Administracinė byla Nr. eA-2325-1047/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01985-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas), dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 24S103384
(toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas 2021 m. atvyko į Lietuvos Respubliką, bijodamas persekiojimo savo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini). Gyvendamas Lietuvoje pareiškėjas viešai smerkė (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) eitynėse, viešai dalinosi ir skelbė informaciją, tokie veiksmai jo kilmės šalyje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pareiškėjas 2023 m. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, atitinkamai pateikti prašymai pakeisti leidimus laikinai gyventi pareiškėjo sutuoktinei bei jų vaikams. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 20 d. sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. eA-2589-821/2023 (toliau – ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio
20 d. nutartis) pripažino, kad minėtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jį panaikino ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo prašymą nagrinėti pakartotinai. Atsakovas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, byloje skundžiamu Sprendimu netinkamai įvertino pareiškėjo situaciją ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybes saugumui.
2.2. Pareiškėjo vertinimu, bendro pobūdžio aplinkybės, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), nėra pakankamos siekiant konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Be to, Sprendime remtasi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. liepos 3 d. Nr. 18-7256 išvada (toliau – ir Išvada), kuri Vilniaus apygardos administracinio teismo jau buvo pripažinta nepagrįsta.
2.3. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 9 d. pokalbio su Migracijos departamento atstovais metu nurodė, kad darbą (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose paliko savo noru; darbinių funkcijų, kurios buvo techninės–teisinės (susijusios su (duomenys neskelbtini)), vykdymo metu nebuvo gavęs leidimo dirbti su įslaptinta informacija; neturėjo pareigos ir nebendradarbiavo su saugumo ir gynybos institucijomis; nutraukęs darbą su buvusiais bendradarbiais jokių santykių nepalaiko. Atsakovas šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino. Pareiškėjas po išvykimo į (duomenys neskelbtini) nebuvo grįžęs ir iš esmės jokių ryšių, išskyrus su (duomenys neskelbtini), nepalaiko. Be to, nepriklausomos visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdytas persekiojimas yra politiškai motyvuotas, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad, pareiškėjui grįžus, jis gali būti sulaikytas ir toliau persekiojamas.
2.4. Gyvendamas Lietuvoje pareiškėjas neturėjo jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) valdžios pareigūnais, jo aplinkoje nėra asmenų, kurie palaikytų režimą, tokių ryšių taip pat nenustatė nei atsakovas, nei VSD. Migracijos departamentas ignoravo valstybės vykdytą politiką išeivių ir pasitraukiančių iš (duomenys neskelbtini) dėl politinių priežasčių 2020–2021 m. atžvilgiu – šiuo laikotarpiu užsieniečiai buvo skatinami atvykti ir prašymus laikinai gyventi teikti ne politiniais, tačiau ekonominiais pagrindais. Todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai sureikšmino pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje teisinį pagrindą.
2.5. Sprendimu atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu nurodant, kad pareiškėjas turi išvykti iš Lietuvos Respublikos ir neturi teisės atvykti į Šengeno erdvę. Ši priemonė yra neproporcinga, be to, priimta nevertinant, ar tariamų grėsmių suvaldymas negali būti pasiektas kitomis, ne tokiomis ribojančiomis, priemonėmis. Atsakovas jokios administracinės procedūros bei vertinimo dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę neatliko, t. y. nepriėmė atskiro sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Šengeno erdvę, todėl šie Sprendimo motyvai yra nepagrįsti, nesuprantami ir neteisėti.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Migracijos departamentas, vykdydamas teismų sprendimus, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, 2024 m. balandžio 9 d. atliko pareiškėjo apklausą nuotoliniu būdu, įvertino turimus ryšius su Lietuvos Respublika.
4.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyje nėra nurodyta, kad atsakovas negali vadovautis VSD Išvada, priešingai – Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl užsieniečio grėsmės vertinimo.
4.3. Pareiškėjo argumentai dėl vykdytos politinės veiklos buvo vertinami nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir (ar) papildomą apsaugą, tačiau nebuvo nustatyta, jog pareiškėjui ar jo šeimos nariams kilmės valstybėje grėstų pavojus, ar kad jie būtų persekiojami. Šias aplinkybes patvirtinta tai, kad pareiškėjo sutuoktinė 2022 m. 2 kartus vyko į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Asmuo, kuriam grėstų realus pavojus kilmės valstybėje, nerizikuotų vykti į tokią valstybę, o pasirinktų kitas alternatyvas, pvz., kreiptųsi į ambasadą Lietuvoje.
4.4. Atsakovas atliko individualų įvertinimą, t. y. buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nelieka šeiminių ryšių nepratęsus pareiškėjui leidimo laikinai gyventi), socialiniai ir ekonominiai (nėra ilgalaikiai), šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertinimą, ir padarė motyvuotą išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei nacionalinio saugumo užtikrinimas.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
5.2. Pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas valdžiai asmuo. Vien faktas, kad pareiškėjas baigė tarnybą (darbą), savaime nereiškia, jog grėsmė dėl ryšių su (duomenys neskelbtini) tarnybomis išnyko.
II.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:
7.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui 2023 m. kovo 29 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu. Migracijos departamento klausimyne pareiškėjas, be kita ko, pažymėjo, kad nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
7.2. VSD Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Todėl VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašė neišduoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti jo duomenis į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
7.3. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 23S113048 atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes dėl jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje gali kilti grėsmė valstybės saugumui. 2023 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 23S113143 taip pat nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2028 m. liepos 19 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu panaikino Migracijos departamento 2023 m. liepos 20 d. sprendimą ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
7.4. Migracijos departamentas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, 2024 m. balandžio 9 d. organizavo pareiškėjo apklausą, kurios metu pareiškėjas pasakojo ginčui aktualias aplinkybes dėl jo darbo patirties kilmės valstybėje ir dėl nepritarimo kilmės valstybės režimui, siekio integruotis Lietuvoje.
8. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, rėmėsi, be kita ko, Įstatymu, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329
(toliau – ir Aprašas), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.
9. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad teismai yra pripažinę VSD išvadą nepagrįsta, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodyta, jog atsakovas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės, tačiau, priimdamas galutinį administracinį sprendimą, sukeliantį pareiškėjui teisines pasekmes, turi pagrįsti jį objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą bei laikytis, be kita ko, proporcingumo ir gero administravimo principų.
10. Teismas kritiškai vertino argumentus, kad Sprendimas priimtas nesant pakankamai duomenų apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui ir neatsižvelgus į individualias aplinkybes. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), t. y. valstybės institucijoje, kurioje jis privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai ir jos vykdomai politikai. Šios aplinkybės, jas vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Be to, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, t. y., atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė, kuri šiuo atveju yra nustatyta ir nepaneigta.
11. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad pareiškėjas nepritaria (duomenys neskelbtini), dalyvavo mitinguose; jis su Lietuva sieja ateitį ir siekia integruotis Lietuvoje; nepalaiko ryšiu su buvusiais kolegomis; dirba privačiame sektoriuje ne pagal (duomenys neskelbtini) išsilavinimą; gyvendamas Lietuvoje į (duomenys neskelbtini) nevyko, – savaime nereiškia, jog grėsmė dėl ryšių su (duomenys neskelbtini) institucijomis (buvusiais kolegomis) yra išnykusi. Pareiškėjas darbinius santykius (duomenys neskelbtini) nutraukė ne dėl politinių įsitikimų ir (ar) nesutikimo su vykdoma valstybės politika, o labiau dėl ekonominio intereso (netenkino darbo užmokestis, rūpinosi finansine gerove). Nors pareiškėjas teigė, kad nėra lojalus (duomenys neskelbtini) valdžiai, tačiau, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su vidaus tarnybos struktūrose (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis (pvz. buvę kolegos ir pan.) ir tai gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
12. Teismas sprendė, kad VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su (duomenys neskelbtini) atitinkamomis tarnybomis, ir jie nebuvo paneigti. Pareiškėjui nepateikus konkrečių įrodymų ir byloje nesant duomenų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai, Sprendime pagrįstai konstatuota, jog asmens gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui.
13. Įvertinęs Sprendimo turinį teismas konstatavo, kad atsakovas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. 2024 m. balandžio 9 d. atliko pareiškėjo apklausą, vertino šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvoje. Vertindamas pareiškėjo ryšius Lietuvoje atsakovas nustatė, kad pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2021 m. ir turėjo iki 2023 m. galiojusį leidimą laikinai gyventi, o šiuo metu turi išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą, kuris suteikia teisę būti ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento duomenimis, užsieniečio šeimos nariai (sutuoktinė ir (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai) taip pat turėjo nuo 2021 m. iki 2023 m. galiojusius leidimus laikinai gyventi, šiuo metu jiems išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimai. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Sprendime remtasi tik VSD Išvada, neįvertinant individualios situacijos. Vien tai, kad pareiškėjas nuo 2021 m. dirbo Lietuvoje, kartu su pareiškėju į Lietuvą atvyko jo sutuoktinė bei mažamečiai vaikai, savaime negali būti laikomos reikšmingesnėmis aplinkybės nei siekis užtikrinti valstybės saugumą. Nurodytos individualios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad Sprendimas yra neproporcingas.
14. Teismo teigimu, tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi bus pakeistas Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimai laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę valstybės saugumui.
15. Teismas taip pat kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad visuomeninės organizacijos (duomenys neskelbtini) nustatė, jog pareiškėjo atžvilgiu vykdytas persekiojimas yra politiškai motyvuotas, todėl yra reali grėsmę, kad pareiškėjui grįžus į (duomenys neskelbtini), jis gali būti sulaikytas ir toliau persekiojamas. Teismas pažymėjo, kad Sprendime konstatuota, jog tiek minėti argumentai, tiek, be kita ko, papildomai pateikta vaizdinė medžiaga ir kilmės valstybės informacija, buvo įvertinta nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio pašymą, o dėl priimto sprendimo vyksta kitas teisminis ginčas.
16. Sprendimu nėra priimta kitų sprendimų, susijusių su įpareigojimu pareiškėjui išvykti iš Lietuvos Respublikos ir draudimu pareiškėjui atvykti į Šengeno erdvę. Priešingai, Sprendimas priimtas siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei išvengti galinčių kilti grėsmių, t. y. grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi, sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Todėl su tuo susiję argumentai buvo atmesti.
17. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl procedūrinių pažeidimų, nagrinėjimo vilkinimo bei netinkamai organizuotos apklausos. Pareiškėjas, teismo vertinimu, nepateikė įrodymų, kad atsakovas, vykdydamas teismų sprendimus, pakartotinai netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo apklausa organizuota vadovaujantis Aprašo 80.2 punkto nuostatomis, kaip nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendime bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyje, siekiant išsiaiškinti aktualias aplinkybes, t. y., pareiškėjo darbo bei užimtų pareigų pobūdį. Pareiškėjo apklausos transkripcija patvirtina klausimų, susijusių su darbo pobūdžiu ir pareigomis pateikimą, be kita ko, šeiminių, socialinių bei ekonominius ryšius patvirtinančių aplinkybių patikslinimą. Pareiškėjas apklausoje dalyvavo atstovaujamas atstovo – advokato, tačiau nesinaudojo teise papildyti apklausoje užduotus klausimus, teikti prašymus ir papildomus įrodymus.
III.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei lemia teisinio neapibrėžtumo situaciją. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas ir VSD nepagrįstai konstatavo pareiškėjo keliamą grėsmę, nors jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjas neatliko ir jokiais būdais neišreiškė palaikymo (duomenys neskelbtini) režimui. Iš pareiškėjo buvo atimta galimybė paneigti profesinės patirties fakto praeityje aktualumą ir savo nelojalumą kilmės valstybės politikai. Teismas itin deklaratyviai pritarė Sprendime dėstomiems argumentams, kurie iš esmės yra paremti tik spėjimu (prezumpcija), neatsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 23 d. nutartį ir nevertindamas aplinkybių visumos. Vien pareiškėjo darbo faktas pats savaime negali būti laikomas pakankamu konstatuoti jo pavojingumą. Tai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pirmosios instancijos teismas grėsmės turinį nepagrįstai vertino plečiamai.
21.2. Aplinkybę, kad pareiškėjo negalima laikyti asmeniu, lojaliu (duomenys neskelbtini) režimui (priešingai – jis kritikuoja režimą, dalyvauja mitinguose), patvirtina visuma bylose esančių įrodymų, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas.
21.3. Nuo pirmojo leidimo laikinai gyventi išdavimo (2021 m.) nepasikeitė jokios aplinkybės, tuo metu pareiškėjas jau buvo nurodęs darbinę patirtį kilmės šalyje, tačiau grėsmė nebuvo nustatyta, nors VSD jau buvo įvardijęs (duomenys neskelbtini) režimą kaip grėsmę Lietuvos saugumui.
21.4. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais dėl ekonominių darbo santykių nutraukimo priežasčių. Pareiškėjas pabrėžia, kad kiekvienas gali siekti geresnių gyvenimo sąlygų, o ir asmenys neretai keičia darbus. Tačiau pažymi, kad neturėjo duoti jokių priesaikų ir neturėjo jokio leidimo dirbti su įslaptinta medžiaga bei neužėmė jokių ypatingų pareigų, o darbas buvo iš esmės susijęs su techninio pobūdžio teisinių funkcijų vykdymu ir nesusijęs su dalyvavimu ir (ar) pritarimu valdžios sprendimams bei žvalgybine veikla. Ne darbo santykių nutraukimo priežastys, o pareiškėjo konkliudentiniai veiksmai patvirtina jo politinius įsitikinimus.
21.5. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini), nepalaiko jokio kontakto su kilmės valstybėje gyvenančiais asmenimis, o į bylą nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys, kurie patvirtintų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių egzistavimą. Pareiškėjas viešai išreiškė kritiką režimui ir nuo jo nukentėjo, todėl niekada nebendradarbiaus su režimui prijaučiančiais asmenimis.
21.6. VSD, Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus – VSD Išvadoje pateikta bendro pobūdžio informacija gali būti pritaikyta bet kuriam asmeniui, kuris kada nors yra dirbęs ar tarnavęs (duomenys neskelbtini) institucijose.
21.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo apklausų (tiek Migracijos departamente, tiek teisme), turinį, o Migracijos departamentas, iš naujo vertindamas ginčo situaciją, atliko tik formalų vertinimą.
21.8. Kadangi pareiškėjo keliama grėsmė nustatyta nepagrįstai, atsižvelgiant tik į jo profesinę patirtį bei neatlikus išsamaus tyrimo, pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 ir 13 straipsnius. Be to, pareiškėjo teigimu, vykdoma diskriminacinių požymių turinti veikla prieš (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie teisėtai gyvena šalyje, tačiau praeityje dirbo (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose. Asmuo, turintis tokios profesinės patirties, praranda bet kokią galimybę paneigti tariamas rizikas ir jam taikomos neprotingos, neproporcingos priemonės jų atžvilgiu lyginant su tais, kurie tokios profesinės patirties neturi. Tokia situacija lemia EŽTK 14 straipsnio pažeidimą.
22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.
23. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Migracijos departamentas atliko visapusišką situacijos vertinimą, taip pat ir apimtimi, kurią nurodė teismai.
23.2. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ginčą nagrinėjusios institucijos ir teismas netinkamai aiškino „grėsmės“ sąvoką, bei kad šiuo atveju yra pažeidžiamos EŽTK 8, 13–14 straipsnių nuostatos.
23.3. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nėra išskiriamas su savo šeima, jam Sprendimu atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Lietuvoje pareiškėjas dirba nuo 2021 m. ir turėjo iki 2023 m. galiojusį leidimą laikinai gyventi, užsieniečio šeimos nariai (sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai) taip pat turėjo iki 2023 m. galiojusius leidimus laikinai gyventi. Šiuo metu pareiškėjas nėra prieglobsčio prašytojas ir šiuo klausimu jau yra priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartis, kuria paliktas galioti Migracijos departamento sprendimas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo.
23.4. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl diskriminacijos ir pažymi, kad pareiškėjo galima grėsmė valstybės saugumui nustatyta ne dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, bet dėl jo darbo (duomenys neskelbtini), užimamų pareigų, ryšių su įstaigos vadovybe ir galbūt ryšių su bendradarbiais. Ne tik Migracijos departamentas, bet ir pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes, kurios suponuoja pareiškėjo galimą grėsmę valstybės saugumui.
25. VSD pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. VSD nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams. Migracijos departamentas atliko individualų tyrimą bei įvertino visas aktualias aplinkybes, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje.
25.2. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su (duomenys neskelbtini). Šie ryšiai nebuvo atsitiktiniai, tokį darbą pareiškėjas pasirinko sąmoningai, kryptingai ir nuosekliai, po studijų ir karinės tarnybos (pareiškėjas yra įgijęs aukštą (duomenys neskelbtini) ). Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Be to, šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjo ryšiai gali aktualizuotis. Pareiškėjas dėl savo ankstesnio darbo bei ryšių tampa lengviau palenkiamas vykdyti (duomenys neskelbtini) specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui.
25.3. VSD pabrėžia, kad, jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo. Pareiškėjas nepagrįstai siekia, kad būtų taikomas pernelyg aukštas ir pernelyg rizikingas įrodinėjimo standartas tokio pobūdžio bylai ir esant tokiai geopolitinei situacijai.
25.4. Lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo suabejoti jo lojalumu (duomenys neskelbtini) valdžiai.
25.5. VSD nuomone, pareiškėjas nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, ar kitų įrodymų, kurie paneigtų VSD ir Migracijos departamento išvadas. Darbą pareiškėjas paliko ne dėl vertybinių įsitikinimų / moralinių priežasčių. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą (duomenys neskelbtini) išreiškė pildydamas jam pateiktą privalomą Migracijos departamento klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimo neteisėtu.
25.6. Pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės dėl, be kita ko, dalyvavimo mitinguose, nesudaro pagrindo paneigti jo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai.
25.7. Tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, ankstesnio leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui metu galiojo kitoks užsieniečių teisinės padėties procedūrų teisinis reguliavimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Migracijos departamentas, remdamasis VSD Išvada, konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui dėl pareiškėjo darbinės veiklos kilmės šalyje – pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė, nurodęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo grėsmė nustatyta pagrįstai, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir pareiškėjo argumentus.
29. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas ir ginčą nagrinėjusios institucijos neįvertino esminių pareiškėjo argumentų, pareiškėjui anksčiau buvo išduodami leidimai laikinai gyventi nenustačius jokios grėsmės, jo darbinės funkcijos buvo techninės–teisinės, be to, jis griežtai nepalaiko kilmės valstybės režimo ir savo nesutikimą demonstruoja viešai, jokių ryšių, išskyrus tėvus, su kilmės valstybėje esančiais asmenimis nepalaiko, į kilmės valstybę nebuvo grįžęs nuo išvykimo.
30. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas priėmė vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš esmės konstatavęs, jog VSD išvadoje pateikta informacija, susijusi su pareiškėjo klausimyne nurodytų aplinkybių (t. y., kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini)) vertinimu, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
32. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
33. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų (nagrinėjamu atveju aktuali institucija – VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų (nagrinėjamu atveju aktualios institucijos – VSD) išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui.
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023). Atliekant tokį vertinimą, svarbu taikyti proporcingumo principą, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius konkretaus užsieniečio teisinei padėčiai.
35. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi šio teismo sprendimo
35 punkte paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi VSD išvadoje ir ginčijamame Migracijos departamento Sprendime išdėstytas aplinkybes, taip pat teismui pateiktus įrodymus, negali pritarti tikrinamame teismo sprendime padarytai išvadai, kad Migracijos departamentas Sprendimu atsisakydamas pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, konstatuodamas, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas bei pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo situaciją individualizuojančių aplinkybių visumą: i) 2024 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) rašte
Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dalyvavo protestuose, nukreiptuose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią; ii) (duomenys neskelbtini) dalyvaudamas proteste pareiškėjas buvo sulaikytas, teisiamas pagal (duomenys neskelbtini), jam buvo paskirta arešto bausmė, kurią jis atliko; iii) iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išvyko (duomenys neskelbtini), nuo išvykimo nebuvo grįžęs į (duomenys neskelbtini); iv) byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas iki šiol aktyviai dalyvauja renginiuose ir viešai reiškia savo poziciją, kad jis nepalaiko (duomenys neskelbtini) valdžios priimamų sprendimų bei palaiko (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjui nėra taikoma tarptautinė apsauga, tačiau byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ne pildydamas Klausimynus, bet taip pat ir ne kartą, nuolat, ilgą laiką ((duomenys neskelbtini)), tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje, aiškiai ir nedviprasmiškai, viešai yra išreiškęs savo poziciją, smerkiančią Lietuvai priešiškų valstybių veiksmus. Nors pareiškėjo biografijos faktas apie jo darbą (duomenys neskelbtini) gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus valstybės saugumui, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų pareiškėjo situaciją individualizuojančių aplinkybių visumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms individualioms bylos aplinkybėms kaip nagrinėjamoje byloje, Sprendimas nepakeisti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, remiantis vien faktu apie pareiškėjo darbą (duomenys neskelbtini), nėra motyvuotas individualia pareiškėjo situacija.
37. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
38. Apibendrinant byloje nustatytas ir šiame sprendime aptartas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 24S103384.
39. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį (ABTĮ 41 str. 3 d.).
40. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
41. Byloje pateikti įrodymai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas patyrė 2 019 Eur bylinėjimosi išlaidų (2024 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslinta 2024 m. birželio 10 d.) ir 2024 m. birželio 4 d. banko mokėjimo nurodymas). Byloje pateikti įrodymai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas patyrė 1 774,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (2024 m. rugpjūčio 31 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. rugsėjo 8 d. banko mokėjimo nurodymas).
42. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintos maksimalios priteistinos sumos, į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento priteistina visa pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų 3 793,83 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2 019 Eur + 1 774,83 Eur).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 24S103384.
Priteisti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 3 793,83 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Beata Martišienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė