Administracinė byla Nr. eAS-77-520/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09837-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) 2023 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. Sg-469 (toliau – ir Raštas);
2) panaikinti Užimtumo tarnybos direktoriaus 2023 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. V-216 (toliau – ir Įsakymas) 42 priedo 2 dalį;
3) įpareigoti Užimtumo tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą arba išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti Įsakymo 42 priedo 2 dalį, ją išdėstant taip: „paraiškos teikėjas registruotas klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame savivaldybėje, kurioje bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų yra didesnė negu vidutiniškai šalyje“.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Užimtumo tarnybos paraiškų paskelbimą 2023 m. gruodžio 6 d. iki bus iš esmės išnagrinėtas jo Užimtumo tarnybai pateiktas prašymas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. K. skundą.
Teismas, vertindamas skundo pirmąjį reikalavimą, pažymėjo, jog Užimtumo tarnyba Raštu atsakė į pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d. prašymą, kuriuo jis prašė pakeisti Įsakyme nustatytą paraiškų vertinimą, bei pranešė pareiškėjui, kad Teisės aktų registre paskelbtas ir 2023 m. lapkričio 17 d. įsigaliojęs Įsakymas, kuriuo pakeistas ir pareiškėjo nurodytas vertinimo kriterijus, taip pat Rašte cituojama, kaip po pakeitimo šis kriterijus išdėstytas. Teismas sprendė, jog Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, juo nesukuriamos ir nekeičiamos pareiškėjo teisės ar pareigos, jame nėra jokių pareiškėjui skirtų nurodymų ar įpareigojimų, todėl Raštas negali būti administracinės bylos dalyku ir skundo reikalavimas jį panaikinti yra nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas, vertindamas skundo antrąjį reikalavimą, nurodė, jog Užimtumo tarnyba Įsakymu patvirtino Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašą, kurio sudėtinė dalis yra 42 priedas „Paramos verslui kurti paraiškos kokybės vertinimas pagal nustatytus kriterijus“. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo ginčijamo Įsakymo 42 priedo 2 punkte nurodytas vienas iš vertinimo kriterijų: „Paraiškos teikėjas registruotas Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje ir steigia darbo vietą (-as) šio skyriaus aptarnaujamoje (-ose) savivaldybėje (-ėse), kurioje (-iose) bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų yra didesnė negu vidutiniškai šalyje“. Teismo vertinimu, tiek Įsakymu, tiek Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašu bei jo 42 priedu įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės ir reikalavimai, skirti neapibrėžtam subjektų ratui, juose nustatytos ne konkrečių subjektų, o bendros visuomeninių santykių dalyvių teisės ir pareigos, šie teisės aktai yra visuotinai privalomi, orientuoti į ateitį, nėra priimti vienai konkrečiai situacijai, numatyti taikyti daug kartų. Teismas sprendė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą nesilaikydamas specialios norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarkos (ABTĮ 112 ir 113 str.), todėl skundo reikalavimas panaikinti Įsakymo 42 priedo 2 dalį nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas, vertindamas skundo trečiąjį reikalavimą, pažymėjo, jog šis reikalavimas yra susijęs su reikalavimu panaikinti Įsakymo 42 priedo 2 dalį, todėl atsisakius priimti pastarąjį reikalavimą nėra pagrindo priimti ir išvestinio skundo reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašo grąžinti jo prašymą dėl Įsakymo 42 priedo 2 dalies nagrinėti Užimtumo tarnybai iš naujo. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, formuluodamas trečiąjį skundo reikalavimą, taip pat nurodė alternatyvų reikalavimą išspręsti klausimą iš esmės ir pakeisti Įsakymo 42 priedo 2 dalį, ir šiuo aspektu nurodė, jog administracinis teismas vertina ginčijamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 3 str.), neperimdamas viešojo administravimo subjekto funkcijų bei nepriimdamas sprendimų, priskirtinų jo kompetencijai. Teismas sprendė, jog skundo reikalavimas pakeisti Įsakymo 42 priedo 2 dalį pareiškėjo nurodytu būdu nenagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas M. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones sustabdant Užimtumo tarnybos paraiškų paskelbimą 2023 m. gruodžio 6 d. iki kol bus iš esmės išnagrinėtas Užimtumo tarnybai pateiktas prašymas; panaikinti Užimtumo tarnybos 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. Sg-469, Įsakymo Nr. V-216, 42 priedo 2 dalį; grąžinti Užimtumo tarnybai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) numatyta tvarka (pateikiant faktinius ir teisinius pagrindus, dėl kurių pareiškėjams norima sudaryti kliūtis, jei jie kreiptųsi dėl paramos verslo įsikūrimo kitoje savivaldybėje nei yra registruoti) išnagrinėti jo pateiktą prašymą arba išspręsti klausimą iš esmės pakeičiant Įsakymo 42 priedo 2 dalį „Paraiškos teikėjas registruotas Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje ir steigia darbo vietą (-as) šio skyriaus aptarnaujamoje (-ose) savivaldybėje (-ėse), kurioje (-iose) bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų yra didesnė negu vidutiniškai šalyje“ į „paraiškos teikėjas registruotas klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame savivaldybėje, kurioje bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų yra didesnė negu vidutiniškai šalyje“.
Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ginčijamo Rašto turinio, nes šiuo atveju Užimtumo tarnyba, pažeisdama VAĮ, ne išsprendė pareiškėjo teikto prašymo pagrįstumo klausimą, o priėmė informacinio pobūdžio dokumentą. Tiek Raštas, tiek Įsakymas sukelia teisines pasekmes, o Užimtumo tarnyba pažeidė VAĮ nustatytus terminus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. K. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus, padarė išvadą, jog pareiškėjas ginčija informacinio pobūdžio dokumentą (Raštą) bei norminio administracinio akto (Įsakymo) dalį, nesilaikydamas specialios norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarkos, taip pat prašo teismo pakeisti Įsakymo dalį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šie pareiškėjo skundo reikalavimai yra nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl juos atsisakytina priimti, kartu atsisakant priimti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą).
Pareiškėjas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, jog šis teismas tinkamai neįvertino ginčijamų aktų turinio bei to, jog priimdama šiuos administracinius aktus, Užimtumo tarnyba pažeidė VAĮ reikalavimus.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.). Taip pat ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-93-575/2024; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą Užimtumo tarnybai, kuriame nurodė, jog jis ketino dalyvauti Užimtumo tarnybos paskelbtoje paramoje dėl verslo kūrimo, tačiau sužinojo, jog steigiant darbo vietą kitame rajone, nei deklaruota gyvenamoji vieta, vertinimas būna 0 balų iš 15. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šiuo metu mažesni miestai ar rajonai, esantys šalia didmiesčių, turi geresnę darbo užimtumo statistiką nei didmiesčiai, nes iš mažesnio miesto galima juose įsidarbinti, todėl pagal esamus vertinimo kriterijus yra ribojama atvirkštinė situacija, mažinant didmiesčio nedarbo statistiką. Šis vertinimas yra nelogiškas bei nesuderinamas su 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje. Pareiškėjas prašė kitus kartus skelbiant apie paramą verslui kurti vertinime nurodytą sakinį „paraiškos teikėjas registruotas ir steigia darbo vietą (-as) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame savivaldybėje, kurioje bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų yra didesnė negu vidutiniškai šalyje“ pakeisti į šį sakinį: „paraiškos teikėjas registruotas klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame savivaldybėje, kurioje bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų yra didesnė negu vidutiniškai šalyje“.
Užimtumo tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d. prašymą, Rašte nurodė, jog Teisės aktų registre paskelbtas ir 2023 m. lapkričio 17 d. įsigaliojęs Užimtumo tarnybos direktoriaus 2023 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. V-216 „Dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V-197 „Dėl Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas ir pareiškėjo nurodytas vertinimo kriterijus, kuris po pakeitimo išdėstytas taip: „Paraiškos teikėjas registruotas Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje ir steigia darbo vietą (-as) šio skyriaus aptarnaujamoje (-ose) savivaldybėje (-ėse), kurioje (-iose) bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų yra didesnė negu vidutiniškai šalyje“. Užimtumo tarnyba taip pat nurodė, jos šis atsakymas yra galutinis.
Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šis Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir jo pagrįstumas ir teisėtumas negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, pažymi, jog VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d.) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-698-442/2023; kt.). Su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.).
VAĮ 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Taisyklės) 45 punktas nustato, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 p.).
Nagrinėjamoje byloje iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nurodo argumentus, kuriais nesutinka su Rašte padarytų išvadų teisingumu bei išsamumu (VAĮ 3 str. 5 d.), taip pat teigia, jog atsakymas į jo 2023 m. rugpjūčio 29 d. prašymą buvo pateiktas praleidus terminą (VAĮ 10 str. 4 d.). Pareiškėjo teigimu, Užimtumo tarnyba, pažeisdama VAĮ, neišnagrinėjo jo prašyme nurodyto klausimo VAĮ numatyta tvarka, o už poros mėnesių šiuo klausimu priėmė Įsakymą, prieš tai neišnagrinėjusi jo prašymo, nenurodydama jokių motyvų ir tik informavusi apie patį faktą, kad buvo priimtas minėtas Įsakymas.
Taigi įvertinus pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d. prašymo ir ginčijamo Rašto turinį bei pirmosios instancijos teismui paduoto skundo argumentus, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su Užimtumo tarnybos pateikto atsakymo į jo prašymą (Rašto) išsamumu bei apimtimi, inter alia (be kita ko) Rašto atitiktimi VAĮ reikalavimams, pareiškėjas šioje byloje siekia inicijuoti ginčą dėl viešojo administravimo subjekto (atsakovo) netinkamo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo pagal VAĮ nuostatas.
Šiuo aspektu pažymėtina, jog VAĮ 14 straipsnis įtvirtina, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka inter alia administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai asmuo, paduodamas skundą administraciniam teismui, ginčija šiam asmeniui pateikto atsakymo į jo kreipimąsi apimtį bei teigia, kad jam nebuvo tinkamai atsakyta į keltus klausimus, išvada apie ginčijamo rašto pobūdį paprastai gali būti daroma tik iš esmės išnagrinėjus pareikštą reikalavimą dėl atitinkamo atsakymo panaikinimo (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-293-520/2022; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-510-602/2022; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-415/2022; kt.).
Skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; kt.).
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjui padavus skundą, kuriame kvestionuojami Užimtumo tarnybos Rašte pateikto atsakymo į pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d. prašymą apimtis bei išsamumas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje padarė išvadą, kad šis aktas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl nepagrįstai pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakė priimti šį skundo reikalavimą.
Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl skundo antrojo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Įsakymo 42 priedo 2 dalį, pažymi, jog pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ II dalies II skyriaus Pirmojo skirsnio normos, kurios nustato dvi norminių teisės aktų kontrolės rūšis: abstrakčią (ABTĮ 112 str.) ir konkrečią, t. y. susijusią su individualiąja byla (ABTĮ 113 str.).
Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog Įsakymas, kurio dalies panaikinimo siekia pareiškėjas, yra norminis administracinis aktas. Dėl to teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Įsakymo norminio pobūdžio, vertina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl skunde pareikšto reikalavimo panaikinti Įsakymo 42 priedo 2 dalį.
ABTĮ 113 straipsnyje įtvirtinta, jog prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu yra ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytos aplinkybės.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013; kt.). Norminės administracinės bylos ir individualiosios administracinės bylos ryšio buvimo sąlyga lemia būtinybę įvertinti individualiojoje administracinėje byloje pareikštų skundo reikalavimų pobūdį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-249/2012; kt.). Tiriant norminių administracinių aktų teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla, atliekama norminių administracinių aktų kontrolė tik ta apimtimi ir tiek, kiek tai susiję su teisės taikymu nagrinėjamoje konkrečioje individualiojoje byloje.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas dėl norminio administracinio akto dalies panaikinimo vertinamas kaip pareiškėjo prašymas pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-657-415/2023; kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjui skunde pareiškus reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, skundo reikalavimas panaikinti norminio administracinio akto dalį iš esmės turi būti vertinamas kaip procesinio pobūdžio prašymas pagal ABTĮ 113 straipsnį, kuriuo pareiškėjas prašo nagrinėjant jo individualiąją bylą, kurios esminis dalykas – Rašto pagrįstumas ir teisėtumas, pradėti Įsakymo 42 priedo 2 dalies teisėtumo tyrimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada dėl skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Įsakymo 42 priedo 2 dalį, nepriimtinumo nagrinėti pripažįstama nepagrįsta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas individualiąją bylą pagal pareiškėjo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, turėtų spręsti šį klausimą kaip pareiškėjo procesinį prašymą pagal jo nurodytus argumentus.
Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundo trečiąjį reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti Užimtumo tarnybą iš naujo išnagrinėti jo (pareiškėjo) prašymą arba išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti Įsakymo 42 priedo 2 dalį, ją išdėstant taip: „paraiškos teikėjas registruotas klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame savivaldybėje, kurioje bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų yra didesnė negu vidutiniškai šalyje“.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, jog šiuo atveju pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, kuris pripažintas nagrinėtinu teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Užimtumo tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d. prašymą pripažintinas minėto reikalavimo atžvilgiu išvestiniu skundo reikalavimu, kuris taip pat nagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo alternatyvaus skundo reikalavimo pakeisti Įsakymo 42 priedo 2 dalį ir ją išdėstyti pareiškėjo nurodytu būdu nurodė, kad administracinis teismas vertina ginčijamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, neperimdamas viešojo administravimo subjekto funkcijų bei nepriimdamas sprendimų, priskirtinų jo kompetencijai, todėl šis reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme.
Teisėjų kolegija, įvertinusi šį skundo reikalavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir akcentuoja, jog ABTĮ 88 straipsnyje įtvirtinta, kad išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostata įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo principas. Kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais (šiuo aspektu žr. 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimą). Administracinis teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-647/2012; 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-40-624/2023; kt.).
Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog skundo reikalavimas pakeisti Įsakymo 42 priedo 2 dalį ir ją išdėstyti pareiškėjo nurodytu būdu yra nenagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo pagrindinį reikalavimą panaikinti Raštą bei išvestinį reikalavimą įpareigoti Užimtumo tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d. prašymą, taip pat reikalavimą panaikinti Įsakymo Nr. V-216 42 priedo 2 dalį, kuris vertintinas kaip prašymas pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir skundo dėl šių reikalavimų priėmimo klausimas yra perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas skundo reikalavimą pakeisti Įsakymo 42 priedo 2 dalį ir ją išdėstyti pareiškėjo nurodytu būdu pagrįstai atsisakė priimti, todėl nutarties dalis, kuri atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimo pakeisti Įsakymo 42 priedo 2 dalį, paliekama nepakeista.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priimti nagrinėti jo skundą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau skundo priėmimo klausimą nagrinėja ir sprendžia ne apeliacinės instancijos teismas, o pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str.). Tik išsprendus skundo priėmimo klausimą (jį priėmus nagrinėti), nagrinėjamas ir sprendžiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas netenkina minėtų atskirojo skundo reikalavimų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. K. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. Sg-469, įpareigoti Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d. prašymą, panaikinti Užimtumo tarnybos direktoriaus 2023 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. V-216 42 priedo 2 dalį, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė