Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2014 m. liepos 22 d. Nr. 740
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 366 priemonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsižvelgiant į esamas finansines galimybes, siekti, kad rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus būtų numatyti Programai įgyvendinti reikalingi asignavimai.
3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740
LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti laisvės atėmimo vietų modernizavimo tikslą ir uždavinį, skirtus visuomenės saugumui, veiklos efektyvumui ir ekonomiškumui didinti, siekti, kad laisvės atėmimo įstaigose būtų gerbiamos žmogaus teisės.
2. Programa parengta vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetines priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, taip pat atsižvelgiant į Tipines minimalias elgesio su kaliniais taisykles, priimtas Pirmajame Jungtinių Tautų kongrese 1955 m. rugpjūčio 30 d., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendaciją Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – Europos kalėjimų taisyklės), Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, Europos Tarybos komiteto prieš kankinimus ir kitokį nežmonišką, žiaurų ar žeminantį elgesį ar baudimą ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių rekomendacijas.
II SKYRIUS
ESAMOS LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ BŪKLĖS ANALIZĖ
3. Kai kurių laisvės atėmimo vietų (Alytaus pataisos namų, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų) pastatai ir statiniai statyti tarybiniais metais ir anksčiau, dalis jų pripažinti kritinės būklės, neatitinka šiuolaikinių statybos techninių reglamentų ir higienos normų. Marijampolės pataisos namų pastatai ir statiniai statyti daugiau kaip prieš 50 metų, per visą naudojimo laiką jie nebuvo renovuojami. Kad laisvės atėmimo vietų pastatai ir statiniai atitiktų šiuolaikinius reikalavimus, juos būtina kompleksiškai pertvarkyti.
4. Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų daugėja. Per 2009–2014 metus jų pagausėjo nuo 8 000 asmenų (2009 m. sausio 1 d.) iki 9 248 asmenų (2014 m. sausio 1 d.), arba 15,8 procento. Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidutinis užimtumas 2013 metais: Lukiškių tardymo izoliatoriaus – 118 procentų, Šiaulių tardymo izoliatoriaus – 120 procentų, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos – 112 procentų, Kybartų pataisos namų – 105 procentai.
5. Perpildytose laisvės atėmimo vietose laikyti nuteistuosius (suimtuosius) nesaugu, didėjo ir personalo darbo rizikingumas. Per 2012 metus užregistruota 10, o per 2013 metus – 16 nusikalstamų veikų dėl fizinio pasipriešinimo pareigūnams. 2012 metais laisvės atėmimo vietose pradėti 34 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su nuteistųjų (suimtųjų) tarpusavio konfliktų metu padarytų sveikatos sutrikdymų, iš jų 2 ikiteisminiai tyrimai – dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. 2013 metais pradėti 46 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su nuteistųjų (suimtųjų) tarpusavio konfliktų metu padarytų sveikatos sutrikdymų, iš jų 3 ikiteisminiai tyrimai – dėl sunkių ar labai sunkių sveikatos sutrikdymų. 2012 metais per nuteistųjų (suimtųjų) tarpusavio konfliktus nužudyti 2 asmenys, o 2013 metais nužudytas vienas asmuo.
6. Laisvės atėmimo vietose nėra modernių techninių apsaugos priemonių. Pataisos namuose nuteistieji apgyvendinti ne kamerose, o bendrabučio tipo patalpose, todėl sunku užtikrinti, kad jie būtų patikimai izoliuoti, nekeltų pavojaus visuomenei, laisvės atėmimo vietų personalui ir vieni kitiems. Modernizavus laisvės atėmimo vietų perimetro fizinę apsaugą ir pakeitus ją į šiuolaikišką dinaminę apsaugą, būtų galima sumažinti perimetro fizinės apsaugos postų nuo 89 iki 61 (31,5 procento).
7. Rekonstruotinose laisvės atėmimo vietose – Vilniaus pataisos namuose, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Marijampolės pataisos namuose, Panevėžio pataisos namuose – asmens išlaikymas vidutiniškai kainavo 68,10 lito (19,72 euro) per dieną (2013 metų duomenys). Pastačius naujas ir renovavus esamas įkalinimo įstaigas, padidės pastatų energetinis naudingumas (siekiant sutaupyti lėšų energijai, kai kuriose laisvės atėmimo vietų įstaigose ketinama su energetikos paslaugų bendrove (angl. Energy Service Company (ESCO) sudaryti energetikos paslaugų sutartį, pagal kurią bendrovė investuotų į pastato energinio efektyvumo priemones ir per sutarties galiojimo laiką iš būsimų sutaupytų lėšų padengtų įdėtas investicijas), bus racionaliau naudojamos pastatų erdvės, perimetro fizinė apsauga pakeista moderniomis techninėmis apsaugos priemonėmis, todėl sumažės komunalinio ūkio išlaikymo ir darbo užmokesčio mokėjimo išlaidos, bus efektyviau valdomi valstybės finansiniai ištekliai. Numatoma, kad įgyvendinus Programoje nustatytus projektus laisvės atėmimo vietose laikomo vieno asmens vienos dienos išlaikymas vidutiniškai kainuos 50 litų (14,48 euro).
Pietų ir vidurio Lietuvoje nedideliais atstumais išsidėsčiusios 4 laisvės atėmimo vietos: Alytaus, Kybartų, Marijampolės ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija. Vakarų Lietuvoje nėra nė vienos tokios įstaigos, tik tardymo izoliatorius Šiauliuose. Nuteistiesiems konvojuoti iš Lietuvos vakarų į pietų ir vidurio Lietuvoje esančias laisvės atėmimo vietas per metus išleidžiama apie 837 tūkst. litų (apie 242 tūkst. eurų). Taigi Klaipėdoje ir Šiauliuose tikslinga pastatyti tardymo izoliatorius ir pataisos namus. Šiuose miestuose pastačius laisvės atėmimo vietų įstaigų statinius, Marijampolės pataisos namus, kuriems renovuoti reikėtų daugiausia investicijų, būtų tikslinga uždaryti, o nuteistuosius perkelti į naujas laisvės atėmimo vietas.
8. Laisvės atėmimo vietose nesudaromos įkalintų asmenų laikymo sąlygos, nustatytos nacionaliniuose teisės aktuose ir tarptautiniuose standartuose (patalpų temperatūra, drėgmė, apšvietimas, minimalus gyvenamasis plotas). Suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimas higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose daro žalą ne tik moralinei ir fizinei asmenų sveikatai, bet ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Lietuvos teismai nuosekliai formuoja tokią praktiką, kad valstybė, neužtikrinusi įkalintam asmeniui minimalaus priklausančio gyvenamojo ploto ir (ar) tinkamų gyvenimo sąlygų, įpareigojama šiam asmeniui atlyginti jo patirtą neturtinę žalą. Į nacionalinius teismus kreipiasi vis daugiau suimtųjų ir nuteistųjų (2012 metais – 250 bylų; 2013 metais – apie 530 bylų). Priteisiamos vienam asmeniui neturtinės žalos dydis – daugiau nei 1 tūkst. litų (230 eurų), tačiau šios sumos turi tendenciją didėti (2012 metais išmokėta per 60 tūkst. litų (17,377 tūkst. eurų), 2013 metais – 180 tūkst. litų (52,132 tūkst. eurų) turtinės ir neturtinės žalos) ir ateityje tik didės atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Europos Žmogaus Teisių Teismo priteisiamų sumų vidurkis – 5 000 eurų. Lietuvos valstybė dėl netinkamų asmenų laikymo sąlygų laisvės atėmimo vietose (būtent tardymo izoliatoriuose) Europos Žmogaus Teisių Teismo ne kartą pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį (Karalevičius prieš Lietuvą (Nr. 53254/99, 2005-04-07), Savenkovas prieš Lietuvą (Nr. 871/02, 2008-11-18). Nagrinėdamas šias bylas, Europos Žmogaus Teisių Teismas kaip esminį faktorių nurodė kalintiems pareiškėjams tekusį itin mažą gyvenamąjį plotą ir ribotas jų galimybes judėti, taip pat laikymo tokiomis sąlygomis trukmę.
III SKYRIUS
LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ MODERNIZAVIMO TIKSLAS, UŽDAVINYS
IR VERTINIMO KRITERIJAI
9. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo tikslas – užtikrinti saugią, efektyvią ir ekonomišką laisvės atėmimo vietų veiklą, nuteistiesiems (suimtiesiems) – teisės aktų nustatytas laikymo, o personalui – darbo sąlygas.
10. Atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų modernizavimo tikslą, nustatomas šis uždavinys – modernizuoti laisvės atėmimo vietas.
IV SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
13. Programą įgyvendina Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Už Programos įgyvendinimą atsiskaitoma teisės aktų nustatyta tvarka.
15. Programai įgyvendinti (naujoms laisvės atėmimo vietoms statyti ir veikiančioms renovuoti) reikės 118 208 tūkst. litų (34 235 tūkst. eurų), iš jų 105 841 tūkst. litų (30 653 tūkst. eurų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (išskyrus projektus, kuriuos numatoma įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (toliau – partnerystė) būdu). Programa bus įgyvendinama iš privataus subjekto lėšų partnerystės būdu, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir tarptautinės finansinės paramos lėšų. Programai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos.
16. Penkiems Programos projektams finansuoti numatoma pritraukti privačių subjektų investicijų. Lukiškių kalėjimą perkelti į Pravieniškių kalėjimą, Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos ir Panevėžio tardymo izoliatorių-pataisos namus statyti numatoma partnerystės būdu, kai investuojant privatiems subjektams pradiniame etape nereikėtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
17. Išankstiniais skaičiavimais, visiškas Marijampolės pataisos namų pastatų ir statinių renovavimas kainuotų 45 800 tūkst. litų (13 264 tūkst. eurų). Atsižvelgiant į tai, kad ketinama pastatyti naujus tardymo izoliatorius, ir į tai, kiek kainuotų visiškai renovuoti Marijampolės pataisos namus (tai neekonomiška), jų visiško atnaujinimo variantas nesvarstytinas. Marijampolės pataisos namus ketinama uždaryti ne anksčiau kaip 2022 metais, tačiau siekiant užtikrinti tinkamą įstaigos veiklą ir neatidėliotinai spręsti kriminogeninės būklės joje valdymo klausimą, iki minėto laiko numatoma įgyvendinti vieną projektą ir rekonstruoti nuteistųjų bendrabutį į kamerų tipo patalpas (iki 2016 metų). Alytaus pataisos namuose numatoma rekonstruoti nuteistųjų bendrabutį Nr. 2, pritaikyti nuteistiesiems apgyvendinti kitą įstaigos valdomą pastatą, renovuoti baudos izoliatoriaus pastatą ir modernizuoti apsaugos perimetrą. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje – rekonstruoti nuteistųjų bendrabučius, atlikti kontrolės postų pastatų kapitalinį remontą, renovuoti baudos izoliatoriaus pastatą ir modernizuoti apsaugos perimetrą, 2-ajame sektoriuje – rekonstruoti nuteistųjų bendrabučius, atlikti laukiamojo pastato kapitalinį remontą, renovuoti sveikatos priežiūros pastatą ir rekonstruoti buvusį gamybinį pastatą – pritaikyti jį nuteistiesiems apgyvendinti, 3-iajame sektoriuje – rekonstruoti nuteistųjų bendrabučius, renovuoti baudos izoliatoriaus pastatą, atlikti pastatų, skirtų nuteistųjų buitinėms reikmėms, kapitalinį remontą ir užbaigti modernizuoti apsaugos perimetrą. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose numatoma atlikti tardymo izoliatoriaus pastato 7-ojo aukšto kapitalinį remontą ir gamybinio pastato pirmojo aukšto kapitalinį remontą, apšiltinti fasadą, Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinyje – užbaigti antrąjį statybų etapą, atlikti gydomojo korpuso, ūkinio pastato ir nuteistųjų gyvenamojo pastato kapitalinį remontą, pastatyti galerijas tarp gydymo korpusų ir modernizuoti apsaugos perimetrą. Kiti investicijų projektai, susiję su laisvės atėmimo vietų ūkinės infrastruktūros, inžinerinių komunikacijų ir kitų priemonių įsigijimu, kapitaliniu remontu, renovacija ir neturintys tiesioginės įtakos Programos uždaviniams ir siekiamiems vertinimo kriterijams, į Programos projektų sąrašą neįtraukti.
Remiantis kiekvienam partnerystės projektui atlikta galimybių studija, metinės išmokos privačiam partneriui numatomos iš Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skiriamų asignavimų, kurie turėtų būti padidinti reikiamomis sumomis.
18. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas būtų galima iš dalies padengti iš pajamų, gautų pardavus Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priklausantį nekilnojamąjį turtą. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro skelbiama vidutine rinkos verte, nustatoma pagal unikalų numerį, ir nekilnojamojo turto verčių žemėlapiais, apskaičiuota, kad teisės aktų nustatyta tvarka pardavus nekilnojamąjį turtą būtų galima gauti apie 150 mln. litų (43,44 mln. eurų). Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (Vilnius, Lukiškių skg. 6) teritorijos plotas – 22 543 kv. metrai, bendras pastatų plotas – 18 756 kv. metrai, šios įstaigos nekilnojamąjį turtą būtų galima parduoti už 52 mln. litų (15,06 mln. eurų). Šiaulių tardymo izoliatoriaus (Šiauliai, Trakų g. 10) teritorijos plotas – 11 705 kv. metrai, bendras pastatų plotas – 6 205 kv. metrai, šios įstaigos nekilnojamąjį turtą būtų galima parduoti už 11 mln. litų (3,19 mln. eurų). Panevėžio pataisos namų (Panevėžys, P. Puzino g. 12) teritorijos plotas – 10 469 kv. metrai, bendras pastatų plotas – 5 813 kv. metrų, šios įstaigos nekilnojamąjį turtą galima parduoti už 8 mln. litų (2,32 mln. eurų). Marijampolės pataisos namų (Marijampolė, Sporto g. 3A, 5 ir 7) teritorijos plotas – 132 868 kv. metrai, bendras pastatų plotas – 17 074 kv. metrai, šios įstaigos nekilnojamąjį turtą galima parduoti už 11 mln. litų (3,19 mln. eurų). Vilniaus pataisos namų (Vilnius, Sniego g. 2, Rasų g. 6 ir 8) teritorijos plotas – apie 75 880 kv. metrų, bendras pastatų plotas – 37 440 kv. metrų, iš jų naudojami 22 738 kv. metrai, Vilniaus pataisos namų (Vilnius, Rasų g. 6) teritorija nesuformuota, šios įstaigos nekilnojamąjį turtą galima parduoti už 68 mln. litų (19,69 mln. eurų).
19. Laisvės atėmimo vietos būtų modernizuojamos etapais: trumpuoju laikotarpiu (iki 2016 metų) siūloma įgyvendinti projektus, kurie bus finansuojami 2009–2014 metų Norvegijos finansinio mechanizmo paramos ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis, ir nuteistųjų bendrabučio Marijampolės pataisos namuose rekonstravimo į kamerų tipo patalpas projektą, finansuojamą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Pirmenybė taip pat būtų teikiama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kompleksiniam iškėlimui iš Vilniaus miesto centro (Pravieniškių kalėjimo, Vilniaus tardymo izoliatoriaus-pataisos namų statyba ir įrengimas) ir naujos laisvės atėmimo vietų įstaigos Šiauliuose statybai ir įrengimui. Klaipėdos ir Panevėžio tardymo izoliatorių-pataisos namų projektai galėtų būti pradėti įgyvendinti tada, kai bus sėkmingai pradėti plėtoti analogišku partnerystės būdu numatomi įgyvendinti prioritetiniai (Pravieniškių kalėjimo ir Vilniaus tardymo izoliatoriaus-pataisos namų) projektai.
Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos
1 priedas
LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO
VERTINIMO KRITERIJAI
| Eil. Nr. |
Vertinimo kriterijus |
2014 metai |
2022 metai |
| 1. |
Modernių laisvės atėmimo vietų skaičius |
1 |
6 |
| 2. |
Gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui laisvės atėmimo vietoje: |
|
|
| dydis, kv. metrais |
3,24 |
5 |
|
| pokytis, procentais |
|
54,3 |
|
| 3. |
Tardymo izoliatorių vietų vidutinis užimtumas, procentais |
131 |
97 |
| 4. |
Laisvės atėmimo vietų kamerose apgyvendintų asmenų: |
|
|
| dalis, procentais |
22 |
60 |
|
| dydis, vienetais |
2 080 |
5 000 |
|
| pokytis, kartais |
|
2,4 |
|
| 5. |
Laisvės atėmimo vietų perimetro fizinės apsaugos postų: |
|
|
| skaičius, vienetais |
89 |
61 |
|
| pokytis, procentais |
|
-31,5 |
|
| 6. |
Laisvės atėmimo vietoje laikomo vieno asmens vienos dienos išlaikymo lėšų: |
|
|
| dydis, litais (eurais) |
68,10 (19,72) |
50 (14,48) |
|
| pokytis, procentais |
|
-26,58 |
Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos
2 priedas
LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMOS
PROJEKTŲ SĄRAŠAS
| Eil.Nr. |
Projektas |
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų (tūkst. eurų) |
Finansavimo šaltinis |
Terminas, metais |
|
| iš viso |
iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau –valstybės biudžetas) lėšos |
||||
| 1. |
Rekonstruoti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos statinius |
59 360 (17 191,84) |
51 221 (14 834,63) |
valstybės biudžeto lėšos ir tarptautinė finansinė parama*** |
2022 |
| 1.1. |
Rekonstruoti Reabilitacijos centro patalpas |
331 (95,86)
|
50 (14,48)
|
valstybės biudžeto lėšos ir tarptautinė finansinė parama*** |
2015 |
| 1.2. |
Rekonstruoti 3-iojo sektoriaus gyvenamąsias patalpas |
7 502 (2 172,73)
|
1 125 (325,82)
|
valstybės biudžeto lėšos ir tarptautinė finansinė parama*** |
2016 |
| 1.3. |
Rekonstruoti 3-iojo sektoriaus technines apsaugos priemones |
1 742 (504,52)
|
261 (75,59)
|
valstybės biudžeto lėšos ir tarptautinė finansinė parama*** |
2016 |
| 1.4. |
Rekonstruoti 1-ojo sektoriaus statinius |
25 150 (7 283,94) |
25 150 (7 283,94)
|
valstybės biudžeto lėšos ir tarptautinė finansinė parama*** |
2022 |
| 1.5. |
Rekonstruoti 2-ojo sektoriaus statinius |
24 635 (7 134,79)
|
24 635 (7 134,79) |
valstybės biudžeto lėšos ir tarptautinė finansinė parama*** |
2022 |
| 2. |
Iškelti Laisvės atėmimo vietų ligoninę iš Vilniaus į Pravieniškes |
25 008 (7 242,82) |
21 249 (6 154,14) |
valstybės biudžeto lėšos ir tarptautinė finansinė parama*** |
2022 |
| 2.1. |
Įrengti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Ftiziatrijos ir Psichiatrijos skyrius |
5 125 (1 484,30)
|
1 366 (395,62)
|
valstybės biudžeto lėšos ir tarptautinė finansinė parama*** |
2016 |
| 2.2. |
Rekonstruoti Laisvės atėmimo vietų ligoninės ūkinio aptarnavimo statinius |
19 883 (5 758,51) |
19 883 (5 758,51) |
valstybės biudžeto lėšos ir tarptautinė finansinė parama*** |
2022 |
| 3. |
Rekonstruoti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų statinius |
9 373 (2 714,61) |
8 904 (2 578,78) |
valstybės biudžeto lėšos ir tarptautinė finansinė parama*** |
2019 |
| 3.1. |
Įrengti patalpas bendrojo ugdymo mokyklai |
552 (159,87)
|
83 (24,04)
|
valstybės biudžeto lėšos ir tarptautinė finansinė parama*** |
2015 |
| 3.2. |
Rekonstruoti gamybinio pastato patalpas |
8 821 (2 554,74) |
8 821 (2 554,74) |
valstybės biudžeto lėšos ir tarptautinė finansinė parama*** |
2020 |
| 4. |
Rekonstruoti Marijampolės pataisos namų nuteistųjų bendrabutį į kamerų tipo patalpas, o įgyvendinus 7 ir 9 projektus, perkelti Marijampolės pataisos namuose laikomus nuteistuosius į Klaipėdos tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Šiaulių tardymo izoliatorių-pataisos namus, Marijampolės pataisos namus uždaryti |
3 650 (1 057,11) |
3 650 (1 057,11) |
valstybės biudžeto lėšos |
2016 (įstaigos uždarymas – ne anksčiau kaip 2022) |
| 5. |
Perkelti Lukiškių kalėjimą į Pravieniškių kalėjimą* |
– |
– |
privataus subjekto investicijos |
2017** |
| 6. |
Pastatyti Vilniaus miesto pakraštyje tardymo izoliatorių-pataisos namus (iš viso 1 620 vietų) ir perkelti į juos Lukiškių tardymo izoliatorių ir Vilniaus pataisos namus* |
– |
– |
privataus subjekto investicijos; galimas ir valstybės biudžeto lėšų naudojimas |
2019** |
| 7. |
Pastatyti Šiaulių miesto pakraštyje tardymo izoliatorių-pataisos namus (išviso 1 180 vietų), perkelti į juos Šiaulių tardymo izoliatorių ir dalį Marijampolės pataisos namuose laikomų nuteistųjų* |
– |
– |
privataus subjekto investicijos; galimas ir valstybės biudžeto lėšų naudojimas |
2021** |
| 8. |
Rekonstruoti Alytaus pataisos namų statinius |
20 817 (6 029,02) |
20 817 (6 029,02) |
valstybės biudžeto lėšos |
2022 |
| 9. |
Pastatyti Klaipėdoje tardymo izoliatorių-pataisos namus (iš viso 800 vietų)* |
– |
– |
privataus subjekto investicijos; galimas ir valstybės biudžeto lėšų naudojimas |
2022** |
| 10. |
Pastatyti Panevėžyje tardymo izoliatorių-pataisos namus (iš viso 400 vietų), perkelti į juos Panevėžio pataisos namus ir dalį suimtųjų iš kitų tardymo izoliatorių* |
– |
– |
privataus subjekto investicijos; galimas ir valstybės biudžeto lėšų naudojimas |
2022** |
| Iš viso |
118 208 (34 235,40) |
105 841 (30 653,67) |
|
|
|
* Lėšų poreikis nenurodomas, nes projektą numatoma įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, o projekto sąnaudas sudaro ne tik investicijos į infrastruktūrą, bet ir jos išlaikymas ir priežiūra, taip pat perduodamos privačiam partneriui veiklos išlaidos. Be to, partnerystės projekto įgyvendinimo laikas ilgesnis nei Programos įgyvendinimo laikas. Partnerystės projektams įgyvendinti numatomų lėšų poreikis nurodytas šių projektų galimybių studijose, kurios vertinamos (ir priimami sprendimai dėl projektų įgyvendinimo) teisės aktų nustatyta tvarka.
** Numatomi naujos infrastruktūros sukūrimo metai.
*** Norvegijos finansinių mechanizmų programos paramos lėšos – 12 367 tūkst. litų (3 581,73 tūkst. eurų).