herbas_jb_sm

 

Joniškio rajono savivaldybės
TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMO JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2014 m. birželio 19 d. Nr. T-86

Joniškis

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu, Joniškio rajono savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Patvirtinti pridedamą Socialinės pašalpos teikimo Joniškio rajono savivaldybėje tvarkos aprašą.

2. Pripažinti netekusiu galios Joniškio rajono savivaldybės tarybos  2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. T-220 „Dėl Socialinės pašalpos teikimo Joniškio rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3. Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja nuo 2014 m. liepos 1 d. 

 

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                         Gediminas Čepulis


 

PATVIRTINTA

Joniškio rajono savivaldybės tarybos

2014 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. T-86

 

 

SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMO JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS

 

I. BEDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Socialinės pašalpos teikimo Joniškio rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) reglamentuoja socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo tvarką, pagrindus, kuriems esant socialinė pašalpa didinama, mažinama, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; socialinės pašalpos teikimo nepinigine forma būdus; Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus (toliau – skyrius) pareigas ir teises; neteisėtai gautos socialinės pašalpos grąžinimo ir išskaičiavimo tvarką; socialinę pašalpą gaunančių asmenų teises ir pareigas; seniūnijų teisę ir pareigą sprendžiant socialinės pašalpos teikimo klausimus.

2. Socialinė pašalpa Joniškio rajono savivaldybėje (toliau – savivaldybė) teikiama kaip  savarankiška savivaldybių funkcija, kuri yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto.

3. Socialinė pašalpa teikiama vadovaujantis šiais principais:

3.1. bendradarbiavimo ir dalyvavimo. Socialinės pašalpos teikimas remiasi asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės, valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba;

3.2. prieinamumo. Socialinė pašalpa teikiama taip, kad būtų užtikrintas piniginės socialinės paramos prieinamumas nepasiturintiems gyventojams kuo arčiau jų gyvenamosios vietos;

3.3. socialinio teisingumo ir veiksmingumo. Socialinė pašalpa teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius;

3.4. visapusiškumo. Socialinė pašalpa teikiama derinant ją su socialinėmis paslaugomis, vaiko teisių apsauga, užimtumu, sveikatos priežiūra, švietimu ir ugdymu;

3.5. lygių galimybių. Socialinė pašalpa teikiama užtikrinant nepasiturinčių gyventojų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.

4. Socialinė pašalpa teikiama taikant Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – įstatymas) nuostatas tiek, kiek jų nereglamentuoja šis tvarkos aprašas.

5. Šiame tvarkos apraše vartojamų sąvokų paaiškinimas:

5.1. Vienas gyvenantis asmuo :

5.1.1. vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis), taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų (įvaikių) arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ar dėl santuokos nutraukimo vaikai (įvaikiai) yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu;

5.1.2. suaugęs asmuo iki 24 metų amžiaus, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, yra netekęs vieno iš tėvų, su kuriuo po skyrybų teismo sprendimu jis buvo likęs gyventi.

5.2. Pašalpą skirti tik vaikams (įvaikiams) – pašalpą skirti tik vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

6. Tvarkos aprašas taikomas asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą Joniškio rajone arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir faktiškai gyvenantiems Joniškio rajono savivaldybėje, išskyrus studentus, kurie lakinai neturi galimybės faktiškai gyventi deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

II. KREIPIMASIS DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS

 

7. Dėl socialinės pašalpos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją.

8. Kreipdamasis dėl socialinės pašalpos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo socialinei pašalpai skirti ir apskaičiuoti būtinus duomenis apie:

8.1. save ir bendrai gyvenančius asmenis;

8.2. savo ir bendrai gyvenančių asmenų veiklos pobūdį;

8.3. turimą turtą, įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę;

8.4. gaunamas pajamas;

8.5. apie dalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje;

8.6. kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.

9. Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio jam skiriama socialinė pašalpa, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.

10. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Šie duomenys, jeigu nėra pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui pasibaigus, socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos naujų duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia.

11. Pažymą (pažymas), kad asmuo studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formos programas ar mokosi profesinėje mokykloje, ir apie tai, ar gauna (negauna) stipendiją, pirmą kartą kreipiantis socialinės pašalpos asmuo pateikia kreipimosi metu. Kreipiantis pakartotinai, pažyma pristatoma kasmet rugsėjo mėnesį.

12. Turto, nurodyto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, vertę nustato savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus (toliau – skyrius) socialinių išmokų specialistai, vadovaudamiesi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengta metodika ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis vertėmis.

13. Seniūnijos atsakingas darbuotojas (socialinio darbo organizatorius ar vyresnysis specialistas) ar skyriaus specialistas, gavęs prašymą-paraišką:

13.1. tikrina informaciją apie asmens gaunamas pajamas, naudodamasis informacine sistema SPIS, Gyventojo registro centro, Socialinio draudimo fondo valdybos, valstybės įmonės „Regitra“, Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenų bazėmis, išspausdina reikiamus dokumentus ir patvirtina juos savo parašu;

13.2. užregistruoja prašymą-paraišką jos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį;

13.3. nustatęs, kad socialinė pašalpa gali būti skiriama šio tvarkos aprašo 41 punkte numatytais atvejais, prašymą-paraišką ir buities ir gyvenimo sąlygų tikrinimo aktą teikia seniūnijos socialinės paramos teikimo komisijai. 

14. Socialinei pašalpai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos tvarkos aprašo 20.2  punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos tvarkos aprašo  20.2 punkte nustatyta tvarka, socialinei pašalpai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų,  skyrius iki mėnesio pabaigos priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos.

15. Prašymas-paraiška gali būti pateikta asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per įgaliotą asmenį.

16. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga ir prašymas-paraiška pateikiama elektroniniu būdu, asmuo turi nurodyti, kokios įstaigos gali patvirtinti jo prašyme-paraiškoje pateiktą informaciją. Asmuo, pateikdamas prašymą-paraišką elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

17. Prašymas-paraiška pateikiama iki mėnesio 18 dienos seniūnijose,  kad sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo būtų priimamas kreipimosi mėnesį. Dokumentai, pateikti po einamojo mėnesio 18 dienos, įtraukiami į kito mėnesio žiniaraščius. Seniūnijos dokumentus pateikia skyriui iki mėnesio 20 d. 

18. Buities ir gyvenimo sąlygų tikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti.

 

III. DOKUMENTAI PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI SKIRTI

 

19. Kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo prie prašymo-paraiškos, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias  bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą, būtina pateikti:

19.1. vyresnių kaip 18 metų  bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens tapatybę patvirtinantį  dokumentą;

19.2. vaiko (vaikų) gimimo liudijimą (liudijimus);

19.3. santuokos, ištuokos, mirties liudijimą (liudijimus) arba kompetentingos institucijos dokumentą (dokumentus), patvirtinantį (-čius) santuokos, ištuokos, mirties faktą, kai nėra duomenų  valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose;

19.4. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) tėvystės nustatymo ir (ar) vaiko (vaikų) išlaikymo priteisimo dokumentą arba dokumentą, patvirtinantį aplinkybę, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl tėvystės nustatymo ir vaiko (vaikų) išlaikymo priteisimo, arba teismo dokumentą, kad dėl objektyvių aplinkybių tėvystė nebuvo nustatyta;

19.5. teismo nutartį dėl išlaikymo vaikui (vaikams) priteisimo arba teismo patvirtintą sutartį dėl  vaiko (vaikų) išlaikymo;

19.6. juridinio asmens pažymą apie vaikui (vaikams) išlaikyti gaunamas (negaunamas) periodines išmokas (alimentus) arba kitus kompetentingų institucijų dokumentus, patvirtinančius išspręstą (sprendžiamą) vaiko (vaikų) materialinio išlaikymo klausimą, kai duomenų nėra valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose;

19.7. teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu;

19.8. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, kai likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;

19.9. pažymą (pažymas), kad asmuo studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formos programas ar mokosi profesinėje mokykloje, ir apie tai, ar gauna (negauna) stipendiją;

19.10. pažymą (pažymas) iš karinio vieneto, kuriame privalomosios pradinės karo tarnybos karys atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą;

19.11. kompetentingos institucijos pažymą (dokumentą) apie bausmės atlikimą, sulaikymą, suėmimą, paieškos paskelbimą ar teismo pripažinimą nežinia kur esančiu;

19.12. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą (pažymas) apie gydymo stacionare trukmę, nedarbingumo pažymėjimą ar medicininę pažymą;  

19.13. banko atsiskaitomosios sąskaitos numerį;

19.14. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymą (pažymas) apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (pažymos formą tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras);

19.15. dokumentą (pirkimo-pardavimo ar dovanojimo sutartį), patvirtinantį turto

įsigijimą ar perleidimą;

19.16. mokėjimo kvitus, patvirtinančius atsiskaitymą už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir socialinio būsto nuomos paslaugas;

19.17.  pažymą apie įsiregistravimą kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;

19.18. gyvenamųjų patalpų ar kito nekilnojamojo turto nuomos sutartis;

19.19. banko išrašą (-us) iš asmeninės atsiskaitomosios sąskaitos, kai asmuo nurodo banke turimas pinigines lėšas ir (ar) yra gauta pajamų (Vaikų išlaikymo fondo išmokos, lėšos, skirtos vaikui išlaikyti, dovanotos lėšos ir kt.);

19.20. kitus dokumentus, patvirtinančius teisę gauti socialinę pašalpą.

 

IV. PAJAMŲ SOCIALINEI PAŠALPAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS

 

20. Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:

20.1. pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas įstatymo 17 straipsnyje;

20.2. pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) (toliau – vienkartinė išmoka), ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, arba pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis.

21. Tvarkos aprašo 20.2 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jeigu per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos.

22. Jeigu vienam iš bendrai gyvenančių asmenų socialinė pašalpa pagal įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2, 5 ar 6 punktą neteikiama, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, jam tenkanti pajamų dalis iš bendrai gyvenančių asmenų pajamų atimama ir socialinė pašalpa skiriama likusiems bendrai gyvenantiems asmenims.

23. Jeigu vienam iš bendrai gyvenančių asmenų socialinė pašalpa pagal įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1, 3 ar 4 punktą neteikiama, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, šio asmens gaunamos pajamos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems bendrai gyvenantiems asmenims.

24. Socialinės pašalpos dydį apskaičiuoja socialinių išmokų specialistai, vadovaudamiesi įstatymu ir šiuo tvarkos aprašu, naudodamiesi kompiuterine programa „ Parama“.

 

V. SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMAS

 

25. Socialinė pašalpa gali būti teikiama:

25.1. pinigais;

25.2. nepinigine forma:

25.2.1. socialinėmis kortelėmis, skirtomis pirkti parduotuvėse;

25.2.2. paslaugomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu;

25.2.3. apmokant suaugusių asmenų gydymosi nuo priklausomybių ir (ar) tuberkuliozės ligų išlaidas;

25.2.4. apmokant socialinio būsto nuomos mokesčius;

25.2.5. apmokant vaikų išlaikymo išlaidas ikimokyklinėse įstaigose;

25.2.6. apmokant už dokumentų sutvarkymą;

25.3. pinigais ir (ar) nepinigine forma teikiamą socialinę pašalpą derinant su socialinėmis paslaugomis (bendrosiomis, socialinės priežiūros). Pinigais ir nepinigine forma bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio.

26. Socialinė pašalpa mokama už kiekvieną praėjusį mėnesį per bankus pagal skyriaus sudarytus žiniaraščius kiekvieno mėnesio 15–20 d.

27. Socialinė pašalpa nepinigine forma gali būti skiriama:

27.1. socialinę riziką patyrusiems asmenims ar šeimoms;

27.2. vienam gyvenančiam ar bendrai gyvenantiems asmenims, nesugebantiems disponuoti pinigais ar naudojantiems socialinę pašalpą ne pagal paskirtį.

28. Socialinė pašalpa nepinigine forma nustatoma ir mokama savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

 

VI. SOCIALINĖS PAŠALPOS SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS

 

29. Socialinė pašalpa gali būti skiriama:

29.1. 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą;

29.2. trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos:

29.2.1. jei yra žinoma, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į socialinę pašalpą arba socialinės pašalpos dydis pasikeis dėl bendrai gyvenančių asmenų, vieno gyvenančio  asmens padėties, pajamų šaltinio pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita;

29.2.2. jei yra seniūnijos komisijos  rekomendacija socialinę pašalpą skirti vienam mėnesiui;

29.2.3. kitais šiame tvarkos apraše numatytais atvejais;

29.3. 6 mėnesiams pensinio amžiaus, neįgaliems, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis ir (ar) bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos.

30. Pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per 2 mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas. Socialinė pašalpa skiriama nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 2 mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl socialinės pašalpos ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriama socialinė pašalpa, turi teisę gauti socialinę pašalpą.

31. Jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos.

32. Jeigu socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta socialinė pašalpa skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

33. Jeigu dėl socialinės pašalpos kreipiamasi tą mėnesį, kurį pasikeičia bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis arba yra gauta vienkartinė išmoka ar už 2 ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama tik tą mėnesį.

34. Jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama socialinė pašalpa, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems asmenims socialinė pašalpa skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruojasi Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje.

35. Sprendimas dėl socialinės pašalpos priimamas nurodant įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta socialinė pašalpa, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Sprendimą dėl socialinės pašalpos teikimo priima skyriaus atsakingi specialistai.

36. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu socialinė pašalpa neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Prašymą-paraišką pateikusio asmens pageidavimu pateikti dokumentai grąžinami, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.

37. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą dėl elektroniniu būdu pateikto prašymo-paraiškos, tą pačią dieną priimtą sprendimą pateikia elektroninių paslaugų sistemos paslaugos teikimo eigos stebėsenos modulyje.

38. Paskirtos socialinės pašalpos išmokėjimas:

38.1. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu išvykus gyventi į kitą savivaldybę,  savivaldybėje socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota gyvenamoji vieta  arba nuomojamas būstas.

38.2. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl socialinės pašalpos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybę naujai deklaravę gyvenamąją vietą Joniškio rajono savivaldybėje arba nuomojasi būstą, ši parama teikiama nuo kito mėnesio po gyvenamosios vietos deklaravimo.

38.3. Socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį.

38.4. Vadovaujantis seniūnijos pateiktu buities ir gyvenimo sąlygų tikrinimo aktu, paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa gali būti išmokama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio.

38.5. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa neišmokama.

38.6. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 5 litai, socialinė pašalpa neišmokama.

VII. SKYRIAUS PAREIGOS IR TEISĖS TEIKIANT SOCIALINĘ PAŠALPĄ

 

39. Skyrius, teikdamas socialinę pašalpą, privalo:

39.1. derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, formas (nepiniginė ir piniginė) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;

39.2. pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, kurie socialinę pašalpą gavo 3 praėjusius mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos ir kurie nedalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai socialinės pašalpos asmeniui dydis yra mažesnis kaip 50 Lt per mėnesį arba visuomenei naudingos veiklos organizatorius nepasiūlė jokios veiklos ir (ar)  nesudarė nustatytos formos rašytinės visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties.

Visuomenei naudingos veiklos trukmė proporcinga piniginės socialinės paramos dydžiui. 1 valanda visuomenei naudingų darbų sąlyginai įvertinama 10 Lt išmokėtos piniginės socialinės paramos dydžiui nedirbančiam suaugusiam šeimos nariui. Visuomenei naudingos veiklos atlikėjai negali būti pasitelkiami dirbti ilgiau kaip 4 valandas per dieną;

39.3. neteikti socialinės pašalpos ar  nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, o bendrai gyvenantiems asmenims – nuo kito mėnesio perskaičiuoti ir socialinę pašalpą skirti tik vaikams (įvaikiams), jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo įstatymo 25 straipsnio 1 punktuose nustatytų pareigų, iki pareigos bus įvykdytos. Socialinė pašalpa skiriama iš naujo nuo kito mėnesio, kai pasikeitė aplinkybės;

39.4. 3 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ar 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, o bendrai gyvenantiems asmenims nuo kito mėnesio perskaičiuoti ir 3 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikams (įvaikiams), jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) nevykdo įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, kai dėl šio punkto nuostatos nevykdymo susidarė socialinės pašalpos permoka – išmokėta didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, socialinė pašalpa;

39.5. neteikti socialinės pašalpos ar nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims,  jeigu vienas gyvenantis asmuo ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo įstatymo 25 straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, iki pareigos bus įvykdytos. Socialinė pašalpa skiriama iš naujo nuo kito mėnesio, kai pasikeitė aplinkybės;

39.6. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui,  o bendrai gyvenantiems asmenims  – nuo kito mėnesio perskaičiuoti ir 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikams (įvaikiams)  iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavęs informacijos apie socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;

39.7. 6 mėnesius neskirti socialinės pašalpos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą;

39.8. kilus įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas:

39.8.1. reikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą ir gaunamas pajamas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;

39.8.2. tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti nustatytos formos buities ir gyvenimo sąlygų tikrinimo aktą (priedas), kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas;

39.9. tikrinti asmenų, kurie kreipėsi dėl socialinės pašalpos pirmą kartą, ir socialinės pašalpos gavėjų, kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius nebuvo teikiama socialinė pašalpa, buities ir gyvenimo sąlygas.

40. Skyrius, teikdamas socialinę pašalpą, turi teisę:

40.1. reikalauti iš socialinės pašalpos besikreipiančių asmenų išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (gauti rinkos kainas atitinkančias pajamas už parduodamą ar nuomojamą turtą, teikiamas paslaugas ir kita);

40.2. skirti socialinę pašalpą pilnamečiams vaikams iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį ir laikotarpį nuo mokymo programos baigimo iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, kaip vieniems gyvenantiems asmenims, mirus vienam iš tėvų, su kuriuo po skyrybų teismo sprendimu jie buvo likę gyventi;

40.3. skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 20 procentų viršija valstybės remiamų pajamų dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentai valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;

40.4. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims atskirai esant ginčui santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu;

40.5. vienam mėnesiui skirti socialinę pašalpą  vienam  gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems įsiskolinimą už socialinio būsto nuomą ir (ar) už  komunalinių atliekų tvarkymą. Socialinė pašalpa gali būti pratęsiama tik tuo atveju, jei asmuo sumoka visą įsiskolinimą ar pateikia su paslaugos teikėjais pasirašytus skolos grąžinimo grafikus ir jų laikosi; 

40.6. 6 mėnesius neskirti ar sustabdyti socialinės pašalpos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, o bendrai gyvenantiems asmenims – nuo kito mėnesio perskaičiuoti ir socialinę pašalpą 6 mėnesiams skirti tik vaikams (įvaikiams), jei vienas iš šeimos narių ar vienas gyvenantis asmuo verčiasi nelegalia prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis, alkoholiu, benzinu ar dyzeliniu kuru ir už tai yra baustas administracine tvarka ar vyksta ikiteisminis tyrimas. Socialinė pašalpa skiriama iš naujo nuo kito mėnesio, kai pasikeitė aplinkybės;

40.7. periodiškai tikrinti socialinės pašalpos gavėjų gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą tokia tvarka:

40.7.1. vieni gyvenantys asmenys ar bendrai gyvenantys asmenys, priskiriami didelės rizikos asmenų grupei (ilgalaikiai paramos gavėjai ir ilgalaikiai bedarbiai, asmenys, slaugantys artimuosius, vykdantys turtinius sandorius, dirbantys studentai, asmenys, kurių šeimos sudėtis nėra stabili, dirbantys ne visą darbo dieną, dažnai keičiantys deklaruotą gyvenamąją vietą asmenys, asmenys, vykdantys individualią veiklą, pelno siekiančių juridinių asmenų savininkai ir deklaruojantys mažas pajamas), tikrinami  ne rečiau kaip kas 3 mėnesius;

40.7.2. vieni gyvenantys asmenys ar bendrai gyvenantys asmenys, priskiriami mažos  rizikos asmenų grupei (nedirbantys pensininkai, neįgalieji, kuriems nustatytas  60 ir daugiau procentų netektas darbingumas), tikrinami ne rečiau kaip kartą per metus;

40.7.3. asmenys, kurie nepriskiriami didelės ar mažos rizikos grupėms, tikrinami ne rečiau kaip du kartus per metus;

40.7.4. tikrinimo metu surašomas buities ir gyvenimo sąlygų tikrinimo aktas. Duomenys apie turimą turtą ir pajamas, registraciją darbo biržoje ir t. t. tikrinami peržiūrint registrų duomenis.

41. Skyrius, turi teisę skirti, neskirti ar nutraukti socialinės pašalpos mokėjimą, įvertinęs buities ir gyvenimo sąlygų tikrinimo akte ar seniūnijos komisijos rekomendacijoje nurodytas aplinkybes, šiais atvejais:

41.1. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą darbingo amžiaus darbingam (darbingiems) vienam gyvenančiam asmeniui, o bendrai gyvenantiems asmenims – nuo kito mėnesio perskaičiuoti ir socialinę pašalpą 6 mėnesiams skirti tik vaikams (įvaikiams), vykdantiems individualią veiklą ir (ar) nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;

41.2. 12 mėnesių neteikti socialinės pašalpos ar 12 mėnesių nutraukti socialinės pašalpos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje;

41.3. 12 mėnesių neteikti socialinės pašalpos ar 12 mėnesių nutraukti socialinės pašalpos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi;

41.4. 6 mėnesius neskirti socialinės pašalpos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės pašalpos perleido nuosavybėn kitam asmeniui įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl socialinės pašalpos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;

41.5. neteikti socialinės pašalpos ar 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, o bendrai gyvenantiems asmenims – nuo kito mėnesio perskaičiuoti ir socialinę pašalpą skirti 3 mėnesius tik vaikams (įvaikiams), pasirenkant ar derinant jos teikimo formas (pinigais ir (ar) nepinigine forma), gavus informaciją iš policijos, kad socialinės pašalpos gavėjas arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu buvo sulaikytas neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų viešoje vietoje arba kilus konfliktui buityje vartojant alkoholinius gėrimus ar psichotropines medžiagas, kai dėl to buvo kviečiama policija į namus;

41.6. 3 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ar 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, o bendrai gyvenantiems asmenims – nuo kito mėnesio perskaičiuoti ir socialinę pašalpą skirti 3 mėnesius tik vaikams (įvaikiams), pasirenkant ar derinant jos teikimo formas (pinigais ir (ar) nepinigine forma), gavus informaciją iš sveikatos priežiūros ar socialines paslaugas teikiančių įstaigų, kad socialinės pašalpos gavėjas arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų pristatytas į šias įstaigas;

41.7. teikti socialinę pašalpą, kai bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu vienintelio nuosavybės teise turimo būsto (privalomo registruoti gyvenamosios paskirties statinio su priklausiniais), kuriame faktiškai gyvena, ir gyvenamosios teritorijos žemės vertė viršija įstatyme nustatytą turto vertės normatyvą;

41.8. teikti socialinę pašalpą vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienam iš bendrai gyvenančių asmenų socialinės pašalpos gavimo laikotarpiu registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius nuo jų įregistravimo Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje mėnesio pirmos dienos.

 

 

VIII. PAGRINDAI, KURIEMS ESANT SOCIALINĖ PAŠALPA SKIRIAMA PAPILDOMAI ARBA YRA MAŽINAMA, SUSTABDOMA, NUTRAUKIAMA, ATNAUJINAMA

 

42. Socialinė pašalpa vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims skiriama papildomai vadovaujantis įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

43. Socialinė pašalpa mažinama:

43.1. vadovaujantis įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis. Tais atvejais, kai asmuo dirbo ne visą mėnesį, laikoma, kad dirbtas visas mėnuo;

43.2. vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, kurių nepilnamečiai vaikai dėl nepriežiūros apgyvendinti kūdikių namuose, vaikų globos namuose, pas globėją ir kt. socialinė pašalpa mažinama 50 procentų, išskyrus vaikus (įvaikius), įskaitant pilnamečius vaikus iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje.

44. Socialinės pašalpos mokėjimo sustabdymas, nutraukimas, atnaujinimas:

44.1. Mokėjimas stabdomas, kai paramos teikimo laikotarpiu kyla įtarimas, kad vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys neatitinka sąlygų, kurioms esant turi teisę į socialinę pašalpą. Nustačius, kad įtarimai buvo nepagrįsti, mokėjimas atnaujinamas.

44.2. Mokėjimas nutraukiamas, kai paramos teikimo laikotarpiu nustatomas faktas, kad asmuo nebeatitinka sąlygų, kurioms esant asmuo turi teisę į socialinę pašalpą.

44.3. Mokėjimas nutraukiamas, kai asmuo visai nemoka įsiskolinimų už socialinio būsto nuomą ir už komunalinių atliekų tvarkymą pagal su paslaugas teikiančiomis įstaigomis sudarytus skolos grąžinimo grafikus.

44.4. Mokėjimas stabdomas, kai vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys be pateisinamos priežasties neatliko visuomenei naudingos veiklos pagal sudarytą visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį. Mokėjimas atnaujinamas, kai asmuo ar asmenys įvykdo įsipareigojimus.

44.5. Mokėjimas sustabdomas, nutraukiamas, atnaujinamas kitais atvejais vadovaujantis  buities ir gyvenimo sąlygų tikrinimo aktu ar seniūnijos komisijos rekomendacija, priimta šio tvarkos aprašo nustatytais atvejais.

 

IXSENIŪNIJŲ TEISĖS IR PAREIGOS SPRENDŽIANT SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMO KLAUSIMUS

 

45. Kiekvienoje seniūnijoje sudaromos seniūnijos socialinės paramos teikimo komisijos (toliau – seniūnijos komisija). Seniūnas pasitelkia bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus, gyvenamosios vietos bendruomenės narius, seniūnaičius ir kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti seniūnijos komisijos veikloje.

46. Seniūnijos komisijos sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

47. Seniūnijos komisija:

47.1. vadovaujasi pagrindiniais principais, nurodytais tvarkos aprašo 3 punkte;

47.2. vadovaudamasi buities ir gyvenimo sąlygų tikrinimo aktais bei kita turima informacija svarsto klausimus ir priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus dėl socialinės pašalpos skyrimo, neskyrimo, nutraukimo ar sustabdymo šiais atvejais:

47.2.1.  kai kyla įtarimų, kad socialinė pašalpa naudojama ne pagal paskirtį;

47.2.2. kai yra duomenų ar kyla įtarimas, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo pateikia neteisingus duomenis apie savo socialinę padėtį;

47.2.3. šio tvarkos aprašo 41 punkte numatytais atvejais;

47.2.4. kai sprendžiamas klausimas dėl socialinės pašalpos mokėjimo nepinigine forma.

48. Seniūnijos komisijos posėdžiai protokoluojami ir dėl kiekvieno svarstyto atvejo priimamas motyvuotas sprendimas apie piniginės socialinės paramos skyrimą, neskyrimą, sustabdymą ar atnaujinimą.

49. Seniūnija pateikia skyriui seniūnijos komisijos rekomendacijas (seniūnijos komisijos posėdžio protokolo išrašą) ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 23 d.  Komisijos rekomendacija yra patariamojo pobūdžio. 

50. Seniūnija tikrina asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo buities ir gyvenimo sąlygas.

51. Kilus pagrįstų įtarimų seniūnija turi teisę papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl socialinės pašalpos skyrimo ar gauna socialinę pašalpą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į socialinę pašalpą, kviesti socialinės pašalpos gavėjus į seniūnijos komisijos posėdžius.

52. Siekdama užtikrinti teikiamos piniginės socialinės paramos veiksmingumą ir tikslingumą, seniūnija vykdo piniginės socialinės paramos gavėjų tikrinimus šio tvarkos aprašo  39.8, 39.9 ir 40.7 punktuose nustatyta tvarka. Atlikti tikrinimus gali būti pasitelkiami seniūnijos komisijos nariai, policijos atstovai, skyriaus ir savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.

53. Seniūnijos komisijos nariai užtikrina nepasiturinčių gyventojų pateiktų duomenų socialinei pašalpai gauti konfidencialumą pasirašytinai.

 

X. SOCIALINĘ PAŠALPĄ GAUNANČIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

54. Socialinę pašalpą gaunantys asmenys privalo:

54.1. išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas, gauti rinkos kainas atitinkančias nuomos pajamas ir kita);

54.2. pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti socialinę pašalpą, ir būtinus socialinei pašalpai gauti dokumentus;

54.3. per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtaką teisei į socialinę pašalpą arba socialinės pašalpos dydžiui;

54.4. savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;

54.5. sudaryti sąlygas seniūnijos ir skyriaus atsakingiems specialistams bei seniūnijos komisijos nariams tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;

54.6. dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

54.7. dalyvauti seniūnijos komisijos posėdžiuose.

55. Socialinę pašalpą gaunantys asmenys turi teisę:

55.1. gauti visą reikiamą informaciją socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo klausimais;

55.2. siūlyti prašymą gauti socialinę pašalpą nagrinėti seniūnijos komisijoje;

55.3. skųsti sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

XI. NETEISĖTAI GAUTOS SOCIALINĖS PAŠALPOS GRĄŽINIMO IR

IŠSKAIČIAVIMO TVARKA

 

56. Nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo socialinę pašalpą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus socialinei pašalpai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtaką teisei į socialinę pašalpą arba socialinės pašalpos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.

57. Apie privalomą grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą asmuo informuojamas raštu, nurodant neteisėtai gautos socialinės pašalpos dydį ir priežastis bei lėšų grąžinimo terminą ir būdus.

58. Negrąžinta neteisėtai gauta pinigų suma išskaičiuojama iš socialinę pašalpą gaunančiam asmeniui paskirtos socialinės pašalpos sumos ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra socialinę pašalpą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.

59. Nutraukus arba sustabdžius socialinės pašalpos mokėjimą skyriaus atsakingas specialistas kreipiasi su prašymu grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto ar dalimis, sudarius neteisėtai gautos socialinės pašalpos mokėjimo grafiką.

60. Jei vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys per 3 mėnesius nuo raštiško kreipimosi gavimo dienos negrąžina neteisėtai gautos pinigų sumos iš karto arba 3 mėnesius nemoka įmokų pagal sudarytą neteisėtai gautos socialinės pašalpos grąžinimo grafiką, savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo kreipiasi į  teismą dėl neteisėtai gautos pinigų sumos išieškojimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

 

XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

61. Jeigu socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau šio įstatymo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.

62. Savivaldybės administracija užtikrina nepasiturinčių gyventojų pateiktų duomenų piniginei socialinei paramai gauti konfidencialumą.

63. Šio tvarkos aprašo vykdymo kontrolę vykdo savivaldybės administracijos Centralizuotas vidaus audito skyrius.

64. Dėl skyriaus valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

65. Tvarkos aprašas keičiamas savivaldybės tarybos sprendimu.

 

__________________________