LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2015 M. LIEPOS 2 D. ĮSAKYMO NR. 3-285(1.5 E) „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2015 m. gruodžio 14 d. Nr. 3-499(1.5 E)

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 3-285(1.5 E) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų patvirtinimo“:

1. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą:

1.1 Pakeičiu I skyriaus pirmojo skirsnio 1.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. TEN-T kelių tinklo, įskaitant su jais susijusių privažiuojamųjų kelių ir tiesioginių jungiamųjų kelių, rekonstrukcija ir tiesimas.

1.3.2. Eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonių diegimas TEN-T kelių tinkle.

1.3.3. Išorės sienų ir pasienio kontrolės punktų (TEN-T tinklo) transporto infrastruktūros kartu su privažiuojamaisiais ir tiesioginiais jungiamaisiais keliais rekonstravimas ir modernizavimas.“

1.2. Pakeičiu I skyriaus trečiojo skirsnio 6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.336	„Vežta intermodalinių transporto vienetų“	Skaičius	75 107	78 863
R.S.337	„Vidutinis keleivinio traukinio greitis rekonstruotuose ir atnaujintuose TEN-T tinklo geležinkelių ruožuose“	km/val.	80	85,6
P.B.212	„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų geležinkelio TEN-T tinkle linijų ilgis“	km	0	74
P.N.501	„Geležinkelių, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ilgis“	km	0	7,1“.

1.3. Pakeičiu I skyriaus septintojo skirsnio 6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.340	„Vidutinis keleivinio traukinio greitis rekonstruotuose ir atnaujintuose ne TEN-T tinklo geležinkelių ruožuose“	km/val.	50	53,5
R.N.508	„Triukšmo prevencijos zonose gyvenančių gyventojų, veikiamų triukšmo, dalies sumažėjimas“	Procentai	71,9	66,5
P.S.342	„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“	Skaičius	2	10“.

1.4. Pakeičiu I skyriaus aštuntojo skirsnio 6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.321	„Anglies dioksido (išskyrus išsiskiriantį iš biomasės) kiekis, namų ūkių išmestas į atmosferą iš transporto veiklos“	Tūkst. tonų	531	507
P.B.214	„Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis“	km	0	3
R.S.322	„Viešuoju miesto transportu vežamų keleivių skaičius“	Mln. keleivių	240,0	244,0
P.S. 323	„Įgyvendintos darnaus judumo priemonės“	Skaičius	3	10
P.S.324	Įdiegtos intelektinės transporto sistemos	Skaičius	0	5“.

1.5. Papildau I skyrių devintuoju skirsniu:

„DEVINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.1.1-TID-V-504 „INTELEKTINIŲ TRANSPORTO SISTEMŲ DIEGIMAS TEN-T tinklE“ (TOLIAU – priemonė)

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Intelektinių transporto eismo saugos, saugumo, eismo informavimo ir srautų valdymo transporto sistemų diegimas TEN-T tinkle.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

1.4.2. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Savivaldybių administracijos.

1.5.2. AB „Lietuvos geležinkeliai“.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.338	„Žuvusiųjų TEN-T tinklo keliuose skaičius“	Asmenys per metus	41	37
R.N.503	„Pavojaus geležinkelio pervažų naudotojams nacionalinė pamatinė vertė“	Skaičius	0,000000522	0,000000418
P.S.324	„Įdiegtos intelektinės transporto sistemos“	Skaičius	1	4

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
46 009 036	0	7 398 599	7 398 599	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2 936 747	0	472 251	472 251	0	0	0
3. Iš viso
48 945 783	0	7 870 850	7 870 850	0	0	0“.

1.6. Papildau I skyrių dešimtuoju skirsniu:

„DEŠIMTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 06.1.1-TID-V-505 „JŪRŲ TRANSPORTO EISMO SĄLYGŲ GERINIMAS KLAIPĖDOS VALSTYBINIAME JŪRŲ UOSTE“ (TOLIAU – priemonė)

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridorius) bendro naudojimo laivybos kanalo saugos ir aplinkos apsaugos parametrų gerinimas (platinimas, akvatorijos gilinimas, molų statyba ir rekonstrukcija).

1.3.2. Laivybos saugos didinimas, hidrografinės, geodezinės ir kartografinės techninės ir programinės įrangos atnaujinimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

1.3.3. Vandens transporto infrastruktūros techninių parametrų stebėsenos ir kontrolės sistemų modernizavimas ir diegimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.504	„Jūrų laivų avarijų ir jūrinių incidentų skaičius“	Skaičius / metai	8	7
R.N.505	„Vidutinė jūrų uoste aptarnautų laivų bendroji talpa“	Tūkst. t	8,2	8,6
P.S.340	„Jūrų uoste įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“	Skaičius	0	3
P.N.506	„Įsigytos žemsiurbės“	Skaičius	0	1

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
88 056 939	0	15 539 460	0	0	15 539 460	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
5 620 656	0	991 880	0	0	991 880	0
3. Iš viso
93 677 595	0	16 531 340	0	0	16 531 340	0“.

1.7. Papildau I skyrių vienuoliktuoju skirsniu:

„VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

NR. 06.1.1-TID-V-506 „ APLINKOSAUGOS IR SKRYDŽIŲ SAUGOS TOBULINIMAS TARPTAUTINIUOSE ORO UOSTUOSE“ (TOLIAU – priemonė)

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių transporto tinklų sąveiką“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Skrydžių saugą ir aviacijos saugumą didinančios infrastruktūros, įrangos ir skrydžių valdymo įrangos diegimas ir modernizavimas tarptautiniame Vilniaus oro uoste.

1.3.2. Trūkstamų riedėjimo takų įrengimas, skirtas orlaivių manevravimo trukmei sumažinti, ir esamų kilimo–tūpimo takų bei riedėjimo takų techninių parametrų pagerinimas, kuris sumažins skleidžiamą aviacijos triukšmą tarptautiniame Vilniaus oro uoste.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. VĮ Lietuvos oro uostai.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Privatūs juridiniai asmenys (tais atvejais, kai projektai įgyvendinami viešos ir privačios partnerystės būdu).

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.339	„Vidutinė 1 orlaivio manevravimo trukmė“	Minutės	15	12
P.S.341	„Įrengtų ICAO reikalavimus atitinkančių oro uostų kietųjų dangų plotas“	Kvadratiniai metrai	329 000	424 000
P.S.342	„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“	Skaičius	3	4

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
33 201 208	0	21 516 877	0	0	0	21 516 877
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
7 345 595	0	4 760 497	0	0	0	4 760 497
3. Iš viso
40 546 803	0	26 277 374	0	0	0	26 277 374“.

1.8. Papildau I skyrių dvyliktuoju skirsniu:

„DVYLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

06.2.1-TID-V-510 „Laivybos sąlygų vandens transporte užtikrinimas“ (TOLIAU – priemonė)

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Vandens transporto saugos didinimas.

1.3.2. Laivybos vidaus vandenų keliais gerinimas, gerinant laivybos sąlygas, užtikrinant garantinių matmenų laikymąsi, sumažinant krantų ir upės dugno eroziją, tranzitinių nešmenų nusėdimą.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija.

1.4.2. Lietuvos saugios laivybos administracija.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Priemonės lėšomis nefinansuojamos veiklos, įgyvendinamos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, nes šios veiklos finansuojamos pagal Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonę 06.1.1-TID-V-505 „Jūrų transporto eismo sąlygų gerinimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste“.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.343	„Vidaus vandenų transportu vežtų krovinių kiekis“	Tonos / metai	80 000	100 000
P.B.216	„Bendras pagerinto ar naujai sukurto vidaus vandenų kelio ilgis“	km	0	20
P.S.342	„Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės“	Skaičius	0	1

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
28 261 121	0	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2 728 221	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
30 989 342	0	0	0	0	0	0“.

1.9. Pakeičiu II skyriaus penktojo skirsnio 6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

„Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.309	„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“	Procentai	57	63
P.S.310	„Sukurtos elektroninės paslaugos“	Skaičius	0	40“.

1.10. Pakeičiu II skyriaus penktojo skirsnio 7 papunktį ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Iš viso – ne mažiau kaip	Iš viso – ne mažiau kaip	Iš viso – ne mažiau kaip	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
15 060 240	2 029 915	0	0	0	0	627 774
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
15 060 240	2 029 915	0	0	0	0	627 774“.

1.11. Papildau II skyrių šeštuoju skirsniu:

„ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 02.2.1-CPVA-V-523 „ATVIRŲ DUOMENŲ SĄVEIKUMAS IR OPTIMIZAVIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie veiksmų programos 2.2.1 konkretaus uždavinio „Padidinti viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį panaudojimą verslo ir visuomenės poreikiams“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio panaudojimo verslui, kuriant skaitmenines paslaugas ir produktus, sprendimų rėmimas (užtikrinant teisines ir organizacines prielaidas viešosios informacijos panaudojimui, bus kuriamos priemonės ir remiamos iniciatyvos, orientuotos į viešojo sektoriaus informacijos efektyvų atvėrimą pakartotiniam panaudojimui ir jo panaudojimą, kuriant tiek komercinius, tiek nekomercinius skaitmeninius produktus ir paslaugas).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos.

1.5. Galimi partneriai:
         1.5.1   Valstybės biudžetinės įstaigos.
         1.5.2   Viešosios įstaigos, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.
         1.5.3   Valstybės įmonės.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojamos viešojo valdymo reformų ir teisės aktų, procesų ir procedūrų rengimo ir viešojo valdymo institucijų veiklos kokybės gerinimo įrankių kūrimo veiklos ir sprendimai, taip pat pagal priemonę nefinansuojamas valstybės institucijų ir įstaigų vidaus administravimui skirtų sistemų ir sprendimų kūrimas, kurie finansuojami pagal veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemones.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.307	„Įmonių, kurios panaudoja viešojo sektoriaus informaciją savo komercinei veiklai, dalis“	Procentai	76	85
P.S.308	„Įgyvendinti sprendimai, skirti viešojo sektoriaus informacijos pakartotiniam panaudojimui“	Skaičius	0	3

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
3 672 365	648 064	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
3 442 409	607 484	0	0	0	0	0
3. Iš viso
7 114 771	1 255 548	0	0	0	0	0“.

1.12. Papildau II skyrių septintuoju skirsniu:

„SEPTINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 02.2.2-CPVA-V-524 „GYVENTOJŲ SKATINIMAS IŠMANIAI NAUDOTIS INTERNETU ATNAUJINTOJE VIEŠOSIOS INTERNETO PRIEIGOS INFRASTRUKTŪROJE“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti IRT paklausą ir naudojimą gyventojų tarpe“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Viešųjų prieigos prie interneto taškų šalies viešosiose bibliotekose infrastruktūros atnaujinimas.

1.3.2. Informacinių ir ryšių technologijų produktų ir paslaugų paklausos didinimas tarp Lietuvos gyventojų (iniciatyvų, skatinančių Lietuvos gyventojus efektyviau, saugiau ir atsakingiau naudotis internetu, rėmimas).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

1.4.2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

1.4.3. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Viešieji juridiniai asmenys.

1.5.2. Asociacijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.308	„Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis“	Procentai	83	87
P.S.309	„Vietos bendruomenės, įtrauktos į veiklų, skirtų gyventojų skatinimui efektyviau, saugiau ir atsakingiau naudotis internetu, tinklą“	Skaičius	60	120

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
17 547 023	3 096 533	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
17 547 023	3 096 533	0	0	0	0	0“.

1.13. Papildau II skyrių aštuntuoju skirsniu:

„AŠTUNTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 02.3.1-CPVA-V-525 „ELEKTRONINĖS SVEIKATOS PASLAUGOS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos ar įstaigos.

1.4.2. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos subjektai.

1.5.      Galimi partneriai:
         1.5.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
         1.5.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos.
         1.5.3. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos subjektai.
         1.5.4. Valstybės įmonė Registrų centras.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.309	„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“	Procentai	57	63
P.S.310	„Sukurtos elektroninės paslaugos“	Skaičius	0	30

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
16 721 037	2 988 438	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
7 291 823	1 249 126	0	0	0	0	0
3. Iš viso
24 012 860	4 237 564	0	0	0	0	0“.

1.14. Papildau II skyrių devintuoju skirsniu:

„DEVINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 02.3.1-CPVA-V-526 „KULTŪROS TURINIO SKAITMENINIMAS IR SKLAIDA“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų kūrimas, plėtra ir tobulinimas, užtikrinant kompleksinę paslaugų teikimo pertvarką ir jų orientavimą į naudotoją (Lietuvos kultūros skaitmeninio turinio kūrimas, sklaida, elektroninių paslaugų plėtojimas – inovatyvių elektroninių paslaugų ir elektroninių produktų kūrimas tiek suskaitmeninto paveldo, tiek šiuolaikinio kultūrinio turinio pagrindu).

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Valstybės institucijos.

1.4.2. Viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė.

1.4.3. Biudžetinės įstaigos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Viešieji juridiniai asmenys.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.309	„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“	Procentai	57	63
P.S.310	„Sukurtos elektroninės paslaugos“	Skaičius	0	21

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
28 093 142	4 957 613	-	-	-	-	-
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	-	-	-	-	-
3. Iš viso
28 093 142	4 957 613	-	-	-	-	-“.

1.15. Papildau II skyrių dešimtuoju skirsniu:

„DEŠIMTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 02.3.1-CPVA-V-527 „LIETUVIŲ KALBA INFORMACINĖSE TECHNOLOGIJOSE“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Lietuvių kalbos informacinių technologijų sprendimų, elektroninių paslaugų kūrimas, plėtojimas ir pritaikymas elektroninėms paslaugoms teikti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Valstybės biudžetinės įstaigos.

1.4.2. Viešosios įstaigos, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Valstybės biudžetinės įstaigos.

1.5.2. Viešosios įstaigos, kurių vienintelė dalininkė yra valstybė.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.309	„Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis“	Procentai	57	63
P.S.310	„Sukurtos elektroninės paslaugos“	Skaičius	0	15
R.N.527	„Gyventojai, kurie naudojasi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų procentais)“	Procentas	22	29

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
12 164 040	2 146 595	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
12 164 040	2 146 595	0	0	0	0	0“.

1.16. Papildau III skyrių septintuoju skirsniu:

„SEPTINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 04.5.1-TID-K-519 „viešojo transporto paslaugų prieinamumo didinimas“ (TOLIAU – priemonė)

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, vietinio susisiekimo keleivinių traukinių ir reguliaraus susisiekimo laivų ir keltų pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

1.3.2. Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, vietinio susisiekimo keleivinių traukinių ir reguliaraus susisiekimo laivų ir keltų aprūpinimas dviračių laikymo / pervežimo įranga.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Privatūs vežėjai, vykdantys keleivių vežimo veiklą.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Projektų konkursas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Transporto investicijų direkcija.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.512	„Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, vietinio susisiekimo keleivinių traukinių ir reguliaraus susisiekimo laivų ir keltų vežamų keleivių skaičius“	Tūkst. keleivių / metai	0	15500
P.N.510	„Viešojo transporto priemonės, pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir / ar dviračiams vežti“	Skaičius	4	10

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
729 842	0	128 796	0	0	0	128 796
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
139 018	0	24 532	0	0	0	24 532
3. Iš viso
868 860	0	153 328	0	0	0	153 328“.

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plane numatytų nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašus ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-09-10 raštu Nr. ((24.37)-5K-1518764-5K-1519232)-6K-1506734

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-10-07 raštu Nr. ((24.37)-5K-1520090)-6K-1507340

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-09-25 raštu Nr. ((24.37)-5K-1518764-5K-1519572)-6K-1507074

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-10-12 raštu Nr. ((24.37)-5K-1521186)-6K-1507434

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-11-09 raštu Nr. ((24.37)-5K-1523209)-6K-1508161

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-11-16 raštu Nr. ((24.37)-5K-1523942)-6K-1508455

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-11-20 raštu Nr. ((24.37)-5K-1524277)-6K-1508599

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-11-23 raštu Nr. ((24.37)-5K-1524209)-6K-1508639

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-11-24 raštu Nr. ((24.37)-5K-1524228)-6K-1508675

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-11-25 raštu Nr. ((24.37)-5K-1524836)-6K-1508750

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3-285(1.5 E)

(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2015 m. gruodžio 14 d. įsakymo

Nr. 3-499(1.5 E) redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDIMO PLANE NUMATYTŲ NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAI

Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavi-mo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Apskaičiavimo tipas	Skaičiavimo būdas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Institucija
I. REZULTATO STEBĖSENOS RODIKLIAI (Europos regioninės plėtros fondas arba Sanglaudos fondas: 501-600)
R.N.501	„Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas“	Mln. val.	Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas – suminis metinis automobilių kelionės laikas rekonstruotais ar naujais TEN-T automobilių keliais (keliuose, kuriuose buvo vykdomas projektas). TEN-T tinklas (transeuropinis tinklas) – Europos Sąjungos transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemų tinklas, jungiantis visus Europos Sąjungos regionus ir prisidedantis prie vidaus rinkos ir užimtumo augimo, įgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslus (šaltinis: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 661/2010/ES). Kelio tiesimas – naujo kelio ar jo ruožo statymas nauja trasa, miesto, kaimo gyvenamosios vietovės aplinkkelio su visais kelio statiniais tiesimas, tilto, viaduko ar kitokio statinio statyba, buvusio statinio rekonstravimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).	Automatiškai apskaičiuojamas.	Sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas (mln.val.), skaičiuojamas pagal formulę: kur: N – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, aut./parą; V – vidutinis kelionės greitis, km/val.; L – rekonstruoto ar nutiesto kelio ruožo ilgis, km.	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas, praėjus 1 kalendoriniams metams po projekto finansavimo pabaigos, atliks tyrimą (vertinimą), kurio ataskaitoje bus nurodytas sugaištas kelionių automobilių keliais TEN-T tinkle laikas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.504	„Jūrų laivų avarijų ir jūrinių incidentų skaičius“	Skaičius / metai	Jūrų laivo avarija – įvykis, susijęs su laivo panaudojimu, kai: – asmuo ar asmenys miršta, mirtinai ar sunkiai sužeidžiami dėl jų buvimo laive arba įvykio, susijusio su jūrų laivo veikla; – asmuo dingsta iš laivo; – jūrų laivas dingsta, numanoma, kad dingo arba laivas paliekamas; – jūrų laivas sugadinamas; – jūrų laivas susiduria, užplaukia ant seklumos arba dėl kitų priežasčių nebegali savarankiškai judėti; – jūrų laivo veiksmai užteršė aplinką arba aplinka užteršta dėl įvykusios jūrų laivo avarijos. Sunki avarija – tai jūrų laivo avarija, kuri neklasifikuojama kaip labai sunki laivo avarija, ir kai: – jūrų laive kyla gaisras, sprogimas, laivas užplaukia ant seklumos, susiduria su kitu objektu, patiria sužalojimų dėl blogų meteorologinių sąlygų, laivo korpuso pažeidimų dėl ledo, korpuso įtrūkimo ar numanomo įtrūkimo ir panašiai; – yra jūrų laive tokių struktūrinių apgadinimų, dėl kurių jūrų laivas nebeturi navigacinių savybių (laivo korpuso povandeninės dalies pramuša, laivo variklio sulūžimas, didelis anstato sugadinimas ir panašiai); – užteršiama aplinka (nepriklausomai nuo taršos dydžio); – dėl laivo sulūžimo, būtina jį vilkti arba reikalaujama pagalba iš kranto. Labai sunki avarija – tai visiška laivo žūtis, laivo dingimas arba dėl laivo avarijos labai užteršta aplinka. Jūrinis incidentas – tai įvykis, kada jūrų laivas arba laive esantys asmenys įstumiami į pavojų, arba laivo veikla gali kelti pavojų aplinkai, aplinkiniams laivams ir asmenims (šaltinis: Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimo nuostatai).	Įvedamasis.	Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 29 D. įsakymu Nr. 3-461 „Dėl Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimo nuostatų patvirtinimo“.	Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus kasmetinė jūrų laivų avarijų ir incidentų apžvalga. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrius paskelbia kasmetinę jūrų laivų avarijų ir incidentų apžvalgą.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
R.N.505	„Vidutinė jūrų uoste aptarnautų laivų bendroji talpa“	Tūkst. t	Laivo bendroji talpa – civilinio laivo vidaus patalpų (žemiau denio) tūris, nustatytas vadovaujantis 1969 m. tarptautine konvencija dėl laivo matmenų nustatymo. Išreiškiama registro tonomis (1 reg. tona = 2,832 kub. m). Laivo talpa nustatoma įgaliotai institucijai atlikus laivo matavimo darbus ir išdavus laivo matavimo liudijimą.	Įvedamasis.	Vidutinė jūrų uoste aptarnautų laivų bendroji talpa, tūkst. t, skaičiuojama per metus į jūrų uostus atplaukusių laivų bendrąją talpą padalinus iš jų skaičiaus.	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo tyrimo (vertinimo) ataskaita. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Rodiklio reikšmė bus nustatyta, kai projekto vykdytojas 2018 m. ir 2023 m. atliks tyrimą (vertinimą) ir nustatys vidutinę Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste aptarnautų laivų bendrąją talpą.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija).
R.N.506	„Žuvusiųjų ir sužeistųjų geležinkelių pervažose skaičius“	Asmenys per metus	Žuvusieji ir sužeistieji – eismo įvykyje žuvę ir sužeisti žmonės. Eismo įvykis geležinkelių pervažoje – geležinkelių transporto eismo įvykis pervažoje, kai, geležinkelių riedmenims susidūrus su pervažą kertančiomis transporto priemonėmis ar pervažoje esančiais objektais, žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama bent viena transporto priemonė, krovinys ar bet koks kitas geležinkelių pervažoje esantis turtas. Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta (šaltinis: Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas).	Įvedamasis.	Lietuvos statistikos departamento metodika.	Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Antriniai šaltiniai: Metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Rodiklio reikšmė nustatoma, kai Lietuvos statistikos departamentas paskelbia statistinę informaciją apie per metus geležinkelių pervažose žuvusiuosius ir sužeistuosius.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (Transporto investicijų direkcija).
R.N.512	„Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų, vietinio susisiekimo keleivinių traukinių ir reguliaraus susisiekimo laivų ir keltų vežamų keleivių skaičius“	Tūkst. keleivių / metai	Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas). Vietinio susisiekimo keleiviniai traukiniai – paprastieji ir greitieji keleiviniai traukiniai, kursuojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas). Reguliaraus susisiekimo laivai ir keltai – vidaus vandenų transporto priemonės, vežančios keleivius miesto, priemiestiniais ir tarpmiestiniais maršrutais pagal patvirtintą tvarkaraštį (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas).	Įvedamasis.	Skaičiuojama gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio susisiekimo keleiviniais traukiniais ir reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. Keleivių vežimo autobusais statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-349 „Dėl Keleivių vežimo autobusais statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/273590/Vezimo_autobusais_metodika.pdf). Geležinkelių transporto statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DĮ-279 „Dėl Geležinkelių transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/559230/Gelezinkeliu_metodika_2007.pdf) Vidaus vandenų transporto statistinio tyrimo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. DĮ-108 „Dėl Vidaus vandenų transporto statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (http://osp.stat.gov.lt/documents/10180/559230/Vidaus_vandenu_metodika_2007.pdf)	Pirminiai šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys: http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=1976&status=A. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais Lietuvos statistikos departamentas paskelbia duomenis apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmės gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (TID).
R.N.527	„Gyventojai, kurie naudojasi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų procentais)“	Procentas	Gyventojai – visi 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.	Įvedamasis	Skaičiuojama gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninė-mis paslaugomis, dalis (procentais) nuo visų Lietuvos gyventojų. Skaičiuoja-mas Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atliekant tyrimą. Detali skaičiavimo metodika bus pateikta tyrimo ataskaitoje.	Pirminiai šaltiniai: Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atlikto tyrimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kiekvieniems kalendori-niams metams yra paskelbiama Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atlikto tyrimo ataskaita, kurioje skelbiama informacija apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
II. PRODUKTO STEBĖSENOS RODIKLIAI (Europos regioninės plėtros fondas arba Sanglaudos fondas: 501-600)
P.N.501	„Geležinkelių, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ilgis“	km	Geležinkelių ruožas – geležinkelių linijos atkarpa tarp dviejų geležinkelio stočių. Geležinkelių rekonstravimas (patobulinimas) – geležinkelių sistemos struktūrinio posistemio arba jo dalies pakeitimas, kuriuo pagerinami struktūrinio posistemio eksploataciniai parametrai. Geležinkelių signalizacijos sistema – viena iš geležinkelių sistemos posistemių, kurią sudaro visa geležinkelio kelio įranga, būtina geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti geležinkelių tinklu, judėjimui valdyti ir kontroliuoti. ERTMS – Europos geležinkelių eismo valdymo sistema. Įdiegus ERTMS visoje Europoje bus nustatytas vienas bendras signalinės įrangos standartas, kurį taikant bus kontroliuojamas traukinių greitis ir prireikus nurodoma jį sumažinti. Tai suteiks galimybę užtikrinti, kad traukiniai suderinamais nacionaliniais tinklais kursuotų sklandžiai, nevėluodami, be papildomų patikrinimų ar derinimo. Įdiegus ERTMS – labai efektyvią šiuolaikinę sistemą – bus sukurta bendra geležinkelio erdvė.	Automatiškai apskaičiuojamas.	Skaičiuojamas rekonstruotų (patobulintų) geležinkelių ruožų, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ilgis kilometrais.	Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą ir Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotas leidimas pradėti naudoti naują, atnaujintą ar patobulintą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje (jei toks leidimas reikalingas). Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.	Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriame nurodomas geležinkelių ruožų, kuriuose įrengta ar patobulinta signalizacijos sistema (įskaitant ERTMS), ir Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos išduoda leidimą pradėti naudoti patobulintą struktūrinį posistemį Lietuvos Respublikoje (jei toks leidimas reikalingas).	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.506	„Įsigytos žemsiurbės“	Skaičius	Žemsiurbė – plaukiojanti žemės kasimo mašina, kuri iš po vandens siurbia grunto ir vandens mišinį (pulpą). Darbo padargas – grunto siurblys su freziniu arba hidrauliniu purentuvu (šaltinis: Lietuvos Respublikos terminų bankas).	Automatiškai apskaičiuojamas.	Skaičiuojamas įsigytų ir pateiktų žemsiurbių skaičius.	Pirminiai šaltiniai: prekių ar paslaugų priėmimo perdavimo aktai (kopijos). Antriniai šaltiniai: Mokėjimo prašymai.	Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas prekių ar paslaugų priėmimo perdavimo aktas, kuriame nurodomas įsigytos ir pateiktos žemsiurbės.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.508	„Bendras naujai nutiestų kelių ilgis“	km	Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). Į šį rodiklį įskaičiuojamos rodiklio P.B.213 „Bendras naujai nutiestų kelių TEN-T tinkle ilgis“ pasiektos reikšmės. Kelio tiesimas – naujo kelio ar jo ruožo statymas nauja trasa, miesto, kaimo gyvenamosios vietovės aplinkkelio su visais kelio statiniais tiesimas, tilto, viaduko ar kitokio statinio statyba, buvusio statinio rekonstravimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas). Kelio statinys – kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos kelių įstatymas).	Automatiškai apskaičiuojamas.	Skaičiuojamas naujai nutiestų kelių, gatvių ruožų ilgis, išmatavus kelio ar gatvės ašinės linijos ilgį (kelio ar gatvės išilginio profilio ilgį), įskaitant šioje ašyje esančius tiltus, viadukus, estakadas, tunelius ir kitus kelio statinius.	Pirminiai šaltiniai: statybos užbaigimo aktai arba deklaracijos apie statybos užbaigimą (kopijos). Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.	Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriame nurodomas nutiestų naujų kelių ilgis.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.510	„Viešojo transporto priemonės, pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir / ar dviračiams vežti“	Skaičius	Transporto priemonė – bet koks savaeigis mechanizmas ar mechanizmų junginys keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas). Viešasis transportas – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimo nustatytais maršrutais nustatytu laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi (šaltinis: Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas). Specialiųjų poreikių turintis žmogus – žmogus, kurio judėsena yra ribota dėl fizinės (sensorinės arba motorinės, nuolatinės arba laikinos), intelekto ar kitos negalios arba sutrikimo, amžiaus ir kuriam dėl jo būklės reikia skirti reikiamą dėmesį, taip pat prie kurio specialiųjų poreikių reikia pritaikyti visiems keleiviams teikiamas paslaugas (šaltinis: Specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo gerinimo Lietuvos Respublikoje gerosios praktikos vadovas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 3-403 „Dėl Specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo gerinimo Lietuvos Respublikoje gerosios praktikos vadovo patvirtinimo“). Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas).	Automatiškai apskaičiuojamas.	Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas viešojo transporto priemones, pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir / ar dviračiams vežti.	Pirminiai šaltiniai: Darbų priėmimo perdavimo aktai (kopijos). Antriniai šaltiniai: Mokėjimo prašymas arba ataskaitos po iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų priėmimo perdavimo aktas, kuriame nurodomas įgyvendinant projekto veiklas viešojo transporto priemonės, pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms ir / ar dviračiams vežti.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.521	„Atnaujinta naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros galimybių studija“	Skaičius	Galimybių studija – tai detali numatomo įgyvendinti projekto analizė šiais aspektais: techniniu, instituciniu, ekonominiu ir finansiniu. Ji yra skirta tinkamiems projektams identifikuoti, formuoti ir pagrįsti. Galimybių studijoje išnagrinėja-mi ir įvertinami visi galimi investicijų variantai. Atlikus galimybių studiją, pasirenkamas labiausiai iš anksto nustatytus kriterijus atitinkantis variantas, kuriam įgyvendinti gali būti rengiamas investicijų projektas. Atnaujinimas – pagerinimas, pakeitimas nauju.	Automatiškai apskaičiuojamas	Sumuoja-mos atnaujintos galimybių studijos.	Pirminiai šaltiniai: paslaugų priėmimo ir perdavimo aktas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasirašomas paslaugų priėmimo ir perdavimo aktas, kuriame nurodomos atnaujintos galimybių studijos.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

____________________________