JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2014 m. liepos 31d. Nr. 1TS - 0248
jonava
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006-06-14 nutarimu Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Jonavos rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1TS-130 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Jonavos rajono savivaldybės tarybos
2014 m. liepos 31 d.
sprendimu Nr. 1 TS - 0248
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą, pagalbos pinigų mokėjimo, mokėjimo už dienos socialinę globą, trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą, asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą, asmens (šeimos) pajamas ir jų apskaičiavimą, asmens turto ir jo vertinimo bei atleidimo nuo mokesčio už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus bei kitas sąlygas.
2. Šis Aprašas taikomas Jonavos rajono gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą Jonavos rajone ar įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašus.
3. Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja ir organizuoja Jonavos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – Skyrius) ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į teikiamų asmeniui (šeimai) socialinių paslaugų rūšį ir asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Socialinių paslaugų katalogas.
5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
6. Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugų teikimą socialinės globos įstaigose, parinktose atsižvelgiant į socialinės globos gavėjo interesus, rajono savivaldybė finansuoja tiesiogiai, sudarydama socialinės globos lėšų kompensavimo sutartis (toliau vadinama - sutartis), tarp Skyriaus ir paslaugas teikiančios įstaigos.
7. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
8. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
9. Asmenys, pradėję gauti socialinę globą iki 2006-07-01, turi teisę už socialines paslaugas mokėti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 111 „Dėl apmokėjimo už socialines paslaugas principų ir tvarkos patvirtinimo“, išskyrus atvejus, kai jiems nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas dydis yra didesnis už nustatytąjį vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 patvirtintu mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
10. Mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dydis nustatomas, atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas, kurios prilyginamos valstybės remiamų pajamų dydžiui (toliau – VRP).
11. Nemokamai teikiamos bendrosios socialinės paslaugos - informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo.
12. Nemokamai visos bendrosios paslaugos teikiamos:
13. Už kitas bendrąsias socialines paslaugas paslaugų gavėjai moka pagal teisės aktais patvirtintas mokėjimų formas: sąskaitas faktūras, pinigų gavimo kvitus ir pan.
14. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
17. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų.
18. Socialinė priežiūra teikiama nemokamai:
18.2. asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį;
19. Asmuo (šeima) gali būti atleidžiamas nuo mokėjimo ar mokestis už socialinę priežiūrą gali būti sumažintas šio Aprašo XI dalyje numatytais atvejais.
20. Mokestis už socialinę priežiūrą imamas už praėjusį mėnesį socialinių paslaugų teikėjo nustatytu terminu.
21. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydžiai:
21.1. jei pajamos sudaro nuo 2 iki 3 valstybės remiamų pajamų dydžio- 10 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
21.2. jei pajamos sudaro nuo 3 iki 4 valstybės remiamų pajamų dydžio -20 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
21.3. jei pajamos sudaro nuo 4 iki 5 valstybės remiamų pajamų dydžio – 40 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
21.4. jei pajamos sudaro nuo 5 iki 6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 80 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
21.5. jei pajamos sudaro virš 6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 100 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio.
| Asmens (šeimos) pajamos per mėn. |
Pajamos nuo 2 iki 3 VRP |
Pajamos nuo 3 iki 4 VRP |
Pajamos nuo 4 iki 5 VRP |
Pajamos nuo 5 iki 6 VRP |
Pajamos virš 6 VRP |
| Mokėjimas už socialinę priežiūrą |
10% |
20% |
40% |
80% |
100% |
* Asmens įmokos dydis priklauso nuo suteiktų paslaugų valandų skaičiaus (per mėnesį ) ir jo gaunamų pajamų dydžio. Paslaugų įkainis (už 1 mėn.) = mėn. val. skaičius x minimalus valandinis atlygis.
IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
23. Kai vaikus globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos arba bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai (išklausiusioms įtėvių ir globėjų (rūpintojų) mokymo programą ir įgijusioms Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą apie tinkamumą globoti (rūpintis) vaikais), arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.
24. Esant lėšų, pagalbos pinigai gali būti skiriami:
24.1. suaugusiam asmeniui su negalia ar senyvo amžiaus asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, kurią asmeniui (šeimai) gali suteikti kiti asmenys, šias atvejais:
26. Aprašo 24.1. punkte nurodytais atvejais pagalbos pinigai neskiriami, jei asmeniui nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ir specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai ir asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją.
27. Aprašo 24.1. punkte nurodytais atvejais asmuo gautus pagalbos pinigus gali skirti kitam asmeniui už suteiktą pagalbą namuose ir kasdieniniame gyvenime. Pagalbos pinigų negalima skirti socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui, šeimos nariui ar artimam giminaičiui.
28. Pagalbos pinigai gali būti skiriami asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už VRP dvigubą dydį.
29. Pagalbos pinigų skyrimo terminas – iki 12 mėnesių. Esant reikalui, mokėjimo terminas gali būti pratęstas.
30. Pagalbos pinigų suma negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros, kurių poreikis nustatytas asmeniui (šeimai), kainą, bet ne daugiau 1 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio.
31. Aprašo 24.2. punkte nurodytais atvejais pagalbos pinigų suma yra lygi 1 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiui už kiekvieną globojamą (rūpinamą) vaiką, bet ne daugiau kaip 4 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių per mėnesį vienai šeimai.
32. Pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja Skyrius ir Socialinių paslaugų centras (toliau – Centras). Centro atsakingi darbuotojai ne mažiau kaip 2 kartus per metus lankosi pagalbos pinigų gavėjo namuose, vertina, ar pinigai naudojami pagal paskirtį ir vertinimo išvadas pateikia Skyriui. Sprendimą dėl pagalbos pinigų asmeniui (šeimai) skyrimo ir nutraukimo rajono socialinių klausimų koordinavimo komisijos siūlymu priima Skyriaus vedėjas.
33. Pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas šiais atvejais:
33.4. atlikus poreikio socialinėms paslaugoms naują vertinimą, kai nebėra poreikio pagalbai į namus;
V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
34. Mokėjimą už dienos socialinę globą sudaro:
34.1. valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšos, skiriamos asmenų su sunkia negalia socialinei globai finansuoti. Šios lėšos įstaigoms, teikiančioms dienos socialinę globą asmeniui su sunkia negalia, pervedamos proporcingai suteiktų paslaugos dienų skaičiui;
34.2. asmens pajamos:
34.2.1. vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų;
34.2.2. asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų;
35. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei.
36. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų dalimi (kai maitinimo paslaugos įskaičiuojamos į bendrą dienos socialinės globos kainą). Maitinimo išlaidas tvirtina Savivaldybės taryba.
37. Mokestis už dienos socialinę globą imamas už praėjusį mėnesį socialinių paslaugų įstaigos nustatytu terminu.
38. Mokestis už dienos socialinę globą asmens namuose nustatomas, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų valandų skaičių (per mėnesį) ir asmens (šeimos) gaunamas pajamas. Paslaugų įkainis (už 1 mėn.) = mėn. val. skaičius x minimalus valandinis atlygis. Už dienos globos namuose paslaugas asmenys, kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, moka:
38.1. jei pajamos sudaro nuo 3 iki 4 valstybės remiamų pajamų dydžio – 20 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
38.2. jei pajamos sudaro nuo 4 iki 5 valstybės remiamų pajamų dydžio – 40 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
38.3. jei pajamos sudaro nuo 5 iki 6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 80 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
38.4. jei pajamos sudaro virš 6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 100 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio.
| Asmens (šeimos) pajamos per mėn. |
Pajamos nuo 3 iki 4 VRP |
Pajamos nuo 4 iki 5 VRP |
Pajamos nuo 5 iki 6 VRP |
Pajamos virš 6 VRP |
| Mokėjimas už dienos socialinę globą asmens namuose |
20% |
40% |
80% |
100% |
VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
39. Mokėjimą už trumpalaikę socialinę globą sudaro:
39.1. valstybės lėšos. Nustatytas mokėjimas už socialinę globą įstaigai padengiamas iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos Savivaldybės biudžetui valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti socialinei globai asmenims su sunkia negalia ir globos (rūpybos) išmokoms finansuoti vaikams, likusiems be tėvų globos;
39.2. asmens pajamų dalis. Ši mokėjimo dalis neturi viršyti 80 procentų visų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą namuose ar laikino gyvenimo namuose (pvz., nakvynės namuose, krizių centre ir pan.), maitinasi savo lėšomis (kai maitinimo paslaugos įskaičiuojamos į bendrą dienos socialinės globos kainą), mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų dalimi. Maitinimo išlaidas tvirtina Savivaldybės taryba;
40. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
41. Nemokamai teikiama trumpalaikė socialinė globa:
41.1. krizių atvejais 30 kalendorinių dienų, kai suaugęs socialinės rizikos asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą ar kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei;
VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
43. Mokėjimą už ilgalaikę socialinę globą sudaro:
43.1. asmens pajamos. Asmens mokėjimo dydis neturi viršyti 80 procentų visų asmens pajamų. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už tris pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas;
43.2. asmens turto mokestis (toliau - turto mokestis). Turto mokestis apskaičiuojamas, kai suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą; Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto turto mokesčio dydžio. Už tris pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą nustatytas turto mokestis nemažinamas. Asmeniui, kuriam teikiama ilgalaikė socialinė globa, iš naujo nevertinamos finansinės galimybės ir neperskaičiuojamas asmens mokamas turto mokestis:
43.2.2. gavus informaciją apie asmens turto pokyčius, susijusius su nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės padidėjimu, sumažėjimu;
43.3. valstybės biudžeto lėšos. Socialinė globa asmeniui su sunkia negalia finansuojama iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. Socialinė globa, likusiems be tėvų globos vaikams finansuojama iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skirtų vaiko globos ( rūpybos) išmokoms mokėti;
43.4. savivaldybės lėšos. Ilgalaikė socialinė globa asmenims, išskyrus asmenis su sunkia negalia, likusiems be tėvų globos vaikams finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų;
44. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų.
VIII. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
46. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), pageidaujantis gauti bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą, dienos socialinę globą ar trumpalaikę socialinę globą, ar jo globėjas, rūpintojas turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) turimas pajamas, išvardytas šio aprašo IX dalyje.
47. Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą, ar jo globėjas, rūpintojas turi pateikti informaciją apie asmens turimas pajamas ir turtą, išvardintas šio Aprašo IX dalyje.
48. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas pateikia raštu, užpildydamas Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą nustatytos formos prašymą-paraišką gauti socialines paslaugas, kuriame nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
49. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis.
50. Tais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
51. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
52. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai:
52.2. asmuo (šeima) atleidžiamas nuo mokėjimo ar sumažinamas mokestis už socialines paslaugas šio Aprašo XI dalyje numatytais atvejais ir sąlygomis;
53. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes vertina Skyriaus darbuotojai, socialinių paslaugų teikėjų socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų teikėjų socialiniai darbuotojai taip pat nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, finansinių šaltinių pasirinkimo, mokėjimo už socialines paslaugas klausimais.
54. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas privalo pranešti socialinių paslaugų teikėjui apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
55. Asmens (šeimos) finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo kai:
55.1. gaunama informacija apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką - ne vėliau kaip per 3 mėnesius;
IX. ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
56. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitoma:
56.1. su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas;
56.2. individualios įmonės savininko ar tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;
56.5. išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro. Pajamos iš žemės ūkio veiklos ir išmokos žemės ūkio veiklai nustatomos tik tada, kai yra šios veiklos apskaitos dokumentai.
56.6. pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos (valstybinė socialinio draudimo pensija, valstybinė pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, valstybinė signataro renta, valstybinė signataro našlių ir našlaičių renta, artistų renta (kompensacinė išmoka teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams), profesoriaus emerito mėnesinė išmoka, kitos išmokos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; pensijų išmokos, gaunamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą; užsienio valstybių pensijos);
56.7. valstybinės šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
56.8. ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams mokamos išmokos ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) atveju;
56.9. nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
56.12. vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (jos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos);
56.15. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą;
56.18. transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);
57. Šio Aprašo 56 punkte nurodytos pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
58. Pajamas, numatytas šio Aprašo 56.1–56.5, 56.9–56.12 ir 56.14–56.17 punktuose, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje skirti socialines paslaugas.
59. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, galima pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
60. Duomenis apie šio Aprašo 56.6, 56.8, 56.13 ir 56.18 punktuose nurodytas pajamas Skyrius gauna iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis. Jeigu tokių sutarčių Savivaldybės administracija nesudariusi, duomenys gaunami (surenkami) iš pateiktų pažymų.
62. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 56.1–56.19 punktuose.
63. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 56.1–56.6 punktuose.
64. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės šio asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos ir visų šeimos narių 3 mėnesių pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
65. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
66. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos, kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
X. ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
67. Asmens turtas vertinamas, kai asmuo turi mokėti už ilgalaikę socialinę globą ir jo pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
68. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo turėtas turtas:
69. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą šio Aprašo 68 punkte nurodytą turtą.
70. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, bet šio kreipimosi metu pakeistas į kitą kurį nors 68 punkte nurodytą turtą, sumuojant visą 68 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą.
71. Tais atvejais, kai asmeniui 68 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
72. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir šios šeimos gyvenamoji patalpa yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
73. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos, turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo, pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo dokumentų kopijos ir kt.).
74. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas pateikė neteisingus duomenis, galima pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų apie turtą teisingumą.
75. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų.
76. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 2000 litų.
XI. ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
79. Asmuo (šeima) gali būti iš dalies ar visiškai atleidžiamas:
79.1. nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą, dienos socialinę globą asmens namuose šiems klausimams spręsti sudarytos komisijos teikimu, socialinių paslaugų teikėjo sprendimu;
79.2. nuo mokėjimo už dienos socialinę globą institucijoje (savivaldybės globos įstaigoje) - Savivaldybės Asmenų apgyvendinimo socialinės globos įstaigose komisijos teikimu, Skyriaus vedėjo sprendimu;
79.3. kai asmeniui būtinos ilgalaikės socialinės globos paslaugos, o jo turtas, nurodytas Aprašo 67 punkte, yra nelikvidus (statiniai apgriuvę, labai blogos būklės; žemė pelkėta, labai toli nuo socialinės infrastruktūros; transporto priemonė labai sena, nenaudotina ir pan.), asmuo gali būti atleidžiamas nuo turto vertės mokesčio už teikiamas ilgalaikės socialinės globos paslaugas, Savivaldybės Asmenų apgyvendinimo socialinės globos įstaigose komisijos teikimu, Skyriaus vedėjo sprendimu.
80. Asmens (šeimos) dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą, dienos ir trumpalaikę socialinę globą atvejai:
80.1. socialinių paslaugų gavėjai paslaugų gavimo laikotarpiu sunkiai serga ir gydymosi metu yra padidėjusios išlaidos vaistams, slaugos priemonėms pirkti;
81. Socialinių paslaugų gavėjai iš dalies ar visiškai atleidžiami nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas (bendrąsias socialines paslaugas, socialinės priežiūros, dienos ir trumpalaikės socialinės globos paslaugas) terminuotai, bet ne ilgiau kaip iki einamųjų metų pabaigos.
82. Asmuo (šeima) dėl dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas kreipiasi į seniūniją ar socialinių paslaugų įstaigą ir pateikia rašytinį prašymą.
83. Seniūnijos ar socialinių paslaugų įstaigos socialinis darbuotojas patikrina socialinių paslaugų gavėjo buities ir gyvenimo sąlygas, surašo patikrinimo aktą ir kartu su išvada dėl dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas pateikia seniūnijos arba socialinių paslaugų įstaigos komisijai.
XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
86. Skyriaus, seniūnijų ir socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, vertinantys socialinių paslaugų poreikį ar finansines galimybes, atsako už teisingą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio apskaičiavimą.
87. Išvadas dėl asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio nustatymo asmuo ar jo įstatyminis atstovas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės administracijos direktoriui.