LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2009 m. rugsėjo 16 d. ĮSAKYMO NR. D1-546 „DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. vasario 28 d. Nr. D1-149
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“:
1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 3 dalimi ir įgyvendindamas 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 26), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 2013/64/ES (OL 2013 L 353, p. 8), 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL 2010 L 334, p. 17), 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvos 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (OL 2014 L 13, p. 1), nuostatas:“.
2. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintus Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus:
2.1. pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:
„4. Kitos šių nuostatų 3 punkte neapibrėžtos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“, Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – TIPK taisyklės), Asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinių bei asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklų įrengimo ir naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimuose LAND 80-2006, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D1-434 „Dėl Asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinių bei asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklų įrengimo ir naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimų (LAND 80-2006) patvirtinimo“, Metodiniuose reikalavimuose monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies rengimui, patvirtintuose Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 1-156 „Dėl Metodinių reikalavimų monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies rengimui patvirtinimo“, vartojamas sąvokas.“;
2.2. pakeičiu 7.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„7.1. kurie išleidžia (planuoja išleisti) į paviršinius vandens telkinius ir (ar) natūralias filtravimo sistemas nuotekas arba išmeta į aplinkos orą teršalus ir šiai veiklai pagal TIPK taisyklių reikalavimus reikia turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – TIPK leidimas) ar pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taršos leidimų išdavimo taisyklės) reikalavimus reikia turėti taršos leidimą (toliau – Taršos leidimas).
Ši nuostata galioja ir ūkio subjektams, kuriems TIPK leidimai išduoti vadovaujantis TIPK taisyklėmis;“;
2.3. pakeičiu 7.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„7.6. kurie eksploatuoja organinius tirpiklius naudojančius įrenginius, kurių eksploatavimui taikomos Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikоs aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 „Dėl Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklės), ir kuriems nereikia turėti TIPK leidimo ar Taršos leidimo;“;
2.4. pakeičiu 81.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„81.2. įmonės, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigos, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdančios veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuriai vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka reikalinga licencija ir kurios metu į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną)) išmetami ar gali būti išmetami radionuklidai, jeigu pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus nustatoma, kad ūkio subjektui reikalingas leidimas išmesti į aplinką radionuklidus, ir įvertinta reprezentantų apšvitos dozė didesnė už 0,1 mSv (100 µSv) per metus.“;
2.5. papildau 151 punktu:
2.6. papildau 311 punktu:
„311. Šio skyriaus nuostatos netaikomos ūkio subjektams, nurodytiems Nuostatų 81.1 ir 81.2 papunkčiuose. Ūkio subjektai, nurodyti Nuostatų 81.1 papunktyje, aplinkos monitoringo ataskaitą rengia ir teikia, vadovaudamiesi šių Nuostatų 5 priedo reikalavimais, o ūkio subjektai, nurodyti Nuostatų 81.2 papunktyje – Nuostatų 6 priedo reikalavimais.“;
2.7. pakeičiu 1 priedo 9.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.8. pakeičiu 5 priedą:
2.8.1. pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:
„3. BEO Monitoringas vykdomas pagal ūkio subjekto parengtą ir su Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA) suderintą aplinkos radiologinio monitoringo programą (toliau – Monitoringo programa), susidedančią iš taršos monitoringo ir poveikio aplinkai monitoringo, vykdomo teritorijoje, kurioje dėl BEO poveikio galimas aplinkos ar jos komponentų užterštumas radionuklidais dėl radionuklidų sklaidos ir (ar) tiesioginės apšvitos (toliau – BEO poveikio aplinkai zona).“;
2.8.2. pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:
„4. Monitoringo programa turi būti parengta atsižvelgiant į planuojamą ar esamą aplinkos taršą (išmetamų radioaktyviųjų medžiagų cheminę, fizinę formą ir sudėtį), aplinkos ir gyventojų demografinius ypatumus ir įpročius. Foniniam užterštumui (gamtiniams, globaliai išplitusiems ir kitų taršos šaltinių radionuklidams) įvertinti Monitoringas turi būti vykdomas ne mažiau nei 1-erius metus iki BEO eksploatavimo pradžios. Jeigu naujas BEO statomas greta esamo BEO, kurio poveikis turi būti vertinamas tų pačių reprezentantų atžvilgiui, foninio užterštumo vertinimui gali būti naudojami jau vykdomo Monitoringo duomenys.“;
2.8.3. pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:
2.8.4. pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:
„8. Monitoringo programa derinama šia tvarka:
8.1. ūkio subjektas, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki planuojamos ūkinės veiklos pradžios ar ūkinės veiklos pakeitimo, pateikia Monitoringo programą (1 egz. spausdinto teksto ir įrašytą į skaitmeninę laikmeną) kartu su lydraščiu, kuriame Monitoringo programos keitimo atveju nurodomos keitimo priežastys ir pagrindiniai atlikti keitimai, derinti AAA, kuri:
8.1.1. Monitoringo programą per 5 darbo dienas nuo gavimo AAA dienos pateikia derinti LHMT. LHMT ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Monitoringo programos gavimo iš AAA dienos pateikia raštu savo pastabas ir pasiūlymus AAA arba raštu derina Monitoringo programos meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų planą. Jeigu Monitoringo programa atnaujinama dėl šio priedo 10 punkte nurodytų priežasčių, bet nėra keičiamas Monitoringo programos meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų planas, Monitoringo programa gali būti nederinama su LHMT;
8.1.2. AAA apibendrina savo ir iš LHMT gautas pastabas ir pasiūlymus, jeigu Monitoringo programa buvo derinama su LHMT, ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pastabų gavimo dienos raštu pateikia apibendrintas pastabas ir pasiūlymus ūkio subjektui, teikusiam Monitoringo programą derinti, arba ją derina, jeigu nėra pastabų ir pasiūlymų. Jeigu Monitoringo programa nederinama su LHMT, AAA ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo Monitoringo programos gavimo dienos raštu pateikia pastabas ir pasiūlymus ūkio subjektui, teikusiam Monitoringo programą derinti, arba ją derina, jeigu AAA ir LHMT neturi pastabų ar pasiūlymų;
2.8.5. pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
„10. Pirmoji Monitoringo programos peržiūra – po 1-erių veiklos metų, po to – kas 5-eri metai. Peržiūrint turi būti atsižvelgiama į ankstesniojo laikotarpio patirtį, naujausius Monitoringo metodus ir priemones, BEO eksploatavimo ar aplinkos sąlygų pokyčius. Nepaisant šiame punkte nustatyto periodiškumo, Monitoringo programa turi būti peržiūrima ir pakeičiama šio priedo 11 punkte nustatyta tvarka šiais atvejais:
10.1. ūkio subjektui planuojant greta esamo BEO pradėti eksploatuoti naują BEO, kurio poveikis turi būti vertinamas tų pačių reprezentantų atžvilgiu;
10.2. jei ūkio subjektui keičiant BEO veiklą (pvz., plečiant veiklą, nutraukiant eksploatavimą) atsiranda nauji išmetami radionuklidai, jų išmetimo keliai, būdai ar taškai ir keičiamas radionuklidų išmetimo į aplinką planas Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka;
10.3. jei vykdant Monitoringą nustatoma, kad į aplinką išmetami radionuklidai, nenurodyti radionuklidų išmetimo į aplinką plane, parengtame ir suderintame Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka (neplanuoto išmetimo atveju);
2.8.6. pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:
„11. Monitoringo programos pakeitimai derinami šio priedo 8 punkte nustatyta tvarka. Jeigu šio priedo 10 punkte nustatytais atvejais peržiūrėjęs Monitoringo programą ūkio subjektas nusprendžia, kad Monitoringo programos apimtis pakankama ir jos keisti nereikia, jis raštu informuoja AAA apie atliktą peržiūrą ir priimtą sprendimą. AAA, įvertinusi ūkio subjekto atliktą peržiūrą ir priimtą sprendimą, pritaria ūkio subjekto sprendimui arba esant poreikiui teikia motyvuotas pastabas ir pasiūlymus ūkio subjektui dėl Monitoringo programos pakeitimo poreikio. Gavęs pastabas ar pasiūlymus ūkio subjektas parengia Monitoringo programos pakeitimus ir pateikia Monitoringo programą derinti šio priedo 8 punkte nustatyta tvarka.“;
2.8.7. pakeičiu 12.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„12.1. ūkio subjektas turi vykdyti meteorologinius ir hidrologinius stebėjimus, kurių duomenys naudojami radionuklidų sklaidos analizei BEO poveikio aplinkai zonoje atlikti ir reprezentantų efektinėms dozėms vertinti. Šių stebėjimų duomenys taip pat naudojami avarijų likvidavimo planuose numatytoms priemonėms įgyvendinti bei patvirtinti, kad BEO sauga atitinka projektinius rodiklius;“;
2.8.8. pakeičiu 12.9 papunktį ir jį išdėstau taip:
„12.9. projektuojant ir statant BEO, jo teritorijoje turi būti atlikti išsamūs meteorologiniai ir hidrologiniai tyrimai, siekiant sukaupti informaciją apie aplinkos oro būklę ir vandens telkinio, į kurį iš BEO bus išmetami radionuklidai, ypatumus (vandens tūrį, intakų ir ištakų debitus, terminę stratifikaciją, sąveiką su gruntiniu vandeniu, dugno nuosėdų tipus, galimos radionuklidų pernašos kryptis). Šis reikalavimas netaikomas kai greta jau esamo BEO projektuojamas ir statomas naujas BEO, kurio poveikis turi būti vertinamas tų pačių reprezentantų atžvilgiu, ir esamam BEO ne mažiau kaip vienerius metus vykdomas aplinkos monitoringas, įskaitant meteorologinius ir hidrologinius tyrimus.“;
2.8.9. pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:
„17. Ne rečiau kaip kas mėnesį turi būti įvertinama išmetamų į vandenį radionuklidų radioizotopinė sudėtis ir radionuklidų (įskaitant 3H, bet neįskaitant 14C) aktyvumas. Pagrindinėse nuolatinės taršos trasose turi būti įrengiamos stacionarios tiesioginio matavimo ar integralių mėginių paėmimo sistemos (rekomenduojama, veikiančios automatiškai) ir ne rečiau kaip kartą per parą įvertinamas radionuklidų bendras aktyvumas. Kitais atvejais mėginiai turi būti imami periodiškumu, atitinkančiu išmetimo dažnį. Visose trasose bet kokiomis sąlygomis turi būti patikimai matuojami išleidžiamo vandens srautai.“;
2.8.10. pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:
2.8.11. pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:
„22. Nepertraukiami jonizuojančiosios spinduliuotės matavimai turi būti atliekami, atsižvelgiant į vietovės ypatumus reprezentatyviose BEO teritorijos vietose, BEO poveikio aplinkai zonoje ir tolstant nuo BEO link artimų svarbių gyvenamųjų vietovių. Dozės galiai matuoti turi būti taikomi automatiniai telemetriniai prietaisai, o išorinei sugertajai dozei – kaupiantys (pvz., termoliuminescenciniai) prietaisai.“;
2.8.12. pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:
„26. Mėginiai turi būti imami periodiškumu, atitinkančiu aplinkos komponentų sezoninę kaitą, o gautų duomenų turi pakakti įvertinti reprezentantų apšvitai. Aplinkos komponentų, kurių Monitoringas vykdomas ir valstybinio aplinkos monitoringo metu, ėmimo periodiškumas turi būti ne mažesnis, negu numatytas šių komponentų stebėjimui Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje.“;
2.8.13. pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:
„27. Aplinkos komponentų užterštumui įvertinti turi būti nustatoma mėginių radionuklidinė sudėtis ir matuojamos gama spinduolių (137Cs, 134Cs, 60Co, 54Mn, 95Zr, 95Nb, 131I ir kt.) aktyvumo koncentracijos. Užterštumas beta spinduoliais (89Sr, 90Sr, 3H ir 14C) ir alfa spinduoliais (239, 240Pu) turi būti įvertinamas analizuojant parinktus būdingiausius mėginius. Atliekant beta ir alfa spinduolių aktyvumo koncentracijų matavimus, kai būtina, taikomi elementų cheminio išskyrimo metodai.“;
2.8.14. pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:
2.8.15. pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:
„31. Tyrimų rezultatai, esantys žemiau aptikimo ribos, turi būti apskaičiuojami pagal reikalavimus, pateiktus 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos rekomendacijoje dėl standartizuotos informacijos apie įprastai veikiančių branduolinių reaktorių ir perdirbimo gamyklų dujines ir skystąsias radioaktyviąsias išmetas į aplinką (OL 2004 L 2, p. 36) arba tarptautinį standartą ISO 11929.“;
2.8.16. pakeičiu 34 punktą ir jį išdėstau taip:
„34. Duomenų kokybei užtikrinti monitoringo sistemos turi būti įrengiamos, testuojamos, kalibruojamos, eksploatuojamos ir atnaujinamos pagal branduolinėje pramonėje taikomus standartus, įgyvendinant kokybės užtikrinimo programą. Kokybės užtikrinimo programa turi atitikti Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus.“;
2.8.17. pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:
2.8.18. pakeičiu 40.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.8.19. pakeičiu 40.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.8.20. papildau 41 punktu:
„41. Ūkio subjektas, aplinkos mėginiuose (nurodytuose šio priedo 24 ir 25 punktuose) išmatavęs neįprastas dirbtinių radionuklidų aktyvumo koncentracijas, apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo rezultato gavimo raštu informuoja AAA, pateikdamas informaciją, koks (-ie) radionuklidas (-ai) nustatyti, kokios aktyvumo koncentracijos, ar jų atsiradimo aplinkoje priežastis gali būti ūkio subjekto vykdoma veikla.“;
2.9. pakeičiu 6 priedą:
2.9.1. pakeičiu 4.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.9.2. pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:
„6. Monitoringo programa turi būti parengta atsižvelgiant į planuojamą ar esamą aplinkos taršą (išmetamų radioaktyviųjų medžiagų cheminę, fizinę formą, sudėtį), aplinkos ir gyventojų demografinius ypatumus ir įpročius. Programoje turi būti atsižvelgta į visas svarbias radionuklidų sklaidos ir gyventojų apšvitos trasas, kad būtų galima įvertinti metinį radionuklidų, išmestų į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną), aktyvumą, trumpalaikius radionuklidų išmetimo pokyčius ir reprezentantų apšvitos efektines dozes. Radionuklidai gali būti grupuojami, atsižvelgiant į jų fizines ir chemines savybes (pvz., jodo radioizotopai; alfa spinduliai ir pan.).“;
2.9.3. pakeičiu 10.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.9.4. pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:
„12. Monitoringo programa gali būti peržiūrima ir keičiama subjekto iniciatyva, atsižvelgiant į subjekto veiklos vykdymo patirtį, aplinkos sąlygų pokyčius, naujausius Monitoringo metodus ir priemones. Nepaisant šiame punkte nustatytų atvejų, Monitoringo programa turi būti peržiūrima ir keičiama šiais atvejais (pagal poreikį šio priedo 12.1 papunktyje nurodytu atveju ir privalomai šio priedo 12.2 ir 12.3 papunkčiuose nurodytais atvejais):“;
2.9.5. pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:
2.9.6. pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:
„14. Matavimo metodai ir įranga turi leisti išmatuoti radionuklidų aktyvumus, galinčius sąlygoti didesnes kaip 0,01 mSv (10 µSv) dozes. Pasirenkant aplinkos komponentus, turi būti atsižvelgiama į jų svarbą reprezentantų apšvitai. Stebėti visas radionuklidų sklaidos grandis nebūtina, gali būti stebimos tik tos grandys, kurių monitoringas efektyviausias.“;
2.10. pakeičiu 7 priedą:
2.10.1. pakeičiu 4.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.10.2. pakeičiu 4.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.10.3. pakeičiu 5.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„5.6. Monitoringo programoje turi būti numatytas šių parametrų kaitos stebėjimas:
| Pagrindiniai parametrai |
Kiti parametrai |
|
Požeminio vandens lygis (slėgis) |
Aliuminio koncentracija |
| pH |
Boro koncentracija |
| Temperatūra |
Stroncio koncentracija |
| Savitasis elektros laidis |
Bario koncentracija |
| Bendras ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis |
Angliavandenilių indeksas (C10–C40) |
| Kalcio koncentracija |
Užterštumo lygis biocidais |
| Magnio koncentracija |
Radono (Rn-222) aktyvumo koncentracija |
| Kalio koncentracija Natrio koncentracija |
Visuminė alfa ir visuminė beta aktyvumo koncentracija |
| Chloridų koncentracija Sulfatų koncentracija Hidrokarbonatų koncentracija Metano koncentracija Ištirpusios organinės anglies koncentracija |
Technogeninių radionuklidų aktyvumo koncentracija tuo atveju, jeigu tokie radionuklidai, kurių pusėjimo trukmė didesnė kaip 100 dienų, naudojami žvalgybos ar gavybos metu“; |
2.10.4. pakeičiu 5.7.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„5.7.2. stebėjimai vykdomi tokiu dažnumu:
| Parametras |
Etapas |
||
| Tyrimo |
Naudojimo1) |
Veiklos baigimo2) |
|
| Požeminio vandens lygis (slėgis)4) |
1 k./dieną |
1 k./dieną |
1 k./metus |
| Temperatūra |
1 k./dieną |
1 k./dieną |
NT3) |
| Bendras ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis |
Ne mažiau 3 k./ tyrimo laikotarpį |
1 k./mėnesį |
1 k./metus |
| Kalcio koncentracija |
Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./mėnesį |
1 k./metus |
| Magnio koncentracija |
Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./mėnesį |
1 k./metus |
| Kalio koncentracija |
Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./mėnesį |
1 k./metus |
| Natrio koncentracija |
Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./mėnesį |
1 k./metus |
| Chloridų koncentracija |
Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./mėnesį |
1 k./metus |
| Sulfatų koncentracija |
Ne mažiau 3 k/tyrimo laikotarpį |
1 k./mėnesį |
1 k./metus |
| Hidrokarbonatų koncentracija |
Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./mėnesį |
1 k./metus |
| Metano koncentracija |
Ne mažiau 6 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./mėnesį |
3 k./metus |
| Ištirpusios organinės anglies koncentracija |
Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./ketvirtį |
1 k./metus |
| Aliuminio koncentracija |
Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./ketvirtį |
1 k./3 metus |
| Boro koncentracija |
Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./ketvirtį |
1 k./3 metus |
| Stroncio koncentracija |
Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./ketvirtį |
1 k./3 metus |
| Bario koncentracija |
Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./ketvirtį |
1 k./3 metus |
| Radono (Rn-222) aktyvumo koncentracija |
Ne mažiau 2 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./ketvirtį |
1 k./metus |
| Visuminė alfa ir visuminė beta aktyvumo koncentracija |
Ne mažiau 2 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./ketvirtį |
1 k./metus |
| Technogeninių radionuklidų aktyvumo koncentracija tuo atveju, jeigu tokie radionuklidai, kurių pusėjimo trukmė didesnė kaip 100 dienų, naudojami žvalgybos ar gavybos metu |
Ne mažiau 2 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./ketvirtį |
1 k./metus |
| Angliavandenilių indeksas (C10 – C40) |
Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./ketvirtį |
1 k./metus |
| Užterštumo lygis biocidais |
Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį |
1 k./ketvirtį |
1 k./metus |
1) pirmuosius 3 išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių naudojimo (gavybos) metus. Vėliau, atsižvelgiant į matavimų rezultatus, Programą derinusios institucijos gali rekomenduoti matavimus atlikti rečiau;
2) stebėjimai turėtų būti vykdomi 5 metus baigus gręžinio (žvalgybinio ar eksploatacinio) naudojimą ir likvidavus gręžinį;
3) NT – netaikoma;
4) tik gręžimo aikštelėje įrengtuose stebėjimo gręžiniuose.“