LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL MUZIKOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2014 m. gegužės 7 d. Nr. V-393

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi:

1. T v i r t i n u Muzikologijos brandos egzamino programą (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u  netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ISAK-751 „Dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų programų“ 1.4 papunktį (su visais Muzikologijos brandos egzamino programos pakeitimais ir papildymais).

3. N u s t a t a u, kad muzikologijos brandos egzaminas pagal šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Muzikologijos brandos egzamino programą organizuojamas ir vykdomas nuo 2016 metų.

4. Šio įsakymo 2 punktas įsigalioja 2015 metų rugsėjo 1 d.

Švietimo ir mokslo ministras                                                                               Dainius Pavalkis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2014 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. V-393

MUZIKOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Muzikologijos brandos egzamino programa (toliau – Programa) nustato muzikologijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) struktūrą, tikslus ir turinį. Egzaminas yra mokyklinis. Muzikologija apima solfedžio, harmonijos, muzikos teorijos, muzikos istorijos ir muzikos kūrinių analizės dalykus.

2. Programa parengta, vadovaujantis Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalies programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-655 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalies patvirtinimo“.

3. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

4. Muzikologijos brandos egzamino solfedžio, harmonijos, muzikos kūrinių analizės, muzikos teorijos dalykų reikalavimai pateikiami Programos 1 priede, muzikos istorijos dalyko reikalavimai – Programos 2 priede.

II. EGZAMINO TIKSLAI

5. Egzamino tikslai:

5.1. patikrinti ir įvertinti muzikologijos dalykų mokinio įgytas žinias ir gebėjimus;

5.2 padėti mokiniui įsivertinti mokymosi pagal pagrindinio branduolio dalyko programą pasiekimus.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

6. Egzamine tikrinami ir vertinami žinios ir gebėjimai, atitinkantys solfedžio, harmonijos, muzikos teorijos, muzikos istorijos, muzikos kūrinių analizės dalykų mokymo tikslus. Žinios ir gebėjimai siejami su šiems dalykams įprastomis veiklos sritimis:

6.1. dainavimo – solfedžiavimas ir muzikinio diktanto rašymas;

6.2. harmonijos – melodijos harmonizavimas raštu ir užduočių skambinimas fortepijonu;

6.3. muzikos teorijos – gebėjimas naudotis muzikine terminija, muzikinio rašto ženklais ir muzikinių struktūrų pažinimas;

6.4. muzikos istorijos – muzikos kūrinių atpažinimas ir istorinio išprusimo parodymas;

6.5. muzikos kūrinių analizės – muzikos kūrinių struktūros nagrinėjimas iš natų.

7. Egzamine tikrinamus mokinių žinias ir gebėjimus galima suskirstyti į tris grupes:

7.1. žinios ir supratimas. Tikrinant šios grupės gebėjimus, mokinys turi parodyti, ar jis žino ir supranta:

7.1.1. muzikologines sąvokas bei terminologiją (dermė, melodija, harmonija, largo, marcato, foršlagas, žanras, moduliacija, dviejų dalių paprasta forma, koda, sonata, opera ir kita);

7.1.2. muzikos kalbos elementų struktūrą (gama, tetrachordas, dermė, intervalas, akordas ir kita);

7.1.3. balsavados taisykles, akordų funkcijas, jų jungimo logiką (nuoseklus ir šuoliškas, funkcinė seka T S D T, harmoninis ir melodinis jungimas ir kita);

7.1.4. svarbiausius muzikos istorijos raidos faktus ir jų kontekstą (muzikos epocha, stilius, stilistinė kryptis, kompozitorius, nacionalinė mokykla ir kita);

7.1.5. muzikos instrumentus ir dainininkų balsus (styginiai skambinamieji, mediniai pučiamieji, sopranai, altai, bosai ir kiti);

7.2. žinių pritaikymas. Tikrinant šios grupės gebėjimus, mokinys turi parodyti, ar jis moka:

7.2.1. dainuodamas:

7.2.1.1. atlikti tinkamu tempu muzikos kūrinio fragmentą (pratimą), atsižvelgdamas į visas muzikiniame tekste pateiktas nuorodas;

7.2.1.2. sudaryti ir jungti melodinius akordus;

7.2.1.3. sudaryti moduliaciją sakinio forma;

7.2.2. užrašydamas muzikinį diktantą, teoriniu požiūriu tiksliai ir tvarkingai užrašyti skambinamą muziką natomis;

7.2.3. harmonizuodamas melodiją:

7.2.3.1. įžvelgti pateiktoje melodijoje slypinčią harmonijos funkcijų ir tonacijų kaitos logiką;

7.2.3.2. išspręsti uždavinį, remdamasis balsavados, akordų sudarymo ir jungimo taisyklėmis;

7.2.3.3. išlaikyti balsų skaičių, faktūros tipą;

7.2.4. skambindamas fortepijonu:

7.2.4.1. sudaryti ir jungti akordus;

7.2.4.2. sudaryti kadencijas, sekvencijas, nukrypimus, moduliacijas;

7.2.4.3. sudaryti formą – sakinį, schemą ar periodą;

7.2.5. klausydamas muzikos:

7.2.5.1. atpažinti kūrinius, priskirti juos epochai, žanrui, autoriui;

7.2.5.2. atpažinti dainininkų balsus solo, ansamblyje, muzikos instrumentus – solo, ansamblyje ir orkestre;

7.2.6. kalbėdamas apie muziką, pasirinkti tinkamus pasakojamai temai faktus, interpretuoti juos istoriniame kontekste, palyginti, surasti panašumų, skirtumų ir pan.;

7.2.7. analizuodamas muzikos kūrinius iš natų:

7.2.7.1. nustatyti kūrinio formą, nurodyti jos padalas, įvardyti skiriamuosius jų požymius;

7.2.7.2. pavaizduoti muzikos kūrinio formą tinkama schema;

7.2.7.3. priskirti kūrinį tinkamai formų klasei, žanrui, nurodyti tai įrodančius tipinius bruožus;

7.2.7.4. nurodyti, kuriai muzikos epochai, krypčiai ar kompozitoriui priklauso muzikos kūrinys;

7.2.7.5. nustatyti ir paaiškinti kūrinio temų plėtojimo principus;

7.3. specialieji muzikiniai gebėjimai. Specialieji muzikiniai gebėjimai susiję su muzikinės veiklos sritimis, reikalaujančiomis specialių gabumų (muzikinės klausos, muzikinės atminties, ritmo pojūčio) ir įgūdžių (balso valdymo ir skambinimo fortepijonu). Specialieji muzikiniai gebėjimai parodo, ar mokinys gali:

7.3.1. dainuodamas:

7.3.1.1. intonaciniu ir ritminiu požiūriu tiksliai ir išraiškingai atlikti muzikinį tekstą;

7.3.1.2. atlikdamas užduotis, pastebėti ir pataisyti pasitaikiusias savo klaidas ar netikslumus;

7.3.2. užrašydamas muzikinį diktantą ir klausydamas muzikos:

7.3.2.1. nustatyti fortepijonu skambinamo muzikos fragmento dermę ir tonaciją pagal kamertoną;

7.3.2.2. nustatyti tinkamą muzikos tempą, metrą;

7.3.2.3. nustatyti garsus, jų derminius ryšius ir trukmės santykius;

7.3.2.4. atpažinti konkrečius muzikos kalbos elementus (dermes, melodinius ir harmoninius intervalus, trigarsius ir keturgarsius akordus, jų jungtis, nukrypimus, moduliacijas, neakordinius garsus, melizmas ir kitus), raiškos priemones (tempą, metrą, dinamiką ir kitas) bei muzikos formos struktūrinius elementus (motyvus, frazes, sakinius, periodus, kadencijas, sekvencijas ir kitus);

7.3.2.5. skirti muzikos instrumentų ir žmogaus balsų tembrus ir sekti jų melodinės tėkmės ypatumus (šuolius ir kita);

7.3.3. harmonizuodamas melodiją, skambindamas fortepijonu ir analizuodamas muziką iš natų:

7.3.3.1. audijuoti natomis užrašytą (ar kuriamą) melodiją (muzikos kūrinį);

7.3.3.2. audijuoti melodijos skambėjimą įvairiuose harmoniniuose ir faktūros kontekstuose;

7.3.3.3. sklandžiai perteikti savo idėjas, skambinant fortepijonu ir harmonizuojant melodiją raštu;

7.3.3.4. atlikdamas užduotis, pastebėti ir pataisyti pasitaikiusias savo klaidas ar netikslumus.

IV. Egzamino MATRICA

8. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino užduočių paskirstymą pagal dalykų veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalykų turinį. Egzamino matrica pateikta šioje lentelėje:

Egzamino užduotis		Gebėjimų grupės			Užduoties taškai, procentai
		Žinios ir supratimas	Žinių taikymas	Specialieji gebėjimai	Iš viso
Egzamino dalis raštu	Muzikinis diktantas				10
	Muzikos istorijos testas				10
	Muzikinio mąstymo testas				20
Kūrybinė užduotis	Dainavimas				20
	Harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu				20
	Muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu				20
	Iš viso procentų	50	30	20	100

9. Egzamino matricoje pateikti skaičiai yra orientaciniai, egzamino užduotyje galima paklaida iki 5 procentų.

10. Egzamino matricoje nurodyta, kiek egzamino užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai egzamino užduočiai. Pavyzdžiui, kūrybinės užduoties „Harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu“ klausimams skiriama 20 procentų užduoties taškų. Taip pat egzamino matricoje nurodyta, kiek procentų egzamino užduoties taškų skiriama atskiroms žinių ir gebėjimų grupėms vertinti: žinių ir supratimo – 50 procentų užduoties taškų, taikymo gebėjimams – 30 procentų, specialiesiems gebėjimams – 20 procentų.

V. Egzamino užduoties pobūdis

11. Egzamino užduotį sudaro klausimų ir praktinių užduočių rinkinys.

12. Egzamino žodžiu dalies klausimų ir praktinių užduočių pobūdis:

12.1. akordų junginio arba moduliacijos schemos dainavimas. Atliekant šią užduotį, reikia padainuoti nurodytų akordų junginį ar sudaryti moduliacijos schemą ir ją padainuoti;

12.2. nežinomo muzikinio teksto dainavimas iš natų. Atliekant šią užduotį, reikia padainuoti natomis užrašytą melodiją be pritarimo ar melodiją su pritarimu;

12.3. sekvencijos skambinimas. Atliekant šią užduotį, reikia fortepijonu sekvenciškai paskambinti duotą akordų junginį;

12.4. moduliacijos schemos ar periodo skambinimas fortepijonu. Atliekant šią užduotį, reikia fortepijonu paskambinti moduliacijos periodą pagal nurodytą tonacinį planą.

13. Egzamino raštu dalies klausimų ir praktinių užduočių pobūdis:

13.1. Pasirenkamojo atsakymo klausimai. Atsakant į šiuos klausimus, reikia (jei nenurodyta kitaip) pasirinkti iš pateiktų atsakymų (pavyzdžiui, sąvokų, terminų, apibrėžimų ir kt.) teisingą ir įrašyti į tam skirtą vietą arba pažymėti teisingą (-us) atsakymą (-us).

13.2. Trumpojo atsakymo klausimai. Atsakant į šiuos klausimus, reikia (jei nenurodyta kitaip) į tam skirtą vietą įrašyti žodį, skaičių, trumpą frazę.

13.3. Atvirojo atsakymo klausimai. Atsakant į šiuos klausimus, reikia (jei nenurodyta kitaip) pateikti argumentuotą kelių sakinių atsakymą, pateikti pavyzdžių.

13.4. Muzikinis diktantas. Atliekant šią užduotį, reikia penklinėje natomis užrašyti periodo formos vienbalsį ar dvibalsį ar tribalsį muzikinį diktantą.

13.5. Harmonijos uždavinys. Atliekant šią užduotį, reikia suharmonizuoti pateiktą periodo formos melodiją keturiais balsais.

14. Orientacinė egzamino užduoties struktūra, sudedamųjų dalių procentai ir atlikimo trukmė pateikiami šioje lentelėje:

Užduotis	Užduoties sudedamosios dalys	Procentai	Atlikimo trukmė
Kūrybinė užduotis
1. Dainavimas	1.1. nežinomo muzikinio teksto dainavimas iš natų arba vienbalsės melodijos dainavimas akompanuojant sau fortepijonu;	20	8–10 min.
	1.2. akordų junginio arba moduliacijos schemos dainavimas.
2. Harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu	2.1. sekvencijos skambinimas;	20	8–10 min.
	2.2. moduliacijos schemos ar periodo skambinimas.
3. Muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu	3.1. Vakarų muzikos istorijos klausimas; 3.2. lietuvių muzikos istorijos klausimas.	20	8–10 min.
Egzamino dalis raštu
4. Muzikinis diktantas	Penklinėje natomis užrašytas periodo formos vienbalsis ar dvibalsis ar tribalsis muzikinis diktantas.	10	40 min.
5. Muzikos istorijos testas	10 užduočių, susietų su skambančios muzikos pavyzdžiais.	10	50 min.
6. Muzikinio mąstymo testas	6.1. melodijos harmonizavimas keturiais balsais;	10	110 min.
	6.2. muzikos kūrinio analizė iš natų.	10

15. Egzamino dalis raštu ir kūrybinė užduotis vykdoma skirtingomis dienomis tokia eilės tvarka: pirma – egzamino kūrybinė užduotis; antra – egzamino dalis raštu.

16. Mokiniai gali rinktis skirtingo sudėtingumo užduotis, kurių vertinimui taikomi koeficientai.

17. Muzikos istorijos žinių tikrinimo žodžiu potemės tvirtinamos Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus įsakymu ir skelbiamos Nacionalinio egzaminų centro tinklalapyje iki einamųjų metų kovo 1 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

18. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Vertinimo instrukcijos sudaromos pagal pagrindinio branduolio dalyko programas. Egzamino vertinimas norminamas pagal mokinio pagrindinio branduolio dalyko kompetencijas.

19. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Minimali egzamino išlaikymo riba yra 31 procentas egzamino užduoties / užduočių taškų sumos. Egzaminas yra išlaikytas tik tada, kai išlaikytos abi jo dalys, t. y. už kūrybinę užduotį ir dalį raštu mokinys turi surinkti ne mažiau kaip po 31 procentą galimų taškų.

20. Mokinys daugiausia už abi užduotis gali surinkti 100 taškų, jų atitiktis pažymiui pateikiama šioje lentelėje:

Procentai	100–91	90–81	80–71	70–61	60–51	50–41	40–31	30–0
Pažymys	10	9	8	7	6	5	4	Neišlaikyta

_____________________________________

Muzikologijos brandos egzamino programos

1 priedas

MUZIKOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO HARMONIJOS, MUZIKOS KŪRINIŲ ANALIZĖS, MUZIKOS TEORIJOS, SOLFEDŽIO

DALYKŲ REIKALAVIMAI

1.    Muzikologijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) metu vertinamų mokinių pasiekimai atitinka Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-655 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalies patvirtinimo“, harmonijos, muzikos kūrinių analizės, muzikos teorijos, solfedžio dalykų turinį. Mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir specialiųjų gebėjimų reikalavimai pagal pagrindinį branduolio dalyką priklauso nuo turinio reikalavimų, taip pat skiriasi sudėtingumu.

2.    Egzamino harmonijos, muzikos kūrinių analizės, muzikos teorijos, solfedžio dalykų reikalavimai pateikiami lentelėje pagal pagrindinį branduolio dalyką, nurodoma, ką reikia žinoti ir suprasti, gebėti atlikti, norint sėkmingai išlaikyti egzaminą:

Reikalavimai pagal atlikėjo raiškos (akordeono arba dainavimo arba gitaros arba liaudies arba mušamųjų arba pučiamųjų instrumentų) arba garso režisūros pagrindinį branduolio dalyką	Reikalavimai pagal atlikėjo raiškos fortepijono arba choro dainavimo ir dirigavimo arba styginių instrumentų arba vargonų pagrindinį branduolio dalyką	Reikalavimai pagal muzikos teorijos pagrindinį branduolio dalyką
Kūrybinė užduotis.
1. Dainavimas:
1.1. nežinomo muzikinio teksto dainavimas iš natų:	1.1. nežinomo muzikinio teksto dainavimas iš natų:	1.1. nežinomo muzikinio teksto dainavimas iš natų:	1.1. vienbalsės melodijos dainavimas akompanuojant sau fortepijonu:
Forma: vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų tos pačios arba skirtingos tematikos sakinių (8–16 taktų). Metras: 2/4, 3/4, 4/4, 3/8; gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: pagrindinės ritmo vertės; pagrindinės ir mišrios () jų dalybos ritminės grupės; taškuotas; triolės aštuntinėmis; sinkopės. Tonacija: 0–2 prieraktiniai ženklai. Dermė: vyrauja mažoro ir minoro diatonika; galimi harmoninio ir melodinio mažoro bei minoro elementai. Melodika: vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; šuoliai intervalais – nuo gr. 4 iki gr. 8 (šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais nenaudojami); chromatizmai: (ne daugiau kaip du chromatiniai garsai) pereinamieji ir pagalbiniai garsai.	Forma: vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų trijų tos pačios arba skirtingos tematikos sakinių (8–20 taktų). Metras: 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8; gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: pagrindinės ritmo vertės; pagrindinės ir mišrios () jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; taškuotas; ypatingosios dalybos grupės: triolės aštuntinėmis; sinkopės. Tonacija: 0–3 prieraktiniai ženklai. Dermė: vyrauja mažoro ir minoro diatonika; galimi harmoninio ir melodinio mažoro bei minoro elementai; gali būti alteracijos ir chromatizmai; gali būti nukrypimai ir moduliacijos į pirmo giminingumo tonacijas. Melodika: vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; šuoliai intervalais – nuo gr. 4 iki gr. 8.	Forma: vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų trijų tos pačios arba skirtingos tematikos sakinių (8–20 taktų). Metras: 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8, 9/8; gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: pagrindinės ritmo vertės; pagrindinės ir mišrios () jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; taškuotas; ypatingosios dalybos grupės (triolės, duolės, kvintolės, sekstolės); sinkopės. Tonacija: 0–4 prieraktiniai ženklai. Dermė: mažoras, minoras (natūralus, harmoninis, melodinis); galimos alteracijos ir chromatizmai; galimi nukrypimai ir moduliacijos į pirmo, antro giminingumo bei dur-moll sistemos tonacijas; bliuzo; tonų. Melodika: vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; šuoliai intervalais – nuo gr. 4 iki d. 9; šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais.	Forma: vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų trijų tos pačios arba skirtingos tematikos sakinių (8–20 taktų). Metras: 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8; gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: pagrindinės ritmo vertės; pagrindinės ir mišrios () jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; taškuotas; ypatingosios dalybos grupės (triolės, duolės); sinkopės. Tonacija: 0–4 prieraktiniai ženklai. Dermė: mažoras, minoras (natūralus, harmoninis, melodinis); galimos alteracijos ir chromatizmai; galimi nukrypimai ir moduliacijos į pirmo, antro giminingumo bei dur-moll sistemos tonacijas. Melodika: vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; šuoliai intervalais – nuo gr. 4 iki gr. 8; galimi šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais.
1.2. Akordų junginio arba moduliacijos schemos dainavimas:
Padainuoti 6–8 akordų junginį:	Padainuoti moduliacijos schemą į pirmo giminingumo tonaciją:	Padainuoti nuoseklią arbą staigią per D7 ar sumažintą septakordą arba per fryginį ar VI žemo dermės laipsnio kvintakordą moduliacijos schemą į artimo ar tolimo giminingumo tonaciją per tarpinę (-es) tonaciją (-as) arba staigią per D7 ar sumažintą septakordą arba per fryginį ar VI žemo dermės laipsnio kvintakordą. Padainuoti derminės moduliacijos schemą:
Tonacija: 0–2 prieraktiniai ženklai. Akordai: T, S ir D kvintakordai ir jų apvertimai; šalutinių laipsnių trigarsiai, jų apvertimai; D7 ir apvertimai; II7 ir apvertimai; VII7 ir apvertimai.	Pradinė tonacija: 0–3 prieraktiniai ženklai. Akordai: T, S ir D kvintakordai ir jų apvertimai; šalutiniai trigarsiai ir jų apvertimai; pagrindiniai keturgarsiai ir penkiagarsiai. Forma: sakinys. Metras: 2/4.	Pradinė tonacija: 0–4 prieraktiniai ženklai. Akordai: T, S ir D kvintakordai ir jų apvertimai; šalutiniai trigarsiai ir jų apvertimai; pagrindiniai keturgarsiai ir penkiagarsiai; alteruoti S ir D grupių akordai; šalutinių dominančių akordai. Forma: sakinys. Metras: 2/4.
2. Harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu:
2.1. Sekvencijos skambinimas:
Sekvencijų rūšys: diatoninė; chromatinė; transponuojanti (sekundos ir tercijos intervalais). Tonacija: 0–2 prieraktiniai ženklai. Dviejų trijų akordų junginys: T, S ir D akordų junginiai; junginiai su šalutinių laipsnių trigãrsiais, jų sprendimai; D7, II7, VII7 ir apvertimų sprendimai bei junginiai.	Sekvencijų rūšys: diatoninė; chromatinė; transponuojanti (sekundos ir tercijos intervalais). Tonacija: 0–3 prieraktiniai ženklai. Trijų akordų junginys: T, S ir D akordų junginiai; junginiai su šalutinių laipsnių trigãrsiais, jų sprendimai; D7, II7, VII7 ir apvertimų sprendimai bei junginiai; D9 sprendimai ir junginiai.	Sekvencijų rūšys: diatoninė; chromatinė; transponuojanti (sekundos ir tercijos intervalais). Tonacija: 0–4 prieraktiniai ženklai. Keturių akordų junginys: T, S ir D akordų junginiai; junginiai su šalutinių laipsnių trigãrsiais, jų sprendimai; D7, II7, VII7 ir apvertimų sprendimai bei junginiai; D9 ir II9 sprendimai ir junginiai; junginiai su alteruotais S grupės akordais; junginiai su šalutinių subdominančių ir dominančių akordais; junginiai su dur-moll sistemos akordais, junginiai su F6.
2.2. Moduliacijos schemos ar periodo skambinimas:
Moduliacija į pirmo giminingumo tonaciją. Metras: 2/4. Forma: sakinys.  Pradinė tonacija: 0–2 prieraktiniai ženklai. Kadencija: baigiamoji sudėtinė tobula; K46 baigiamojoje kadencijoje; D7 baigiamojoje kadencijoje; alteruoti S grupės akordai baigiamojoje kadencijoje.  Panaudoti: kvintakordą, sekstakordą ir kvartsekstakordą; disonansinį II, V ar VII laipsnio akordą.	Moduliacija į pirmo giminingumo tonaciją. Metras: 2/4. Forma: periodas. Pradinė tonacija: 0–3 prieraktiniai ženklai. Kadencijos: pusinė autentinė; baigiamoji sudėtinė tobula; K46 pusinėje ir baigiamojoje kadencijose;  D7 baigiamojoje kadencijoje; alteruoti S grupės akordai pusinėje ir baigiamojoje kadencijose. Panaudoti: kvintakordą, sekstakordą ir kvartsekstakordą; disonansinį II, V ar VII laipsnio akordą.	Nuosekli moduliacija į artimo ar tolimo giminingumo tonaciją per tarpinę (-es) tonaciją (-as) arba per D7 ar sumažintą septakordą arba per fryginį ar VI žemo dermės laipsnio kvintakordą. Derminė moduliacija. Metras: 2/4. Forma: periodas. Pradinė tonacija: 0–4 prieraktiniai ženklai. Kadencijos: pusinė autentinė; baigiamoji sudėtinė tobula; K46 pusinėje ir baigiamojoje kadencijose; D7 baigiamojoje kadencijoje; alteruoti S grupės akordai pusinėje ir baigiamojoje kadencijose. Panaudoti: kvintakordą, sekstakordą ir kvartsekstakordą; disonansinį II, V ar VII laipsnio akordą; nukrypimus į pirmo giminingumo tonacijas ar dur-moll sistemos akordus; fryginį kvintakordą, sekstakordą; neakordinius garsus viename ar keliuose balsuose.
Egzamino dalis raštu.
3. Muzikinis diktantas:
Faktūra: monodinė. Forma: vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų tos pačios arba skirtingos tematikos sakinių (8 taktai); periodas baigiamas baigiamąja kadencija (pastoviu laipsniu), pirmasis sakinys gali baigtis pusine kadencija. Metras: 2/4, 3/4, 4/4, 3/8; gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: pagrindinės ritmo vertės; pagrindinės ir mišrios () jų dalybos ritminės grupės; taškuotas; triolės aštuntinėmis; sinkopės (). Tonacija: 0–2 prieraktiniai ženklai. Dermė: vyrauja mažoro ir minoro diatonika; galimi harmoninio ir melodinio mažoro bei minoro elementai. Melodika: vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; šuoliai intervalais – nuo gr. 4 iki gr. 8 (šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais nenaudojami); chromatizmai: (ne daugiau kaip du chromatiniai garsai) pereinamieji ir pagalbiniai garsai.	Faktūra: homofoninė; gali būti imitacijų, polifonijos elementų.   Forma: vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų trijų tos pačios arba skirtingos tematikos sakinių (8–10 taktų); periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali baigtis pusine, baigiamąja netobula, o vidurinis – vylingąja, pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis. Metras: 2/4, 3/4; gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: pagrindinės ritmo vertės; pagrindinės ir mišrios () jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; taškuotas; ypatingosios dalybos grupės: triolės aštuntinėmis; sinkopės (). Tonacija: 0–3 prieraktiniai ženklai. Dermė: vyrauja mažoro ir minoro diatonika; galimi harmoninio ir melodinio mažoro bei minoro elementai; gali būti motyvo trukmės nukrypimas į pirmo giminingumo tonaciją. Melodika: vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; šuoliai intervalais – nuo gr. 4 iki gr. 8, gali būti du šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais; chromatizmai: pereinamieji ir pagalbiniai garsai; gali būti panaudota diatoninė sekvencija.	Faktūra: homofoninė; gali būti imitacijų, polifonijos elementų. Forma: vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų trijų tos pačios arba skirtingos tematikos sakinių (8–12 taktų); periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali baigtis pusine, baigiamąja netobula, o vidurinis – vylingąja, pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis. Metras: 2/4, 3/4, 4/4, 6/8; gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: pagrindinės ritmo vertės; pagrindinės ir mišrios () jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; taškuotas; ypatingosios dalybos grupės: triolės aštuntinėmis; sinkopės (). Tonacija: 0–4 prieraktiniai ženklai. Dermė: vyrauja mažoro ir minoro diatonika; galimi harmoninio ir melodinio mažoro bei minoro elementai; gali būti motyvo trukmės du nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas. Melodika: vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; šuoliai intervalais – nuo gr. 4 iki gr. 8, gali būti du šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais; chromatizmai: pereinamieji ir pagalbiniai garsai, šuoliniai chromatiniai pagalbiniai garsai, gali būti panaudota diatoninė ar chromatinė sekvencijos.
4. Muzikinio mąstymo testas.
4.1. Melodijos harmonizavimas keturiais balsais:
8 taktų periodas; 2/4 metras; vyrauja ketvirtinės, naudojamos pusinės; vienatonacinis periodas; dvi kadencijos; du alteruoti S grupės akordai; vienas šuolis; viena tipinė slinktis, vietokaitos.	8 taktų periodas; 2/4, 3/4 metras; vyrauja ketvirtinės, aštuntinės, naudojamos ketvirtinės su tašku, pusinės; moduliacija į pirmo giminingumo tonaciją; dvi kadencijos; bendras akordas yra pradinės tonacijos tonika; du alteruoti S grupės akordai; du šuoliai; dvi tipinės slinktys; vienas (matomas) nukrypimas, vietokaitos.	12 taktų periodas; 2/4, 3/4, 4/4, 6/8 metras; vyrauja aštuntinės, naudojamos ketvirtinės, ketvirtinės su tašku, pusinės su tašku ir be taško; moduliacija (-os) į pirmo, antro ar tolimo giminingumo tonacijas: derminė, nuosekli (-os), staigi (-os), per fryginį, VI žemą, D7 ar sumažintą septakordą; naudojami nukrypimai, alteracijos, vietokaitos; kadencijos – pusinė, vylingoji, baigiamoji; visos neakordinių garsų rūšys viename-trijuose balsuose.
4.2. Muzikos kūrinio analizė iš natų:
Nustatyti periodo formos tipą ir rūšį pagal nurodytus kriterijus: teminiu (pasikartojančios, skirtingos tematikos); tonaciniu (moduliacinis, vienatonacinis, pastovios tonacijos, nepastovios tonacijos). Apibūdinti sandaros ypatumus – išplėstas ar sutrumpintas, kvadratiškas ar nekvadratiškas. Nurodyti: sintaksinę struktūrą (motyvus, frazes, sakinius); pagrindinę tonaciją; tonacinį planą (nukrypimus); kadencijų rūšis (pusinę ir baigiamąją, tobulą, netobulą, autentinę, sudėtinę, plagalinę); chromatizmus (pereinamuosius, pagalbinius, moduliacinius). Apibūdinti melodijos liniją: kylanti; krintanti; banguojanti; rečitatyvinė.	Mokėti analizuoti šias muzikos kūrinių formas: paprastąsias – dviejų ir trijų dalių; sudėtinę trijų dalių formą; klasikinį rondo; sonatos formos ekspoziciją. Nustatyti muzikos kūrinio formą, sudaryti schemą-lentelę, kurioje nurodyti: formos dalis (padalas), jų apimtį taktais; tematinį planą; nustatyti kūrinio formos, formos dalies struktūros tipą. Nurodyti: sintaksinę struktūrą (motyvus, frazes, sakinius); pagrindinę tonaciją; tonacinį planą (nukrypimus); kadencijų rūšis (pusinę ir baigiamąją, tobulą, netobulą, autentinę, sudėtinę, plagalinę, vylingąją); akordus. Apibūdinti melodijos liniją: kylanti; krintanti; banguojanti; rečitatyvinė.	Mokėti analizuoti šias muzikos kūrinių formas: sonatos formą; rondo formą; sudėtines formas. Nustatyti muzikos kūrinio formą, sudaryti schemą-lentelę, kurioje nurodyti: formos dalis (padalas), jų apimtį taktais; tematinį ir tonacinį planą; nustatyti kūrinio formos, formos dalies struktūros tipą. Nurodyti: sintaksinę struktūrą (motyvus, frazes, sakinius); pagrindinę tonaciją; tonacinį planą (nukrypimus); kadencijų rūšis (pusinę ir baigiamąją, tobulą, netobulą, autentinę, sudėtinę, plagalinę, vylingąją); akordus. Nustatyti ir įvardyti neakordinių garsų rūšis.

______________________________

Muzikologijos brandos egzamino programos

2 priedas

MUZIKOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO MUZIKOS ISTORIJOS DALYKO REIKALAVIMAI

1. Muzikologijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) muzikos istorijos dalyko reikalavimai pateikiami pagal Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-655 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalies patvirtinimo“, muzikos istorijos dalyko turinį. Mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir specialiųjų gebėjimų reikalavimai pagal pagrindinį branduolio dalyką priklauso nuo turinio reikalavimų, taip pat skiriasi sudėtingumu.

2. Egzamino muzikos istorijos dalyko reikalavimai pateikiami pagal atlikėjo raiškos (akordeono arba fortepijono arba gitaros arba vieną iš liaudies arba mušamųjų arba pučiamųjų arba styginių instrumentų arba choro dainavimo ir dirigavimo arba dainavimo arba vargonų) arba garso režisūros arba muzikos teorijos pagrindinį branduolio dalyką, nurodoma, ką reikia žinoti ir suprasti, gebėti atlikti, norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

3. Muzikos istorijos dalyko turinio apimtys:

Reikalavimai pagal atlikėjo raiškos arba garso režisūros arba muzikos teorijos pagrindinį branduolio dalyką			Papildomi reikalavimai pagal muzikos teorijos pagrindinį branduolio dalyką
1. Vakarų šalių muzikos istorija
1.1. Europos viduramžių muzika
1.1.1. Paaiškinti sąvokų „Ars Antiqua“, „Ars Nova“, „pasaulietinė muzika“, „religinė muzika“, „grigališkasis choralas“, „liturgija“, „neuma“ reikšmes.	1.1.2. Įvardyti ir glaustai apibūdinti profesionalios muzikos raidos ypatumus (grigališkasis choralas, „Notre Dame“ mokykla, organumas); pasaulietinės muzikos raidos ypatumus (klajojančių muzikantų menas); viduramžių muzikos kalbos ypatumus; svarbiausius profesionalios ir pasaulietinės muzikos žanrus ir formas (grigališkasis choralas, giesmės, mišios, organumas, motetas, pasaulietinė daina).		1.1.3. Pateikti pavyzdžių viduramžių bažnytinės muzikos; viduramžių pasaulietinės muzikos.
1.2. Renesansas
1.2.1. Paaiškinti sąvokų „cantus firmus“, „tabulatūra“, „madrigalas“ reikšmes.	1.2.2. Įvardyti ir glaustai apibūdinti XV–XVI a. mokyklas (Nyderlandai, Italija); ryškiausius kūrėjus ir jų kūrybos svarbiausius bruožus bei pavyzdžius (G. Dufay, J. de Prez, O. di Lasso, G. da Palestrina); Renesanso muzikos kalbos ypatumus; XV–XVI a. muzikos instrumentus; Renesanso muzikos žanrus ir formas.		1.2.3. Palyginti viduramžių ir Renesanso muzikos kalbos ypatumus.
1.3. Barokas
1.3.1. Paaiškinti sąvokų „dramma per musica“, „opera buffa“, „opera seria“, „kantata“, „oratorija“, „mišios“, „basso continuo“, „klavyras“, „concerto grosso“ reikšmes.	1.3.2. Įvardyti ir glaustai apibūdinti epochos muzikos stiliaus ypatumus ir būdingus žanrus; baroko muzikos kalbos bruožus; baroko kompozitorius ir jų kūrybą; baroko operos žanro ypatumus; baroko operos atsiradimo aplinkybes bei raidą; baroko operos kūrėjus, jų kūrybą bei nuopelnus žanro raidai (J. Peri, C. Monteverdi, J. B. Lully, H. Purcell); instrumentinės muzikos žanrus ir formas; baroko instrumentinės muzikos kūrėjus ir jų kūrybos ypatumus; XVII–XVIII a. muzikos instrumentus; G. F. Händelio muzikos stiliaus ypatumus (žanrai, formos, muzikos kalba); oratorijas ir instrumentinės muzikos ryškiausius pavyzdžius; J. S. Bacho muzikos stiliaus ypatumus (žanrai, formos, muzikos kalba), vokalinius instrumentinius kūrinius (kantatos, pasijos, mišios), klavyrinę muziką („Gerai temperuotas klavyras“), vargoninės muzikos pavyzdžius ir koncertus orkestrui.		1.3.3. Palyginti baroko muzikos kalbos ypatumus su kitų stilistinių epochų būdingais bruožais; Renesanso ir baroko epochų muzikinį gyvenimą (pasaulietinės ir religinės, vokalinės ir instrumentinės muzikos santykio kaitą); Händelio ir Bacho stiliaus ypatumus (žanrų pasirinkimą, formas, muzikos kalbą).
1.4. Klasicizmas
1.4.1. Paaiškinti sąvokų „klasikinis“, „klasicistinis“, „stilius“, „zingšpylis“, „sonata“, „simfonija“, „uvertiūra“, „partitūra“ reikšmes.	1.4.2. Įvardyti ir glaustai apibūdinti epochos stiliaus ypatumus ir būdingus žanrus; klasicizmo muzikos kalbos bruožus ir formas; klasicizmo kompozitorius ir jų kūrybą; klasicizmo muzikos raidos ypatumus; Ch. W. Glucko kūrybos ypatumus, jo operinės dramaturgijos principus (opera „Orfėjas ir Euridikė“), operos reformos esmę; J. Haydno kūrybos stiliaus ypatumus, simfonijas ir oratorijas („Metų laikai“); W. A. Mozarto kūrybos stiliaus ypatumus, operas, ryškiausius instrumentinės muzikos kūrinius, „Requiem“; L. van Beethoveno stiliaus ypatumus (žanrai, formos, muzikos kalba), sonatas fortepijonui ir simfoninę kūrybą.		1.4.3. Pateikti Beethoveno sonatų fortepijonui, neatitinkančių klasicistinio sonatinio ciklo normų, pavyzdžių. Palyginti baroko ir klasicistinę operą (žanras, forma, poetinio teksto ir muzikos santykis); Haydno, Mozarto ir Beethoveno sonatinio simfoninio ciklo (sonatos fortepijonui, simfonijos) traktuotę (sonatos formos temos, temų perdirbimas, ciklą sudarančios dalys ir jų apimtys).
1.5. Romantizmas
1.5.1. Paaiškinti sąvokų „romantinis“, „romantiškas“, „kamerinė muzika“, „programinė muzika“, „leitmotyvas“, „begalinė melodija“, „nacionalinė muzikos mokykla“, „muzikinė drama“ reikšmes.	1.5.2. Įvardyti ir glaustai apibūdinti romantizmo epochos stiliaus ypatumus, būdingus žanrus ir formas; naujus, romantikų suformuotus muzikos žanrus ir pateikti jų pavyzdžių; romantizmo muzikos stiliaus (muzikos kalbos, operos, simfoninės, kamerinės, fortepijoninės muzikos) raidos ypatumus; romantizmo muzikos kalbos bruožus ir būdingas formas; romantizmo kompozitorius ir jų kūrybą; XIX a. simfoninio orkestro sudėtį, romantikų kūrybai būdingus simfoninės muzikos žanrus; F. Schuberto kūrybos stiliaus ypatumus, dainas, vokalinius ciklus, instrumentinę muziką; R. Schumanno kūrybos stiliaus ypatumus, kūrinius fortepijonui, vokalinius ciklus; H. Berliozo kūrybos stiliaus ypatumus, programinio simfonizmo bruožus („Fantastinė simfonija“); F. Chopino kūrybos stiliaus ypatumus, fortepijoninę muziką; F. Liszto kūrybos stiliaus ypatumus, simfonines poemas ir fortepijoninę kūrybą; J. Brahmso kūrybos stiliaus ypatumus, instrumentinę kūrybą; B. Smetanos ir A. Dvorako kūrybos stiliaus ypatumus, simfoninę muziką; E. Griego kūrybos stiliaus ypatumus, kūrinius fortepijonui ir muziką H. Ibseno dramai „Peras Giuntas“; M. Musorgskio ir P. Čaikovskio kūrybos stiliaus ypatumus, instrumentinės muzikos bruožus.		1.5.3. Pateikti vokalinių, instrumentinių (programinių ir neprograminių) ciklų pavyzdžių. Palyginti klasicistinės ir romantinės melodikos ir harmonijos ypatumus; klasicistinę ir romantinę simfoniją (temos ir jų plėtotė, formos ir ciklo traktuotė).
1.6. XIX a. opera
1.6.1. Paaiškinti sąvokų „siužetas“, „libretas“, „begalinė melodija“, „muzikinė drama“ reikšmes.	1.6.2. Įvardyti ir glaustai apibūdinti XIX a. operos kūrėjus ir jų kūrinius; būdinguosius XIX a. italų operos bruožus, G. Rossini, G. Verdi operų ypatumus; G. Bizet operinės kūrybos bruožus; R. Wagnerio kūrybos stiliaus ypatumus, operinę kūrybą ir muzikinės dramos principus; XIX a. rusų operos bruožus, M. Musorgskio, P. Čaikovskio operų ypatumus.		1.6.3. Pateikti kompozitorių, vykdžiusių operos reformą (visų epochų), pavyzdžių ir jas palyginti. Palyginti klasicistinę ir romantinę operą.
1.7. XIX a. pab.–XX a. I pusės muzika
1.7.1. Paaiškinti sąvokų „stilistinės kryptys“, „atonalumas“, „serializmas“, „dodekafonija“ reikšmes.	1.7.2. Įvardyti ir glaustai apibūdinti ryškiausias XIX a. pab.–XX a. pradžios muzikos kryptis, jų muzikinės kalbos ypatumus; ryškiausius kiekvienos krypties atstovus ir jų kūrinius; G. Mahlerio, R. Strausso simfonizmo ypatumus; G. Puccini operinės kūrybos bruožus; impresionizmo, ekspresionizmo, neoklasicizmo muzikinės raiškos ypatumus; C. Debussy ir M. Ravelio kūrybą, simfoninės bei fortepijoninės muzikos ypatumus; Naujosios Vienos mokyklos susiformavimo aplinkybes ir siekius, jos atstovus bei ryškiausius kūrinius; XX a. I pusės prancūzų, rusų, JAV ir Vokietijos muzikinių kultūrų ypatumus, ryškiausius kompozitorius ir jų kūrybos bruožus.		1.7.3. Palyginti impresionizmą ir ekspresionizmą dailėje ir muzikoje; impresionizmo, ekspresionizmo ir neoklasicizmo muzikos stiliaus ypatumus; klasicistinės ir neoklasicistinės muzikos ypatumus.
1.8. XX a. II pusės muzika
1.8.1. Paaiškinti sąvokų „kompozicinė technika“, „aleatorika“, „sonoristika“, „konkrečioji muzika“, „klasteris“, „modernizmas“, „postmodernizmas“ reikšmes.	1.8.2. Įvardyti ir glaustai apibūdinti XX a. II pusės muzikos stiliaus ypatumus; ryškiausius XX a. II pusės Europos ir JAV kompozitorius ir jų žymiausius kūrinius; naujas muzikos kompozicijos technikas, sukurtas XX a. II pusėje; aleatorikos, sonoristikos, konkrečiosios muzikos, minimalizmo kūrybos technologiją, jų raiškos galimybes ir ryškiausius pavyzdžius.		1.8.3. Palyginti XX a. II pusės kompozicijos technikas ir jų raiškos galimybes.
2. Lietuvių muzika
2.1. Lietuvių muzikinis folkloras
2.1.1. Paaiškinti sąvokų „monodija“, „harmonizuota liaudies daina“, „dainos išdaila“, „daugiabalsumas“, „sutartinė“ reikšmes.		2.1.2. Įvardyti ir glaustai apibūdinti Lietuvos etnografines sritis, joms būdingus muzikos kalbos ypatumus; lietuvių liaudies vokalinės ir instrumentinės muzikos ypatumus (žanrus, formas, raiškos savybes ir kitus).	2.1.3. Įvardyti ir apžvelgti lietuvių dainų rinkimo ir publikavimo faktus; būdingus lietuvių liaudies dainų melodikos ir ritmikos bruožus.
2.2. Profesionalioji muzika Lietuvoje iki XIX a. pabaigos
2.2.1. Įvardyti ir glaustai apibūdinti profesionaliosios muzikos raidą Lietuvoje iki XIX a. pabaigos; kompozitorius, gyvenusius ir kūrusius Lietuvoje iki XIX a. pabaigos, jų ryškiausius kūrybinius pasiekimus ir muzikos stilių.
2.3. XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių muzika
2.3.1. Įvardyti ir glaustai apibūdinti Atgimimo laikotarpio iškiliausius kūrėjus, jų kūrinius, nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai; J. Naujalio, Č. Sasnausko, M. Petrausko, S. Šimkaus kūrybą; M. K. Čiurlionio stiliaus ypatumus, fortepijoninę kūrybą, harmonizuotas liaudies dainas ir simfoninę muziką.			2.3.2. Palyginti XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių ir Vakarų Europos kompozitorių muzikos žanrų pasirinkimą ir muzikos kalbos ypatumus.
2.4. XX a. III–IV dešimtmečio Lietuvos muzikinis gyvenimas
2.4.1. Įvardyti ir glaustai apibūdinti XX a. III–IV dešimtmečio muzikinės kultūros situaciją, kompozitorius (J. Gruodis, S. Šimkus, V. Bacevičius, J. Karnavičius) ir jų kūrinius; operos teatro įkūrimo Kaune aplinkybes, teatro repertuarą, ryškiausius dirigentus ir dainininkus; pirmąsias lietuviškas operas, jų kūrėjus ir ryškiausius numerius; J. Gruodžio nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai, ryškiausius kūrinius, kūrybos ypatumus.			2.4.2. Palyginti Čiurlionio ir Gruodžio muziką žanriniu ir muzikos kalbos požiūriais.
2.5. XX a. vidurio–antrosios pusės muzikinė kultūra
2.5.1. Įvardyti ir glaustai apibūdinti XX a. vidurio Lietuvos muzikinės kultūros situaciją, kūrėjus ir jų kūrinius; B. Dvariono, S. Vainiūno atlikėjišką veiklą ir kūrybos ypatumus; J. Juzeliūno ir E. Balsio kūrybos ypatumus, kūrinius; V. Klovos operos „Pilėnai“ sukūrimo aplinkybes, muzikos stilių, ryškiausius numerius; XX a. VII–IX dešimtmečių lietuvių kompozitorių kūrybos tendencijas, kūrėjus ir jų kūrinius; F. Bajoro, B. Kutavičiaus, O. Balakausko kūrybos ypatumus; A. Martinaičio, V. Bartulio, O. Narbutaitės, M. Urbaičio kūrybos bruožus ir pavyzdžius; R. Mažulio, Š. Nako ir kitų jų kartos kompozitorių kūrybos ypatumus.			2.5.2. Apžvelgti lietuvių operos, operos, simfoninės kūrybos raidą; XX a. II pusės kompozicijos technikų taikymą lietuvių muzikoje. Palyginti B. Dvariono ir S. Vainiūno veiklą ir kūrybą; J. Juzeliūno ir E. Balsio veiklą ir kūrybą; F. Bajoro, B. Kutavičiaus ir O. Balakausko kūrybos ypatumus; A. Martinaičio, V. Bartulio, O. Narbutaitės ir M. Urbaičio bei R. Mažulio kūrybą.

4. Žinotinų muzikos kūrinių sąrašas:

4.1. Vakarų šalių muzika:

Grigališkojo choralo pavyzdys: „Salve Regina“.

Sekvencija „Dies irae“ („Rūstybės diena“).

G. da Palestrina. Iš „Popiežiaus Marcelio mišių“ (Missa Papae Marcello): „Agnus Dei I“.

A. Vivaldi. Iš koncertų ciklo „Metų laikai“: koncertas „Pavasaris“, I dalis.

J. S. Bach. Tokata ir fuga vargonams d-moll, BWV 565; preliudai ir fugos C-dur, c-moll  (GTK, I); iš Mišių h-moll, BWV 232: „Crucifixus“ (Nr. 16).

G. F. Händel. Iš oratorijos „Mesijas“: choras Nr. 42 „Allelujah“; iš Didžiosios siuitos klavesinui Nr. 7 g-moll: pasakalija.

Chr. W. Gluck. Iš operos „Orfėjas ir Euridikė“: Orfėjo arija „Netekau aš Euridikės?“ („Che farò senza Euridice?“) iš III veiksmo, fleitos solo iš II veiksmo.

J. Haydn. Simfonija Nr. 103 Es-dur („Su timpanų tremolo“ / „Mit dem Paukenwirbel“); styginių kvarteto d-moll („Kvintų kvarteto“), op. 76 Nr. 2, I dalis; iš oratorijos „Metų laikai“ Simono arija (Nr. 4), medžiotojų choras (Nr. 29).

W. A. Mozart. Iš operos „Figaro vedybos“: uvertiūra, Figaro arija („Non piu andrai“) iš 1 v.; iš operos „Don Žuanas“: introdukcija (nuo „Leporelo solo Notte e giorno“), Don Žuano ir Cerlinos duettino iš I veiksmo („La ci darem la mano“); Don Žuano arija („su šampanu“) iš I veiksmo („Finch'han dal vino“); sonata fortepijonui A-dur, K. 331; simfonija Nr. 40 g-moll, K. 550 (visa); koncerto fortepijonui ir orkestrui Nr. 23 A-dur (K. 488) I dalis; iš „Requiem“: „Dies irae“, „Lacrimosa“.

L. van Beethoven. Sonatos fortepijonui: Nr. 8 „Patetinė sonata“ c-moll, op. 13; Nr. 14 „Mėnesienos sonata“ („Sonata quasi una fantasia“) cis-moll, op. 27 Nr. 2; simfonija Nr. 5 („Likimo“) c-moll, op. 67; simfonijos Nr. 9 d-moll, op. 125, finalas; uvertiūra „Egmontas“, op. 84.

F. Schubert. Baladė „Girių karalius“ (D. 328); dainos: „Forelė“ (D. 550); iš ciklo „Gražioji malūnininkė“ (D. 795): „Kelionėn“; iš ciklo „Žiemos kelionė“ (D. 911): „Ramiai miegok“, „Rylininkas“; iš rinkinio „Gulbės giesmė“ (D. 957): „Serenada“, „Antrininkas“ („Der Doppelgänge“); „Nebaigtoji simfonija“ h-moll (Nr. 8, D. 759); iš fortepijoninio „Forelių kvinteto“ (D. 667) – IV d. (variacijos dainos „Forelė“ tema).

R. Schumann. Pjesės iš ciklo „Karnavalas“, op. 9: „Įžanga“ („Preambule“), „Euzebijus“, „Florestanas“, „Davidsbiundlerių maršas prieš filistinus“; dainos iš vokalinio ciklo „Poeto meilė“, op. 48: „Tada, geguži nuostabus“, „Aš nepykstu“.

F. Mendelssohn. Koncertas smuikui e-moll, op. 64, I dalis; iš muzikos W. Shakespearo komedijai „Vasarvidžio nakties sapnas“: uvertiūra, Vestuvių maršas.

N. Paganini. Kapričas smuikui solo a-moll, op. 1 Nr. 24.

G. Rossini. Iš operos „Sevilijos kirpėjas“: uvertiūra; Figaro kavatina („Largo al factotum“) iš I v. I pav., Rozinos kavatina („Una voce poco fa“) ir Don Bazilijo arija („La calunnia“) iš I v. II paveikslo.

H. Berlioz. „Fantastinė simfonija“.

F. Chopin. Baladė Nr. l g-moll, etiudas c-moll, op. 10 Nr. 12 („Revoliucinis“); mazurka a-moll, op. 17 Nr. 4; noktiurnas b-moll, op. 9; polonezas A-dur, op. 40; preliudas Des-dur, op. 28 Nr. 15; sonatos Nr. 2 b-moll, op. 35, III d. – Gedulo maršas; valsas cis-moll, op. 64 Nr. 2.

F. Liszt. Simfoninė poema „Preliudai“; koncertas fortepijonui Nr. l Es-dur; „Vengriškoji rapsodija“ fortepijonui Nr. 2 cis-moll.

G. Verdi. Iš operos „Rigoletas“: scena (nuo „Povero Rigoletto!“), Rigoleto dainelė („La rà, la rà“) ir arija („Cortigiani, vil razza dannata“) iš II v., Hercogo dainelė („La donna è mobile“) ir kvartetas („Un di, se ben rammentomi... Bella figlia dell'amore'“) iš III v.; iš operos „Traviata“: įžanga, užstalės daina („Libiamo, libiamo“), Violetos rečitatyvas ir arija („È strano!..“) iš I v.; iš operos „Aida“: įžanga; choras ir triumfo maršas iš II v., Aidos ir Radameso duetas iš IV v. (nuo „O terra addio“).

R. Wagner. Iš operos „Tanhoizeris“: uvertiūra; iš operos „Lohengrinas“: I v. įžanga; iš operos „Tristanas ir Izolda“: Izoldos mirtis („Isoldes Liebestod“) iš III veiksmo.

Ch. Gounod. Iš operos „Faustas“: Mefistofelio kupletai („Le veau d'or...“) iš I veiksmo.

G. Bizet. Iš operos „Karmen“: uvertiūra; Habanera (I v.); Eskamiljo kupletai (II v.).

J. Brahms. Simfonija Nr. 4 e-moll, I ir IV dalys; koncertas smuikui ir orkestrui D-dur, I dalis.

B. Smetana. Simfoninė poema „Vltava“ iš ciklo „Mano tėvynė“.

A. Dvořak. Simfonija Nr. 9 e-moll „Iš Naujojo pasaulio“.

M. Musorgskis. Iš operos „Borisas Godunovas“: varpų skambesys, choras „Slava“ ir Boriso monologas („Skorbit duša“) iš prologo II paveikslo; Boriso monologas („Dostig ja vysšej vlasti“) iš II v.; iš fortepijoninio ciklo „Parodos paveikslėliai“: „Pasivaikščiojimas“, „Du žydai, turtingas ir vargšas“, „Karžygių vartai Kijeve“; daina „Blusa“.

P. Čaikovskis. Simfonija Nr. 4 f-moll, op. 36; simfonija Nr. 6 h-moll, op. 74; iš operos „Eugenijus Oneginas“: Tatjanos laiško scena (II pav.), Lenskio arija („Kuda, kuda vy udalilis“) iš V pav.; iš operos „Pikų dama“: introdukcija, Germano ir Lizos scena iš II pav. (su Germano ariozo „Prosti, nebesnoje sozdanje“), Germano ariozo („Čto naša žiznj“) iš VII pav.; koncerto fortepijonui ir orkestrui Nr. l b-moll, I dalis.

E. Grieg. Koncerto fortepijonui a-moll, op. 16, I dalis; iš muzikos H. Ibseno dramai „Peras Giuntas“: „Rytas“, „Ozės mirtis“, „Kalnų karaliaus oloje“ (iš I siuitos), „Sulveigos daina“ (iš II siuitos).

G. Puccini. Iš operos „Bohema“: Rudolfo arija („Che gelida manina“) iš I veiksmo; iš operos „Madam Baterflai“: Čio-Čio-San arija („Un bel di, vedremo“) iš II veiksmo.

G. Mahler. Simfonijos Nr. 1 D-dur, I d.; simfonijos Nr. 5 IV d. („Adagietto“).

R. Strauss. Simfoninė poema „Tilio Oilenšpygelio išdaigos“, op. 28.

A. Skriabinas. Fortepijonui: etiudas dis-moll (op. 8 Nr. 12) ir sonata Nr. 4 Fis-dur; „Ekstazės poema“ orkestrui, op. 54.

S. Rachmaninovas. Vokalizė balsui ir fortepijonui (arba orkestrui), op. 34 Nr. 14; preliudas fortepijonui cis-moll, op. 3 Nr. 2; koncertas fortepijonui Nr. 2 c-moll, op. 18.

C. Debussy. Simfoninis preliudas „Fauno popietė“; „Bergamo siuitos“ fortepijonui III d. – „Mėnesiena“ („Claire de lune“); preliudas fortepijonui Nr. 8 „Mergaitė linų spalvos plaukais“ („La fille aux cheveux de lin“).

M. Ravel. „Bolero“ simfoniniam orkestrui.

I. Stravinskis. Iš baleto „Petruška“: Rusiškas šokis (I pav.) ir Petruškos charakteristika (II pav. pradžia); iš baleto „Šventasis pavasaris“ („Vesna sviaščennaja“ / „Le sacre du printemps“): įžanga (su lietuvių liaudies dainos citata).

A. Schönberg. „Pragiedrėjusi naktis“ styginių sekstetui (orkestrui).

A. Berg. Operos „Wozzek“ I v. pradžia.

C. Orff. Iš sceninės kantatos „Carmina burana“: įžanginis choras „O Fortuna“.

G. Gershwin. Iš operos „Porgis ir Besė“: lopšinė („Lullaby“); „Žydroji rapsodija“ („Rhapsody in Blue“) fortepijonui ir orkestrui.

S. Prokofjevas. Simfonija Nr. 1 D-dur, op. 25 („Klasikinė“); iš baleto „Romeo ir Džuljeta“ op. 64: „Džuljeta – mergaitė“ („Džuljetta –devočka“, Nr. 10), „Riterių šokis“ („Tanec rycarej“, Nr. 13) (II siuitos iš baleto, šio fragmento pavadinimas „Montekiai ir Kapulečiai“ ir prasideda III v. įžanga (Nr. 37)).

O. Messiaen. Simfonijos „Turangalila“ I dalis.

G. Ligeti. „Atmosferos“ simfoniniam orkestrui.

L. Berio. „Sinfonia“ 8 balsams ir orkestrui, III dalis, „Sequenza III“ („III sekvencija balsui solo“).

K. Stockhausen. „Jaunuolių giesmė“.

K. Penderecki. „Rauda Hirošimos aukoms“ („Ofiarom Hiroszimy – Tren“).

A. Pärt. „An den Wassern zu Babel saßen wir und Weinten“ („Prie Babelio vandenų mes verkėme ir raudojome“).

S. Reich. „Different Trains“ styginių kvartetui.

P. Glass. Operos „Einšteinas paplūdimyje“ („Einstein on the Beach“) pradžia.

4.2. Lietuvių muzika:

J. Naujalis. Dainos: „Jaunimo giesmė“, „Lietuva brangi“, „Vasaros naktys“; „Svajonė“ styginių kvartetui.

Č. Sasnauskas. Daina „Kur bėga Šešupė“, „Užmigo žemė“.

M. Petrauskas. Iš operos „Birutė“: Birutės arija („Dievaičiai, dievuliai“), senojo vaidilos daina („Po tamsiai naktelei“).

M. K. Čiurlionis. Simfoninės poemos „Miške“, „Jūra“; fortepijonui: preliudai b-moll, op. 3 Nr. l (VL 169), d-moll, op. 12 Nr. l (VL 234), fuga fortepijonui b-moll, op. 34 (VL 345); harmonizuotos liaudies dainos: „Beauštanti aušrelė“, „Bėkit, bareliai“, „Oi, lekia, lekia“, „Oi, giria, giria“.

J. Gruodis. Iš baleto „Jūratė ir Kastytis“: Adagio („A la Chopin“); solo dainos: „Aguonėlės“, „Visur Tyla“; choro dainos: „Žvejai“, „Žiema“; iš sonatos smuikui ir fortepijonui I ir IV dalys; simfoniniam orkestrui: variacijos lietuvių liaudies temomis („Simfoninės variacijos“).

S. Šimkus. Solo daina: „Kur bakūžė samanota“; choro dainos „Vėjo dukra“, „Oželis“, „Lietuviais esame mes gimę“.

J. Karnavičius. Iš operos „Gražina“: jauno bajoro daina („Tankumyne skardi ragas“) iš I v., Gražinos rečitatyvas ir arija („Eiki, kryžiuočius pasiųski... O naktuže rami“) iš II veiksmo.

V. Bacevičius. „Elektrinė poema“ simfoniniam orkestrui, op. 16.

B. Dvarionas. Iš operos „Dalia“: Skudučio baladė (IV v.); koncertas smuikui; iš „Žiemos eskizų“ fortepijonui: „Apsnigtas miškas“, „Pirmosios snaigės“.

S. Vainiūnas. Koncertas fortepijonui Nr. 2 (II–III dalys); koncertas fortepijonui Nr. 4 (I d.); iš „Mažosios vabzdžių siuitos“ fortepijonui: „Drugelis“, „Žiogas“.

J. Juzeliūnas. „Afrikietiški eskizai“ simfoniniam orkestrui; simfonija Nr. 5 („Lygumų giesmės“); sonata balsui ir vargonams „Melika“.

E. Balsys. Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 2; iš baleto „Eglė žalčių karalienė“: prologas, „Eglės rauda“; oratorijos „Nelieskite mėlyno gaublio“ III dalis.

V. Klova. Iš operos „Pilėnai“: pasveikinimo choras, Ūdrio daina su choru.

V. Barkauskas. Partita smuikui solo.

B. Kutavičius. „Dzūkiškos variacijos“ kameriniam orkestrui; oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“.

O. Balakauskas. „Kalnų sonata“ fortepijonui ir orkestrui, I dalis; ciklo „Kaip marių bangos prisilietimas“ smuikui ir fortepijonui II pjesė; koncertas obojui, klavesinui ir styginiams.

F. Bajoras. „Sakmių siuita“ balsui ir fortepijonui.

A. Martinaitis. Kantata-koncertas „Cantus ad futurum“.

V. Bartulis. „Palydžiu iškeliaujantį draugą...“ violončelei ir fortepijonui.

M. Urbaitis. „Meilės daina ir išsiskyrimas“ balsui ir vėluojančiai sistemai; „Bachvariationen“ 4 smuikams.

O. Narbutaitė. Iš oratorijos „Centones meae urbi“, III dalis („Pavasaris“).

R. Mažulis. „Grynojo proto klavyras“.

Š. Nakas. Motetas 5 balsams (1996).

5. Papildomas žinotinų muzikos kūrinių sąrašas pagal muzikos teorijos pagrindinį branduolio dalyką:

5.1. Vakarų šalių muzika:

Himnas „Ut queant laxis“.

A. Vivaldi. Iš ciklo „Metų laikai“: koncertas „Pavasaris“.

J. S. Bach. Preliudas ir fuga D-dur (GTK, I); „Itališkasis koncertas“ klavyrui F-dur (BWV 971); iš Mišių h-moll, BWV 232: „Kyrie eleison“ (Nr. l), „Agnus Dei“ (Nr. 23); choraliniai preliudai vargonams „Ich ruf zu dir, Herr Jesu Christ“, f-moll (BWV 639) ir „Nun komm' der Heiden Heiland“, g-moll (BWV 659).

G. F. Händel. Iš oratorijos „Samsonas“: Samsono arija (Nr. 8) iš I d.; Gedulo maršas (Nr. 53 a) iš III dalies.

Chr. W. Gluck. Iš operos „Orfėjas ir Euridikė“: demonų, furijų ir Orfėjo scena (II v.).

J. Haydn. Iš oratorijos „Metų laikai“: audros scena (choras, Nr. 18), Hanos daina (su choru, Nr. 405 G-dur); styginių kvartetas d-moll („Kvintų kvartetas“), op. 76 Nr. 2 (visas); sonata fortepijonui D-dur (Allegro con brio – Largo e sostenuto – Presto, ma non troppo).

W. A. Mozart. „Jupiterio simfonijos“ (Nr. 41, C-dur, K. 551) finalas; koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 23 A-dur (K. 488); iš operos „Figaro vedybos“: Figaro kavatina („Se vuol ballare“), Kerubino arija („Non so piu cosa son“) iš I v. ir arijetė („Voi, che sapete“) iš II v.; grafienės kavatina („Porgi, amor“) iš II v.; iš op. „Don Žuanas“: Leporelo arija „Su sąrašu“ („Madamina! Il catalogoè questo“) iš I veiksmo.

L. van Beethoven. Simfonija Nr. 6 („Pastoralinė“) F-dur, op. 68, koncerto fortepijonui Nr. 5 Es-dur, op. 73, I dalis; Nr. 17 d-moll („su rečitatyvu“), op. 31 Nr. 2; Nr. 21 C-dur („Waldsteino sonata“ arba „Aurora“), op. 53; Nr. 23 f-moll („Appassionata“), op. 57.

F. Schubert. Dainos: „Margarita prie ratelio“, iš ciklo „Gražioji malūnininkė“: „Kur“, „Mana“, „Medžiotojas“, „Malūnininkas ir upelis“, „Upelio lopšinė“; iš ciklo „Žiemos kelionė“: „Liepa“, „Pavasario sapnas“; styginių kvartetas d-moll (su variacijomis dainos „Mirtis ir mergelė“).

R. Schumann. Iš „Karnavalo“, op. 9: „Įžanga“ („Preambule“) – „Pjero“ – „Arlekinas“ – „Euzebijus“ – „Florestanas“ – „Drugeliai“ – „Šokančios raidės“ – „Chopin“ – „Davidsbiundlerių maršas prieš filistinus“; iš „Fantastinių pjesių“ op. 12 fortepijonui: „Polėkis“ („Aufschwung“), „Kodėl?“ („Warum?“); dainos iš vokalinio ciklo „Poeto meilė“, op. 48: „Ak, rožės, lelijos“ („Die Rose, die Lilie“), „Sapne raudojau graudžiai“ („Ich hab' im Traum geweinet“).

F. Mendelssohn. Koncertas smuikui ir orkestrui e-moll, op. 64.

N. Paganini. Kapričas smuikui solo op. l Nr. 9 E-dur („Medžioklė“); koncerto smuikui Nr. 2 (h-moll, op. 7) finalas – rondo „La campanella“ („Varpelis“).

G. Rossini. Iš operos „Sevilijos kirpėjas“: Almavivos kavatina („Ecco ridente in cielo“) iš I v. I paveikslo.

H. Berlioz. „Rakoczy maršas“ (dar vadinamas „Vengrišku maršu“) orkestrui.

F. Chopin. Kūriniai fortepijonui: etiudas E-dur, op. 10 Nr. 3; mazurka B-dur, op. 7; noktiurnas c-moll, op. 48 Nr. 1; preliudai: h-moll, A-dur op. 28 Nr. 6, 7.

F. Liszt. Fortepijonui iš ciklo „Klajonių metai“: „Prie šaltinio“, „Petrarkos sonetas“ Nr. 123, Gondoljera ir Tarantela iš ciklo „Venecija ir Neapolis“; koncertinė parafrazė G. Verdi operos „Rigoletas“ temomis; „Vengriškoji rapsodija“ Nr. 6 Des-dur.

G. Verdi. Iš operos „Rigoletas“: įžanga; hercogo baladė („Questa o quella“) iš I v.; Džildos arija („Gualtier Maldè!.. Caro nome“) iš I v.; Rigoleto dainelė („La rà, la rà“); Džildos ir Rigoleto scena (nuo „Tutte le feste“) iš II v. iš operos „Traviata“: Violetos ir Alfredo duetas („Parigi, o cara“) iš III v.; iš operos „Aida“: Radameso rečitatyvas ir arija („Se quel guerrier io fossi!.. Celeste Aida!“) ir Aidos scena („Ritorna vincitor!“) iš I v.; III v. įžanga; Aidos ir Radameso duetas iš IV v. (nuo „La fatal pietra“).

R. Wagner. Iš operos „Skrajojantis olandas“: Sentos baladė iš II v.; jūreivių choras iš III v.; iš operos „Lohengrinas“: III v. įžanga, Lohengrino pasakojimas („In fernem Land“) iš III v.; iš operos „Tristanas ir Izolda“: įžanga; iš operos „Valkirija“: „Valkirijų skridimas“ iš III v.; iš operos „Dievų žuvimas“: Gedulo maršas iš III veiksmo.

Ch. Gounod. Iš operos „Faustas“: valsas („Ainsi que la brise legėre“) iš I v.; Zybelio kupletai („Faites-lui mes aveux“), Fausto kavatina („Salut! demeure chaste et pure“), Margaritos scena (baladė „Il était Roi de Thulé“ ir „deimantų arija“ „Ah! Jeris, de me voir“) iš II veiksmo.

J. Brahms. Simfonija Nr. 4 e-moll, op. 98; fortepijonui: rapsodija h-moll, op. 79 Nr. l; Intermezzo Es-dur, op. 117 Nr. 1; „Vengrų šokis“ Nr. l g-moll (fortepijonui 4 rankomis arba orkestrui).

G. Bizet. Iš op. „Karmen“: Segidilja („Prės des remparts de Séville“) iš I v.; Don Chose arija iš II v. („La fleur que tu m'avais jeté“); būrimo scena (tercetas „Mèlons! Coupons!“) iš III v.; Karmen ir Don Chose scena („Cest toi! C'est moi!“) iš IV v.; iš muzikos A. Daudet dramai „Arlietė“: preliudas iš I siuitos, pastoralė ir farandola iš II siuitos.

B. Smetana. Iš operos „Parduotoji nuotaka“: valstiečių choras („Proč bychom se netešili“) ir polka iš I v., furiantas iš II v., Marženkos ir Jeniko duetas („Tak tvrdosijná, divko“) iš III veiksmo.

A. Dvořak. „Slavų šokiai“: g-moll, op. 46 Nr. 8; e-moll, op. 72 Nr. 2.

M. Musorgskis. „Parodos paveikslėliai“ fortepijonui; iš operos „Borisas Godunovas“: įžanga, choras („Na kogo ty nas pokidaješ“) iš prologo I pav.; Varlamo daina („Kak vo gorode bylo...“) iš I v.; solinės dainos: „Jeriomuškos lopšinė“, „Seminaristas“.

P. Čaikovskis. Uvertiūra-fantazija „Romeo ir Džuljeta“; koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 b-moll, op. 23; iš operos „Eugenijus Oneginas“: įžanga; mergaičių choras („Devicy krasavicy“) ir Onegino arija („Kogda by žizn domašnim krugom“) iš III pav.; Onegino ir Tatjanos scena iš VII pav.; iš operos „Pikų dama“: Tomskio baladė („Odnaždy v Versalie“) iš I pav.; IV paveikslo įžanga; Lizos arija („Už polnočj blizitsia“) iš VI paveikslo.

E. Grieg. Koncertas fortepijonui a-moll, op. 16; muzika H. Ibseno dramai „Peras Giuntas“: I siuita; iš „Lyrinių pjesių“ fortepijonui: „Drugelis“ (op. 43 Nr. 1), „Pavasarį“ (op. 43 Nr. 6), „Nykštukų eisena“ (op. 54 Nr. 3); „Vestuvių diena Trolhaugene“ (op. 65 Nr. 6); solinės dainos: „Poeto širdis“ („Des Dichters Herz“, op. 5 Nr. 2), „Myliu tave!“ („Jeg elsker dig!“, op. 5 Nr. 3).

G. Puccini. Iš op. „Bohema“: Mimi arija („Sì. Mi chiamano Mimì“) iš I v.; Miuzetės valsas („Quando men’vo’“) iš II v.; iš op. „Toska“: Kavaradosio arija („E lucevan le stelle...“) iš III veiksmo.

G. Mahler. Simfonija Nr. 1 D-dur.

R. Strauss. Iš operos „Salomėja“ („Salome“): finalinis Salomėjos monologas („Ah! Du wolltest mich nicht deinen Mund küssen lassen“).

A. Skriabinas. Simfonija Nr. 3 („Dieviškoji poema“), op. 43; dvi poemos, op. 32; preliudai, op. 11: Nr. 2 (a-moll), 5 (D-dur), 6 (h-moll).

S. Rachmaninovas. Fortepijonui: preliudai: g-moll, op. 23 Nr. 5; G-dur, op. 32 Nr. 5; gis-moll, op. 32 Nr. 12; etiudas-paveikslas a-moll, op. 39 Nr. 6; rapsodija fortepijonui ir orkestrui Paganini tema, op. 43.

C. Debussy. Preliudai fortepijonui: Nr. 9 „Nutraukta serenada“ („La sérėnade interrompue“), Nr. 10 „Paskendusi katedra“ („La cathédrale engloutie“).

M. Ravel. Fortepijonui: „Pavana mirusiai infantai“ („Pavane pour une infante dêfunte“); sonatina.

I. Stravinskis. Iš baleto „Šventasis pavasaris“ („Vesna sviaščennaja“ / „Le sacre du printemps“): finalas – „Didysis šventasis šokis“ („Išrinktoji“).

A. Berg. Koncertas smuikui.

A. Honegger. „Pacific 231“ simfoniniam orkestrui.

D. Milhaud. Siuita 2 fortepijonams „Skaramušas“ („Scaramouche“).

P. Hindemith. Iš ciklo fortepijonui „Ludus tonalis“: preliudas, fuga in G.

D. Šostakovič. Simfonija Nr. 7 C-dur, op. 60 („Leningrado simfonija“).

R. Ščedrin. „Karmen-siuita“ G. Bizet operos temomis.

5.2. Lietuvių muzika:

J. Naujalis. Noktiurnas fortepijonui A-dur.

M. K. Čiurlionis. Styginių kvarteto I dalis; fortepijonui: preliudai Fis-dur, op. 6 Nr. l (VL 184), Des-dur („Pastoralė“), op. 7 Nr. 2 (VL 187), d-moll, op. 12 Nr. l (VL 234); ciklas „Marios“ („Jūra“), op. 28 Nr. 1-3 (VL 317).

J. Gruodis. Iš sonatos fortepijonui Nr. 2 II dalis („Lietuvoje“); solo dainos: „Alyvos“, „Pavasario naktis Berlyne“; choro dainos: „Skamba, skamba kankliai“, „Šiltas, gražus rudenėlis“, harmonizuotos liaudies dainos „Ulijona“, „Voverėlė“.

J. Karnavičius. Iš operos „Gražina“: Liutauro monologas („Girdžiu trimitų aidą“) iš III veiksmo.

B. Dvarionas. Solo daina „Žvaigždutė“.

S. Vainiūnas. Koncertas fortepijonui Nr. 2.

E. Balsys. „Dramatinės freskos“ smuikui, fortepijonui ir orkestrui; oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“; iš baleto „Eglė žalčių karalienė“: Sutiktuvių maršas, Eglės ir Žilvino duetas.

B. Kutavičius. „Mažasis spektaklis“.

O. Balakauskas. „Kalnų sonata“ fortepijonui ir orkestrui; simfonija Nr. 2; ciklas „Kaip marių bangos prisilietimas“ smuikui ir fortepijonui.

O. Narbutaitė. „1981-ųjų birželio muzika“ smuikui ir violončelei.

_______________________________________