Administracinė byla Nr. eAS-675-662/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00617-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę (toliau – ir Seniūnė) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Kada tikrintas minimas takas?“ (toliu – ir paklausimas).
Pareiškėja paaiškino, kad 2024 m. vasario 18 d. su paklausimu kreipėsi į Seniūnę dėl daromo remonto ir keliamo triukšmo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paklausime nurodė, kad ji, eidama pėsčiųjų taku, jungiančiu (duomenys neskelbtini), koja užkliuvo už atsikišusios šaligatvio plytelės. Pareiškėja prašė paaiškinti, kodėl nėra sutvarkyta pėsčiųjų tako danga, ar taku galima saugiai naudotis, kas yra atsakingas už tako priežiūrą, kada tikrintas minimas takas, kokie reikalavimai yra taikomi analogiškiems takams, ar nustatyta pažeidimų, ar dėl to yra baustų asmenų, ar planuojama taką sutvarkyti ir kada. Pareiškėja teigė, kad jos paklausimas Seniūnei buvo įteiktas, tačiau administracinio sprendimo, t. y. atsakymo į paklausime pateiktą klausimą: „Kada tikrintas minimas takas?“ – Seniūnė nepateikė.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. M. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.
Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad pareiškėja, be šios administracinės bylos Nr. eI2-9018-780/2024, buvo inicijavusi dar keturias administracines bylas dėl galimo vilkinimo priimti administracinį aktą, t. y. atsakyti į pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą: Nr. eI2-8838-362/2024; Nr. eI2-9002-776/2024; Nr. eI2-9003-983/2024; Nr. eI2-9022-1029/2024. Pareiškėjos skundas dėl Seniūnės vilkinimo atsakyti į paklausimą teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-8838-362/2024 buvo priimtas nagrinėti, t. y. yra iškelta administracinė byla.
Teismas, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad vienoje byloje, o ne keliose turi būti suformuluotas bendras, aiškus ir neišskaidytas reikalavimas dėl visų klausimų, į kuriuos, pareiškėjos teigimu, Seniūnė neatsako pagal 2024 m. vasario 18 d. paklausimą, atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.
III.
Pareiškėja A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja, cituodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymi, kad ji kreipėsi į teismą dėl Seniūnės vilkinimo atlikti veiksmus, t. y. pareiškėja prašė pateikti atsakymą į visus 2024 m. vasario 18 d. paklausime nurodytus klausimus, tačiau išsamaus atsakymo negavo. Pareiškėja teigia, kad ji turi teisę gauti prašomą informaciją, todėl pasinaudojo teise kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. M. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustatęs, kad administracinėje byloje Nr. eI2-8838-362/2024 yra priimtas nagrinėti pareiškėjos skundas dėl Seniūnės vilkinimo atsakyti į 2024 m. vasario 18 d. paklausimą, t. y. administracinėje byloje Nr. eI2-8838-362/2024 ir šioje byloje kilo ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu.
Pareiškėja atskirajame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, teigdama, kad ji kreipėsi į teismą dėl Seniūnės vilkinimo atlikti veiksmus, t. y. išsamaus atsakymo į 2024 m. vasario 18 d. paklausimą nepateikimo, todėl ji (pareiškėja) turi teisę gauti atsakymą į klausimą „Kada tikrintas minimas takas?“.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą ABTĮ normą, akcentavo, kad skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis−teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-425-438/2021; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-568-815/2021).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme Šiaulių rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-8838-362/2024, kurioje pareiškėja prašo įpareigoti Seniūnę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Kodėl nėra sutvarkyta minima pėsčiųjų tako danga?“.
Šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėja taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti Seniūnę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Kada tikrintas minimas takas?“.
Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje Nr. eI2-8838-362/2024 priimtą nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimą ir šioje nagrinėjamoje byloje suformuluotą skundo reikalavimą, pareiškėjos skunde ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, jog tiek šio skundo, tiek teisme jau iškeltoje administracinėje byloje Nr. eI2-8838-362/2024 nagrinėjamo skundo dalykas ir pagrindas yra tie patys – vilkinimas atsakyti į pareiškėjos 2024 m. vasario 18 d. paklausimą, ginčo šalys taip pat tos pačios. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja ginčo reikalavimais siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių – kad būtų išnagrinėtas jos 2024 m. vasario 18 d. paklausimas ir pateiktas teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas, kad būtų atsakyta į visus jos paklausime nurodytus klausimus. Tai, kad pareiškėjos skundų reikalavimų formuluotės lingvistiškai skiriasi, nesuteikia pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI2-8838-362/2024 ginčas kilo ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra teisėta ir pagrįsta.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šioje administracinėje byloje apeliacine tvarka buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas (skundo priėmimo klausimas), byla nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjos naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-567-815/2023; kt.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija