LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARO POLICIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-911 PAPILDYMO
PENKTUOJU1 SKIRSNIU
ĮSTATYMAS
2014 m. gruodžio 16 d. Nr. XII-1446
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo papildymas penktuoju1 skirsniu
Papildyti Įstatymą penktuoju1 skirsniu:
„PENKTASIS1 SKIRSNIS
ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ, FIZINĖS IR KITOKIOS
PRIEVARTOS PANAUDOJIMAS
181 straipsnis. Prievartos rūšys ir jos panaudojimo sąlygos
1. Karo policininkas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka karo policininkas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, karo policininkai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.
2. Karo policininkai įstatymų numatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą ir sprogstamąsias medžiagas.
3. Psichinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas ir įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik šio įstatymo 183 straipsnio 2 ir 4 dalyse išvardytomis sąlygomis.
4. Fizinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip:
2) specialiųjų priemonių, tai yra karo policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių ir surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo ir kitų įstatymais leidžiamų ir krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtintų, karo policijos aktyviosios ir pasyviosios gynybos priemonių naudojimas.
5. Prieš naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, karo policininkas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę karo policininko ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.
6. Karo policininkas, jeigu jis su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, gali panaudoti bet kokias pagalbines priemones, būtinas kėsinimuisi atremti ar pavojaus šaltiniui likviduoti.
7. Karo policininkas, panaudojęs prievartą nepažeisdamas šio įstatymo reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.
8. Apie karo policininko panaudotą prievartą, sukėlusią asmens mirtį arba sužeidimą, nedelsiant informuojamas prokuroras.
182 straipsnis. Fizinės prievartos panaudojimo pagrindai
1. Karo policininkas turi teisę panaudoti fizinę prievartą:
2) sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, taip pat pažeidžiantį viešąją tvarką ar tvarką karinėje teritorijoje asmenį, jeigu šie asmenys neklauso karo policininko teisėtų reikalavimų ar priešinasi jam;
3) kai kėsinamasi į karinę teritoriją, kariuomenės kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, sprogstamąsias medžiagas, specialiąsias ryšio, aktyviosios ar pasyviosios gynybos priemones arba kitą krašto apsaugos sistemos institucijų valdomą turtą;
2. Draudžiama panaudoti kovinių imtynių veiksmus ir specialiąsias priemones prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas karo policininkui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai asmenys, prieš kuriuos draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus ir specialiąsias priemones, priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.
183 straipsnis. Šaunamojo ginklo panaudojimas
1. Karo policininkas, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos, kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą.
2. Karo policininkas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tokiais atvejais:
2) sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kyla pavojus karo policininko ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai ir kitaip neįmanoma asmens nuginkluoti;
4. Draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas karo policininkui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai asmenys, prieš kuriuos draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą, priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.
184 straipsnis. Sprogstamųjų medžiagų panaudojimas
185 straipsnis. Ginkluoto karo policininko asmens saugumo garantijos
1. Karo policininkas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį panaudoti, jeigu mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti ginklą panaudoti.
2. Karo policininkas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą arba įspėti apie galimą šaunamojo ginklo panaudojimą.
3. Karo policininkas turi teisę panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, jeigu sulaikomas ar sulaikytas asmuo bando panaudoti prievartą arba artinasi prie karo policininko ir neklauso jo reikalavimo laikytis nurodyto atstumo arba kėsinasi atimti iš karo policininko šaunamąjį ginklą. Jeigu panaudotos prievartos priemonės yra neveiksmingos arba jų panaudojimas yra neįmanomas dėl asmens daromų veiksmų intensyvumo, o delsimas kelia grėsmę karo policininko gyvybei, karo policininkas gali panaudoti šaunamąjį ginklą.“