ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS PASIRENGIMO GRIPO PANDEMIJAI PLANO TVIRTINIMO
2021 m. rugsėjo 24 d. Nr. DV-1070
Alytus
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-58 „Dėl Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros taisyklių patvirtinimo“, Pasirengimo gripo pandemijai 2019–2023 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-899 „Dėl Pasirengimo gripo pandemijai 2019–2023 metų programos patvirtinimo“:
2. Įpareigoju Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėją Alytaus miesto savivaldybės pasirengimo gripo pandemijai planą įtraukti į Alytaus miesto savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo planą.
3. Pripažįstu netekusiu galios Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. DV-982 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės pasirengimo gripo pandemijai pagal pandemijos etapus organizacinių priemonių plano patvirtinimo“.
Šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Alytaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus
2021 m. rugsėjo 24 d.
įsakymu Nr. DV-1070
Alytaus MIESTO SAVIVALDYBĖS PASIRENGIMO GRIPO PANDEMIJAI PLANAS
1. Alytaus miesto savivaldybės pasirengimo gripo pandemijai planas (toliau – planas) yra strateginio planavimo dokumentas, nustatantis gripo pandemijos etapus ir lygius, pasirengimo gripo pandemijai tikslą ir uždavinius, įgyvendinamas priemones ir jų vertinimo kriterijus.
2. Planas parengtas atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl pasirengimo gripo pandemijai ir atsako planavimo Europos Bendrijoje, 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas sprendimas Nr. 2119/98/EB (OL 2013 L 293, p. 1), bei Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro ir Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro 2014 m. paskelbtas Pasirengimo gripo pandemijai rekomendacijas.
Plano tikslas – įgyvendinti Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, nustatytą ketvirtojo tikslo „Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius“ šeštąjį uždavinį „Užtikrinti sveikatos priežiūrą krizių ir ekstremalių situacijų atvejais“ ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1291 „Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016– 2023 metų plėtros programos patvirtinimo“, trečiojo tikslo „Užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūros sistemos tvarumą“ antrąjį uždavinį „Gerinti visuomenės sveikatos priežiūros sistemos valdymą“.
3. Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme.
4. Gripo pandemija siejama su sergančių asmenų gausa, dideliu sveikatos priežiūros įstaigų darbo krūviu, sutrikdytu kasdieniu gyvenimo ritmu, dideliu ligos komplikacijų ir mirčių skaičiumi:
4.1. Pandeminis gripo virusas atsiranda staiga, sergamumas per 2–3 savaites pasiekia aukščiausią lygį, suserga iki 50 procentų populiacijos (rizikos grupių asmenų – net iki 80 procentų). Dėl išplėtoto transporto priemonių tinklo virusas greitai išplinta kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje.
4.2. Mieste gripo pandemijos metu gripu ir ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis susirgs daugiau kaip 25 000 gyventojų. Ligonių, kuriems reikės klinikinių konsultacijų, bus daugiau nei 13 000 tūkstančių, iš jų – apie 130 (1 %) bus hospitalizuojami. Sunkių ligonių, kuriems reikės reanimacinio gydymo, bus apie 20 (15 % nuo hospitalizuotų). Per visą pandemijos laikotarpį gali mirti apie 5 žmones.
4.3. Hospitalizuotų asmenų 7–10 dienų gydymui reikės apie 65 stacionarinių lovų. Dėl to teks didelis krūvis sveikatos apsaugos tarnyboms – dideli sunkių ligonių srautai ir mažas darbuotojų skaičius.
4.4. Pandemijos metu reikės padidinti asmens sveikatos priežiūros įstaigose registratūros darbuotojų ir telefonų linijų registratūrose skaičių. Sveikatos priežiūros įstaigos privalo organizuoti papildomas medikų brigadas ligoniams aptarnauti namuose, aprūpinant jas transportu ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Besikreipiančių ligonių srautus pertvarkyti taip, kad karščiuojantys ligoniai būtų priiminėjami atskirai nuo kitų ligonių. Pailginti savaitinio ir valandinio darbo trukmę. Aprūpinti medicinos personalą asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
5. Pagrindinės gripo pandemijos poveikio kryptys: sveikatos sektorius, paslaugų sektorius, darbo rinka ir ekonomika, valstybės valdymas, švietimo ir kultūros sektorius, socialinis sektorius.
6. Rengiantis gripo pandemijai ir jos metu situacijos stebėjimas ir vertinimas, prevencija ir lokalizavimas, sveikatos įstaigų atsakas, visuomenės informavimas ir keitimasis informacija organizuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Pasirengimo gripo pandemijai konsultantų grupės teikiama moksliškai pagrįsta informacija ir pasiūlymais.
7. Plano įgyvendinimo priemonės (sąrašas pridedamas) sudarytos etapais, vadovaujantis Pasirengimo gripo pandemijai 2019–2023 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-899 „Dėl Pasirengimo gripo pandemijai 2019–2023 metų programos patvirtinimo“ (toliau – programa).
8. Įvertinus 2009–2010 m. gripo pandemijos Lietuvoje išryškėjusius trūkumus, mieste būtina laiku organizuoti sveikatos priežiūros specialistų mokymą ir informatyvumą, gyventojų aprūpinimą skiepais ir vaistais, kelti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo gripo pandemijai priemonių planų kokybę bei tinkamumo kontrolę.
9. Savivaldybės teritorijoje gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atvejų. Iš 2005–2014 m. laikotarpiu Lietuvoje nustatytų gripo viruso tipų 86 procentus sudarė A tipo gripo virusas, tačiau 2017–2018 m. gripo sezonu 86 procentus iš nustatytų gripo virusų tipų sudarė B tipo virusas.
10. Skiepijimas nuo gripo yra viena svarbiausių priemonių, mažinančių gripo naštą gyventojų sveikatai bei užkertančių kelią gripo plitimui ir tokiu būdu mažinančių tiesiogines sveikatos priežiūros ir netiesiogines (gydymo, nedarbingumo ir slaugymo) išlaidas. Atlikti tyrimai patvirtina, kad gyventojų skiepijimas nuo gripo – ekonomiškai efektyvus. Todėl būtina skirti didesnį dėmesį skiepijimo nuo gripo propagavimui, visuomenės švietimui.
11. Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Sąjungos Taryba rekomenduoja paskiepyti 75 procentus rizikos grupėms priklausančių asmenų ir nėščiąsias, nes jiems gripas pavojingiausias ir dažniausiai komplikuojasi.
12. Pandemijos pradžioje, kai skiepų dar nėra, naudoti gripo profilaktikai ir gydymui skirtus antivirusinius vaistus. Tam tikslui kaupti antivirusinių vaistų atsargas ir planuoti jų naudojimą.
13. Laiku teikti informaciją skirtingoms tikslinėms visuomenės grupėms: žiniasklaidos atstovams, gyventojams, rizikos grupėms, sveikatos priežiūros specialistams.
14. Visoms savivaldybės teritorijoje esančioms visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms parengti pasirengimo gripo pandemijai priemonių planus, kuriuose numatyti priemones, apsaugančias įstaigos darbuotojus nuo pandeminio gripo ir užtikrinančias įstaigos veiklos tęstinumą ir funkcijų atlikimą per gripo pandemiją.
15. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo gripo pandemijai planuose numatyti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei priemones asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos tęstinumui užtikrinti gripo pandemijos metu, esant dideliam sergančių asmenų skaičiui.
16. Gripo pandemijos poveikio masto ir stiprumo sumažinimui pasiekti numatomi šie veiksmai:
16.1. užtikrinti veiksmingą gripo epidemiologinę priežiūrą, bendradarbiaujant su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamentu;
16.3. užtikrinti aprūpinimą medicininėmis ir nemedicininėmis priemonėmis, tinkamą jų ir bendrųjų prevencijos priemonių naudojimą;