaiko atvejo peržiūros metu detaliai išnagrinėjama visa Aprašo 6 punkte nurodytų subjektų turima informacija apie vaiką ir jo šeimą, įvertinamas pirminis pagalbos šeimai poreikis ir vaiko galimybės gyventi šeimoje.
35. Vaiko atvejo peržiūros metu turi būti išklausoma vaiko nuomonė, jei jis geba ją išreikšti. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, vaikas gali nedalyvauti vaiko atvejo peržiūroje, tačiau tokiu atveju vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta VTAS specialistų ir vaiko atvejo peržiūros metu įvertinta.
36. Vaiko atvejo peržiūros metu paaiškėjus poreikiui suteikti šeimai pagalbą, šeimai paskiriamas socialinis darbuotojas ir nedelsiant sudaromas bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas – šeimai būtinų veiksmų ir priemonių bei socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo pagalbos bei kitų paslaugų visuma, kuria bus siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą. Vaiko atvejo peržiūros metu aptariant ir numatant minėtus veiksmus bei priemones, nusprendžiama dėl konkrečių veiksmų ir priemonių bei kaip šeimai jie bus organizuojami, nustatomos konkrečius veiksmus ir priemones teiksiančios institucijos ar įstaigos, jų veiksmai ir atsakomybė, teikimo tvarka ir terminai, atsižvelgiant į individualius šeimos poreikius ir vaiko tėvų ar atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą.
37. Bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas sudaromas terminuotai – ne trumpiau kaip 3 mėnesiams ir ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo šio plano sudarymo dienos. Prireikus bendras pagalbos planas gali būti koreguojamas.
38. Švenčionėlių socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas kartu su institucijomis ir įstaigomis, įtrauktomis į vaiko atvejo peržiūrą, per 10 darbo dienų parengia bendrą detalų pagalbos vaikui ir šeimai planą, pagal vaiko peržiūros metu sutartus veiksmus ir priemones bei atliktą detalų pagalbos šeimai poreikio įvertinimą. Bendrame pagalbos vaikui ir šeimai plane numatytus veiksmus ir priemones socialinis darbuotojas aptaria su šeima.
39. Jei teikiant pagalbą šeimai, šeima per nustatytą laikotarpį nepakeitė savo elgesio su vaiku ir pakartotinės vaiko atvejo peržiūros dalyviai nustato, kad išlieka realus pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei, VTAS inicijuoja vaiko globos (rūpybos) nustatymą.
40. Šeimos atvejo peržiūros organizuojamos, bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas sudaromas ir tais atvejais, kai vaikui yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
41. Tais atvejais, kai pakartotinės atvejo peržiūros metu paaiškėja, kad pagalba šeimai buvo veiksminga, tėvai tinkamai rūpinasi vaiku ir užtikrina tinkamą vaiko auklėjimą, dėl to visiškai išnyksta grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei bei socialinė rizika, bendro pagalbos vaikui ir šeimai plano vykdymas nutraukiamas, prireikus šeimai pasiūlomos tik socialinės rizikos prevencijos priemonės.
VII SKYRIUS
KITŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DARBO SPECIFIKA DIRBANT SU ŠEIMOMIS
43. Sveikatos priežiūros įstaigos nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, informaciją apie su vaiku gyvenančių tėvų ar atstovų pagal įstatymą sveikatos būklę, be jų sutikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis teikia VTAS, esant būtinumui ginti vaiko teises ir interesus, taip pat esant pagrįstų įtarimų, kad pažeistos vaikų teisės. Kitos tarnybos, turinčios informacijos apie kartu su vaiku gyvenančius vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, grįžusius iš laisvės atėmimo vietų, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja VTAS. Galimus pavojus, pastebėtus lankantis šeimoje, dėl tėvų ar atstovų pagal įstatymą bei kitų kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgesio, VTAS turi aptarti su Švenčionėlių socialinių paslaugų centru, kurio vadovybė kartu su socialiniu darbuotoju planuoja konkrečius veiksmus ir priemones, kaip išvengti pavojaus (šeimoje lankytis ne vienam socialiniam darbuotojui, inicijuoti mobilios komandos ar psichikos sveikatos specialistų apsilankymą šeimoje ir pan.).
44. Skubiai sulaikius ar hospitalizavus vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, įpareigojus smurtautoją išsikelti, kai vaikai lieka be priežiūros, sveikatos priežiūros įstaigos, policijos pareigūnai ir socialiniai darbuotojai apie tai nedelsdami (kai kyla grėsmė vaiko sveikatai, gyvybei), bet ne vėliau nei per 24 val. nuo atitinkamos aplinkybės atsiradimo ar paaiškėjimo, jei ši aplinkybė atsiradimo metu nebuvo žinoma, informuoja VTAS.
45. Policijos, probacijos pareigūnai, vykdydami nusikalstamų veiklų užkardymą ir prevenciją, prevenciškai stebi šeimas, kuriose buvo nustatyta vaikų teisių pažeidimų, smurto prieš juos atvejų ar buvo gauta pranešimų apie galimus smurto atvejus šeimoje, taip pat šeimas, kuriose gyvena probuojamieji asmenys ar asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, teisti už nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko teisių pažeidimu, smurtu artimoje aplinkoje, ir šie asmenys pasižymi agresyviu būdu ar piktnaudžiauja alkoholiu, turi priklausomybę nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų. Policijos, probacijos pareigūnai planuoja ir vykdo individualios prevencijos priemones tokiose šeimose, vadovaudamiesi teisėsaugos institucijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
46. Seniūnai, pasitelkdami seniūnaičius ir bendruomenines organizacijas, prevenciškai stebi šeimas ir šeimas, kuriose galima socialinė rizika, prireikus, jose lankosi, su socialiniais darbuotojais darbui su socialinės rizikos šeimomis, seniūnijos specialistais, aptaria galimas individualios prevencijos priemones ir vieną kartą per pusmetį teikia savivaldybės administracijai apibendrintą informaciją apie situaciją seniūnijoje.
47. Seniūnijos specialistai renka ir analizuoja informaciją apie seniūnijos gyventojų socialinės pagalbos poreikius, informuoja gyventojus socialinių paslaugų gavimo klausimais, prireikus tarpininkauja skiriant šeimai socialines paslaugas, techninės pagalbos priemones, piniginę socialinę paramą. Seniūnijų specialistai vertina šeimų buities ir gyvenimo sąlygas ir teikia išvadas savivaldybės administracijai dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, neskyrimo, jos mokėjimo nutraukimo, kartu su Švenčionėlių socialinių paslaugų centro socialiniais darbuotojais teikia išvadas savivaldybės administracijai dėl piniginės socialinės paramos skyrimo šeimai nepiniginėmis formomis.
48. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos vykdo nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Nėščiosios sveikatos tikrinimo metu įtarus ar nustačius, kad nėščioji galimai patiria smurtą ir yra jaunesnė nei 18 metų, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas asmuo apie tai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja VTAS. Pastarasis apie tai praneša Švenčionėlių socialinių paslaugų centrui, prašydamas prevenciškai stebėti nėščiąją ir prireikus inicijuoti socialinį darbą su ja ir jos socialine aplinka.
49. Vaikų profilaktinis sveikatos tikrinimas vykdomas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Esant pagrįstų įtarimų, kad pažeistos vaiko teisės (pavyzdžiui, vaikas neatvyksta į profilaktinį sveikatos patikrinimą), sveikatos priežiūros įstaigos nedelsdamos elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja VTAS pagal vaiko gyvenamąją vietą arba pagal sveikatos priežiūros įstaigos vietą.
50. Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras planuoja vaikų sveikatai gerinti skirtas priemones, organizuoja renginius, mokymus bendruomenėje, įtraukdami vietos gyventojus į sveikatinimo programas, ypač daug dėmesio skirdami psichikos sveikatai stiprinti, alkoholizmui mažinti, prevenciniam darbui su besilaukiančiomis motinomis ir pan., vykdo visuomenės sveikatos, alkoholizmo ar kitų priklausomybių ligų prevencijos ar pagalbos priemones, bendradarbiauja su socialinių paslaugų centrais, bendruomeninėmis organizacijomis, seniūnijomis, socialiniais darbuotojais.
51. Švietimo įstaigos atlieka vaikų mokyklos lankymo stebėseną ir kas mėnesį Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinėje sistemoje (toliau – NEMIS) apie tai teikia informaciją savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriui. Vaikui nesimokant pagal privalomojo švietimo programas, nesistemingai lankant mokyklą, ar mokyklai kilus pagrįstų įtarimų dėl to, kad galimai tėvai netinkamai auklėja vaiką, mokykla apie vaiko mokyklos nelankymą, kitas pastebėtas aplinkybes ir mokyklos teiktą švietimo pagalbą per 10 darbo dienų nuo šių faktų nustatymo informuoja VTAS ir seniūnus.
52. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, atlieka vaikų privalomojo ikimokyklinio ugdymo stebėseną ir teikia apie tai informaciją savivaldybės administracijai. Vaikams, kuriems švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais šis ugdymas yra privalomas, nelankant ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklos, šių mokyklų specialistams rekomenduojama apsilankyti šių vaikų šeimose ir per 10 darbo dienų nuo šio fakto nustatymo apie tai informuoti VTAS.
53. Rajono ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos planuoja ir vykdo lytiškumo ugdymo, smurto ir patyčių, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, prekybos žmonėmis prevencijos, saugaus elgesio naudojant informacines technologijas, sveikos gyvensenos ir kitas tikslines prevencines programas, bendradarbiauja su savivaldybės bendruomeninėmis organizacijomis, seniūnijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis.
54. Rajono ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos organizuoja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą, teikia švietimo pagalbą, konsultuoja tėvus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. Švietimo pagalbos specialistai teikia socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą, konsultuoja vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, bendradarbiaudami su jais teikia psichologinę pagalbą, psichologinių problemų prevencijos priemones ir ankstyvąją intervenciją, bendradarbiauja su socialiniai darbuotojais, sveikatos priežiūros įstaigomis.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS