Administracinė byla Nr. AS-546-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02874-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokesčių administratoriaus atsisakymo teikti informaciją.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ir Bendrovė) elektroniniu paštu kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją pateikti prašomą informaciją.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. birželio 13 d. nustatė terminą iki 2024 m. birželio 26 d. įskaitytinai skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti skundą per LITEKO VEP posistemį arba pateikti dokumentinį skundo formatą, taip pat sumokėti žyminį mokestį, nurodyti atsakovą bei kitas bylos šalis, suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, pateikti atstovo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus.

2024 m. birželio 26 d. LITEKO VEP EPP priemonėmis pareiškėjas pateikė skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Kauno VMI), prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. gegužės 9 d. raštą Nr. (7.1 Mr) K-6013 „Dėl informacijos apie UAB „Autoprojektų Grupė“ pateikimo“; 2) įpareigoti Kauno VMI 2024 m. balandžio 23 d. Nr. 24-307 prašymą „DĖL SKUBIOS INFORMACIJOS PATEIKIMO“ išnagrinėti iš naujo. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl vidinių įmonės finansinių operacijų tvirtinimo procedūrų bei dėl atostogų laikotarpio, Finansų departamentas dėl objektyvių priežasčių žyminio mokesčio mokėjimą galės atlikti tik 2024 m. birželio 27 d., todėl prašė teismo leisti žyminio mokesčio apmokėjimo įrodymą pateikti 2024 m. birželio 27 d.

II.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. birželio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Bendrovės prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti (sumokėti žyminį mokestį) ir pareiškėjo skundą bei patikslintą skundą laikė nepaduotais.

Teismas nustatė, kad teismas skundo trūkumų pašalinimui nustatė terminą iki 2024 m. birželio 26 d. įskaitytinai, bet per teismo nustatytą terminą vienas iš esminių skundo trūkumų nebuvo pašalintas, nes neapmokėtas žyminis mokestis. Teismo vertinimu, pareiškėjo įvardintos žyminio mokesčio nesumokėjimo priežastys, lėmusios jo nesumokėjimą per teismo nustatytą terminą, ypač atsižvelgus į tai, kad skundu į teismą kreipėsi juridinis asmuo, yra išskirtinai subjektyvaus pobūdžio, todėl nėra pagrindo pakartotinai nustatyti termino skundo trūkumams pašalinti ar jį pratęsti, nes terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumams suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą procesinį dokumentą. Teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi išsamiai išaiškino ir nurodė pareiškėjui, kokie yra pateikto procesinio dokumento trūkumai, kaip juos reikia pašalinti ir kokios skundo trūkumų nepašalinimo pasekmės bei nustatė pakankamai ilgą skundo trūkumų pašalinimo terminą.

III.

Pareiškėjas ADB „Gjensidige“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį, o pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikyti paduotais.

Pareiškėjo vertinimu, būtent tai, kad Bendrovė yra juridinis asmuo, lėmė situaciją, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas viena diena vėliau nei buvo nustatytas terminas. To priežastys yra tai, kad juridinį asmenį sudaro ne vienas struktūrinis vienetas, tad bet kokių išlaidų, įskaitant ir žyminių mokesčių apmokėjimai, vykdomi remiantis vidinėmis nustatytomis procedūromis, o tokiose procedūrose dalyvauja net keli Bendrovės darbuotojai. Tam, kad Finansų departamentas galėtų suformuluoti žyminio mokesčio mokėjimą banke, privalo prieš tai turi gauti atsakingų asmenų patvirtinimą, be to, gavus patvirtinimą iš kitų procesų šeimininkų, Finansų departamentas tokio pobūdžio mokėjimus atlieka tik du kartus į dieną. Taigi juridinio asmens veiksmai apmokant žyminį mokestį yra kur kas kompleksiškesni ir laiko prasme ilgesni nei tokį veiksmą atliekančiam fiziniam asmeniui.

Pareiškėjas pažymi, jog vėlavimą sumokėti žyminį mokestį taip pat lėmė intensyvus atostogų laikotarpis, o 2024 m. birželio 24 d. (pirmadienis) buvo valstybinė nedarbo diena, todėl dauguma Bendrovės darbuotojų tuo metu atostogavo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, žyminis mokestis buvo apmokėtas vieną dieną vėliau. Pareiškėjas pateikia duomenis, kad žyminis mokestis, kaip žadėta, buvo apmokėtas 2024 m. birželio 27 d. t. y. viena diena vėliau.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti (sumokėti žyminį mokestį) ir pareiškėjo skundas bei patikslintas skundas laikyti nepaduotais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas skundą pateikė el. paštu, jame nenurodė atsakovo ir kitų bylos šalių, nesuformulavo konkretaus reikalavimo, nepateikė atstovo įgaliojimus patvirtinančių dokumentų, taip pat nesumokėjo žyminio mokesčio. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo skundas neatitiko pagrindinių skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų, ir neabejotinai sudarė kliūtis pareiškėjo skundą priimti nagrinėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2024 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, šalindamas teismo nustatytus trūkumus, 2024 m. birželio 26 d. per Liteko VEP EPP pateikė patikslintą skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. gegužės 9 d. raštą Nr. (7.1 Mr) K-6013 „Dėl informacijos apie UAB „Autoprojektų Grupė“ pateikimo“ ir įpareigoti pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. raštą Nr. (7.1 Mr) K-6013 „Dėl informacijos apie UAB „Autoprojektų Grupė“ pateikimo“. Patikslintame skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl vidinių įmonės finansinių operacijų tvirtinimo procedūrų bei dėl atostogų laikotarpio žyminio mokesčio mokėjimą galės atlikti tik 2024 m. birželio 27 d., todėl prašė teismo leisti žyminio mokesčio apmokėjimo įrodymą pateikti 2024 m. birželio 27 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti (sumokėti žyminį mokestį) ir pareiškėjo skundą bei patikslintą skundą laikė nepaduotais.

Pagal ABTĮ 64 straipsnio 1 dalį procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Teismas pratęsia terminą skundo trūkumams pašalinti, kai nustato, jog buvo svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjui pritrūko laiko pateikti tinkamą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-777-662/2015; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1186-624/2015; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-244-815/2024).

Teisėjų kolegija, įvertinus pareiškėjo nurodytą skundo trūkumų pašalinimo termino pratęsimo priežastį bei nurodytą jo pašalinimo laiką, sprendžia, jog Regionų administracinis teismas nepagrįstai nepratęsė nustatyto termino skundo trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma priežastis pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti laikytina objektyvia ir sudariusią pagrindą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad Bendrovė, kaip ir žadėjo patikslintame skunde, žyminį mokestį sumokėjo 2024 m. birželio 27 d.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti (sumokėti žyminį mokestį) ir pareiškėjo skundą bei patikslintą skundą laikė nepaduotais. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, pažeidžia realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, užkerta kelią pareiškėjui pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo jo skundą ir patikslintą skundą laikyti paduotais, nes būtent pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas sprendžia skundo priėmimo klausimą.

Iš bylos duomeny matyti, kad, teikdamas atskirąjį skundą teismui, pareiškėjas sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas išimtis, o apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus nustatytas išimtis (ABTĮ 137 str., 151 str.). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Pagal ABTĮ 36 straipsnio 3 dalį žyminiu mokesčiu, be kita ko, neapmokestinami proceso šalių atskirieji skundai. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo Bendrovės atskirąjį skundą, sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimo neišsprendė, pareiškėjui grąžinamas už atskirojo skundo padavimą sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ grąžinti sumokėtą 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                               Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė