Visagino savivaldybės taryba
sprendimas
Dėl PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS VISAGINO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. sausio 29 d. Nr. TS-1
Visaginas
Visagino savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4, 8, 10, 12, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 22 straipsnio 7 dalimi, 23 straipsnio 3 dalimi, Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255, nusprendžia:
1. Patvirtinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Visagino savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios Visagino savivaldybės tarybos:
2.1. 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-175 „Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Visagino savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktą;
2.2. 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. TS-124 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. TS-175 „Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Visagino savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
PATVIRTINTA
Visagino savivaldybės tarybos
2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-1
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS VISAGINO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Visagino savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Įstatymas).
2. Šis Aprašas reglamentuoja Įstatymo nustatytos piniginės socialinės paramos skyrimą ir teikimą, piniginės socialinės paramos kitais, Įstatyme nenustatytais, atvejais skyrimą ir teikimą, įvertinus nepasiturinčių gyventojų turtą ir pajamas, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, piniginės socialinės paramos rūšis, dydžius ir teikimo sąlygas, gavėjų teises ir pareigas, Visagino savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) ir Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – Socialinės paramos skyrius) teises ir pareigas, finansavimo šaltinius bei bendruomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, religinių bendrijų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, gyvenamosios vietovės bendruomenės narių ir kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas.
3. Šis Aprašas taikomas asmenims, nurodytiems Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje ir deklaravusiems gyvenamąją vietą ar nuomojantiems būstą Visagino savivaldybėje.
II. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS RŪŠYS IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
5. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams (toliau – piniginė socialinė parama) rūšys yra šios:
5.2. būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos);
6. Piniginė socialinė parama teikiama vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją ir yra finansuojama iš Visagino savivaldybės biudžeto lėšų.
7. Piniginei socialinei paramai, nurodytai Aprašo 5.1 ir 5.2 punktuose, finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai.
8. Aprašo 5.1 ir 5.2 punktuose nustatytai piniginei socialinei paramai administruoti skiriama iki 7 proc. lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai mokėti, o lėšos, nepanaudotos piniginei socialinei paramai mokėti, naudojamos socialinei sričiai finansuoti Visagino savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
III. TEISĖ Į PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ
9. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos ir sprendimo priėmimo metu atitinka visus Įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
10. Gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu atitinka visus Įstatymo 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
IV. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS DYDŽIAI
V. PAJAMŲ PINIGINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS
16. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, nurodytos Įstatymo 17 straipsnyje.
17. Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
18. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų bendrai gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems bendrai gyvenantiems asmenims, arba pagal gyvenamąją vietą deklaravusio ar būstą nuomojančio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas.
VI. KREIPIMASIS DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS
20. Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, nurodyti (-as) Aprašo 3 punkte, kreipiasi į Socialinės paramos skyrių.
21. Kreipdamiesi dėl vienkartinės pašalpos, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo pateikia prašymą ir dokumentus, nurodytus šio Aprašo 96.1–96.8 punktuose.
22. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie:
22.3. turimą turtą ir Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę;
23. Prie prašymo-paraiškos, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą, būtina pateikti šiuos dokumentus:
23.1. vyresnių kaip 18 metų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (-us);
23.3. santuokos, ištuokos, mirties liudijimą (liudijimus) arba kompetentingos institucijos dokumentą (dokumentus), patvirtinantį (-čius) santuokos, ištuokos, mirties faktą, kai nėra duomenų valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose;
23.4. ieškinį su teismo gavimo žyma dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) tėvystės nustatymo ir (ar) vaiko (vaikų) išlaikymo priteisimo arba dokumentą, patvirtinantį aplinkybę, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl tėvystės nustatymo ir vaiko (vaikų) išlaikymo priteisimo;
23.5. teismo nutartį dėl išlaikymo vaikui (vaikams) priteisimo arba teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (vaikų) išlaikymo;
23.6. pažymą apie vaiko (vaikų) išlaikymui gaunamas (negaunamas) periodines išmokas (alimentus) arba kitų kompetentingų institucijų dokumentus, patvirtinančius išspręstą (sprendžiamą) vaiko (vaikų) materialinį išlaikymą, kai duomenų nėra valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose;
23.8. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, kai likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
23.9. pažymą (pažymas), kad asmuo nuo 18 iki 24 metų mokosi (kas 6 mėnesius), išskyrus besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ir apie tai, ar gauna (negauna) stipendijas, nurodytas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 20 punkte;
23.10. pažymą (pažymas) iš karinio vieneto, kuriame privalomosios pradinės tarnybos karys atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą;
23.11. kompetentingos institucijos pažymą (dokumentą) apie bausmės atlikimą (kas 6 mėnesius), sulaikymą, suėmimą, paieškos paskelbimą ar teismo pripažinimą nežinia kur esančiu, kai duomenų nėra valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose;
23.12. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą (pažymas) apie gydymo stacionare trukmę, nedarbingumo pažymėjimą ar medicininę pažymą (forma Nr. 094/a);
23.13. asmeninės atsiskaitomosios sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje numerį;
23.14. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymą (pažymas) apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (pažymos formą tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras);
23.15. individualios veiklos, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius per vertinamą laikotarpį gautą pelną; asmens, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą;
23.16. pažymą (-as) iš kompetentingos įstaigos (Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos, ambasados, konsulinio skyriaus ir kt.) apie gaunamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir kitų valstybių mokamas pensijas, išmokas;
23.17. dokumentą (pirkimo-pardavimo ar dovanojimo sutartį), patvirtinantį turto įsigijimą ar perleidimą;
23.18. atsiskaitymo už paslaugas knygelę arba dokumentus, patvirtinančius atsiskaitymą už paslaugas;
23.20. pagal gydytojų rekomendaciją išduotą pažymą, kad vaikas iki 8 metų negali lankyti švietimo įstaigos;
23.21. gyvenamųjų patalpų ir kito nekilnojamojo turto nuomos sutartį, registruotą viešajame registre;
24. Dokumentų, nurodytų Aprašo 23.2–23.22 punktuose, Socialinės paramos skyrius gali reikalauti ir tuomet, kai pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisei į piniginę socialinę paramą, piniginės socialinės paramos dydžiui ar mokėjimui. Socialinės paramos skyrius gali reikalauti ir kitų dokumentų, įrodančių asmenų teisę į piniginę socialinę paramą.
25. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.
26. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą Įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai Savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Šie duomenys, jeigu nėra pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui pasibaigus, socialinės paramos teikimo laikotarpiu iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos naujų duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia.
27. Turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, vertę nustato Socialinės paramos skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengta metodika ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis vertėmis.
28. Socialinės paramos skyriaus specialistai gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, Socialinės paramos skyrius per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.
29. Prašymas-paraiška gali būti pateikti asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per įgaliotą atstovą. Įgaliotinis, turintis įgaliotojo pavedimą atlikti tam tikrus veiksmus įgaliotojo vardu pagal pavedimo sutartį (įgaliojimą), turi teisę atlikti pavedimo sutartyje nurodytus veiksmus, pateikus trečiajam asmeniui įgaliojimą ir asmens dokumentą, patvirtinantį įgaliotinio tapatybę. Įgaliotojo asmens dokumentas šiems veiksmams atlikti yra nereikalingas, kadangi įgaliotojo duomenys turi būti nurodyti įgaliojime.
30. Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga ir prašymas-paraiška pateikiami elektroniniu būdu, asmuo turi nurodyti, kokios įstaigos gali patvirtinti jo prašyme-paraiškoje pateiktą informaciją. Asmuo, pateikdamas prašymą-paraišką elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
31. Kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos diena laikoma diena, kurią priimtas prašymas-paraiška.
32. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą užpildo Socialinės paramos skyriaus darbuotojas, kai:
32.1. turima informacijos, kad asmuo, gaudamas piniginę socialinę paramą kaip vienas gyvenantis asmuo, bendrai gyvena su kitu asmeniu;
32.2. kai gaunama informacija apie vieno gyvenančio asmens ar vieno iš bendrai gyvenančių asmenų sistemingą vykimą į užsienio valstybes ir dokumentais nepagrindžiamas kelionių tikslingumas;
32.4. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi dėl vienkartinės pašalpos Aprašo 91 punkte nurodytais atvejais;
VII. SOCIALINĖS PAŠALPOS SKYRIMAS, SUSTABDYMAS, NUTRAUKIMAS AR JOS MOKĖJIMO ATNAUJINAMAS
33. Socialinė pašalpa skiriama, kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo atitinka visus Įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
34. Socialinės paramos skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Įstatymu ir Aprašu, naudodamiesi kompiuterine programa „Parama“, nustato bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens teisę į socialinę pašalpą, apskaičiuoja socialinės pašalpos dydį ir nustato socialinės pašalpos teikimo laikotarpį.
35. Sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo, neskyrimo, nutraukimo, sustabdymo, perskaičiavimo priima Visagino savivaldybės administracijos direktorius (toliau – Administracijos direktorius) ar jo įgaliotas asmuo.
36. Sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo priimamas nurodant Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta socialinė pašalpa, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos, išskyrus Aprašo 28, 83.2.1 ir 83.2.2 punktuose nustatytus atvejus.
37. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo skirti socialinę pašalpą priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.
38. Pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per 2 mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas. Socialinė pašalpa skiriama nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 2 mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl socialinės pašalpos ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriama socialinė pašalpa, turi teisę ją gauti.
39. Jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos.
40. Gavėjams socialinė pašalpa gali būti skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas:
40.1. vieniems gyvenantiems nedirbantiems senatvės pensijos amžiaus ir neįgaliems asmenims, kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis nuo 60 iki 100 proc.;
40.2. bendrai gyvenantiems nedirbantiems senatvės pensijos amžiaus ir neįgaliems asmenims (tarp jų auginantiems vaikus iki 16 metų), kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis nuo 60 iki 100 proc.;
40.3. vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, slaugančiam ar prižiūrinčiam asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (vaikus) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju.
41. Socialinė pašalpa gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinoma, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į socialinę pašalpą arba socialinės pašalpos dydis pasikeis (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita).
42. Skiriant socialinę pašalpą atsižvelgiama į tai, kad:
42.1. jeigu socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta socialinė pašalpa skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo;
42.2. jeigu dėl socialinės pašalpos kreipiamasi tą mėnesį, kurį pasikeičia bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis arba yra gauta vienkartinė išmoka ar už 2 ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama tik tam mėnesiui;
42.3. jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama socialinė pašalpa, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio, kurį atsirado aplinkybės, pirmos dienos. Šiems asmenims, kai jie yra Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, socialinė pašalpa skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruojasi Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Ši nuostata netaikoma, jeigu per šiame punkte nurodytą laikotarpį vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ar pradeda dirbti savarankiškai ir dirba ne trumpiau kaip 1 mėnesį arba dėl socialinės pašalpos kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po paskutinio socialinės pašalpos gavimo laikotarpio;
42.4. jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama socialinė pašalpa, įsidarbina iki mėnesio 15 d., socialinės pašalpos mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio pirmos dienos. Šiems asmenims socialinė pašalpa gali būti paskirta atsižvelgiant į gautas pajamas, apskaičiuojamas Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka;
42.5. jeigu buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo metu nustatyta, kad pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris neįregistravę santuokos tvarko bendrą ūkį, paskirtos socialinės pašalpos mokėjimas nutraukiamas nuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinto buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto (toliau – Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas) surašymo mėnesio pirmos dienos. Šiems asmenims socialinė pašalpa gali būti paskirta įvertinus bendrai gyvenančių asmenų teisę į socialinę pašalpą;
42.6. jeigu socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo, socialinės pašalpos mokėjimas tik vaikui nutraukiamas nuo kreipimosi į teismą mėnesio pirmos dienos. Bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo nagrinėjimo laikotarpiu ar nuo kreipimosi į teismą mėnesio pirmos dienos tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme ir prašymo dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu socialinė pašalpa mokama visiems bendrai gyvenantiems asmenims;
42.7. jeigu socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu bendrai gyvenančių asmenų vaikui (vaikams) įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba institucijoje, šeimoje ar šeimynoje, socialinės pašalpos mokėjimas vaikui (vaikams) nutraukiamas nuo globos ar rūpybos nustatymo mėnesio pirmos dienos. Kitiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui socialinė pašalpa gali būti paskirta įvertinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į socialinę pašalpą.
43. Socialinė pašalpa šio Aprašo 82.3 ir 82.4 punktuose bei šio Aprašo 83.2.1 – 83.2.6 ir 83.4.2 punktuose nustatytais atvejais skiriama iš naujo nuo kito mėnesio, kai pasikeitė aplinkybės, o nutraukiama nuo informacijos iš atitinkamų institucijų gavimo mėnesio pirmos dienos.
44. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į patikrintas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir Socialinės paramos skyriaus specialistų surašytą Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą bei Socialinių reikalų komisijos rekomendaciją, gali priimti sprendimą:
44.1. skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 ar 3 punkte nustatytų reikalavimų, tačiau bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnyje, vertė ne daugiau kaip 15 procentų viršija nustatytą turto vertės normatyvą;
44.2. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
44.3. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu esant ginčui, atskirai;
44.4. skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija valstybės remiamų pajamų dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;
44.5. skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems socialinė pašalpa neskiriama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;
44.6. skirti socialinę pašalpą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių);
44.7. nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu jiems nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
45. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu socialinė pašalpa neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.
VIII. PAGRINDAI, KURIEMS ESANT SOCIALINĖ PAŠALPA SKIRIAMA PAPILDOMAI AR MAŽINAMA
48. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį (išskyrus įsidarbinimo viešuosiuose darbuose atvejį), bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:
48.1. vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau nei už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau nei už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
48.2. prieš įsidarbinimą šio Aprašo 48.1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo viešuosius darbus;
48.3. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
48.4. vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
49. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal Įstatymo 9 straipsnį, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas:
49.1. kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų;
49.2. kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų;
49.3. kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 40 procentų;
49.4. kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 50 procentų;
49.5. gavusiems (gavusiam) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius neskiriama.
50. Socialinės pašalpos gavimo laikotarpiai skaičiuojami nuo 2013 m. birželio 1 d., sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu socialinės pašalpos gavėjas (gavėjai) per paskutinius 24 mėnesius dirbo 12 mėnesių, tai Aprašo 49 punkte numatyti laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo.
IX. SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMAS
51. Socialinė pašalpa gali būti teikiama:
51.1. pinigais, pervedant į gavėjų nurodytas sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose ar bankų skyriuose;
51.2. nepinigine forma, vadovaujantis Visagino savivaldybės tarybos nustatyta tvarka:
51.2.5. socialinėmis kortelėmis (socialinė kortelė – dokumentas, kuriuo nepasiturintiems gyventojams suteikiama teisė pirkti maisto produktus ir kitas būtinas prekes, išskyrus alkoholinius gėrimus, tabako gaminius, loterijos bilietus);
51.2.6. išmokant pinigus socialiniams darbuotojams, mokantiems už patiriančių socialinę riziką asmenų dokumentų tvarkymą, organizuojantiems jų aprūpinimą maisto produktais, drabužiais, avalyne, vaistais, higienos reikmenimis ir kitomis būtiniausiomis prekėmis;
51.2.7. apmokant vaikų išlaikymo išlaidas ikimokyklinėse įstaigose (iki 50 procentų mokamos socialinės pašalpos);
52. Socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį, pervedant gavėjams skirtas lėšas į gavėjų asmenines atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje:
52.1. 10–15 dienomis, kai sprendimas skirti socialinę pašalpą priimtas anksčiau nei mokėjimo mėnesį;
53. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena), Visagino savivaldybėje socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi – savivaldybė, kurios teritorijoje gyveno). Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl socialinės pašalpos nustatyta tvarka kreipiasi į Visagino savivaldybę, ši parama teikiama vadovaujantis Aprašo 38 ir 39 punktuose nustatyta tvarka.
54. Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa išmokama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa buvo paskirta. Jeigu socialinė pašalpa, pervedama į gavėjo nurodytą sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje, 2 mėnesius iš eilės neįskaitoma į gavėjo nurodytą sąskaitą, socialinės pašalpos mokėjimas sustabdomas. Socialinės pašalpos gavėjas apie priimtą sprendimą yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos nurodant teisingos informacijos pateikimo terminą. Socialinės pašalpos gavėjui nustatytu laiku nepateikus teisingos informacijos, socialinės pašalpos mokėjimas nutraukiamas, neišmokėta socialinė pašalpa negrąžinama.
55. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą gavusio asmens mirties dienos, išmokama mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa neišmokama.
X. KOMPENSACIJŲ SKYRIMAS IR NUTRAUKIMAS
57. Kompensacijos skiriamos, kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo atitinka visus Įstatymo 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
59. Sprendimas dėl kompensacijų skyrimo priimamas, nurodant Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirtos kompensacijos, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos, išskyrus Aprašo 27, 83.2.3 ir 83.2.4 punktuose nustatytus atvejus.
60. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio arba įsiregistravimo Klientų valdymo sistemoje mėnesio (pateikus išankstinės registracijos ir atvykimo talonus), jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi ar įsiregistravimo dėl kompensacijų metu ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę gauti kompensacijas.
61. Jeigu pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 3 mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška pateikdami naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas, kompensacijos skiriamos nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 3 mėnesių, einančių po kompensacijų gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų metu ir laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę jas gauti.
62. Jeigu pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpio pabaigos, kompensacija skiriama šio Aprašo 60 punkte nustatyta tvarka.
63. Paskirtos, bet laiku neatsiimtos kompensacijos išmokamos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį kompensacijos buvo paskirtos.
64. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokamos kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos kompensacijos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po kompensacijas gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirtos ir neatsiimtos kompensacijos neišmokamos.
65. Gavėjams kompensacijos gali būti skiriamos ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 7 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas:
65.1. vieniems gyvenantiems nedirbantiems senatvės pensijos amžiaus ir neįgaliems asmenims, kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis nuo 60 iki 100 proc.;
65.2. bendrai gyvenantiems nedirbantiems senatvės pensijos amžiaus ir neįgaliems asmenims (tarp jų auginantiems vaikus iki 16 metų), kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis nuo 60 iki 100 proc.;
65.3. vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, slaugančiam ar prižiūrinčiam asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (vaikus) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju.
66. Kompensacijos 65.1–65.3 punktuose išvardintiems asmenims skiriamos:
66.1. šildymo sezono metu – visam šildymo sezonui, kai šiluma būsto šildymui ir vanduo teikiami centralizuotai;
66.2. šildymo sezono metu – nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d., kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos;
67. Kompensacijos gali būti skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinoma, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į kompensacijas arba kompensacijų dydis pasikeis (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita).
68. Skiriant kompensacijas atsižvelgiama į tai, kad:
68.1. jeigu kompensacijų teikimo laikotarpiu jų dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirtos kompensacijos skiriamos iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo;
68.2. jeigu dėl kompensacijų kreipiamasi tą mėnesį, kurį pasikeičia bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis arba yra gauta vienkartinė išmoka ar už 2 ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriamos tik tam mėnesiui;
68.3. jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriamos ir (ar) mokamos kompensacijos, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriamos arba paskirtų mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio, kurį atsirado aplinkybės, pirmos dienos. Šiems asmenims, kai jie yra Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, kompensacijos skiriamos, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruojasi Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Ši nuostata netaikoma, jeigu per šiame punkte nurodytą laikotarpį vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ar pradeda dirbti savarankiškai ir dirba ne trumpiau kaip 1 mėnesį arba dėl kompensacijų kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po paskutinio kompensacijų gavimo laikotarpio;
68.4. jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriamos ir (ar) mokamos kompensacijos, įsidarbina iki mėnesio 15 d., kompensacijų mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio pirmos dienos. Šiems asmenims kompensacijos gali būti paskirtos atsižvelgiant į gautas pajamas, apskaičiuojamas Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka;
68.5. jeigu asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, turintys teisę į kompensacijas ir deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, jis (jie) privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos;
68.6. jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius Savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo;
68.7. jeigu buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo metu nustatyta, kad pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris neįregistravę santuokos tvarko bendrą ūkį, paskirtų kompensacijų mokėjimas nutraukiamas nuo Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto surašymo mėnesio pirmos dienos. Šiems asmenims kompensacijos gali būti paskirtos atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų teisę į kompensacijas;
68.8. jeigu kompensacijų teikimo laikotarpiu auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo, kompensacijos skiriamos nuo kreipimosi į teismą mėnesio pirmos dienos ir mokamos tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.
69. Kompensacijos šio Aprašo 82.3 ir 82.4 punktuose bei šio Aprašo 83.2.1–83.2.6 ir 83.4.2 punktuose nustatytais atvejais skiriamos iš naujo nuo kito mėnesio, kai pasikeitė aplinkybės, o nutraukiamos nuo informacijos iš atitinkamų institucijų gavimo mėnesio pirmos dienos.
70. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į patikrintas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir Socialinės paramos skyriaus specialistų surašytą Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą bei Socialinių reikalų komisijos rekomendaciją, gali priimti sprendimą:
70.1. skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka Įstatymo 11 straipsnio nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnyje, vertė ne daugiau kaip 15 procentų viršija turto vertės normatyvą;
70.2. skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį neviršija Įstatymo 11 straipsnio nustatytų kompensuojamų dydžių, tačiau kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų neatitinka bent vienos iš Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas;
70.3. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už ne daugiau kaip 10 kvadratinių metrų didesnį negu nustatyta Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte naudingojo būsto ploto normatyvą ir (ar) kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį negu nustatyta Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;
70.4. skirti kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
70.5. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 24 kalendorinius mėnesius;
70.6. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 24 kalendorinius mėnesius;
70.7. skirti kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems kompensacijos neskiriamos Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;
70.8. skirti kompensacijas kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).
71. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijų teikimo laikotarpiu pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena) arba nuomojamą būstą, Visagino savivaldybėje kompensacijų teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi – savivaldybė, kurios teritorijoje gyveno) arba nuomojamas būstas. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl kompensacijų nustatyta tvarka kreipiasi į Visagino savivaldybę, ši parama teikiama, vadovaujantis Aprašo 60 ir 61 punktuose nustatyta tvarka.
72. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota kompensacija yra mažesnė kaip 0,29 euro, ji neišmokama.
73. Kompensacijos neskiriamos arba jų teikimas nutraukiamas:
73.1. bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą būste (ar) jį išsinuomojusiems asmenims, bet jame faktiškai negyvenantiems, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvenančiam (gyvenantiems) asmeniui (asmenims), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja (jei šis faktas nustatytas gyvenimo sąlygų patikrinimo metu arba pateikti šį faktą patvirtinantys dokumentai);
73.2. bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, nedeklaravusiems gyvenamosios vietos būste, kuriam prašomos kompensacijos, ir (arba) įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Visagino savivaldybėje;
73.3. būstą nuomojantiems asmenims, nedeklaravusiems gyvenamosios vietos ir neįtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikoje;
73.4. įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį vandenį bei karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, kurie atsisako sudaryti sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
73.5. įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims ir vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems nustatyta tvarka buvo paskirtos kompensacijos, jeigu yra daugiau kaip 2 mėnesius nevykdoma sutartis su paslaugų teikėjais dėl dalies įsiskolinimo, bet ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų (vieno gyvenančio asmens) pajamų grąžinimo kas mėnesį, arba atsisakoma sudaryti tokią sutartį.
XI. KOMPENSACIJŲ TEIKIMAS
74. Kompensacijos teikiamos:
74.1. iš karto už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį pinigais bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, kurie būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudoja kietąjį kurą (malkas, akmens anglį), kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos;
74.2. už kiekvieną praėjusį mėnesį pinigais bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, kurie būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudoja kitokį kurą (gamtines dujas, elektrą);
75. Kompensacijos, kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, išmokamos už kiekvieną praėjusį mėnesį nuo mėnesio 10 iki 25 dienos, pervedant gavėjams skirtas lėšas į gavėjų asmenines atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje.
76. Kompensacijų dydį (išskyrus, kai šiluma būsto šildymui, karštas ir geriamasis vanduo teikiami centralizuotai) apskaičiuoja Socialinės paramos skyrius vadovaudamasis Įstatymu ir šiuo Aprašu, naudodamasis kompiuterine programa „Parama“.
77. Kai šiluma būsto šildymui, karštas ir geriamasis vanduo teikiami centralizuotai, kompensacijos dydį apskaičiuoja paslaugas teikiančios įmonės (toliau – įmonės) vadovaudamosi Įstatymu ir šiuo Aprašu pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką.
78. Vadovaudamasis Įstatymu ir šiuo Aprašu, Socialinės paramos skyrius, naudodamasis kompiuterine programa „Parama“, paruošia sąrašus su Eksporto duomenų bylos, kuri pateikiama įmonei, aprašu, apie bendrai gyvenančių asmenų arba vienų gyvenančių asmenų pajamas kompensacijoms (kai šiluma būsto šildymui, karštas ir geriamasis vanduo teikiami centralizuotai) apskaičiuoti. Sąrašus pasirašo kompensacijų skyrimo teisingumą patikrinęs specialistas ir Administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.
79. Įmonė apskaičiuoja kompensacijas tik tiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems nustatyta teisė į kompensacijas ir tik tiems mėnesiams, kuriems nustatyta teisė į kompensacijas, ir kompensacijos dalimi sumažina mokestį.
XII. SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS PAREIGOS IR TEISĖS TEIKIANT PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ
81. Piniginę socialinę paramą teikia, Įstatymo, šio Aprašo, kitų teisės aktų, savivaldybės institucijų sprendimų, reglamentuojančių piniginės socialinės paramos teikimą, nuostatų įgyvendinimą užtikrina Socialinės paramos skyrius.
82. Socialinės paramos skyrius, teikdamas piniginę socialinę paramą, privalo:
82.1. derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – vadovaudamasis šio Aprašo 51.2 ir 51.3 punktais;
82.2. kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, teikti šio Aprašo 74.3 punkte nustatytu būdu;
82.3. 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
82.4. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;
82.5. kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį, teikti šio Aprašo 74.3 punkte nustatytu būdu, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimą;
82.6. neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems daugiau nei už 2 mėnesius, einančius prieš teisės į kompensacijas įgijimo mėnesį, jei jie nevykdo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo;
82.7. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslėpti, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;
82.8. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.
83. Savivaldybės administracijos teises, nurodytas Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, teikiant piniginę socialinę paramą įgyvendina:
83.1. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Socialinių reikalų komisijos rekomendaciją, kai darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) ar dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys piniginę socialinę paramą bendra Įstatymo ir šio Aprašo nustatyta tvarka bei šio Aprašo XIV skyriuje ir (ar) 68.1–68.8 punktuose nustatyta tvarka, ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme ir šio Aprašo XV dalyje nustatyta tvarka pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti.
83.2. Administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, kai:
83.2.1. bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nepateikia visos ir teisingos informacijos, įrodančios bendrai gyvenančių asmenų teisę gauti socialinę pašalpą, dokumentų, būtinų socialinei pašalpai gauti, ir (ar) per mėnesį nepraneša apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinę pašalpą arba socialinės pašalpos dydžiui, išskyrus atvejį, kai dėl šių sąlygų nevykdymo nesusidarė socialinės pašalpos permoka (išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, socialinė pašalpa arba socialinės pašalpos permoka buvo grąžinta arba grąžinta dalimis ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo permokos nustatymo ir pareiškėjo raštiško sutikimo grąžinti permoką pateikimo dienos) – 3 mėnesius socialinę pašalpą skiria tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma);
83.2.2. vienas gyvenantis asmuo nepateikia visos ir teisingos informacijos, įrodančios vieno gyvenančio asmens teisę gauti socialinę pašalpą, dokumentų, būtinų socialinei pašalpai gauti, ir (ar) per mėnesį nepraneša apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į socialinę pašalpą arba socialinės pašalpos dydžiui, išskyrus atvejį, kai dėl šių sąlygų nevykdymo nesusidarė socialinės pašalpos permoka (išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, socialinė pašalpa arba socialinės pašalpos permoka buvo grąžinta arba grąžinta dalimis ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo permokos nustatymo ir pareiškėjo raštiško sutikimo grąžinti permoką pateikimo dienos) – 3 mėnesius neteikia socialinės pašalpos ar 3 mėnesiams nutraukia jos teikimą;
83.2.3. bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nepateikia visos ir teisingos informacijos, įrodančios bendrai gyvenančių asmenų teisę gauti kompensacijas, dokumentų, būtinų kompensacijoms gauti, ir (ar) per mėnesį nepraneša apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į kompensacijas arba kompensacijų dydžiui, išskyrus atvejį, kai dėl šių sąlygų nevykdymo nesusidarė kompensacijų permoka (išmokėtos ne didesnės negu apskaičiuotos, įvertinus atsiradusias aplinkybes, kompensacijos) arba kompensacijų permokos atveju pareiškėjui pateikus Socialinės paramos skyriui raštišką sutikimą kompensacijas grąžinti (įskaičiuoti kaip nepriemoką) įmonei, apskaičiavusiai kompensacijų dydžius – 3 mėnesius kompensacijų neteikia bendrai gyvenantiems asmenims ar 3 mėnesiams nutraukia jų teikimą;
83.2.4. vienas gyvenantis asmuo nepateikia visos ir teisingos informacijos, įrodančios vieno gyvenančio asmens teisę gauti kompensacijas, dokumentų, būtinų kompensacijoms gauti, ir (ar) per mėnesį nepraneša apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į kompensacijas arba kompensacijų dydžiui, išskyrus atvejį, kai dėl šių sąlygų nevykdymo nesusidarė kompensacijų permoka (išmokėtos ne didesnės negu apskaičiuotos, įvertinus atsiradusias aplinkybes, kompensacijos) arba kompensacijų permokos atveju pareiškėjui pateikus Socialinės paramos skyriui raštišką sutikimą kompensacijas grąžinti (įskaičiuoti kaip nepriemoką) įmonei, apskaičiavusiai kompensacijų dydžius – 3 mėnesius neteikia kompensacijų vienam gyvenančiam asmeniui ar 3 mėnesiams nutraukia jų teikimą;
83.2.5. bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų neišnaudoja visų teisėtų kitų pajamų gavimo galimybių (nesudaro teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, nesikreipia į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, nesikreipia gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita); Administracijos direktoriaus reikalavimu nedeklaruoja turimo turto (įskaitant gaunamas pajamas); nesudaro socialiniams darbuotojams galimybės tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą; nedalyvauja Savivaldybės administracijos ar jos įgaliotos įstaigos bei organizacijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje – socialinę pašalpą skiria tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikia ar nutraukia jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;
83.2.6. vienas gyvenantis asmuo neišnaudoja visų teisėtų kitų pajamų gavimo galimybių (atsisako ir (ar) nesikreipia gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita); Administracijos direktoriaus reikalavimu nedeklaruoja turimo turto (įskaitant gaunamas pajamas); nesudaro socialiniams darbuotojams galimybės tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą; nedalyvauja Savivaldybės administracijos ar jos įgaliotos įstaigos bei organizacijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje – socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikia ar nutraukia jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;
83.2.7. darbingo amžiaus darbingas vienas gyvenantis asmuo arba darbingo amžiaus darbingi bendrai gyvenantys asmenys, kurie dirba savarankiškai ir (ar) vykdo nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama socialinė pašalpa, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį, išskyrus kai yra pateikti dokumentai ar pažymos, pateisinančios veiklos nevykdymą (pvz., medicininė pažyma iš gydymo įstaigos apie asmens gydymąsi ar nustatytą ligą arba išduotas nedarbingumo pažymėjimas, gydymo įstaigos pažyma apie nėštumą, pažyma apie vaiko slaugymą namuose, veiklos apribojimas teismo ar kitų institucijų sprendimais); kai vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys savarankiškai dirba ir atitinka Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 2 punkte nurodytas sąlygas – 6 mėnesius neteikia socialinės pašalpos ar 6 mėnesiams nutraukia jos teikimą darbingo amžiaus darbingam vienam gyvenančiam asmeniui arba darbingo amžiaus darbingiems bendrai gyvenantiems asmenims. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams, įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
83.2.8. darbingo amžiaus darbingas vienas gyvenantis asmuo arba darbingo amžiaus darbingi bendrai gyvenantys asmenys, kurie dirba savarankiškai ir (ar) vykdo nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiamos kompensacijos, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį, išskyrus kai yra pateikti dokumentai ar pažymos, pateisinančios veiklos nevykdymą (pvz., medicininė pažyma iš gydymo įstaigos apie asmens gydymąsi ar nustatytą ligą arba išduotas nedarbingumo pažymėjimas, gydymo įstaigos pažyma apie nėštumą, pažyma apie vaiko slaugymą namuose, veiklos apribojimas teismo ar kitų institucijų sprendimais); kai vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys savarankiškai dirba ir atitinka Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 2 punkte nurodytas sąlygas; kai apskaičiuotos iš vykdomos veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip du trečdalius minimaliosios mėnesinės algos – 6 mėnesius neteikia kompensacijų;
83.2.9. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis daugiau kaip 10 proc. viršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą, išskyrus atvejus, kai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo pirmą kartą kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos ir neturi kilnojamojo turto, nekilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų, o turimų piniginių lėšų dydis yra ne didesnis nei 2 piniginių lėšų normatyvo dydžiai – 6 mėnesius neteikia piniginės socialinės paramos.
83.3. Administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į Socialinių reikalų komisijos siūlymą, turi teisę, kai:
83.3.1. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto, išskyrus atvejus, kai pateikiami dokumentai, įrodantys, kad piniginės lėšos panaudotos būtinoms išlaidoms (skolos apmokėjimo, kredito grąžinimo, gydymo ir pan.) padengti – 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos;
83.3.2. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje (išskyrus atvejus, kai privalomas registruoti turtas įgytas paveldėjimo būdu ar dovanojimo sutartimi ar turto perleidimo su išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi arba rentos sutartimi), arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, išskyrus atvejus, kai pateikiami dokumentai, kad kilnojamojo turto (transporto priemonių ir žemės ūkio technikos) eksploatacija nutraukta – 12 mėnesių neteikti piniginės socialinės paramos ar 12 mėnesių nutraukti jos mokėjimą.
83.4. Socialinės paramos skyriaus specialistai, kai reikalinga:
83.4.1. papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą;
83.4.2. įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą bei Visagino savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas;
XIII. PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIŲ ASMENŲ PAREIGOS IR TEISĖS
84. Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo:
84.1. išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita);
84.2. pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;
84.3. per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;
84.4. Administracijos direktoriaus reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
84.5. sudaryti socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
84.6. dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
85. Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai turi teisę:
85.1. susipažinti su Įstatymu, kitais teisės aktais ir savivaldybės institucijų sprendimais, reglamentuojančiais piniginę socialinę paramą, bei šiuo Aprašu ir gauti išsamią ir tikslią informaciją apie piniginės socialinės paramos skyrimą ir teikimą;
XIV. VIENKARTINĖS PAŠALPOS SKYRIMAS IR TEIKIMAS
86. Svarbiausias vienkartinės pašalpos teikimo tikslas – sumažinti savivaldybės gyventojų socialinę atskirtį, kilusią dėl ekstremalių situacijų, gaisro, ligos, neįgalumo, bei materialine parama užtikrinti gyventojų būtiniausių poreikių tenkinimą.
87. Vienkartinės pašalpos teikimo principas – teikiama pašalpa turi kuo tiksliau atitikti asmens poreikius, atsižvelgiant į jo socialinę ir materialinę padėtį.
88. Vienkartinė pašalpa teikiama šiais būdais:
88.1. pinigais, pervedant gavėjams skirtas lėšas į gavėjų asmenines atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje tuo atveju, kai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gali ir yra suinteresuotas efektyviai panaudoti pinigus;
89. Vienkartinė pašalpa teikiama bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, įvertinant bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamas, nurodytas Įstatymo 17 straipsnyje, esamą socialinę ir materialinę padėtį.
90. Skiriant vienkartinę pašalpą, prioritetas teikiamas:
91. Vienkartinė pašalpa skiriama šiais atvejais:
91.1. ekstremalių situacijų ir gaisro atveju nukentėjus gyvenamajam būstui (butui, namui, kolektyvinio sodo namui ar sodybai, jeigu šios patalpos deklaruotos kaip bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenamoji vieta ir jie neturi kito jiems nuosavybės teise priklausančio būsto, būsto dalies);
91.3. ligos atveju (prioritetas teikiamas onkologijos ligomis sergantiems, sunkios operacijos ar traumos atveju);
92. Vienkartinė pašalpa teikiama pagal teisės į vienkartinę pašalpą atsiradimo dieną galiojusį bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydį:
92.1. nukentėjus gyvenamajam būstui (butui, namui, kolektyvinio sodo namui ar sodybai, jeigu šios patalpos deklaruotos kaip bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenamoji vieta ir jie neturi kito jiems nuosavybės teisė priklausančio būsto, būsto dalies) – iki 10 BSI dydžio;
92.2. asmeniui, grįžusiam iš pataisos namų, kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigos:
92.2.1. pirmą kartą atlikus bausmę pataisos namuose ar grįžus iš kardomojo kalinimo (suėmimo) įstaigos, kai skirtos bausmės laikotarpis buvo ilgesnis nei 6 mėnesiai – 1 BSI dydžio;
93. Vienkartinė pašalpa šio Aprašo 91.1–91.4 punktuose numatytais atvejais ir dydžiais teikiama, atsižvelgiant į aplinkybes bei pateikus šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus.
94. Vienkartinės pašalpos dydis visais atvejais, išskyrus atvejį, numatytą 91.1 punkte, per kalendorinius metus negali viršyti 3 BSI dydžių.
95. Vienkartinė pašalpa neteikiama šiais atvejais:
95.1. nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis pateikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas, apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, turtą arba nepateikė paramos pagrįstumą įrodančių dokumentų;
95.2. kai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo socialiniam darbuotojui nesudaro galimybės patikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir kitas aplinkybes;
95.3. kai socialinės paramos teikimas nėra gyvybiškai būtinas, t.y. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gali be jos išsiversti;
96. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl vienkartinės pašalpos kreipiasi į Socialinės paramos skyrių, pateikdamas prašymą ir kitus būtinus dokumentus (priklausomai nuo aplinkybių):
96.5. pažymą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie sveikatos būklę ar atliktą operaciją, receptus, čekius, sąskaitas, kompensuojamųjų vaistų paso kopiją ir pan.;
97. Socialinės paramos skyriaus specialistai, surašę Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, prašymą ir pateiktus dokumentus, įrodančius vienkartinės pašalpos skyrimo būtinumą, pateikia Socialinių reikalų komisijai. Socialinių reiklų komisija nagrinėja prašymą ir teikia rekomendacijas Administracijos direktoriui.
98. Sprendimą dėl vienkartinės pašalpos skyrimo priima Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Socialinių reikalų komisijos rekomendaciją.
99. Išimties atveju, asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigos, skubaus elektros energijos prijungimo bute atveju, gyvybiškai būtiniems vaistams pirkti – Administracijos direktoriaus įsakymu be Socialinių reikalų komisijos rekomendacijos.
100. Jeigu priimamas motyvuotas sprendimas neskirti vienkartinės pašalpos, Socialinės paramos skyrius raštu informuoja apie tai bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenanti asmenį.
XV. VISUOMENEI NAUDINGOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
102. Visuomenei naudinga veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta tvarka.
103. Visuomenei naudinga veikla – neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias Visagino savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka Visagino savivaldybės bendruomenės labui. Visuomenei naudingos veiklos tikslas – skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, didinti jų iniciatyvą ir darbinę motyvaciją.
104. Visuomenei naudingos veiklos organizatorius – Savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga bei organizacija (toliau – organizatorius), kuri organizuoja visuomenei naudingą veiklą ir pasitelkia Visagino savivaldybės bendruomenės narius visuomenei naudingai veiklai atlikti.
105. Visuomenei naudingai veiklai atlikti pasitelkiami darbingi nedirbantys ar nesimokantys ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingo amžiaus (ne jaunesni kaip 18 metų) asmenys:
105.1. gaunantys piniginę socialinę paramą bendra Įstatymo nustatyta tvarka arba gaunantys piniginę socialinę paramą kitais, Įstatyme nenustatytais, bet šiame Apraše nustatytais, atvejais;
106. Visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami:
106.1. motina ar tėvas arba globėjas, auginantys ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigos nelankantį vaiką;
106.2. asmenys, pateikę Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriuose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje;
106.3. asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu);
107. Santykiai, atsirandantys tarp visuomenei naudingos veiklos organizatoriaus ir atlikėjo, yra civiliniai teisiniai santykiai.
108. Sprendimą piniginės socialinės paramos gavėjus pasitelkti visuomenei naudingai veiklai priima Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Socialinių reikalų komisijos rekomendacijas.
109. Piniginės socialinės paramos gavėjai turi teisę patys kreiptis į Socialinės paramos skyrių dėl dalyvavimo visuomenei naudingoje veikloje.
110. Siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą (1 priedas) išrašo Socialinės paramos skyriaus specialistai.
111. Atsižvelgiant į bendruomenės poreikius, asmuo, atliekantis visuomenei naudingą veiklą, gali būti siunčiamas atlikti šiuos darbus:
111.5. veikla nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės, švietimo, sveikatos, kultūros, aplinkosaugos srityse;
112. Asmuo, atliekantis visuomenei naudingą veiklą, ją atlieka tarpusavio susitarimu su veiklos organizatoriumi ir talkininkauja po 4 valandas per dieną darbo dienomis.
113. Visuomenei naudingos veiklos laikas nustatomas atsižvelgiant į paskirtos piniginės socialinės paramos dydį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį:
114. Piniginės socialinės paramos gavėjai kviečiami atlikti visuomenei naudingą veiklą atlikti esant bendruomenėse darbų poreikiui.
115. Visuomenei naudingos veiklos organizatoriai, organizuodami veiklą, privalo:
115.1. su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaryti rašytinę Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį (2 priedas), kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos sąlygos. Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikotarpiui, nurodant veiklos turinį (pobūdį), arba konkrečiai visuomenei naudingai veiklai, kuri bus atlikta per konkretų laiką;
115.2. įregistruoti gaunamų raštų registracijos žurnale visuomenei naudingos veiklos atlikėjo siuntimą iš Socialinės paramos skyriaus;
115.4. informuoti asmenis apie atliekamos veiklos tvarkos taisykles, veiklos pobūdį, jos eigą, saugą, nurodyti apsisaugojimo nuo galimų rizikos veiksnių būdus ir priemones. Jei visuomenei naudingos veiklos atlikimo metu naudojami darbo įrankiai, darbo drabužiai, asmeninės apsaugos priemonės, asmenys, atliekantys visuomenei naudingą veiklą, turi būti mokomi juos dėvėti ar jais naudotis;
115.5. pratęsti visuomenei naudingos veiklos atlikimo terminą, kai asmuo dėl pateisinamų priežasčių (ligos, nedarbingumo, artimojo mirties ir pan.) negalėjo sutartyje nustatytu laiku atlikti visuomenei naudingos veiklos, bet ne ilgesniam laikui nei truko nurodyta aplinkybė;
115.6. kontroliuoti asmens, kuris pasitelkiamas visuomenei naudingai veiklai atlikti, pavestą veiklą;
115.7. pildyti Visuomenei naudingos veiklos apskaitos žurnalą (3 priedas), nurodant asmens, atliekančio visuomenei naudingą veiklą, vardą, pavardę, gimimo datą, atliekamos veiklos turinį (pobūdį), jos pradžią ir pabaigą, informaciją dėl saugos instruktavimo, kitus organizatoriui reikalingus duomenis;
115.9. pažymėti Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartyje apie atliktą visuomenei naudingą veiklą ir atlikimo laiką;
116. Neatlikus visuomenei naudingos veiklos, savavališkai ją nutraukus be pateisinamos priežasties, piniginė socialinė parama teikiama šio Aprašo 83.2.3 ir 83.2.4 punktuose nustatyta tvarka.
XVI. SOCIALINĖS PARAMOS PROCESE DALYVAUJANČIŲ ASMENŲ ATSAKOMYBĖ
118. Socialinės paramos skyriaus specialistai atsako už teisingą dokumentų piniginei socialinei paramai gauti priėmimą ir užpildymą.
119. Socialinės paramos skyriaus specialistai atsako už teisingą socialinių pašalpų apskaičiavimą ir dokumentų parengimą joms išmokėti, sąrašų ir pažymų apie šeimų arba vieno gyvenančio asmens pajamas skaičiavimui perdavimą laiku kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms, teisingą kompensacijų apskaičiavimą, kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant kietąjį ar kitokį kurą.
120. Šilumą būsto šildymui, geriamąjį ir karštą vandenį tiekiančios įmonės atsako už teisingą kompensacijų (išskyrus kietojo ar kitokio kuro kompensacijas) skaičiavimą ir atsiskaitymą laiku su klientais ir Savivaldybės administracija.
121. Savivaldybės administracija atsako už atsiskaitymą laiku su šilumą būsto šildymui ir vandenį tiekiančiomis įmonėmis.
122. Nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.
123. Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama, vadovaujantis Administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens priimtu sprendimu, iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.
124. Jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
125. Dėl Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
XVII. INFORMACIJOS IR DUOMENŲ RINKIMAS, SAUGOJIMAS IR TEIKIMAS
127. Pažymas apie asmens, pageidaujančio gauti piniginę socialinę paramą, turimą turtą ir pajamas juridiniai ir fiziniai asmenys nemokamai išduoda per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
128. Valstybės ir savivaldybių įmonės, institucijos, įstaigos ir organizacijos, Socialinės paramos skyriaus prašymu, nemokamai teikia Socialinės paramos skyriui informaciją, reikalingą piniginei socialinei paramai skirti.
129. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Socialinės paramos skyrius teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie savivaldybės teritorijoje gyvenantiems nepasiturintiems gyventojams suteiktą piniginę socialinę paramą bei jos reikalavimu kitus duomenis apie šią paramą. Duomenis apie nepasiturinčius gyventojus, jiems teikiamą ar nepaskirtą piniginę socialinę paramą, nurodant jos neskyrimo priežastis, teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).
XVIII. Bendruomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, religinių bendrijų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, gyvenamosios vietovės bendruomenės narių ir kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarka bei jų teisės ir pareigos
131. Bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės nariai, ir (ar) kiti suinteresuoti asmenys turi teisę:
131.1. dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) ir (ar) teikimo būdo, ir tikrinant bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
131.2. teikti raštu informaciją dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) ir (ar) teikimo būdo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui;
132. Bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pareigos:
132.1. vadovautis Įstatymo 3 straipsnyje nurodytais piniginės socialinės paramos teikimo principais;
132.2. informuoti raštu apie pastebėtus piktnaudžiavimo pinigine socialine parama ir piniginės socialinės paramos naudojimo ne pagal paskirtį atvejus;
XIX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
133. Jeigu socialinė pašalpa ar kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau Įstatymo ar šio Aprašo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.