LIETUVOS RESPUBLIKOS
RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO VEIKLŲ APSKAITOS ATSKYRIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. sausio 29 d. Nr. 1V-139
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 71 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 6 dalies 1 punktu ir įgyvendindamas 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32):
2. Nustatau, kad:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
ryšių reguliavimo tarnybos
direktoriaus 2020 m. sausio 29 d.
įsakymu Nr. 1V-139
GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO VEIKLŲ APSKAITOS ATSKYRIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Geležinkelių transporto veiklų apskaitos atskyrimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pagrindinius geležinkelių transporto veiklų apskaitos atskyrimo principus, apskaitos atskyrimo sistemai keliamus reikalavimus, taip pat informacijos, susijusios su apskaitos atskyrimu, pateikimo reikalavimus.
2. Aprašu privalo vadovautis (toliau nurodytieji visi kartu – ūkio subjektai, o kiekvienas atskirai – ūkio subjektas):
2.3. geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai, valdantys Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 301 straipsnio 1–9 punktuose nurodytus geležinkelių paslaugų įrenginius;
2.4. geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai, vieninteliai rinkoje teikiantys su geležinkelių transportu susijusias papildomas ir (ar) pagalbines paslaugas;
3. Apraše vartojamos sąvokos:
3.1. Apskaitos atskyrimo sistema – apskaitos sistema, skirta atskirti pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų apskaitą pagal tam tikrus verslo vienetus.
3.4. Išlaidos – ūkio subjekto ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.
3.5. Kaupimo centras – pagrindinė vidaus veikla (procesas) ar pagalbinė vidaus veikla (procesas), kuriai tarpiniame pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų paskirstymo etape yra priskiriama konkreti pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų suma, siekiant priskirti šią sumą galutinėms paslaugoms.
3.6. Kryžminis subsidijavimas – nuostolio, patiriamo iš vieno verslo vieneto galutinių paslaugų teikimo, padengimas (subsidijavimas) pelnu, gaunamu iš kito verslo vieneto galutinių paslaugų teikimo.
3.7. Nešiklis – veiksnys, lemiantis konkrečių pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų sumų susidarymą, pagal kurį tos susidariusios sumos yra priskiriamos galutinėms paslaugoms arba kaupimo centrams.
3.8. Pagalbinė vidaus veikla – veikla, kurios paskirtis yra palaikyti pagrindinę vidaus veiklą (pvz., apskaita, valdymo administravimas, veiklos procesų kontrolė, personalo valdymas ir kt.) ir kurios produktai neteikiami galutinės paslaugos gavėjams.
3.9. Pagrindinė vidaus veikla – veikla, kurios paskirtis yra galutinės paslaugos suteikimas (pvz., infrastruktūros priežiūros darbai, tarnybinių traukinių tvarkaraščių sudarymas, stoties pastatų priežiūra, krovos įrenginių valdymas ir kt.).
3.10. Reikšmingas skirtumas – pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų pokytis 5 ir daugiau procentų.
3.11. Verslo vienetas – atsižvelgiant į konkrečias atliekamas vidaus veiklas logiškai išskiriama galutinių paslaugų grupė.
3.12. Vidaus veikla – tarpinė ūkio subjekto veikla (procesas), reikalinga ūkio subjekto galutinėms paslaugoms suteikti. Vidaus veikla skirstoma į pagrindinę vidaus veiklą ir pagalbinę vidaus veiklą.
3.13. Vidinis pervedimas – vidaus veiklų išlaidų perkėlimas (pervedimas) į verslo vieneto išlaidų sąskaitas, atspindintis galutinėms paslaugoms susiformuoti reikalingas vidaus veiklas.
3.14. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Kodekse, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, 2017 m. lapkričio 22 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis (OL 2017 L 307, p. 1).
4. Visi Apraše nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Tarnyba) teikiami dokumentai turi atitikti Dokumentų teikimo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1V-292 „Dėl Dokumentų teikimo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus ir turi būti pateikiami šiame punkte nurodytose taisyklėse numatytais būdais.
II SKYRIUS
Apskaitos atskyrimo tikslai ir Bendrieji reikalavimai
5. Apskaitos atskyrimo tikslai yra:
5.1. atskleisti verslo vieneto, kaip santykinai atskiros ūkio subjekto verslo dalies, veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį;
6. Ūkio subjektas privalo parengti ir naudoti jo veiklai pritaikytą apskaitos atskyrimo sistemą, atitinkančią šiuos principus:
6.1. priežastingumo principą – ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas, išlaidas, turtą ir (ar) įsipareigojimus tiesiogiai arba netiesiogiai turi paskirstyti verslo vienetams ir galutinėms paslaugoms atitinkamai pagal veiklas, kurios sudarė sąlygas tų pajamų uždirbimui, išlaidų susiformavimui, turto įsigijimui ir (ar) įsipareigojimų atsiradimui;
6.2. kaupimo principą – ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas ir išlaidas turi paskirstyti verslo vienetams ir galutinėms paslaugoms, vadovaudamasis pajamų uždirbimo ir išlaidų patyrimo faktu, ir neatsižvelgdamas į pinigų gavimo ir išmokėjimo faktą;
6.3. objektyvumo principą – ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas, išlaidas, turtą ir (ar) įsipareigojimus turi paskirstyti nešališkai, nesiekdamas iškreipti bet kurios galutinės paslaugos, verslo vieneto ataskaitinio laikotarpio rezultatų (pelno ar nuostolių) ir paveikti apskaitos atskyrimo informacijos gavėjų priimamų sprendimų;
6.4. pastovumo principą – ūkio subjektas skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais turi naudoti tą pačią apskaitos atskyrimo sistemą, išskyrus atvejus, kai:
6.4.1. įvykę reikšmingi įvykiai ar aplinkybės reikalauja naudojamos apskaitos atskyrimo sistemos loginių pakeitimų;
6.5. skaidrumo principą – ataskaitinio laikotarpio pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų paskirstymą verslo vienetams ir galutinėms paslaugoms ūkio subjektas turi atlikti taip, kad kiekviename pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų paskirstymo etape bei ataskaitinio laikotarpio ataskaitose būtų galimybė aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai identifikuoti pajamas, išlaidas, turtą ir (ar) įsipareigojimus pagal verslo vienetus ir galutines paslaugas. Ūkio subjektas turi užtikrinti duomenų apskaitos atskyrimo sistemoje teisingumą, tikrumą bei įvedimą laiku; laikoma, kad skaidrumo principas nepažeidžiamas, jei, vadovaujantis priežastingumo principu, pajamos, išlaidos, turtas ir (ar) įsipareigojimai verslo vienetams ir galutinėms paslaugoms priskiriami tiesiogiai ar iš bet kurio pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų paskirstymo etapo;
6.6. naudingumo principą – ūkio subjektas turi parengti ir naudoti tokią apskaitos atskyrimo sistemą, kurios pagrindu teikiama informacija būtų išsami, tinkama ir suprantama tos informacijos gavėjams;
6.7. patikimumo principą – ūkio subjektas turi užtikrinti, kad pateikiama informacija tiksliai atspindėtų ūkio subjekto finansinę būklę, joje neturi būti klaidų ir nukrypimų. Ūkio subjektas turi užtikrinti, kad apskaitos atskyrimo sistemoje naudojama informacija būtų suderinta su metinių finansinių ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija.
7. Pajamos, išlaidos, turtas ir (ar) įsipareigojimai apskaitos atskyrimo sistemoje turi būti apskaitomi tik vieną kartą.
8. Ūkio subjektas privalo parengti ir turėti ūkio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą naudojamos apskaitos atskyrimo sistemos aprašą (toliau – Sistemos aprašas), kuriame privalo būti nurodyta:
8.2. pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų nešiklių sąrašas, kuriame turi būti nurodyta kiekvieno nešiklio ekonominė prasmė, panaudojimas bei kiekvieno nešiklio skaitinių reikšmių kaupimo periodiškumas (pvz., nuolat, savaitė, mėnuo, ketvirtis) ir vieta, kurioje jos yra kaupiamos (pvz., atitinkamos informacinės sistemos, registrai, tam tikro padalinio tvirtinami dokumentai, ataskaitos ir pan.), bei vidaus kontrolės procedūros, užtikrinančios šių nešiklių teisingumą;
8.3. pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų paskirstymo verslo vienetams schema, kurioje turi būti nurodyti ūkio subjekto naudojami kaupimo centrai ir jų tarpusavio sąsajos; schema turi leisti aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti visus pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų paskirstymo ir perskirstymo verslo vienetams etapus (lygmenis) bei pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų paskirstymo ir perskirstymo ūkio subjekto pasirinktu būdu logiką;
III Skyrius
VERSLO VIENETŲ IR VIDAUS VEIKLŲ NUSTATYMAS, VIDINIŲ PERVEDIMŲ APSKAIČIAVIMAS
9. Ūkio subjektas, priklausomai nuo teikiamų galutinių paslaugų pobūdžio, privalo atskirti visos savo veiklos apskaitą bent jau pagal šiuos verslo vienetus:
9.2. prieigos prie geležinkelio kelių, sujungtų su geležinkelių paslaugų įrenginiais, verslo vienetą;
9.3. geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų pagrindinių paslaugų verslo vienetus:
9.3.1. keleivių geležinkelio stočių, jų pastatų ir kitų įrenginių, kelionių informacijos skelbimo ir bilietų įsigijimo paslaugai teikti tinkamų vietų verslo vienetą;
9.4. su geležinkelių transportu susijusių papildomų ir (ar) pagalbinių paslaugų verslo vienetą, jei šias paslaugas teikia vienas paslaugų teikėjas;
9.5. keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugų ir su šių paslaugų teikimu susijusių veiklų verslo vienetą, neįtraukiant viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų;
9.7. krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų ir su šių paslaugų teikimu susijusių veiklų verslo vienetą;
10. Jeigu ūkio subjektas valdo kelis viename iš Aprašo 9.3.1–9.3.9 papunkčių nurodytus geležinkelių paslaugų įrenginius ir nustato skirtingus užmokesčio už naudojimąsi jais ir (arba) juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis paslaugomis dydžius, kiekvienas toks įrenginys turi būti išskirtas kaip atskiras verslo vienetas.
11. Tarnyba turi teisę prieš protingą, ne trumpesnį nei 6 mėnesiai iki ateinančio ataskaitinio laikotarpio pradžios, terminą motyvuotai pareikalauti, kad ūkio subjektas ateinantį ataskaitinį laikotarpį išskirtų Aprašo 9 punkte nenurodytus verslo vienetus ir (ar) detalizuotų jau išskirtus verslo vienetus.
12. Siekiant apskaičiuoti vidinius pervedimus, ūkio subjektas privalo apskaitos atskyrimo sistemoje išskirti visas atliekamas vidaus veiklas (išskiriant pagrindines ir pagalbines vidaus veiklas), šių veiklų pajamas ir (arba) išlaidas. Nustatant vidaus veiklų apimtį, detalumą ir skaičių, ūkio subjektas turi atsižvelgti į teikiamų galutinių paslaugų specifiką.
13. Vidinio pervedimo dydis, tenkantis galutinei paslaugai, turi būti apskaičiuojamas šiais vienas po kito nuosekliai einančiais etapais:
13.2. apskaičiuojama kiekvienos vidaus veiklos apimtis, t. y. atliktų vidaus veiklų kiekis pagal pasirinktą matavimo vienetą;
13.3. apskaičiuojamas vidinio pervedimo dydis, t. y. vidaus veiklos išlaidų suma padalijama iš vidaus veiklos apimties;
13.4. apskaičiuojamas konkrečios vidaus veiklos panaudojimo koeficientas, parodantis, kokiu mastu tam tikra vidaus veikla yra atliekama konkrečiai galutinei paslaugai teikti; vidaus veiklos panaudojimo koeficientai turi būti nustatyti pagal faktinį suteiktų galutinių paslaugų kiekį, naudojant praėjusio ataskaitinio laikotarpio statistinius duomenis;
IV Skyrius
PAJAMŲ, IŠLAIDŲ, TURTO, ĮSIPAREIGOJIMŲ IR PAGRĮSTO PELNO PASKIRSTYMAS GALUTINĖMS PASLAUGOMS
14. Ūkio subjektas, laikydamasis Aprašo 6 punkte nurodytų principų, privalo užtikrinti, kad į apskaitos atskyrimo sistemą pajamos, išlaidos, turtas ir įsipareigojimai būtų perkelti vadovaujantis buhalterinės apskaitos registruose užfiksuotais įrašais ir sąskaitų informacija.
15. Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas turi tiesiogiai paskirstyti galutinėms paslaugoms, remdamasis atsiskaitymų su galutinių paslaugų gavėjais duomenimis ir sąskaitų informacija. Jeigu ataskaitinio laikotarpio pajamų negalima tiesiogiai paskirstyti galutinėms paslaugoms, pajamos paskirstomos naudojant nešiklius Aprašo 19 ir 20 punktuose nustatyta tvarka.
16. Ūkio subjektas visas viešąsias lėšas, Europos Sąjungos fondų lėšas, kompensacijas, dotacijas ir (ar) subsidijas (toliau kartu ir kiekvienas atskirai – kompensacijos), gautas dėl patirtų galutinių paslaugų teikimo išlaidų, turi paskirstyti galutinėms paslaugoms pagal kompensacijų registravimo buhalterinėje apskaitoje faktą (metiniame ataskaitų rinkinyje aiškiai išskiriant gautas kompensacijas ir jų gavimo laikotarpį).
17. Ūkio subjekto išlaidos, priskirtos galutinei paslaugai, turi būti suskirstytos į šias kategorijas:
17.1. tiesiogines išlaidas, kurios turi būti priskirtos toms galutinėms paslaugoms, kurios nulėmė tų išlaidų atsiradimą (susiformavimą), ir tik jei išlaidų negalima priskirti tiesioginių išlaidų kategorijai, jos priskiriamos Aprašo 17.2 ir (ar) 17.3 papunkčiuose nurodytoms išlaidų kategorijoms;
17.2. netiesiogines išlaidas, kurios turi būti priskirtos toms galutinėms paslaugoms, kurios netiesiogiai bendrai lėmė tų išlaidų atsiradimą (susiformavimą), užtikrinant Aprašo 6 punkte nurodytų principų laikymąsi;
17.3. bendrąsias išlaidas, kurių atsiradimą (susiformavimą) lėmė poreikis užtikrinti ūkio subjekto organizacinės veiklos nepertraukiamumą, saugumą, stabilumą, ir kurios turi būti paskirstytos galutinėms paslaugoms naudojant nešiklius Aprašo 19 ir 20 punktuose nustatyta tvarka; paskirstant bendrąsias išlaidas, kurios būtinos kelių verslo vienetų galutinėms paslaugoms teikti, turi būti taikomi vienodi nešikliai.
18. Ūkio subjektas turtą ir (ar) įsipareigojimus turi paskirstyti tiesiogiai galutinėms paslaugoms pagal tai, kurioms galutinėms paslaugoms teikti ataskaitiniu laikotarpiu tas turtas buvo naudojamas ir (ar) tie įsipareigojimai buvo reikalingi. Jeigu turto ir (ar) įsipareigojimų negalima tiesiogiai paskirstyti galutinėms paslaugoms, turtas ir (ar) įsipareigojimai paskirstomi naudojant nešiklius Aprašo 19 ir 20 punktuose nustatyta tvarka.
19. Pajamos, išlaidos, turtas ir (ar) įsipareigojimai, kurių negalima tiesiogiai paskirstyti galutinėms paslaugoms, sudarančioms verslo vienetus, turi būti paskirstomi galutinėms paslaugoms naudojant nešiklius, laikantis Aprašo 6 punkte nurodytų principų. Nešikliai turi atspindėti priežastingumo ryšį tarp kiekvieno skirstomo pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų straipsnio ir to pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimo straipsnio, kuriam yra priskiriama tam tikra suma, būti ekonomiškai ir logiškai pagrįsti bei nustatyti nediskriminaciniais pagrindais.
20. Nešiklių skaitinės reikšmės turi būti pagrįstos periodiškai fiksuojama informacija. Jei nešiklių skaitinės reikšmės nustatomos taikant atranką (formuojant tam tikrą imtį), tokia atranka (imties formavimas) turi būti reprezentatyvi, atliekama atsitiktine tvarka, atitinkanti Aprašo 6.3 papunktyje nurodytą objektyvumo principą ir užtikrinanti ne didesnę nei 1 procento paklaidą esant 95 procentų patikimumo lygiui. Jei dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti šiame punkte nurodytų atrankos reikalavimų, ūkio subjektas privalo Sistemos apraše aiškiai išskirti nešiklius, kurių skaitinės reikšmės nustatomos pagal atranką, neatitinkančią šiame punkte nurodytų reikalavimų, ir nurodyti tokios atrankos pasirinkimo priežastis ir pagrindimą.
21. Aprašo 9.1–9.4 ir 9.6 papunkčiuose nurodytų verslo vienetų galutinėms paslaugoms negali būti priskirtos šios išlaidos:
21.2. socialinės, kultūrinės, sporto, rekreacinės ir susijusios ar panašios paskirties pastatų nusidėvėjimo, nuomos, eksploatacijos, remonto, išlaikymo ir kitos susijusios išlaidos;
21.4. švietimo programų ir susijusios išlaidos, jei tos programos nėra susijusios su darbuotojų mokymu ir kvalifikacijos kėlimu;
21.6. įnašai, įmokos ir mokėjimai ūkio subjekto darbuotojų naudai, išskyrus teisės aktuose nustatytus privalomuosius įnašus ir įmokas ar su darbo santykiais susijusius mokėjimus;
23. Ūkio subjektas, apskaičiuodamas konkrečios galutinės paslaugos vieneto išlaidas, turi įtraukti tiesiogines, netiesiogines ir bendrąsias išlaidas, tenkančias konkrečios galutinės paslaugos vienetui.
24. Jei teisės aktai reguliuoja užmokesčio už teikiamas galutines paslaugas dydį ir į šį užmokestį pagal teisės aktus gali būti įtraukiamas pagrįstas pelnas, tuomet pagrįstas pelnas turi būti išskirtas kaip atskira išlaidų grupė ir paskirstytas galutinėms paslaugoms pagal atitinkamos galutinės paslaugos teikimui naudojamo kapitalo apimtį.
V SKYRIUS
INFORMACIJOS, SUSIJUSIOS SU APSKAITOS ATSKYRIMU, PATEIKIMO REIKALAVIMAI
25. Ūkio subjektas turi naudoti tokią apskaitos atskyrimo sistemą, kuri leistų, Tarnybos prašymu, per 30 kalendorinių dienų pateikti Tarnybai pusės einamojo ataskaitinio laikotarpio (6 mėnesių) apskaitos atskyrimo informaciją ir ataskaitas, nurodytas Aprašo 27 punkte.
26. Tarnybos prašymu, ūkio subjektas privalo per Tarnybos nustatytą protingą, ne trumpesnį nei 5 darbo dienų, terminą pateikti Tarnybai informaciją apie apskaitos atskyrimo sistemoje naudojamus pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų paskirstymo metodus, principus, taisykles ir (ar) kitą su apskaitos atskyrimu susijusią informaciją.
27. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo ne vėliau kaip iki einamojo ataskaitinio laikotarpio šeštojo mėnesio pirmos dienos parengti ir pateikti Tarnybai šią ataskaitinio laikotarpio apskaitos atskyrimo informaciją ir ataskaitas (toliau kartu – metinis ataskaitų rinkinys):
27.1. ūkio subjekto vadovybės pareiškimą, kad apskaitos atskyrimo sistema bei metiniame ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija atitinka apskaitos atskyrimą reglamentuojančius teisės aktus;
27.3 kiekvieno verslo vieneto pelno (nuostolių) ataskaitas, parengtas pagal Aprašo 1 priede pateiktą formą;
27.7. detalų pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų (Didžiosios knygos) sąskaitų, įskaitant smulkesnes subsąskaitas, jei tokios naudojamos, planą su ataskaitinio laikotarpio duomenimis bei šių sąskaitų priskyrimo apskaitos atskyrimo sistemos sąskaitų kategorijoms informaciją (pvz., kategorijos kodai);
27.8. kiekvienam pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų paskirstymo verslo vienetams etapui suformuotas išklotines (matricas) su ataskaitinio laikotarpio duomenimis, kuriose pateikiama išsami informacija apie tai, kokios pajamos, išlaidos, turtas ir (ar) įsipareigojimai yra skirstomi, kuo remiantis yra atliekamas šis skirstymas, kokiam kaupimo centrui ar galutinei paslaugai pajamos, išlaidos, turtas ir (ar) įsipareigojimai yra priskiriami. Suformuotos išklotinės (matricos) turi leisti aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti visus pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų paskirstymo ir perskirstymo verslo vienetams etapus (lygmenis) bei pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų paskirstymo ir perskirstymo pasirinktuoju būdu ekonominę logiką;
27.9. kiekvieno verslo vieneto galutinių paslaugų ataskaitinio ir prieš jį buvusio laikotarpio ataskaitą, kurioje nurodomi visų galutinių paslaugų pavadinimai, per ataskaitinį ir prieš jį buvusį laikotarpį paslaugų gavėjams suteiktos kiekvienos galutinės paslaugos vienetų skaičius, pajamų suma, tenkanti galutinei paslaugai bei galutinės paslaugos vienetui, išlaidų suma, tenkanti galutinei paslaugai bei galutinės paslaugos vienetui;
27.10. ilgalaikio turto, trumpalaikio turto ir (ar) įsipareigojimų paskirstymo galutinėms paslaugoms ataskaitos, kuriose atsispindėtų ūkio subjekto balanse apskaityto ilgalaikio, trumpalaikio turto ir (ar) įsipareigojimų balansinės vertės paskirstymas galutinėms paslaugoms;
27.11. Aprašo 24 punkte nurodytu atveju, pagrįsto pelno apskaičiavimo ataskaitą, kurioje pateikiama pagrįsto pelno apskaičiavimo metodika, konkrečių pagrįsto pelno dydžių apskaičiavimai ir kita informacija, pagrindžianti apskaičiuoto pagrįsto pelno atitiktį teisės aktų reikalavimams;
27.12. pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų pokyčio priežasčių ataskaitą, jei galutinių paslaugų pajamos, išlaidos, turtas ir (ar) įsipareigojimai ataskaitinį laikotarpį, palyginus su prieš jį buvusiu ataskaitiniu laikotarpiu, keitėsi reikšmingu skirtumu;
27.13. ūkio subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, jei jis nėra viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka. Jei ūkio subjektas priklauso įmonių grupei, taip pat turi būti pateikti kitų įmonių grupės dalyvių metinių finansinių ataskaitų rinkiniai bei įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys, sudarytas pagal Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą, jei jie nėra viešai paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka;
27.14. jeigu ūkio subjektas priklauso vertikaliosios integracijos įmonių grupei, informaciją apie vertikaliosios integracijos įmonių grupės dalyvių tarpusavio paskolas, nurodant kiekvienos sudarytos paskolos sutarties šalis, vertę, palūkanų dydį, paskolos grąžinimo terminą ir mokėjimus, atliktus (gautus) pagal šias sutartis, nurodant kiekvieno mokėjimo (gavimo) datą, gavėją (-us), (mokėtoją (-us)), sumas;
27.15. viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojo informaciją apie jo su vertikaliosios integracijos įmonių grupės dalyviais sudarytus sandorius, išskyrus nurodytus Aprašo 27.14 papunktyje, nurodant kiekvieno sandorio šalis, objektą, vertę, įvykdymo terminą, mokėjimus, atliktus tarp viešosios infrastruktūros valdytojo ir kitų vertikaliosios integracijos įmonių grupės dalyvių, nurodant kiekvieno mokėjimo datą, gavėją (-us), sumas ir paskirtį (gautinų ir mokėtinų sumų ataskaitą);
27.16. viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojo informaciją apie šių kategorijų išlaidas: viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, atnaujinimo, modernizavimo ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybos;
27.17. informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį atliktus apskaitos atskyrimo sistemos pakeitimus;
27.18. paaiškinamąjį raštą, kuriame turi būti nurodoma Aprašo 27.1–27.16 papunkčiuose nurodytų ataskaitų ir kitų dokumentų sudarymo principai ir kita informacija, padedanti suprasti juose pateiktus duomenis;
28. Ūkio subjektai, nenurodyti Aprašo 27 punkte, metinį ataskaitų rinkinį privalo Tarnybai pateikti tik Tarnybos prašymu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus šiame punkte numatytą atvejį. Tuo atveju, jei Tarnybos prašymas pateikti metinį ataskaitų rinkinį pateikiamas anksčiau nei einamojo ataskaitinio laikotarpio penktojo mėnesio pirma diena, metinis ataskaitų rinkinys turi būti pateiktas Aprašo 27 punkte nurodytais terminais.
Geležinkelių transporto veiklų apskaitos atskyrimo tvarkos aprašo
1 priedas
(Verslo vieneto pelno (nuostolių) ataskaitos forma)
|
|
| (verslo vieneto pavadinimas ar kita verslo vienetą identifikuojanti informacija) |
VERSLO VIENETO PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Pastabos |
Ataskaitinis laikotarpis |
Praėjęs ataskaitinis laikotarpis |
| 1. |
PAJAMOS (iš viso, Eur), iš jų: |
|
|
|
| 1.1. |
Pardavimų pajamos, Eur |
|
|
|
| 1.2. |
Kompensacijos, Eur |
|
|
|
| 2. |
IŠLAIDOS (iš viso, Eur), iš jų: |
|
|
|
| 2.1. |
Tiesioginės išlaidos, Eur |
|
|
|
| 2.2. |
Netiesioginės išlaidos, Eur |
|
|
|
| 2.3. |
Bendrosios išlaidos, Eur |
|
|
|
| 3. |
PAGRĮSTAS PELNAS, Eur |
|
|
|
| 4. |
VEIKLOS REZULTATAS, pelnas (nuostoliai), Eur (4=1-2-3) |
|
|
|
Geležinkelių transporto veiklų apskaitos atskyrimo tvarkos aprašas
2 priedas
(Verslo vieneto balanso ataskaitos forma)
|
|
| (verslo vieneto pavadinimas ar kita verslo vienetą identifikuojanti informacija) |
VERSLO VIENETO BALANSO ATASKAITA
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Pastabos |
Ataskaitinis laikotarpis |
Praėjęs ataskaitinis laikotarpis |
|
| TURTAS |
|
|
|
||
| A. |
ILGALAIKIS TURTAS |
|
|
|
|
| 1. |
Materialusis turtas |
|
|
|
|
| 2. |
Kitas ilgalaikis turtas |
|
|
|
|
| B. |
TRUMPALAIKIS TURTAS |
|
|
|
|
| 1. |
Atsargos |
|
|
|
|
| 2. |
Kitas trumpalaikis turtas |
|
|
|
|
| C. |
ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ SĄNAUDOS IR SUKAUPTOS PAJAMOS |
|
|
|
|
| TURTO IŠ VISO |
|
|
|
||
| NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
|
||
| D. |
NUOSAVAS KAPITALAS |
|
|
|
|
| E. |
DOTACIJOS, SUBSIDIJOS |
|
|
|
|
| F. |
ATIDĖJINIAI |
|
|
|
|
| G. |
MOKĖTINOS SUMOS IR KITI ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
|
|
| 1. |
Po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
|
| 2. |
Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
|
| H. |
SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS |
|
|
|
|
| NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO |
|
|
|
Geležinkelių transporto veiklų apskaitos
atskyrimo tvarkos aprašo
3 priedas
(Vidinių pervedimų ataskaitos forma)
VIDINIŲ PERVEDIMŲ ATASKAITA
| Eil. Nr. |
|
Pagrindinės vidaus veiklos |
Pagalbinės vidaus veiklos |
Galutinės paslaugos išlaidos, iš viso, Eur (5=3+4) |
Galutinės paslaugos vienetų skaičius |
Galutinės paslaugos vieneto išlaidos, Eur (7=5/6) |
|||||
| Veikla Nr. 1 |
Veikla Nr. 2 |
Veikla Nr. n |
Veikla Nr. 1 |
Veikla Nr. 2 |
Veikla Nr. n |
||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
|||||
| 1. |
Išlaidų suma iš viso, Eur |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Vidaus veiklos matavimo vienetas (tkm, km, h ar kt.) |
|
|
|
|
|
|
||||
| 3. |
Vidaus veiklos apimtis (matavimo vienetų skaičius, iš viso) |
|
|
|
|
|
|
||||
| 4. |
Vidinio pervedimo dydis (išlaidų suma matavimo vienetui), Eur (4=1/3) |
|
|
|
|
|
|
||||
| 5. |
Verslo vienetas Nr. n |
5.1. Galutinės paslaugos Nr.1 vidaus veiklos panaudojimo koeficientas |
|
|
|
|
|
|
|
||
| 5.2. Galutinės paslaugos Nr. 1 išlaidos, Eur (5.2=4*5.1) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| 5.3. Galutinės paslaugos Nr. 2 vidaus veiklos panaudojimo koeficientas |
|
|
|
|
|
|
|
||||
| 5.4. Galutinės paslaugos Nr. 2 išlaidos, Eur (5.4=4*5.3) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| 5.n. Galutinės paslaugos Nr. n vidaus veiklos panaudojimo koeficientas |
|
|
|
|
|
|
|
||||
| 5.(n+1). Galutinės paslaugos Nr. n išlaidos, Eur (5.(n+1) =4*5.n) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||